Pasikeitimai ypač aktualūs skolininkams ir skolų išieškotojams. Apie tai, ką reikėtų žinoti mėgstantiesiems ginčus spręsti teismuose, "Kauno diena" kalbasi su Kauno apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Živile Janavičiene.
– Bene daugiausia praėjusiais metais Kauno apylinkės teismas civiline tvarka nagrinėjo įsiskolinimo ir kitų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bylų – beveik 11 tūkst. Kaip tokių procesų dalyvius paveiks CK pasikeitimai?
– Pirmiausia, didėja žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo tvarka, didėja baudos teismo pavedimų nevykdantiems dalyviams. Tiksliau, kai buvo įvestas euras, baudos buvo tiesiog konvertuotos pagal euro kursą. Įstatymų leidėjas baudas suapvalino – buvo 289 eurai, o dabar – 300.
Pagrindinis pokytis, susijęs su skolų išieškojimu, – brangsta pats procesas. Pavyzdžiui, už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kai sprendžiamas klausimas dėl nedidelės sumos grąžinimo, minimali žyminio mokesčio suma būdavo 4 eurai, o nuo liepos 1 d. numatyta daugiau nei du kartus didesnė minimali žyminio mokesčio suma – 10 eurų.
– Verta bus pagalvoti, ar kreiptis į teismą dėl 50 eurų skolos, kai vien žyminis mokestis už pareiškimą 10 eurų. O kaip dėl paslaugas teikiančių įmonių? Tarkime už atliekų išvežimą piktybiškai nemokantis pilietis panašią skolą sukaupia per metus, o vertinant laiką bendrovei, toks klientas akivaizdus kenkėjas?
– Paslaugas teikiančios bendrovės metų pabaigoje vykdo vadinamuosius valymus. Teismą pasiekia pluoštas ieškinių, kurie nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir klientą pasiekia teismo nutarimas dėl įsiskolinimo. Taip už kiekvieną skolininką teks mokėti didesnį žyminį mokestį, tačiau energijos, elektros paslaugas teikiančios įmonės žino, kad jis bus priteistas iš skolininko.
Pavyzdžiui, už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kai sprendžiamas klausimas dėl nedidelės sumos grąžinimo, minimali žyminio mokesčio suma būdavo 4 eurai, o nuo liepos 1 d. numatyta daugiau nei du kartus didesnė minimali žyminio mokesčio suma – 10 eurų.
– Keičiasi ir procesinių dokumentų įteikimo tvarka. Civilinių bylų dalyviams vertėtų įsiklausyti?
– Visiems labai svarbu teismo dokumentų įteikimo tvarka. Pavyzdžiui, kreipiatės dėl skolos ir nurodote skolininko adresą. Procesinius dokumentus teismas siunčia nurodytu adresu, tačiau jie vis nepasiekia skolininko. Tada teismas pasitikrina darbovietę, deklaruotą gyvenamąją vietą. Tačiau ir taip nesiseka įteikti dokumentų.
Įstatymų leidėjas nutarė šią tvarką prilyginti juridinių asmenų dokumentų įteikimo tvarkai. Teismas išsiunčia dokumentus pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ir po 30 dienų laikoma, kad tie dokumentai buvo įteikti.
– Ir tavo bėdos, kad jei pamėginai nepastebėti atsiųstų dokumentų?
– Visuomenė turėtų būti šviečiama ir žinoti, kad turi ne bet kur deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, net jei realiai ten negyveni, atsiųsti dokumentai po 30 dienų bus laikomi įteiktais.
Vertėtų registruotis toje vietoje, kurioje gyveni ar gyvena artimas žmogus, kuris praneš žinią apie gautą korespondenciją. Sprendimų nežinojimas pridaro bėdų.
– Tad jau įsijungia antstolio darbo karuselė. Susidaro įspūdis, kad, įsigaliojus CK pakeitimams, padaugėjo darbo antstoliams ir notarams, už kurių paslaugas teks susimokėti patiems proceso dalyviams.
– Anksčiau, kai antstoliui buvo perduodama vykdomoji skolos byla ir paaiškėdavo, kad skolininkas nedirba ir neturi turto, jis pasiūlydavo išieškotojui kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta skolininko sutuoktinio turto dalis, į kurią galės būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Nuo šiol antstolis areštuos bendrą turtą ir pasiūlys skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto surašymo dienos pateikti nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tik tuo atveju, kai nebus susitarta ir pateikti reikiami dokumentai, bus galimybė kreiptis į teismą. Šiame procese kai kurias funkcijas perims antstolis ir notaras
– Bendravimas su antstoliais, notarais ir iki šiol buvo brangus malonumas, o pakeitus CK taps neišvengiamas.
– Visuomenė skatinama gyventi taip, kad nereikėtų skolintis iš greitųjų kreditų įmonių, nes, sprendžiant pagal bylas, didesnė dalis šių asmenų, kuriems tenka patirti antstolio ar notaro finansinį rimbą, susijusi su neatsakingu skolinimusi. Įstatymų leidėjas perduoda žinutę, kad neatsakingas skolinimasis sukels dar daugiau finansinių išlaidų.
– Didžioji dalis tų, kurie neatsakingai skolinasi, įsisuka į greitųjų kreditų pinkles, yra žemesnio išsilavinimo žmonės. Ar tikimasi, kad juos pasieks ta žinia ir supratimas?
– Žinoma ne iš karto. Tik taikydami naujoves patys antstoliai, notarai, teismai ir žmonės suformuos tikrąją praktiką. Mums geriau, nes pas mus mažės bylų skaičius, o žmonėms kitaip – jiems bus sudėtingiau, nes didelė dalis civilinių skolų bylų dalyvių yra žemesnio išsilavinimo, ne tokie atsakingi. Kiek jiems turės įtakos, kaip jie reaguos ir kaip tvarkysis ir kokios bus antstolių paslaugos bei įkainiai – sureguliuos gyvenimas.
– Baiminantis dėl skolos išlieka laikinųjų apsaugos priemonių taikymas?
– Čia įsigalioja naujovė, kurią sveikina visi teisėjai. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašytojui teks mokėti 50 eurų žyminį mokestį. Anksčiau šio mokesčio nebuvo. Tik kai skųsdavo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą, buvo 28 eurų mokestis. Nuo šiol abiem atvejais teks mokėti 50 eurų žyminį mokestį.
Egzistavo įprotis laikinųjų apsaugos priemonių prašyti siekiant spustelėti skolininką, nes tai nieko nekainuoja. Dabar, jei prašymas bus nepagrįsta, – tavo 50 eurų nuplauks. Tikimasi, kad bus apribotas nepagrįstų kreipimųsi kiekis.
– Ar žyminis mokestis didėja tik skolų bylose?
– Pakankamai didelė dalis bylų, kai žmonės praleidžia terminą priimti palikimą. Kreipiamasi tam, kad teismas nustatytų juridinį faktą. Žyminis mokestis buvo 41 euras, dabar – 50.
Dažnas atvejis, kai skundžiami antstolių, notarų veiksmai. Pateikiant šiuos skundus taip pat didėja žyminis mokestis. Į šią kategoriją taip pat įeina įvaikinimų bylos.
– Šeimos santykių ir iš to kylančios bylos dėl vaikų užima antrą vietą pagal gausą – beveik 2,5 tūkst. Labai daug bylų ir dėl tėvų teisių apribojimo. Ar čia yra naujovių?
– Teismas dar aktyvesnis globos ir rūpybos bylose. Apribodamas tėvų valdžią teismas savo iniciatyva pradės bylą dėl globos ir rūpintojų nustatymo.
Tėvo/motinos valdžios apribojimo bylų labai daug. Vaikai, vaikų globa ir rūpyba skaudus klausimas. Labai daug nagrinėjame bylų, kai tėvai visiškai nesirūpina savo vaikais. Per mano praktiką buvo tik vienas atvejis, kai mama padarė viską, kad susigrąžintų savo vaikus. Ji konsultavosi ir klausė vaiko teisių apsaugos tarnybos, dėl vaikų atsisakė visų meilių, to dažniausiai negali padaryti kitos moterys, ir pakilo iš dugno.
– Kokius pasikeitimus dar reikėtų žinoti civilinių procesų mėgėjams?
– Apeliaciniai skundai – juos dabar galės surašyti tik advokatai. Taip padaryta sąmoningai. Tam, kad skundai atitiktų įstatymo reikalavimus, kad būtų aiškiai išdėstyta, ko skundėjas nori, nesutikimo su teismo sprendimu argumentai. Viskam reikia kvalifikuoto teisininko surašyto dokumento.
– Negi žmonės patys surašydavo?
– Tokių atvejų buvo netgi labai daug. Yra savimi pasitikinčių žmonių, jie įsivaizduoja, kad perskaitė nusipirktą kodeksą arba kelis jame esančius straipsnius ir jiems pakanka žinių skundui surašyti. Teismas tokius skundus nagrinėja, rašo nutartis ištaisyti skundą. Ir taip ne po vieną kartą. O advokatas žinos, kaip išlaikyti dokumento surašymo formą, kokių papildomų dokumentų reikia, kad reikia sumokėti žyminį mokestį.
– Advokatas skundo už dyką tikrai nerašys. Tad kiekvienas norintis skųsti teismo sprendimą turės gerai pagalvoti, ar tikrai verta tai daryti.
– Be abejonės. Yra daugybė nepagrįstų skundų vien tik tam, kad pasitikrintų, ar nesuklydo teisėjas. Apylinkės teismų teisėjų priimtų sprendimų stabilumas yra apie 85 proc. Tai reiškia, kad toks procentas priimtų sprendimų nebuvo pakeisti.
– Iki CK pasikeitimų buvo kalbama, kad bylinėtis yra labai brangus malonumas. Dabar šis malonumas dar pabrango.
– Lietuvoje bylinėtis vis tiek pigiausia. Gal todėl mūsų mentalitetas taip sudėliotas, kad nesprendžiame problemų šeimose, geranoriškai ginčų su kaimynais, o iš karto kreipiamės į teismą. Kiekvienas teismo procesas, kuris nagrinėjamas žmonėms dalyvaujant, pradedamas parengiamuoju posėdžiu, o jame dalyviams siūloma išspręsti bylą čia ir dabar – susitaikyti, susitarti, kad nereiėtų išlaidauti. Užbaigiate ginčą ir nuo rytdienos geriate kavą su kaimynu. Daug bylų ir baigiama taika per pirmą posėdį. Vis dėl to nemažai ir užsispyrusiųjų. Kreipimasis į teismą turi būti apgalvotas, tai turėtų būti tik kaip kraštutinė priemonė.
A. Jagelavičiūtės mama prašo nedaryti skubotų išvadų: anūko nematau tris mėnesius 36
