Europos Parlamento (EP), Europos Komisijos (EK) ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) deleguoti derybininkai teigia, kad sutartis palengvins kovą su sukčiavimu, korupcija ir mokesčių vengimu, taip pat sumažins žalą gyventojų sveikatai ir aplinkai.

„Turime apsaugoti visuomenei naudos duodančius pranešėjus nuo bausmių, atleidimo, perkėlimo į žemesnes pareigas ir ieškinių“, – sakė EK, pagrindinės bloko vykdomosios valdžios struktūros, pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas).

„Šios naujos ES mastu galiosiančios taisyklės dėl pranešėjų apsaugos būtent tam ir skirtos. Užtikrinsime, kad jie galės saugiai pranešti apie ES teisės pažeidimus daugelyje sričių“, – išplatintame pareiškime cituojamas F. Timmermansas.

Šį teisės aktą, kurio projektą pernai balandį pasiūlė EK, dar turi peržiūrėti teisininkai ir pateikti ją tvirtinti valstybes nares vienijantiems EP bei EVT.

Europos Parlamentas vadina pasiektą susitarimą „pirmąja ES mastu galiosiančia (priemone) pranešėjams apsaugoti“, leisiančia jiems rinktis, kam pranešti apie pažeidimus – nacionalinėms institucijoms ar ES struktūroms.

Anot parlamentarų, naujosios taisyklės „tiek apsaugos (pranešėjus), tiek skatins pranešti apie ES teisės pažeidimus“.

Tokiems pažeidimams priskiriamas mokestinis sukčiavimas, pinigų plovimas, taip pat įstatymų nesilaikymas viešųjų pirkimų, gaminių ir transporto saugos, aplinkos apsaugos reikalavimų, visuomenės sveikatos ir duomenų apsaugos srityse.

Taisyklėmis taip pat siekiama garantuoti, kad atskleidžiama informacija liks konfidenciali, sakoma EP pareiškime.

„Sutartas tekstas aiškiai draudžia persekioti informatorius ir numato jiems apsaugą nuo suspendavimo, skyrimo į žemesnes pareigas, bauginimo ar kitų susidorojimo formų“, – nurodė parlamentas.

Institucija pridūrė, kad teisės akto projektu taip pat numatoma apsauga su informatoriais susijusiems asmenims, tokiems kaip kolegos, artimieji ir tyrimus atliekantys žurnalistai.

Pasak EP, bloko valstybės narės turi teikti informatoriams „išsamios ir nepriklausomos informacijos“, kaip pranešti apie pažeidimus, taip pat teikti jiems teisinę, finansinę ir psichologinę paramą.

Šiuo metu pranešėjai apsaugomi toli gražu ne visose Bendrijos šalyse, o aiškias teisines garantijas siūlo tik dešimt valstybių: Airija, Didžioji Britanija, Italija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Slovakija, Švedija ir Vengrija.

Europos Komisijos teigimu, pranešėjai atliko svarbų vaidmenį vadinamajame „dyzelgeito“ skandale, kilusiame paaiškėjus, kad automobilių gamintoja „Volkswagen“ montuodavo įrenginius, leidžiančius klastoti taršos bandymų rezultatus.

EK atstovai taip pat priminė, kad informatoriai padėjo atskleisti pažeidimus, galimai įvykdytus bendrovės „Cambridge Analytica“ – nebeveikiančios britų politinių konsultacijų įmonės, kaltinamos be leidimo rinkus milijonų socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų duomenis.

VRK lapkritį pradėjus tyrimą, kalbėta, jog už 30 tūkst. eurų, kurie buvo sumokėti britų bendrovei už šias paslaugas, nedeklaravimą atsakingiems asmenims arba pačiai partijai gali grėsti net ir baudžiamoji atsakomybė. Tačiau šie užmojai virto tik nuolankiu liberalų rinkimų kampanijos finansavimo ataskaitos patikslinimu.

Primename, kad pernai pavasarį abipus Atlanto nuvilnijo skandalas, kad rinkos duomenų analizės bendrovės "SCL Elections" antrinė įmonė "Cambridge Analytica" neteisėtai naudojo net 87 mln. socialinio tinklo "Facebook" vartotojų asmens duomenis, o lapkričio pradžioje paaiškėjo, kad skandalingos įmonės paslaugomis naudojosi ir Liberalų sąjūdis.

VRK nariams nekilo abejonių, kad sandoris buvo fiktyvus ar apsimestinis – visos sutartimi sulygtos paslaugos Liberalų sąjūdžiui buvo suteiktos. O už jas iki cento sumokėti 30 tūkst. eurų iki šiol nedeklaruoti VRK.

Atlikti tyrimą, ar už jas sumokėti pinigai apskaityti kaip Liberalų sąjūdžio išlaidos rinkimų kampanijai, VRK prašė Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Tyrimą buvo pavesta atlikti VRK nariams Aistei Žilinskienei ir Taurui Rutkūnui.

Liberalų sąjūdis VRK tyrimui nepateikė nieko naujo: paaiškinimus apie partijos ir "SCL Elections" 2014 m. sausio 9 d. sudarytos sutarties turinį, mokėjimo pavedimų kopijas. Visa tai dar lapkričio pradžioje buvo išnarstyta viešojoje erdvėje.

VRK patvirtino, kad "SCL Elections" sutartimi su Liberalų sąjūdžiu įsipareigojo sukurti ir perduoti partijai Vilniaus miesto rinkėjų duomenų bazę, suteikti prieigą prie savo sukurtos programinės įrangos ir serverio, skirtų palengvinti rinkimų kampanijos vadybą, rinkėjų viliojimą, apklausų vykdymą ir kt.

Taip pat britai įsipareigojo įvertinti Liberalų sąjūdžio ir jo kandidato į Vilniaus miesto merus R.Šimašiaus parengtą rinkimų strategiją, padėti tobulinti rinkėjų apklausų atlikimo metodus, kuriuos partija galėtų naudoti ir vėlesniuose rinkimuose. Už visas šias paslaugas sutartyje numatyta suma – 30 tūkst. eurų.

VRK nariams nekilo abejonių, kad sandoris buvo fiktyvus ar apsimestinis – visos sutartimi sulygtos paslaugos Liberalų sąjūdžiui buvo suteiktos. O už jas iki cento sumokėti 30 tūkst. eurų iki šiol nedeklaruoti VRK.

Tačiau partijų finansavimo įstatymą pažeidę liberalai lipa sausi iš balos. VRK konstatavo, kad nedeklaruota suma sudarytų 23,03 proc. visų Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašo Vilniaus miesto rinkimų apygardoje Nr. 57. politinės kampanijos išlaidų 2015 m. rinkimuose, o jas pridėjus prie deklaruotų, susidarytų 160,276 tūkst. eurų. Tai neviršija minėtam kandidatų sąrašui nustatyto limito – 566,932 tūkst. eurų, todėl pažeidimas nelaikomas šiurkščiu ir partijai neatimamas finansavimas iš valstybės biudžeto.

Aiškintis, kas kaltas dėl nuslėptų išlaidų, taip pat esą vėlu, kadangi nuobauda už šį administracinį pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo nustatymo dienos, o vienerių metų senaties terminas jau seniai suėjo. Todėl VRK nusprendė tik papildyti Liberalų sąjūdžio 2015 m. rinkimų politinės kampanijos finansinę ataskaitą nuslėptais 30 tūkst. eurų.

Informacijos apie gan menkus VRK tyrimo rezultatus jį inicijavusi Lietuvos laisvės sąjunga praėjusią savaitę dar neturėjo. Sąjungos narys Algis Čaplikas sakė besidžiaugiantis bent jau tuo, kad VRK pagaliau pripažino, kad skandalingosios Liberalų sąjūdžio sutarties su "SCL Elections" vykdymas yra rinkimų išlaidų dalis ir įstatymas buvo pažeistas.

"Kai sąrašo lyderis, dabartinis meras R.Šimašius vis kartojo, kad tai ne jo rinkimų kampanijos išlaidos, kad jis nieko neužsakinėjo, kad nieko iš viso nebuvo – melavo. Tai faktas, ir VRK tyrimas patvirtino, kad buvo daromos išlaidos, ir duomenys apie žmones buvo kaupiami, – sakė A.Čaplikas. – Galiu tik nusistebėti, kad nėra už tai jokių sankcijų, kitus gal būtų nubaudę stipriau. Bet liko ir neatsakytų klausimų."

Politikui keisčiausia, kad VRK tyrėjai numojo ranka į lėšų nuslėpimo priežastis ir jų nesiaiškino.

"Nelabai įsivaizduoju, kam reikėjo slėpti, jeigu deklaravus tuos 30 tūkst. eurų kampanijai skirtas lėšų limitas nebuvo viršytas. Galbūt norėta nuslėpti patį veiksmą, tų duomenų, programų ir konsultacijų pirkimą? – svarstė A.Čaplikas. – Jeigu, kaip jie sako, rinkėjų duomenis gavo iš Registrų centro ir viską darė teisėtai, kam tada slėpti? Manau, šita istorija dar nesibaigia."

VRK pripažinus, kad partija Liberalų sąjūdis nedeklaravo 30 000 eurų sutarties su „SCL Elections Limited“ ir pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos prašoma toliau tirti šį atvejį įvertinant, ar Vilniaus meras Remigijus Šimašius galėjo nusižengti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymui bei Valstybės politikų elgesio kodeksui dėl to, kad nedeklaravo savo galimo asmeninio suinteresuotumo su rinkiminių paslaugų tiekėju „SCL Elections Limited“, rašoma Lietuvos laisvės sąjungos išplatintame pranešime.

Dar pernai lapkritį paaiškėjo, jog Vilniaus meras R. Šimašius dirbo su Jungtinėje Karalystėje registruotos kampanijos „Cambridge analytica” įmone „SCL Elections”, kuri neteisėtai rinko gyventojų duomenis rinkimų kampanijai ir nevengė tokių darbo metodų, kaip galimi siūlymai papirkti, neobjektyvios tikrovės imitavimas, oponentų kompromitavimas ar šmeižimas.

Ir dabar dar yra likę neatsakytų klausimų: kur yra ir kam naudojami vilniečių asmeniniai duomenys, kaip jie buvo panaudoti rinkimų kampanijai?

Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad „SCL Elections” įsipareigojo suteikti rinkėjų duomenų bazės sukūrimo paslaugas, programinės įrangos rinkėjams veikti sukūrimo paslaugas Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus rinkimų kampanijai, taip pat įsipareigojo sukurti rinkėjų duomenų bazę su unikaliais rinkėjų duomenimis Vilniuje.

Rinkėjų duomenų bazėje turėjo būti nurodomi rinkėjų asmeniai duomenys, vardai, pavardės, o aptariama informacija turėjo būti renkama ir iš tokią informaciją turinčių valstybinių subjektų. „SCL Elections” įsipareigojo pateikti rinkėjų paveikimo paslaugą bei perduoti serverį rinkėjų duomenų bazei laikyti. Dar daugiau, „SCL Elections” įsipareigojo parduoti „RIPON“ programą skirtą rinkėjams paveikti balsuoti už kandidatą R. Šimašių.

Tarptautinio tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „SCL Elections” neteisėtai naudojo milijonų vartotojų socialiniame tinkle „Facebook” esančius asmeninius duomenis be jų sutikimo: neteisėtai perduota apie 90 milijonų „Facebook“ vartotojų duomenų, kurie buvo neteisėtai naudojami jų klientų-užsakovų rinkiminėse kampanijose, primenama partijos pranešime.

„Lietuvos rytas“ duomenimis, sutartį su „SCL Elections” sudarė tuometinis partijos sekretorius Raimondas Imbrasas. Sudarytų paslaugų vertė – 30 000 Eur, kuriuos turėjo apmokėti paslaugos gavėjas. Paslaugos perkamos mero R. Šimašiaus naudai bei jo rinkiminei kampanijai nuo sausio 12 d. iki kovo 3 d., 2015 m.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Gentvilas viešai patvirtino, kad apie šią sutartį nieko nežinojo, o naudos gavėjas pagal šią sutartį buvo R. Šimašius.

Politikas įtaria sostinės vadovą 2015 m. savivaldos rinkimų kampanijoje neteisėtai naudojusį piliečių duomenis.

Trečiadienį A. Čaplikas pranešė, kad jo partija kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Vyriausiąją rinkimų komisiją, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją ir Valstybės duomenų inspekciją prašydami ištirti, ar „Cambridge analytica” įmonės „SCL Elections” paslaugų sutartis su politine Liberalų sąjūdžio partija nepažeidžia nacionalinio saugumo ir gynybos interesų, Lietuvos Respublikos piliečių duomenų naudojimo teisėtumo reikalavimų.

Eltai atsiųstame pranešime teigiama, kad tokį žingsnį lėmė paaiškėjusi informacija, jog R. Šimašius dirbo su Jungtinėje Karalystėje registruotos kampanijos „Cambridge analytica” įmone „SCL Elections”, kuri neteisėtai rinko gyventojų duomenis rinkimų kampanijai ir nevengė tokių darbo metodų kaip siūlymai papirkti, neobjektyvios tikrovės imitavimas.

„Nors Vilniaus meras R. Šimašius nuolat stengėsi pabrėžti savo skaidrumą, akivaizdu, kad savo rinkimų kampanijai pasitelkė visas įmanomas priemones, netgi darbą su kompanija, dėl kurios nešvarių veiklos metodų kilo tarptautinis skandalas. Dar labiau stebina, kad tokį veikimą pasirinko žmogus su teisininko išsilavinimu.

Ir dabar dar yra likę neatsakytų klausimų: kur yra ir kam naudojami vilniečių asmeniniai duomenys, kaip jie buvo panaudoti rinkimų kampanijai? Ar šiandien vilniečiai, kurie pasitikėjo tokiu kandidatu ir už jį balsavo - nesijaučia apkvailinti? Iki šiol nežinoma, kiek melo, pritaikyto pagal iš jų asmens duomenų sukurtą rinkėjo profilį galimai gavo ir kaip jais buvo galimai manipuliuojama. Ar ir dabar meras, kaip įprastai, paaiškėjus jam nepalankiai informacijai sakys, kad nieko nežinojo?”, - sakė A. Čaplikas.

Jeigu buvo galimai neteisėtai paveikta rinkėjų valia, naudojant tokio pobūdžio paslaugas, galbūt reiktų kelti klausimą ne tik dėl galimos baudžiamosios atsakomybės paslaugos gavėjui - šiuo atveju R. Šimašiui.

Pranešime teigiama, kad iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad „SCL Elections” įsipareigojo suteikti rinkėjų duomenų bazės sukūrimo paslaugas, programinės įrangos rinkėjams veikti sukūrimo paslaugas Vilniaus miesto mero rinkimų kampanijai, taip pat įsipareigojo sukurti rinkėjų duomenų bazę su unikaliais rinkėjų duomenimis Vilniuje. Rinkėjų duomenų bazėje turėjo būti nurodomi rinkėjų asmeniai duomenys, vardai, pavardės, o aptariama informacija turėjo būti renkama ir iš tokią informaciją turinčių valstybinių subjektų. „SCL Elections” įsipareigojo pateikti rinkėjų paveikimo paslaugą bei perduoti serverį rinkėjų duomenų bazei laikyti. Dar daugiau, „SCL Elections” įsipareigojo parduoti „Ripon“ programą skirtą rinkėjams paveikti balsuoti už kandidatą R. Šimašių.

„Tarptautinio tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „SCL Elections” neteisėtai naudojo milijonų vartotojų socialiniame tinkle „Facebook” esančius asmeninius duomenis be jų sutikimo: neteisėtai perduota apie 90 milijonų „Facebook“ vartotojų duomenų, kurie buvo neteisėtai naudojami jų klientų-užsakovų rinkimų kampanijose.

JK parlamento ataskaitoje skelbiama, kad aptariama bendrovė skirtingose pasaulio šalyse naudojo skirtingus metodus rinkimams laimėti: pasitelkdama neteisėtą konkurentų politikų kompromitavimą, neobjektyvios tikrovės imitavimą, tikslinių grupių parinkimą ir dezinformacijos skleidimą. Leidinio „Quartz“ duomenimis, „Cambridge analytica” yra dalyvavusi daugiau nei 100 rinkimų kampanijų 32 valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje.

„Lietuvos ryto“ duomenimis sutartį su „SCL Elections” sudarė tuometinis partijos sekretorius Raimondas Imbrasas. Sudarytų paslaugų vertė - 30 000 eurų, kuriuos turėjo apmokėti paslaugos gavėjas. Paslaugos perkamos mero R. Šimašiaus naudai bei jo rinkimų kampanijai nuo sausio 12 d. iki kovo 3 d., 2015 m.“, - rašoma pranešime.

„Jeigu buvo galimai neteisėtai paveikta rinkėjų valia, naudojant tokio pobūdžio paslaugas, galbūt reiktų kelti klausimą ne tik dėl galimos baudžiamosios atsakomybės paslaugos gavėjui - šiuo atveju R. Šimašiui, bet ir 2015 metų Vilniaus mero rinkimų rezultatų teisėtumo”, - pabrėžė A. Čaplikas.

Lietuvos laisvės sąjungos pranešime teigiama, kad „SCL Elections” įmonė, teikdama paslaugas mero R. Šimašiaus 2015 m. savivaldos rinkimų kampanijai, galimai naudojo LR piliečių duomenis, juos sistemino ir pateikė savo saugomose duomenų bazėse.

„Meras R. Šimašius 2015 m. vykusiuose savivaldos rinkimuose buvo registruotas kaip savarankiškas rinkiminės kampanijos dalyvis. 2015-06-16 R. Šimašius pateikė politinės kampanijos dalyvio ataskaitą dėl politinės reklamos paskleidimo ir jos finansavimo šaltinių, taip pat yra nurodęs sutartis, sudarytas jo naudai. Tą patį atliko ir jo tuo metu atstovauta politinė partija Liberalų sąjūdis. Iš šių duomenų matyti, kad R. Šimašius ir Liberalų sąjūdis galimai nuslėpė informaciją apie sudarytas sutartis neteisėtai užsienio valstybėse duomenis rinkusia kompanija „SCL Elections”. Vadovaujantis tuo, R. Šimašius ir Liberalų sąjūdis galimai pažeidė rinkimų įstatymų reikalavimus, tarp jų ir LR politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą.

Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad „SCL Elections” tarptautiniu mastu dirbo už ženkliai didesnius įkainius, todėl kyla klausimas, ar 30 00 eurų yra reali sutarties vertė ir kas galimai finansavo likusią dalį paslaugų kainos, kurios buvo teiktos kandidato į merus R. Šimašiaus rinkimų kampanijai.

Taip pat iš aukščiau pateiktų dokumentų matyti, kad R. Šimašius iš paslaugos teikėjo „SCL Elections” gavo intelektinio pobūdžio paslaugas, tarp jų ir sukurtas rinkėjų duomenų bazes, programą „Ripon“, D2D programą ir kitas paslaugas. Tai reiškia, kad R. Šimašius galimai gavo ir pasinaudojo materialią naudą turinčia paslauga, tačiau jos nedeklaravo“, - rašoma pranešime.

R. Šimašius: štabas nesinaudojo „SCL Elections” paslaugomis

Vilniaus meras R. Šimašius tikina, kad per pastaruosius rinkimus Vilniaus štabas tikrai nesinaudojo „Cambridge analytica” įmonės „SCL Elections” paslaugomis, kai neteisėtai buvo renkami gyventojų duomenys rinkimų kampanijai. Tačiau jis neslepia, kad tokiomis paslaugomis naudojosi Liberalų sąjūdis.

„Iš tiesų net nedrįstu vertinti detalių, nes nežinau apie jas. 2015 metais tuometis partijos pirmininkas Eligijus Masiulis labai norėjo kažko modernaus ir kažko naujo. Asmeniškai mano štabas nei prašė, nei norėjo, nei mokėjo pinigų, nei naudojo tų įrankių, bet žinau, kad partijos vadovas tuo metu atsakingajam sekretoriui pavedė nupirkti kažkokią duomenų apdorojimo sistemą. Nežinau, kaip ji veikia, su kuo yra „valgoma“, tik žinau, kad rinkimų kampanijai Vilniuje ji nebuvo naudojama“, - teigė R. Šimašius.

„Aš tokiems dalykams nepritariu ir nepalaikau, ypač, kai renkami iš socialinių tinklų duomenys ir jie paskui apdorojami be jokio asmens sutikimo. Šiuo atveju dabar net įstatymai to neleidžia daryti. Ir manau, labai pagrįstai (...) Manau, kad tai yra neetiška ir neteisėta“, - teigė R. Šimašius.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, kad šiuo metu tik aiškinasi aplinkybes. Vėliau bus sprendžiama, ar reikės inicijuoti tyrimą, ar užteks tik VRK surinktos ir apibendrintos informacijos.

,,Šiuo metu iš Seimo narių aš dar nemačiau kreipimosi, tiesiog mes vakar iš vieno naujienų portalo mes gavome žinutę. Mes tas aplinkybes aiškinamės, bet komentuoti tas aplinkybes dar būtų per anksti. Surinkę šiek tiek daugiau informacijos pradėsime tyrimą, jei matysime, kad yra poreikis (...) Naudoti asmenų duomenis be jų sutikimo yra netoleruotina ir neteisėta“, - teigė VRK pirmininkė.

Kaip teigiama portale, pagal 2014 metais sudarytą sutartį britų bendrovė Remigijui Šimašiui buvo įsipareigojusi sukurti rinkėjų duomenų bazę ir pateikti duomenis apie Vilniaus miesto rinkėjus.

„Lietuvos ryto“ turimais duomenimis, Liberalų sąjūdžio vardu sutartį su britų kompanija pasirašė tuometis partijos atsakingasis sekretorius Raimondas Imbrasas. Liberalų sąjūdis „SCL Elections“ už paslaugas turėjo sumokėti 30 tūkst. eurų.

Dabartinis Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas teigia, kad apie sutartį sužinojęs prieš kelias dienas, nes, anot jo, paslaugos buvo perkamos Vilniaus mero rinkimams ir nesusijusios su partija.

R. Šimašius teigė nežinantis, ar partija naudojosi „SCL Elections“ ir tikino, kad pats ja nesinaudojo. Tačiau, jo teigimu, informacija apie užsienio konsultantų paslaugas iškilo neatsitiktinai – anot politiko, klausimų apie šią sutartį jam buvo pateikta pastarajame Liberalų sąjūdžio valdybos posėdyje, kuriame jis atsisakė partijos pirmininko pavaduotojo pareigų.

Portalo duomenimis, ketvirtadienį vakare „Cambridge Analytica“, priklausanti britų konsultacinei bendrovei „SCL Elections“, padavė pareiškimą į teismą Niujorko Manhatano rajone pagal JAV Bankroto įstatymo 7 straipsnį. Be to, pareiškimą į teismą dėl bankroto įteikė pagrindinės bendrovės „SCL Group“, kuriai priklauso „SCL Elections“, JAV padalinys.

Dokumentuose atskleidžiamos kai kurios finansinės detalės. Paaiškėjo, kad „Cambridge Analytica“ aktyvai sudaro nuo 101 iki 500 tūkst. dolerių, o skoliniai įsipareigojimai – nuo 1 milijono iki 10 mln. dolerių.

„Cambridge Analytica“ atsidūrė skandalo centre po to, kai laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad „Facebook“ perdavė šiai duomenų analizės ir konsultavimo įmonei maždaug 87 milijonų socialinio tinklo vartotojų asmeninius duomenis. Socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjui bei generaliniam direktoriui Markui Zuckerbergui teko liudyti JAV Kongrese. Verslininkas užtikrino JAV įstatymų leidėjus, kad ateityje analogiškų pažeidimų

Šis sprendimas priimtas įmonei taip ir nesugebėjus atsitiesti po skandalo dėl dešimčių milijonų socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų asmeninių duomenų užvaldymo ir jų perdavimo.

„Cambridge Analytica“, kurią buvo pasamdęs Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) rinkimų kampanijos štabas, pastarosiomis savaitėmis jautė didžiulį spaudimą dėl paaiškėjusių faktų, kad ji per savo programėlę feisbuke rinko naudotojų duomenis. Tokiu būdu galėjo būti užvaldyti net 87 mln. „Facebook“ vartotojų asmeniniai duomenys.

Įmonė pažymėjo buvusi „apjuodinta daugybės nepagrįstų kaltinimų“, sužlugdžiusių jos verslą ir nepalikusių „jokios realios alternatyvos“, išskyrus likvidavimą. 

„Cambridge Analytica“ neabejoja, kad jos darbuotojai elgėsi etiškai ir teisėtai... tačiau žiniasklaidos apsiaustis atbaidė praktiškai visus kompanijos klientus ir tiekėjus“, – rašoma įmonės pareiškime.

„Dėl to buvo nuspręsta, kad ji nebeturi perspektyvų tęsti veiklos“, – priduriama jame. 

„Cambridge Analytica“, su Didžiosios Britanijos kompanija „Strategic Communication Laboratories“ (SCL) susijusioji įmonė, turi biurus Londone, Niujorke ir Vašingtone, taip pat Brazilijoje ir Malaizijoje.

Dėmesio ji sulaukė, kai buvo pranešta, kad įmonės valdybai anksčiau priklausė buvęs D.Trumpo vyriausiasis strategas Steve'as Bannono (Stivas Banonas), o „Cambridge Analytica“ sulaukė 15 mln. JAV dolerių (12,5 mln. eurų) finansinės paramos iš JAV rizikos draudimo fondą valdančio milijardieriaus, stambaus Respublikonų partijos rėmėjo Roberto Mercerio (Roberto Merserio).

Skandalas įsiplieskė kovą, kai buvęs įmonės analitikas 28 metų Christopheris Wylie (Kristoferis Vailis) iš Kanados atskleidė, kad „Cambridge Analytica“ sukūrė dešimčių milijonų feisbuko naudotojų „psichologinius profilius“ pasitelkusi specialią psichologinį portretą kuriančią programėlę.

Paaiškėję faktai sulaukė didžiulio atgarsio visame pasaulyje, milijardais JAV dolerių nusmukdė „Facebook“ rinkos vertę ir paskatino politikus bei reguliavimo institucijas abiejose Atlanto pusėse imtis nuodugnios duomenų apsaugos peržiūros.

„Cambridge Analytica“ situaciją dar pablogino paviešinti žurnalistų slapta nufilmuoti kadrai, kuriuose girdėti, kaip įmonės vadovas Alexanderas Nixas (Aleksandras Niksas) kalba apie tai, kaip galima laimėti politines kampanijas pasitelkus šantažą.  

Gilėjant krizei „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas (Markas Zakerbergas) viešai atsiprašė milijardų šio socialinio tinklo naudotojų.

Jam taip pat teko dvi dienas atsakinėti į JAV įstatymų leidėjų klausimus, kaip interneto milžinė teikia vartotojų duomenis reklamos užsakovams.   

Po liudijimo Kongrese M. Zuckerbergas pažadėjo, kad „Facebook“ peržiūrės dalijimosi vartotojų duomenimis taisykles ir imsis kitų priemonių stiprinti privatumą bei saugumą.

Praėjusią savaitę JAV Kongrese kalbėjęs „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas (Markas Zukerbergas) jau paaiškino, kad „Facebook“ renka ne tik tuos duomenis, kuriais naudotojai dalijasi savo paskyrose.

„Kai jūs apsilankote kokiame nors tinklalapyje ar naudojatės išmaniąja programėlę, kurie naudojasi mūsų paslaugomis, mes gauname informacijos, net jei jūs esate atsijungęs ar neturite „Facebook“ paskyros, – socialinio tinklo tinklaraštyje parašė produktų valdymo direktorius Davidas Baseris (Deividas Beizeris). – Taip yra todėl, kad kitos programėlės ir tinklalapiai nežino, kas naudojasi „Facebook“.

Anot D. Baserio, „daugybė“ tinklalapių ir programėlių naudojasi „Facebook“ paslaugomis, kad platintų savo reklaminį ar kitokį turinį, įskaitant ir per socialinio tinklo „Patinka“ ir „Dalintis“ mygtukus, kai vartotojai naudojasi savo „Facebook“ paskyromis, kad prisijungtų prie kitų tinklalapių ar programėlių.

Tačiau „Facebook“ atstovas pabrėžė, kad tai yra plačiai naudojama praktika ir kad taip pat elgiasi ir „Google“ bei „Twitter“.

„Dauguma tinklalapių ir programėlių siunčia tokią pačią informaciją daugeliui kompanijų kaskart, kai jūs jose apsilankote, – pažymėjo „Facebook“ atstovas. – Egzistuoja trys pagrindiniai būdai, kaip „Facebook“ naudoja informaciją, kurios mes gauname iš kitų tinklalapių ir programėlių: mes teikiame paslaugas šiems tinklalapiams ir programėlėms, didiname „Facebook“ saugumą ir tobuliname savo produktus ir paslaugas. Noriu labai aiškiai pasakyti: mes neparduodame žmonių duomenų. Taškas.“

M. Zuckerbergas anksčiau konstatavo, kad „Facebook“ nesugebėjo apsaugoti žmonių informacijos, kai analitinė bendrovė „Cambridge Analytica“ surinko duomenų apie 87 mln. „Facebook“ vartotojų, kad panaudotų juos per 2016 metų JAV prezidento rinkimus.