„Gaila, kad JAV nusprendė įvesti muitus“, – teigė prekybos komisarė. Ji sakė, kad buvo bandyta derėtis dėl paliaubų, tačiau derybos nebuvo sėkmingos.

„Mums belieka atsakyti tuo pačiu. Buvo nustatyta, kad Jungtinės Valstijos „Boeing“ byloje pažeidė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles“, – pridūrė C. Malmstrom.

„Negalime to priimti. Esame draugai ir sąjungininkai, o ne grėsmė nacionaliniam saugumui. Todėl tikimės, kad muitai nebus įvesti“, – vylėsi ES prekybos komisarė.

Kaip praneša „Reuters“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino įvesti muitus automobiliams iš viso pasaulio, taip pat ir iš Europos, tačiau Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris pernai liepą sutarė su D. Trumpu dėl paliaubų.

C. Malmstrom, kalbėdama Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, tikino, kad D. Trumpo ir J. C. Junckerio susitarimas, padėjęs sulėtinti įsismarkavusį prekybos konfliktą, leido rasti bendrą kalbą.

„Judame pirmyn, derybose jau padarėme reikšmingą pažangą, manau, kad nereikės įvedinėti vieni kitiems naujų muitų“, – sakė C. Malmstrom ir nedelsiant pridūrė: „Tačiau, jei Jungtinės Valstijos pažeis paliaubų susitarimą, turėsime atsakyti. Aš nenoriu to daryti, tačiau mes turėsime to imtis. Bet esu įsitikinusi, kad automobiliai iš ES nebus apmokestinti“.

Tiek Europos, tiek ir JAV automobilių pramonės atstovai aiškiai pasakė nenorintys 25 proc. muito tarifo įvedimo, o toks prekybos barjeras būtų itin žalingas abiem ekonomikoms, teigė prekybos komisarė.

Teisinis „Sekcijos 232“ muitų įvedimas reikštų, kad ES yra grėsmė Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui, neabejojo ji.

„Japonija šiuo metu yra labai stipriai saugoma ekonomika. Mūsų susitarimas (su Japonija – BNS) sumažins muitus prekyboje su Japonija (...). Verslams bus naudos dėl atsivėrusios didelės rinkos, vartotojams – dėl mažesnių kainų“, – Užsienio reikalų ministerijos surengtoje konferencijoje „Pasaulinė prekyba – ką iš jos gausime mes?“ Vilniuje kalbėjo C. Malmstrom.

Pasak C. Malmstrom, Lietuvos eksportuotojams labai naudinga ir pernai įsigaliojusi ES sutartis su Kanada (CETA) – jis panaikino 98 proc. muitų.

„Praėjo vieneri metai (nuo CETA įsigaliojimo – BNS) ir mes pradedame matyti teigiamus rezultatus. Lietuvos eksportas (į Kanadą – BNS) pakilo 15 proc. iki 33 mln. eurų. Baldai, kurie sudaro trečdalį Lietuvos eksporto į Kanadą, paaugo daugiau nei 9 proc. Žuvies ir šaldytų produktų eksportas padvigubėjo“, – kalbėjo EK narė C. Malmstrom.

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) generalinis direktorius Roberto Azevedo (Robertas Azevedas) teigė, kad dalyvavimas tarptautinėje prekyboje gali užtikrinti ne tik mažesnes kainas parduotuvėse, bet ir stabilesnę bei stipresnę šalies ekonominę aplinką.

„Visų pirma, tai (tarptautinė prekyba – BNS) gali užtikrinti mažesnes kainas parduotuvėse. (...) Antra, darbas. Vienas iš penkių darbų Lietuvoje yra orientuotas į eksportą. Šie darbai taip pat yra geriau apmokami. Trečia, didėja galimybės parduoti prekes ir paslaugas užsienyje. Tai ypač svarbu mažoms įmonėms. Ketvirta – stabilesnė ir stipresnė šalies ekonomika", – vardijo R. Azevedo.

Pasak jo, į eksportą orientuotos darbo vietos Lietuvoje sudaro didelę dalį visų darbo vietų, todėl prekybos karo tarp Kinijos ir JAV eskalavimas šaliai būtų labai nenaudingas.

Nuo 2014-ųjų ES prekybos komisare dirbanti švedė C. Malmstrom Lietuvoje lankėsi ir 2016 metais. Tuo metu nuo 2013-ųjų PPO vadovaujantis brazilas R. Azevedas Lietuvoje vieši pirmą kartą.

„Mes ruošiame pusiausvyrą atstatančias priemones“, – sako C. Malmstrom, Vašingtonui svarstant galimybę pritaikyti muito tarifus į JAV importuojamiems automobiliams.

Anksčiau JAV jau pritaikė tarifus iš ES, Meksikos, Kanados ir kai kurių kitų valstybių importuojamam plienui ir aliuminiui.

„Pasaulis neabejotinai susiduria su iššūkiais dėl pasaulinės (metalų) perprodukcijos, bet panašios priemonės automobilių atžvilgiu būtų pražūtingos“, – perspėja C. Malmstrom.

Kitą savaitę Vašingtone viešės Europos Komisijos (EK) vadovas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris). Ten jis sieks įtikinti D. Trumpą panaikinti tarifus metalams bei išvengti automobilių importo apmokestinimo.

„Tarifai nėra nei reikalingi, nei pageidautini. Geriausiu atveju jie yra sprendimas ieškant problemos. Blogiausiu – neteisėtas žingsnis, siekiant gauti pranašumą prekybos derybose“, – sakė komisarė iš Švedijos.

D. Trumpas apie sprendimą 25 proc. tarifu apmokestinti plieno ir 10 proc. – aliuminio importą paskelbė kovo mėnesį, bet tuomet ES ir kai kurioms kitoms JAV prekybos partnerėms prezidentas suteikė laikinas išimtis.

Tačiau šios išimtys pasibaigė birželį, kuomet tarifai įsigaliojo ir iš ES importuojamiems metalams. Šis Vašingtono žingsnis išprovokavo Briuselio atsaką, bet D. Trumpas kol kas nerodo noro sustoti ir pagrasino žengti dar griežtesnį žingsnį – apmuitinti europietiškus automobilius.

JAV taip pat didelėmis baudomis grasina Europos įmonėms, jei šios tęs veiklą Irane po to, kai D. Trumpas pasitraukė iš Irano branduolinio susitarimo bei sugrąžino ekonomines sankcijas Teheranui, kurios 2015 metais buvo palengvintos mainais už branduolinės programos apribojimą.

Laiške ES šalių vadovams, išsiųstame prieš ketvirtadienį įvyksiantį jų susitikimą, D. Tuskas rašo, kad „transatlantiniai santykiai patiria milžinišką spaudimą dėl prezidento Trumpo politikos“.

Briuselyje vyksiančiam Bendrijos viršūnių susitikimui pirmininkausiantis D. Tuskas pridūrė, kad „deja, šie nesutarimai neapsiriboja prekyba“.

„Esu įsitikinęs, kad tikėdamiesi geriausia turime būti pasiruošęs parengti mūsų Sąjungą blogiausiems scenarijams“, – rašo buvęs Lenkijos premjeras.

Anksčiau šį mėnesį D. Trumpas įvedė tarifus iš Europos importuojamam plienui ir aliuminiui. ES atsakė „pusiausvyrą atkuriančiomis priemonėmis“, paveiksiančiomis apie 2,8 mlrd. eurų vertės į Europą įvežamų amerikietiškų produktų.

D. Tusko nuomone, D. Trumpo veiksmai muitų srityje – anot ES, visiškai protekcionistiniai – taip pat pasitraukimas iš susitarimo dėl Irano branduolinės programos, europiečių laikomo gyvybiškai svarbiu jų žemyno saugumui, yra dalis nuoseklios politikos, o ne izoliuoti incidentai.

JAV lyderis taip pat grasina nustatyti daug didesnius muitus importuojamus europietiškus automobilius, o toks žingsnis skaudžiai smogtų ES ekonomikos galiūnei Vokietijai.

ES prekybos komisarė Cecilia Malmstrom (Sesilija Malmstriom) sakė, kad ES importuojamiems automobiliams taiko didesnius muitus negu JAV (maždaug 10 proc. prieš 2 proc.), bet jie taikomi tik nedidelei daliai (apie 15 proc.) automobilių rinkos. Jungtinės Valstijos savo ruožtu yra nustačiusios didesnius tarifus sunkvežimiams ir kitoms prekėms, pridūrė ji.

C. Malmstrom sakė, kad ES negali atšaukti muitų automobiliams iš JAV, nes turėtų tokią pačią tvarką taikyti visoms kitoms šalims, o Bendrijos narės „jokiu būdu“ su tuo nesutiktų.

„Nenorėjome atsidurti šioje padėtyje. Tačiau dėl vienašališko ir nepagrįsto Jungtinių Valstijų sprendimo Europos Sąjungai (ES) nustatyti plieno ir aliuminio muitus mums neliko kitos išeities“, – pareiškė Cecilia Malmstrom (Sesilija Malmstriom).

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės atsakomuosius muitus Jungtinėms Valstijoms patvirtino praėjusį ketvirtadienį.

„Valstybės narės šiandien vienbalsiai pritarė [Europos] Komisijos planui, pagal kurį dėl JAV įvestų muitų plienui ir aliuminiui bus nustatytos kompensuojamosios priemonės“, – tuomet pareiškė agentūros AFP šaltinis Komisijoje.

Šaltinis pridūrė, kad ES muitai įsigalios „artimiausiomis dienomis“, nors kiti pareigūnai sakė, kad jie bus įdiegti iki liepos pradžios.

Į amerikietiškų prekių, kurioms bus taikomi ES atsakomieji 25 proc. importo muitai, sąrašą, be kita ko, įtraukti žemės ūkio produktai, įskaitant kukurūzus ir ryžius, maisto produktai, įskaitant apelsinų sultis, žemės riešutų sviestą, viskį ir tabako gaminius, kosmetika, drabužiai, metalurgijos gaminiai, motociklai, jachtos ir t. t.

Į sąrašą pateko, pavyzdžiui, motociklai „Harley Davidson“, džinsai „Levi Straus“ ir burbonas.

Šį sąrašą Komisija parengė dar kovo mėnesį, tačiau žadėjo jo nenaudoti, jeigu JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) neįvykdys savo grasinimo nustatyti 25 proc. muitą plieno importui ir 10 proc. muitą importuojamam aliuminiui.

Tačiau birželio 1 dieną D. Trumpo paskelbti muitai visgi įsigaliojo ir dabar ES, kaip ir Meksika, Kanada bei kiti artimi JAV sąjungininkai, ėmėsi atsakomųjų priemonių.

Naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) sausio pabaigoje paskelbus, kad Amerika traukiasi iš Ramiojo vandenyno partnerystės (Trans-Pacific Partnership, TPP) sutarties, „daugelis šalių dabar atsigręžia į mus, nes jos mano, kad protekcionizmas nėra teisingas atsakas“, sakė eurokomisarė Cecilia Malmstrom (Sesilija Malmstriom) interviu Vokietijos verslo laikraščiui „ Handelsblatt“.

„Jau vedame derybas su beveik visomis jomis ar rengiamės pokalbiams“ su Ramiojo vandenyno pakrančių valstybėmis, pasirašiusiomis tą susitarimą, pažymėjo ji.

Pasal C.Malmstrom, po D.Trumpo pergalės prezidento rinkimuose Europos Komisija paspartino derybas su Meksika, Pietų Amerikos ekonominiu bloku MERCOSUR bei Japonija, ruošiasi galimoms deryboms su Australija ir Naująja Zelandija, taip pat jau yra visiškai parengusi susitarimą su Vietnamu.

Eurokomisarė taip pat įspėjo D.Trumpą smarkiai neapmokestinti importuojamų prekių, jam siekiant įgyvendinti savo rinkimų kampanijos pažadą „Pirmiausia – Amerika“.

„Prezidentas D.Trumpas rinkimų kampanijos metu žadėjo kažką daryti, ir, žinoma, jis nori įgyvendinti šį pažadą“, – sakė C.Malmstrom.

Tačiau „esama pasaulinių atsakomųjų priemonių grėsmės, o tai būtų labai blogai mūsų ekonomikoms ir mūsų piliečiams“, pažymėjo ji.

„Jei bus nueita išties taip toli, laimėtojų nebus“, – pabrėžė C.Malmstrom.

Europoje, kaip ir Amerikoje, visuomenė vis įtariau žiūri į prekybinius susitarimus.

Septynerius metus derinta ES laisvosios prekybos sutartis su Kanada (Comprehensive Economic and Trade Agreement, CETA) buvo pakibusi ant plauko dėl protestų Belgijos Valonijos regione ir kitose prancūzakalbėse bendruomenėse dėl galimos žalos vietos interesams. Spalį šiai sutarčiai galiausiai pritarė Bendrijos šalių parlamentarai.

Europoje itin prieštaringai vertinami ir planai pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą su JAV. Tačiau Amerikos prezidentu tapus D.Trumpui, mažai tikėtina, kad šis Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės ( Transatlantic Trade and Investment Partnership, TTIP) susitarimas bus sudarytas.

„Kai kurios valstybės padarė nepakankamai, kad palenktų į savo pusę neigiamas globalizacijos pasekmes jaučiančius žmones“, – pripažino C.Malmstrom.

„Viskas labai sparčiai keičiasi, – tęsė eurokomisarė. – Jei politikai pateikia paprastus juoda/balta sprendimus, tai duoda vaisių.“

Tačiau Bendrija gali išsklaidyti su globalizacija susijusias savo piliečių baimes „sudarydama gerus susitarimus, kurie atneš augimą ir naujas darbo vietas bei puoselės mūsų vertybes“, sakė C.Malmstrom.

Pasak eurokomisarės, vienas būdų užsitikrinti didesnę paramą prekybiniams susitarimams būtų jų „demistifikavimas“ supažindinus visuomenę su derybininkų įgaliojimais.

„Tai ne kažkokios pavojingos slaptos sutartys, o labai techninio pobūdžio ir daugiausia itin nuobodūs reikalai“, – sakė C.Malmstrom.

„Nėra galutinio termino, nes susitarimas turi būti baigtas tuomet, kai abi pusės mano, kad jis yra pakankamai geras. Žinoma, mes dirbame, kad pamatytume, ar įmanoma užbaigti derybas, iki pasibaigiant prezidento Obamos mandatui, taigi - iki metų pabaigos. Tai įmanoma, bet priklauso nuo rezultatų“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį Vilniuje sakė C.Malmstrom.

TTIP kritikai teigia, kad sutartis tarp JAV ir ES sumažins produkcijos standartus Europoje, tad vartotojus pasieks prastesnės kokybės pramonės ir maisto prekės. Tačiau eurokomisarė tikino, kad standartai išliks tokie pat, tiesiog siekiama, kad nereikėtų tų pačių prekių tikrinti du kartus.

„Žinau, kad nerimaujama, jog mes sumažinsime standartus ir tiek Komisija, tiek Jungtinės Valstijos labai aiškiai pasakė: mes nesumažinsime standartų. Mes tik peržiūrime techninius standartus, kurie iš esmės yra tokie patys. (...) Tai, ką iš esmės mes darome taip pat, tačiau brangu tai atlikti du kartus, jei nori eksportuoti prekes, tad jeigu pakaktų vieno patikrinimo, mes galėtume sutaupyti pinigų“, - tikino eurokomisarė.

Šiuo metu tarp ES ir JAV vyksta tryliktas derybų raundas, o Didžiojoje Britanijoje ruošiamasi referendumui dėl išstojimo iš ES. Didžiojoje Bitanijoje lankęsis JAV prezidentas Barakas Obama teigė, kad išstojusi iš ES, Britanija atsidurtų eilės gale dėl prekybos sutarties su JAV.

Paklausta, ar referendumas dėl vadinamojo „Brexit“ turi įtakos derybos, C.Malmstrom teigė, jog kol kas įtakos tai nedaro: „Tiesą sakant, šiuo metu tai neturi efekto“.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius spaudos konferencijoje teigė, kad Lietuva ir toliau palaiko TTIP.

JAV ir ES Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartimi siekiama panaikinti reguliavimo ir tarifines kliūtis JAV ir Europos tarpusavio prekybai ir investicijoms. Kritikai teigia, kad sutartis padarys neigiamą poveikį ekologiniams ir darbo rinkos standartams.

Dėl šio susitarimo deramasi nuo 2013 metų.

Ji ketvirtadienį susitiks su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, su kuriuo aptars Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų (JAV) derybas dėl laisvosios prekybos sutarties, prekybos santykių su Rusija aktualijas.

Europos Komisijos narė Vilniuje taip pat susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Algirdu Butkevičiumi ir Seimo pirmininke Loreta Graužiniene.

Be to, Vilniuje C.Malmstrom dalyvaus viešoje diskusijoje apie ES ir JAV derybas dėl laisvosios prekybos sutarties. Renginio dalyviai taip pat diskutuos apie kitus ES užsienio prekybos aspektus: prekybą su Rusija, Kinija, Kanada, Ukraina ir kitomis šalimis, naujų eksporto rinkų paiešką.

Seime vyksiančioje diskusijoje dalyvaus valstybės institucijų, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir žiniasklaidos atstovai.

JAV ir ES Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartimi siekiama panaikinti reguliavimo ir tarifines kliūtis JAV ir Europos tarpusavio prekybai ir investicijoms. Kritikai teigia, kad sutartis padarys neigiamą poveikį ekologiniams ir darbo rinkos standartams.

Dėl šio susitarimo deramasi nuo 2013 metų.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra tarp didžiausią politinį vaidmenį Europoje šiuo metu atliekančių moterų, skelbia amerikiečių naujienų portalas globalpost.com.

Minint Tarptautinę moters dieną portalas paskelbė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra galingiausia Europos moteris, tačiau pažymėjo, kad yra ir kitų reikšmingų politikių, ir paskelbė penkias mažiau žinomas, tačiau pasižymėjusias moteris.

Į šį penketuką D.Grybauskaitė pirmiausia pateko dėl savo stiprios kritikos Rusijos atžvilgiu.

„Turinti juodą karate diržą ir mokanti penkias kalbas, 59-erių D.Grybauskaitė yra viena stipriausių Europoje Rusijos lyderio kritikų dėl Ukrainos pasiglemžimo“, - pažymi portalas.

Jis primena Lietuvos vadovės pareiškimus, kuriais ji Rusiją yra pavadinusi teroristine valstybe, ir sako, kad tai yra drąsu 3 milijonus gyventojų turinčiai šaliai, kuri ribojasi su Rusija ir plėtoja su ja verslo ryšius. Be „nepaklusnių“ kalbų D.Grybauskaitei skiriami nuopelnai už suskystintų gamtinių dujų terminalą mažinant energetinę priklausomybę nuo Rusijos, taip pat už iniciatyvą vėl į kariuomenę kviesti šauktinius.

Penketuke taip pat yra eurokomisarė Cecilia Malmstrom (Sesilija Malmstriom), Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen), Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon (Nikola Sturdžen) ir Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria (Soraja Saens de Santamarija).