Pernai metais šalies žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad nemažai šalies savivaldybių tarybos narių jiems skirtas išmokas naudoja neteisėtai, Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl netinkamai panaudotų Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narių veiklai apmokėti skirtų išmokų ir galimo viešo intereso pažeidimo.

Prokuroro D. Micevičiaus atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad J. Kvėglys Radviliškio savivaldybės tarybos nariu buvo nuo 2019 metų balandžio iki 2023 metų gegužės ir per šį laikotarpį iš savivaldybės biudžeto gavo 13,7 tūkst. eurų tarybos nario veiklai apmokėti.

Prokuratūros duomenimis, didžioji dalis pinigų – 12,8 tūkst. eurų – buvo skirta automobilio „Porsche“ nuomai, o 920 eurų – automobilio remontui.

Prokuroro surinkti duomenys rodo, kad praėjus pusmečiui nuo rajono savivaldybės tarybos nario kadencijos pradžios tarp J. Kvėglio ir jo tėvo valdomos uždarosios akcinės bendrovės buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Pastarasis tarybos narys taip pat buvo ir tėvo valdomos įmonės padalinio vadovas. Nustatyta, kad nuo 2019 metų lapkričio J. Kvėglys įmonei už nuomą kas mėnesį mokėdavo po 320 eurų, o padidinus tarybos nariams mokamas išmokas buvo padidinta ir automobilio „Porsche“ nuomos suma – iki 370 eurų. Radviliškio rajono savivaldybei pateiktos 42 sąskaitos faktūros dėl automobilio nuomos.

Taip pat nustatyta, kad 2021 metų rugsėjį J. Kvėglys tapo šios uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi ir nuo tada pats buvo ir nuomotojas, ir nuomininkas. Sąskaitos už automobilio nuomą taip pat buvo teikiamos ir karantino laikotarpiu, kai tarybos ir komitetų posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, nes buvo apribotas judėjimas ir draudžiami susibūrimai.

Tad tyrimo metu surinkti duomenys rodo, jog automobilio remonto ir nuomos išlaidos yra nepagrįstos, nes sąskaitos už automobilio remontą pateiktos be darbų detalizacijos, nenurodyta, koks automobilis remontuotas ir visos sąskaitos pateiktos paskutinę mėnesio dieną. Pasibaigus tarybos nario kadencijai J. Kvėglys sudarė to paties automobilio panaudos sutartį su įmone dėl neatlygintinio naudojimosi automobiliu.

Tyrimo duomenimis, A. Vrubliauskas asmeninėms reikmėms skirtas kuro ir transporto priemonių remonto išlaidas galimai deklaruodavo kaip išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla. 

Įtariama, kad buvęs meras savivaldybės administracijai pateikdavo suklastotus dokumentus ir tokiu būdu praėjusią kadenciją apgaule įgijo beveik 20 tūkst. eurų.

Pats A. Vrubliauskas BNS teigė negalįs komentuoti jam pateiktų įtarimų.

Ikiteisminį tyrimą dėl Alytaus rajono savivaldybės tarybos narių galimo piktnaudžiavimo atlieka STT Kauno valdyba, jį organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Pernai lapkritį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas, įvertinęs A. Vrubliausko elgesį su išmokomis, skyrė jam įspėjimą.

Nuo 1997 metų Alytaus rajono savivaldybei vadovavęs konservatorius praėjusiais metais vykusiuose rinkimuose antrajame ture pralaimėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltai Rasai Vitkauskienei.

Šiuo metu STT atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 19 savivaldybių tarybos narių išmokų.

Vykstant šiems tyrimams, įtarimai šiuo metu yra pareikšti dar trims asmenims, įskaitant Jonavos merą, iš Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento pareigų pasitraukusį Mindaugą Sinkevičių.

Ikiteisminiai tyrimai pradėti po visuomenininko, Laisvės TV įkūrėjo Andriaus Tapino akcijos „Skaidrinam“, kurios metu atskleisti nederamo išmokų naudojimo atvejai Lietuvos savivaldybėse.

Kaip skelbė „Skaidrinam“ tyrimas, A. Vrubliauskas kompensuodavo pilamą kurą į tarnybinį, asmeninį automobilius bei mobilią kuro kolonėlę. Pavyzdžiui, vieną kartą buvęs meras degalinėje įsipylė 999 litrus dyzelino. A. Vrubliauskas degalinėse atsiskaitydavo tik grynaisiais pinigais.

Kompensuodamas lėšas, A. Vrubliauskas pateikdavo tiek savo kaip fizinio asmens, tiek kaip ūkininko rekvizitus.

Įtarimų „čekiukų“ istorijoje sulaukęs A. Vrubliauskas stabdo narystę partijoje

Teisėsaugos įtarimų vadinamojoje čekiukų istorijoje sulaukęs buvęs Alytaus rajono meras A. Vrubliauskas stabdo narystę TS-LKD.

„Buvusiam Alytaus rajono merui A. Vrubliauskui pareiškus įtarimus, politikas informavo, kad stabdosi narystę TS-LKD partijoje“, – ketvirtadienį BNS sakė partijos vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.

Didžiausią sumą už kurą iš savivaldybės lėšų kompensavosi buvusi kandidatė į savivaldybės mero postą, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Birštono savivaldybėje Jurgita Seržentienė. Ji per praėjusią kadenciją savivaldybės taryboje kompensavosi kuro už maždaug 17,35 tūkst. eurų.

„Už tiek pinigų per kadenciją jai teko nuvažiuoti apie 192 tūkst. kilometrų. Po 4224,4 kilometrų per mėnesį. Po 140 kilometrų per dieną. Kiekvieną dieną įskaitant savaitgalius beveik ketverius metus. Ir per karantiną“, – nurodoma publikacijoje.

Tarp rekordininkų – ir J. Seržentienės vyras, buvęs tarybos narys Audrius Šeržentas. Kaip ir žmona, 2019 m. į savivaldybę jis buvo išrinktas su Visuomeniniu rinkimų komitetu „Vieningas Birštonas“, tačiau 2023 metais į tarybą nebepateko. Praėjusioje kadencijoje jo išvažinėto kuro suma siekia 16, 5 tūkst. eurų, nurodoma „Skaidrinam“ tyrime.

Iš viso sutuoktiniai už kurą yra atsiskaitę 36 skirtingomis banko kortelėmis, nors dviejų iš jų numeriai sutampa.

Tuo metu socialdemokratas, buvęs Liberalų sąjūdžio Birštono skyriaus pirmininkas bei žinomas kurortinio krašto verslininkas Ervinas Marčiulionis būdamas tarybos nariu už išlaidas kurui gavo 17 tūkst. eurų kompensaciją.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Birštono savivaldybėje Darius Šeškevičius iš viso per kadenciją išsigrynino per 16, 5 tūkst. eurų kuro išlaidų.

Beveik 15 tūkst. eurų kompensavosi ir Lietuvos regionų partijos narė Daina Zdanavičienė. Kaip nurodo „Skaidrinam“ tyrimas, jos pateikta kuro išlaidų suma per kadenciją siekė apie 14, 9 tūkst. eurų.

Nuo kolegų neatsiliko ir beveik du dešimtmečius Birštono savivaldybės taryboje esanti socialdemokratė Roma Žentelienė. Birštono kultūros centre direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai dirbanti savivaldybės narė per kadenciją pateikė kuro čekius už 13 864,39 eurų.

Nurodoma, kad, pagal politikės išlaidų ataskaitoje pateiktus čekius, R. Žentelienė atsiskaitė bent 23 mokėjimo kortelėmis – tiek jų suskaičiuota per 18 mėn., 2019–2021 metų laikotarpyje.

Merė kurą pildavosi vesdama posėdžius

Tuo metu nuo 2008-ųjų Birštono savivaldybei vadovaujanti merė Nijolė Dirginčienė, 2019–2022 m. kadencijoje pateikė 13712,96 eurų vertės kuro kompensacijas.

Skaičiuojama, kad per visą kadenciją ji atsiskaitė bent 23 skirtingomis kortelėmis, o taip pat bent 3 kartus kurą pylėsi vesdama tarybos posėdį.

Savivaldybės teigimu, merė turi du tarnybinius automobilius ir vieną vairuotoją. Jais, prireikus, gali naudotis pati merė, vicemeras ir kiti administracijos specialistai.

Nurodoma, kad N. Dirginčienė kadencijoje taip pat kompensavosi 103 eurus išlaidų spausdintuvui.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šiaulių miesto, Kauno rajono, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės bei Ukmergės rajonų savivaldybių.

Pasak STT atstovės spaudai, teisėsauga aiškinasi aplinkybes, tačiau nė viename iš 14 pradėtų tyrimų įtarimai konkrečiam asmeniui nėra pareikšti.

Dėl „Skaidrinam“ kilusio skandalo keturi į „čekučių“ skandalą įsivėlę Alytaus, Ukmergės ir Kretingos konservatoriai lapkričio pradžioje kuriam laikui liko be narystės partijoje.

„Neturime argumentų, kad A. Vrubliauskas negalėjo vienaip ar kitaip panaudoti tų lėšų kurui. Suprantame, kad dėl didelio išnaudoto kiekio gali kilti klausimų visuomenei, todėl skyrėme jam įspėjimą dėl viešų pinigų panaudojimo ir taip pat neberekomenduojame jam kandidatuoti į skyriaus pirmininkus. Šitas sprendimas dar gali būti skundžiamas prezidiume“, – Eltai teigė A. Gedvilienė.

Tuo metu dviejų partijos atstovų Alytaus rajono taryboje narystes nuspręsta metams sustabdyti.

„Kęstučio Patinsko narystė sustabdyta skyriaus iniciatyva, (...) Laura Bieliauskaitė-Svetlauskienė jungėsi į mūsų posėdį, tačiau nepateikė raštu paaiškinimų, taip pat negalėjo ir žodžiu atsakyti dėl savo panaudotų lėšų, tai mes nusprendėme sustabdyti jos narystę“, – pažymėjo A. Gedvilienė.

Nutarta sustabdyti ir Kretingos tarybos konservatoriaus Raimundo Puškoriaus narystę TS-LKD.

„Jo paaiškinimai mūsų neįtikino ir nusprendėme Raimundo narystę partijoje sustabdyti“, – sakė TS-LKD atstovė.

Tuo metu kitam savivaldos atstovui, buvusiam Kretingos rajono merui Juozui Mažeikai, komitetas sudarė galimybes dalį įsisavintų lėšų savivaldybei grąžinti.

„Jis aiškino, kad kelis kartus leido kuro užsipilti savo buvusiai padėjėjai ir jos reikmėms, bet supranta, kad tai netinkamas lėšų panaudojimas ir įsipareigoja grąžinti tą sumą lėšų, kurios jis negali pateisinti. Jis tai padarys iki šių metų pabaigos“, – pridūrė ji.

Kaip pažymi A. Gedvilienė, Ukmergės atveju „Skaidrinam“ akcijos metu buvo įvardinti keturi asmenys, du iš jų narystę partijoje neribotam laikui susistabdė patys – tai Audronė Augustėnienė ir Juozas Galiauskas.

„Tai reiškia, kad Priežiūros komitetas jų abiejų nebenagrinėja“, – teigė politikė, pažymėdama, kad šiems nariams nutarus grįžti į partiją, jų lėšų panaudojimo atvejai partijos viduje tiriami nebebus.

„Tuo metu Kęstutis Zinkevičius – (...) nors teisiškai neturime jam jokių pretenzijų, kadangi jis iš savo kortelės pylė kurą ir viską gali paaiškinti, pats priėmė sprendimą atsistatydinti iš partijos skyriaus pirmininkų ir pranešė, kad neketina kandidatuoti artimiausiuose rinkimuose. Įvertinome tai kaip tikrai atsakingą požiūrį į savo narystę, įsipareigojimus politinei bendruomenei ir džiaugiamės jo paties tokiu priimtu sprendimu“, – minėjo A. Gedvilienė.

Tuo metu Ukmergės tarybos konservatorė Janina Galiauskienė įsipareigojo iki šių metų pabaigos grąžinti dalį lėšų, skirtų kurui, kurių negali paaiškinti, kadangi už jas buvo mokėta iš 10 skirtingų kortelių, sako A. Gedvilienė.

„Tuomet, kada gaus dokumentus iš savivaldybės ir įsivertins, kurie tie čekučiai ne iš tos sąskaitos apmokėti, ji tuos pinigus grąžins į savivaldybės biudžetą. Tai mes sankcijų jos atžvilgiu nepriėmėme“, – pridūrė Priežiūros komiteto narė.

Kaip numatyta TS-LKD nuostatuose, kuomet sprendimą stabdyti asmens narystę partijoje priima Priežiūros komitetas, ji stabdoma metams ir dėl jos atstatymo sprendžia skyrius. Kada partijos narys narystę susistabdo pats, jis pats ir sprendžia, kada savo narystę atstatyti.

Pasak A. Gedvilienės, Priežiūros komitetas į „čekučių“ skandalą patekusiems partijos nariams turėjo kelis pasiūlymus, kaip elgtis.

„Priežiūros komiteto rekomendacijose buvo pasakyta – jei įsivertinate situaciją ir matote, kad situacija yra negera, tuomet galite priimti sprendimą susistabdyti narystę patys ir nebesieti savęs šiuo metu su partija; galite grąžinti dalį lėšų, kurių negalite pateisinti arba ateiti į Priežiūros komitetą ir apginti save, nes manote, kad buvote įtraukti tarp tų asmenų, kurie buvo tų asmenų, kurie buvo paviešinti, nepelnytai“, – priminė komiteto narė.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių. Specialiųjų tyrimų tarnyba jau yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šiaulių miesto, Kauno rajono, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės bei Ukmergės rajonų savivaldybių.

Pasak STT atstovės spaudai, teisėsauga aiškinasi aplinkybes, tačiau nė viename iš 14 pradėtų tyrimų įtarimai konkrečiam asmeniui nėra pareikšti.

Sulaukė pagyrų

Visuomenininkas Andrius Tapinas pradėta akcija „Skaidrinam“, kurios metu bandoma išsiaiškinti, ar tarybos nariai nepiktnaudžiavo kanceliarinėms išmokoms skirtais pinigais, išjudino visą šalį. Žurnalistas išskyrė Kauną kaip blogąjį pavyzdį, kaip elgiamasi su viešais pinigais.

Kaune tarybos nariai avansu gauna sumą, o vėliau patys pagrindžia, kaip panaudojo kanceliarines išmokas. Dažniausiai politikai be jokio pagrindimo į ataskaitas tiesiog surašydavo sumas už telefono, transporto, pašto ir kitas išlaidas. Pagal galiojantį tarybos patvirtintą reglamentą, už ataskaitoje įrašytas sumas atsakingas pats politikas ir jokių išlaidas pagrindžiančių čekių savivaldybės administracijai pateikti nereikia.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio teigimu, tokia tvarka tinkama, nes tarybos nariai, vykdydami savo pareigas, patiria išlaidų, o esamas reglamentas leidžia čekiais neklijuoti sienų.

„Nenoriu nieko teisinti ar moralizuoti ir nebandysiu būti naivus. Taip, pavienių klaidų galėjo pasitaikyti bet kam. Tačiau leiskime jas spręsti kompetentingiems profesionalams, o ne vienam artistui už pinigus, apsimetančiam pigiu svieto lygintoju“, – apie A. Tapino iniciatyvą viešai pasisakė V. Matijošaitis.

„Jau seniai baigėsi laikai, kai tarybos nariams savivaldybės administracija išduodavo kompiuterius ar telefonus – dabar viskuo jie apsirūpina patys“, – pridūrė meras.

Dėl galiojančios tvarkos „Vieningo Kauno“ lyderis net pagyrė konservatorių A. Kupčinską, kuris Kaunui vadovavo prieš jį.

„Europos Parlamentas (EP) – solidi institucija, kur nuo 2009 m. galioja tokia pati tvarka kaip Kaune. Tik skaičiai ten keleriopai didesni. Galvojau, kad prieš mane meru buvęs A. Kupčinskas kažkada visai gerai nusižiūrėjo, 2011 m. atnešdamas dalelę vakarietiškos politikų kultūros ir į mūsų miestą. Dėl A. Kupčinsko gal ir klydau, bet tokiam sprendimui pritariu ir dabar. Nesuprantu, ko taip tyli ausis suglaudęs pats šio sumanymo autorius, dabar dirbantis Seime“, – savo komentare dėstė trečią kadenciją vadovaujantis Kauno meras.

Už ataskaitoje įrašytas sumas atsakingas pats politikas ir jokių išlaidas pagrindžiančių čekių pateikti nereikia.

Kaip keitėsi tvarka

„Kauno diena“ peržvelgė dokumentus, kada buvo priimta tvarka, kad už tarybos nario patiriamas išlaidas nereikia pristatyti jokių sąskaitų ar čekių. Iš tiesų ji įsigaliojo, kai miestui vadovavo  A. Kupčinskas, tačiau yra ir įdomių detalių.

Štai 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendime „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ tarybos buvo prašoma papildyti reglamentą ir jame nurodyti, kaip politikai turi atsiskaityti už patirtas išlaidas.

„Lėšoms tarybos narių veiklai gauti kiekvienas tarybos narys atsidaro atskirą sąskaitą banke ir pateikia raštu Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui šios sąskaitos (mokėjimo kortelės) rekvizitus. Reglamente nurodyto dydžio suma kiekvieną mėnesį – iki 10 d. – avansu pervedama visiems tarybos nariams į jų nurodytas sąskaitas banke. Pasibaigus pusmečiui, lėšos pervedamos tik nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą tarybos nariams“, – dėstoma sprendimo projekte.

Dokumente taip pat nurodoma, kad tarybos nario veiklai reikalingas kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugų sutartis sudaro patys politikai.

„Sutartys negali būti sudaromos su tarybos nariui artimais asmenimis, nurodytais Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme, ir su juridiniais asmenimis, kurių dalyviai yra tarybos narys ar jam artimas asmuo, arba kurių vadovai ar valdymo organo nariai yra tarybos nariui artimi asmenys. Sudarydamas sutartis, tarybos narys turi vengti interesų konflikto, vadovautis tarybos Etikos komisijos rekomendacijomis. Sutarčių kopijos pateikiamos Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui. Paslaugų ir prekių pirkimo dokumentai išrašomi tarybos nario vardu. Su prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais atsiskaito tarybos narys“, – už ką galima gauti kanceliarinių lėšų, aiškinta reglamente.

Pagal šį dokumentą matyti, kad jei tarybos nariai patyrė išlaidų, turėjo pateikti tai įrodančius mokėjimų dokumentus. Taip pat reglamentuota, už ką gali būti skirta kompensacija ir kad ja naudotis gali tik tarybos nariai, o ne jų artimieji ar kiti asmenys.

Tačiau tokia tvarka galiojo vos keturis mėnesius. 2011 m. sausio 13 d. A. Kupčinskas pasirašė jau ant pakeisto reglamento dokumento. Tąkart tarybai patvirtinti teiktos reglamento korekcijos, kuriose jokių čekučių pateikimo prievolės nebeliko.

„Lėšoms tarybos narių veiklai gauti kiekvienas tarybos narys atsidaro atskirą sąskaitą banke ir pateikia raštu Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui šios sąskaitos (mokėjimo kortelės) rekvizitus“, – šios nuostatos, kuri buvo įrašyta ankstesniame tarybos veiklos reglamente, naujoje dokumento redakcijoje neliko.

Tačiau atsirado štai toks papildymas: „Tarybos narys Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui pateikia užpildytą išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitą (priedas), kurioje nurodo, kokių prekių įsigijo ir paslaugas apmokėjo vykdydamas tarybos nario funkcijas. Tarybos narys asmeniškai atsako už išlaidų ataskaitoje pateiktų dokumentų tikslumą ir pagrįstumą.“

Tokia tvarka už patirtas tarybos nario išlaidas yra taikoma iki šiol.

Politinė archeologija

A. Kupčinskas dienraščiui tikino, kad dabartinė valdžia turėjo ne vieną progą pakeisti reglamentą ir sukurti kitokią tvarką, jei ši atrodo netinkama, tačiau to padaryta nebuvo. Tad galima daryti prielaidą, kad tvarka, kai čekiais nereikia pagrįsti išlaidų, dabartinius tarybos narius tenkina.

„Kauno gyvavimo istorija tikrai ne nuo Kupčinsko prasidėjo. Reikėtų žiūrėti gerokai anksčiau, koks buvo reglamentas iki manęs. Jei jau bedama į mano asmenį, reikia pasakyti, kad buvo toks laikotarpis, kai mes krizės akivaizdoje mažinome išmokas. Palyginus išmokų dydžius, tuomet jos buvo žymiai mažesnės, nei yra dabar“, – teigė Seimo narys, buvęs Kauno meras A. Kupčinskas.

Paklaustas, kodėl čekučių reikėjo vos kelis mėnesius, o paskui tvarka buvo pakeista ir reglamente atsirado nuostata, kad pats politikas atsakingas už teikiamas ataskaitas, konservatorius tikino neprisimenantis, kodėl ji buvo pakeista. Vis dėlto politikas laikėsi pozicijos, kad neverta žiūrėti, kas, ką ir kada priėmė, o reikia koncentruotis į tai, kad dabar vienoda sistema būtų nustatyta visose savivaldybėse.

„Dar 2010 m. sakiau, kad tos išmokos nereikalingos, reikėtų pereiti prie tarybos narių atlygio. Dabar Seime taip pat apie tai kalbame. Tačiau esamos kanceliarinių išmokų tvarkos Lietuvoje niekas naujai nesugalvojo, ji paimta iš EP, iš ES regionų komitetų ir pasklido per savivaldybes dėl biurokratijos mažinimo. Buvo suprantama, kad taip apmokama už tarybos nario veiklą. Dabar svarbiausia šį klausimą išspręsti įstatymų lygiu. Politinės archeologijos kasinėjimas man primena kaltų paiešką“, – teigė A. Kupčinskas.

Vyriausybės krizė

Vis dėlto, nors buvę ir esami Kauno merai tvirtina, kad galiojantis reglamentas leidžia atsikratyti biurokratijos, centrinė valdžia dėl šio skandalo jau braška. Iš pareigų atsistatydino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė į Kauno biudžetą grąžino dalį pinigų, kuriuos buvo gavusi kanceliarinėms išlaidoms padengti. Kanceliarinių išlaidų pagrįsti negali ir dar vienas buvęs Kauno miesto tarybos narys, dabar kultūros ministras Simonas Kairys.

Apie politikos perkrovimą yra kalbėjusi ir premjerė Ingrida Šimonytė, pareiškusi ultimatumą – arba Seimas pritaria išankstiniams rinkimams, arba ji atsistatydins iš Vyriausybės, o paskui ją – ir visi ministrai. Tiesa, šią savaitę premjerė jau pakeitė toną ir apie atsistatydinimą nenori kalbėti.

„Dabar yra kalbama, kad yra kažin kokia Vyriausybės problema. Aš nematau, kokia yra Vyriausybės problema, nes tie priekaištai, kurie yra išsakomi ministrams esamiems arba buvusiems, yra išsakomi ne už tai, ką jie Vyriausybėje dirba, iš esmės jiems išsakomi priekaištai už Kauno miesto tarybos reglamentą“, – I. Šimonytės pasisakymą skelbė BNS.

„Aš nežinau, kodėl aš turiu aukoti savo bendražygius ne už darbą Vyriausybėje, ne už tai, kad jie kažką netinkamai padarė, o už Kauno miesto tarybos reglamentą, tai aš tada prisiimu atsakomybę už visą Vyriausybę, ir tiek“, – žurnalistams buvo pridūrusi premjerė.

Seimo narys A. Kupčinskas nepalaikė tokios radikalios pozicijos ir teigė, kad pirmiau reikia pakeisti Vietos savivaldos įstatymą, kuriame būtų įtvirtinta visiems vienoda ir aiški tvarka. „Nesu už tai, kad dabar reikia mesti visus darbus ir pasileisti į rinkimus, nes dar tikrai yra ką veikti, ne visos reformos įgyvendintos, kurioms dar reikia laiko“, – teigė A. Kupčinskas.

Skirtumai: dėl už darbą Kauno miesto taryboje gautų kanceliarinių išmokų J. Šiugždinienė jau atsistatydino iš ministrės posto, o S. Kairys ir G. Skaistė to daryti nežada. L. Balandžio, P. Peleckio / BNS nuotr.

Politologo įžvalgos

Politologas Bernaras Ivanovas laikėsi pozicijos, kad už galimus tarybos narių piktnaudžiavimo atvejus atsakomybę turėtų prisiimti visuomenė, o noras perkrauti politinę sistemą – žalingas valstybei.

„30 metų viskas buvo gerai, o tai ką padarė A. Tapinas, yra politechnologija, vykdyta konservatorių pagalba. Jie pamanė, kad apipylę purvais visus, jie patys atrodys geriau. Čekučių istorija paremta vienu įstatymu, siekiant panaudoti jį politinių oponentų diskreditacijai. Tačiau atsivėrė Pandoros skrynia, kai jau nebegalima kontroliuoti, kas vyksta. Vyksta blogi dalykai, nes ši istorija kerta pačiai valstybei ir jos pasitikėjimui. Nors šiaip įstatymai nebuvo pažeisti, viskas, kas vyko, buvo legalu. Dabar pakeitus įstatymus, jų vis tiek atbuline tvarka nepritaikysi. Yra politikų, kurie supranta, kuo tai kvepia. Jei partiniuose pasisėdėjimuose į juos įsiklausys, gal dar viską išgelbės, jei ne, patys susidegins ir sudegins dalį valstybinių institucijų, tuomet bus tiesioginis valstybės griuvimas. Tad šiuo atveju manęs visai nestebina V. Matijošaičio ir A. Kupčinsko požiūrių sutapimas, nes dar likę šiek tiek mąstymo“, – „Kauno dienai“ kalbėjo B. Ivanovas.

Įžvalgos: politologas B. Ivanovas įsitikinęs, kad dėl galimų valdžios piktnaudžiavimų kalta neaktyvi visuomenė. Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasak politologo, jei nebus numalšintos politinės aistros, rudenį gali būti tikrai rimtų reikalų, nes ekonomistai garsiai kalba apie sunkmetį. Jei dar prie to pridėsime ir politinę krizę, gali laukti tikrai sudėtingi laikai.

Jis laikėsi pozicijos, kad kanceliarinės išmokos plačiai paplitusios ir Vakarų Europoje, tačiau ten yra vienas skirtumas nuo Lietuvos. Europos valstybėse yra stiprios vietos bendruomenės, kurioms politikai atskaitingi.

„Ten bendruomenės jau šimtmečius susiformavusios. Ten žmonės dirba įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, per jas paskui patenka į savivaldą, gauna kažkiek tų kanceliarinių išlaidų, bet kartu tie žmonės yra kontroliuojami tų pačių organizacijų.

Pas mus nėra tokios stiprios visuomenės, todėl mūsų politikai tiek savivaldoje, tiek Seime yra palikti patys sau. Jie valdžią priima ne kaip pareigą dirbti, o kaip laimėjimą loterijoje. Todėl paskui į įvairias institucijas prilenda giminių, anūkų. Tuomet tokie žmonės atitinkamai žiūri ir į kanceliarinių išlaidų reikalus, į klubus važinėja, nes ten neva jų rinkėjai. Deja, bet pati visuomenė dėl to kalta. Politikai nėra kažkokie ufonautai, nusileidę iš Marso, jie atėję iš tos pačios visuomenės“, – kalbėjo B. Ivanovas.

Keis žaidimo taisykles

Į viešumą vis patenkant istorijoms, kai tarybos nariai ėmė svetimus čekius už degalus, apmokėjo ne tik savo, bet ir artimųjų telefono sąskaitas ir kitais įvairiais būdais bandė įsisavinti kuo didesnes kanceliarinėms išmokoms skirtas sumas, Seimo nariai pasiryžo keisti žaidimo taisykles.

Kaip skelbė BNS, birželio pradžioje Seimui pateiktos pataisos, numatančios, kad savivaldos politikams vietoj skandalą sukėlusių vadinamųjų kanceliarinių išmokų būtų mokamas atlyginimas.

Daug klausimų sukėlusios kompensacijos šiuo reglamentavimu būtų panaikintos, ir naujasis atlygis apimtų tiek kanceliarines, tiek iki šiol mokėtą atlygį, kai buvo atlyginama už posėdžiuose praleistą laiką“, – sakė projektą pristatęs konservatorius Audrius Petrošius.

Kol kas neaišku, kokie mokesčiai būtų pritaikyti tarybos nariams – tik gyventojų pajamų, ar visi su darbo santykiais susiję mokesčiai, nes projekte įrašyta, kad tarybos nariams Darbo kodekso nuostatos, išskyrus dėl atostogų, darbuotojų saugos ir pan., negalioja. Į šiuos klausimus vėliau esą padės atsakyti Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija.

BNS skelbė, kad pagal pataisas, Vietos savivaldos įstatyme būtų numatyta, kad savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 proc. tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Opozicijos lyderiui, komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc. didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams.

Taip pat iš įstatymo būtų išbraukiama nuostata, kad savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų ir kitoms išlaidoms apmokėti.

Savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas proporcingai praleistų tarybos, komitetų ir komisijų posėdžių skaičiui. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo liepos 1 d.