„Mano žinia Lietuvos pareigūnams nuo pat kadencijos pradžios buvo viena – siekti geriausių rezultatų galima tik veikiant kartu, bendradarbiaujant su kitų šalių kolegomis. Lietuvos teisėsaugos pareigūnai dalyvavo įgyvendinant ne vieną sėkmingą tarptautinę operaciją“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G Nausėda.

FTB vadovas padėkojo G. Nausėdai už lyderystę stiprinant teisėsaugos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą.

Pokalbio metu Lietuvos vadovas pabrėžė būtinybę užtikrinti, kad Rusijai ir Baltarusijai taikomos sankcijos nebūtų apeinamos.

„Matome bandymus užsidarius durims ieškoti landų ir apeiti sankcijas, kuriant sudėtingas schemas. Institucijų bendradarbiavimas jas atpažįstant ir užkardant yra mūsų visų bendras reikalas“, – teigė G. Nausėda.

Tuo metu  „News Corp“ kibernetinio saugumo klausimais konsultuojanti bendrovė pareiškė, kad ši ataka gali būti susieta su veikėjais Kinijoje.

„Ilga laiką trukusi kibernetinės atakos veikla“ buvo aptikta praeitą mėnesį. „News Corp“ priklausantis dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad įsilaužėliai nusitaikė į darbuotojų, įskaitant žurnalistus, elektroninius laiškus ir dokumentus.

Pastaruoju metu kibernetiniai įsilaužėliai surengė virtinę atakų prieš svarbius objektus visame pasaulyje, pradedant ligoninėmis ir žemės ūkio bendrijomis, baigiant valstybių institucijomis.

„News Corp“ informavo JAV Vertybinių popierių ir biržos komisiją, kad „kompanijos preliminari analizė rodo, jog su šia veikla gali būti susijęs užsienio vyriausybės dalyvavimas ir kad buvo pagrobta duomenų“.

Kibernetinio saugumo bendrovė „Mandiant“, nusamdyta ištirti šį incidentą, savo pranešime rašo, kad „atsakingieji už šią veiklą yra susiję su Kinija, ir manome, kad jie veikiausiai užsiima šnipinėjimu, rinkdami duomenis, naudingus Kinijos interesams“.

Vašingtonas jau ne vienus metus įtaria, kad Kinija rengia kibernetines atakas prieš JAV įmones, organizacijas ir vyriausybės agentūras. Tuo metu Pekinas šiuo kaltinimus įnirtingai neigia.

Šią savaitę Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray (Kristoferis Rėjus) sakė, kad daugiau kaip 2 000 agentūros vadovaujamų tyrimų yra „nukreipti į Kinijos vyriausybės mėginimus pavogti mūsų informacijos ir technologijų“.

Be kita ko, JAV kaltino Kiniją už 2021 metų kovą surengtą didelę ataką prieš bendrovės „Microsoft“ elektroninio pašto sistemą „Exchange“.

Pekinas savo ruožtu pareiškė, kad šie įtarimai yra nepagrįsti.

„Šis išpuolis, ši apsiaustis buvo kriminalinis elgesys – tiesiog. Ir šiam elgesiui, kurį mes, FTB, vadiname vidaus terorizmu, nėra vietos mūsų demokratijoje“, - antradienį Senato Teisėsaugos komitete sakė FTB vadas Christopheris Wray‘is.

Sausio 6-osios incidentas, kai tuometinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, sukėlė jam „siaubą“. „Vidaus terorizmo problema visoje šalyje per ilgą laiką sukėlė metastazes, ir jos taip greitai neišnyks“, - kalbėjo pareigūnas.

Rinkimus pralaimėjusio D. Trumpo rėmėjai sausio pradžioje per Kongreso posėdį šturmavo Kapitolijų ir čia sukėlė chaosą. Kongreso saugumo pajėgos nepajėgė sustabdyti puolimo. Per riaušes žuvo penki žmonės, tarp jų – policininkas.

D. Trumpas prieš tai per mitingą įaudrino savo šalininkus, pareikšdamas, kad iš jo buvo pavogta pergalė lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose. Demokratai apkaltino jį „kursčius maištą“ ir pradėjo apkaltos procedūrą. Tačiau D. Trumpas buvo išteisintas, nes jo nuteisimui Senate nepavyko surinkti dviejų trečdalių daugumos.

Paskelbdama tokią išvadą likus mėnesiui iki Joe Bideno (Džo Baideno) inauguracijos, Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija paragino savo politinį įpėdinį prioritetu išsikelti mažiausiai trijų Irane sulaikytų amerikiečių paleidimą. Išrinktojo prezidento komanda tikisi atnaujinti diplomatiją su JAV priešininku Teheranu.

„Irano vyriausybė pažadėjo padėti sugrąžinti Bobą Levinsoną namo, bet taip niekada nenutiko“, – sakoma pirmadienį paskelbtame FTB direktoriaus Christopherio Wray (Kristoferio Rėjaus) pareiškime.

„Tiesa ta, kad Irano žvalgybininkai, pritarus Irano aukšto rango pareigūnams, dalyvavo pagrobiant ir sulaikant Bobą“, – sakoma jame.

JAV iždo departamentas paskelbė, kad skelbia sankcijas dviem žvalgybos agentais vadinamiems iraniečiams, Mohammadui Baseri (Mohamadui Baseriui) ir Ahmadui Khazai (Ahmadui Chazajui), kurie prisidėjo prie B. Levinsono „pagrobimo, sulaikymo ir tikėtinos mirties“.

Sankcijos didele dalimi yra simbolinės, nes mažai tikėtina, kad iraniečių agentai turėtų banko sąskaitų Jungtinėse Valstijose, tačiau jos trukdys jų tarptautinėms kelionėms.

Vienas JAV aukšto rango pareigūnas, kuris su žurnalistais kalbėjosi kaip anonimas, paragino būsimą J. Bideno administraciją spręsti dingusių amerikiečių klausimą.

„Daugiau niekada neturėtų būti jokių su Iranu suderėtų susitarimų, pagal kuriuos nepaleidžiami toje šalyje neteisingai sulaikyti amerikiečiai“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad Irano klerikalinis režimas „yra 41 metų senumo ir 41 metus grobia įkaitus“.

D. Trumpas įvedė griežtas sankcijas Iranui, įskaitant bandymą sustabdyti visą jo naftos eksportą, ir pasitraukė iš 2015 metų daugiašalio susitarimo, dėl kurio susitarė ankstesnis prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama). Pagal šį susitarimą Iranas smarkiai apribojo savo branduolinę programą.

Sudarydamas susitarimą Iranas sutiko paleisti keturis laikomus JAV piliečius, bet susitarimas sukėlė pasipiktinimą D. Trumpo Respublikonų partijoje, nes B. Obama taip pat leido atšaukti Irano turto įšaldymą.

D. Trumpas, kurio rinkiminė kampanija turėjo neaiškių ryšių su Rusijos veikėjais, siūliusiais pagalbą per 2016 metų rinkimus, jau ne kartą kritikavo amerikiečių žvalgybos pareigūnus, nuolat sakančius, kad Maskva vis dar kelia didžiausią pavojų.

Vis dėlto šįkart prezidento kritika, išsakyta Baltuosiuose rūmuose kitą dieną po Ch. Wray parodymų Kongresui, buvo neįprastai vieša.

Žurnalistų paklaustas, ar norėtų atleisti Ch. Wray, D. Trumpas atsakė: „Mes svarstome daugybę skirtingų dalykų.“

„Man vakar nepatiko jo atsakymai. Nesu tikras, kad ir jam jie patiko“, – sakė prezidentas.

D. Trumpas, kurio laukia sunki kova dėl perrinkimo lapkričio 3 dieną, pakartojo, kad, jo įsitikinimu, didesnė problema yra Kinija, o ne Rusija.

„Akivaizdu, kad sąrašo viršuje yra Kinija. Matau, kad galima kalbėti apie Rusiją, Šiaurės Korėją ir daugelį kitų šalių. Tačiau Kinija būtų to sąrašo viršuje, todėl nežinau, kodėl tai nepaminėta“, – sakė jis.

Prezidentas taip pat užsipuolė Ch. Wray dėl jo vertinimo, kad baltaodžių viršenybę propaguojančios grupės kelia didžiausią smurto šalies viduje grėsmę jau ir taip įtemptu priešrinkiminiu laikotarpiu.

„Rasistiniais motyvais pagrįstame smurtiniame ekstremizme žmonės, išpažįstantys kažkokią baltųjų viršenybės ideologiją, neabejotinai sudaro didžiausią dalį“, – sakė Ch. Wray duodamas parodymus Kongrese.

D. Trumpo, kurį tvirtai palaiko ginkluotos dešiniųjų grupės ir sąmokslo teorijų judėjimas „QAnon“, manymu, FTB direktorius verčiau turėtų sutelkti dėmesį į kartais smurtingų antirasistinių protestų priešakyje esantį kairiojo sparno judėjimą „Antifa“.

Šalia Kinijos kritikos, tvirtinimas, kad „Antifa“ siekia sugriauti Amerikos priemiesčius ir skatinti masinį smurtą, yra vienas iš D. Trumpo perrinkimo kampanijos pagrindinių teiginių.

„Antifa“ yra bloga grupė, jie yra nusikaltėliai, jie yra anarchistai, jie yra kurstytojai, jie yra plėšikai ir riaušininkai bei visa kita“, – žurnalistams sakė prezidentas.

„Jie blogi. Ir kai žmogus to nepasako, mane tai jaudina. Man kyla klausimas, kodėl jis to nepasako“, – pridūrė jis.

Ch. Wray'us, kalbėdamas Tarptautinių santykių taryboje Vašingtone, sakė, kad, kaip 2016-ųjų prezidento rinkimų atveju, Rusija bandė paveikti 2018 m. JAV vidurio kadencijos rinkimus ir bandys daryti tą patį 2020-aisiais.

„Socialinių tinklų, melagingų naujienų, propagandos, klaidinančių personų naudojimas bandant mus sukiršinti vyksta nuolat“, - sakė Ch. Wray'us.

Rusijos žvalgybos tarnybos siekia „nuteikti mus vienas prieš kitą, kurstyti nesantaiką, kelti sumaištį, kenkti amerikiečių tikėjimui demokratija“, tikino FTB vadovas.

„Tai nėra grėsmė vienam rinkimų ciklui, tai yra 365 dienas per metus kylanti grėsmė, kuri tebesitęsia. Mūsų nuomone, 2018-ieji buvo tarytum repeticija prieš didįjį 2020-ųjų pasirodymą“, - kalbėjo Ch. Wray'us.

Pasak jo, nors Rusija ir siekė paveikti tiek 2016-ųjų, tiek ir 2018-ųjų rinkimus Jungtinėse Valstijose, nebuvo jokio kišimosi į pačią rinkimų infrastruktūrą, o socialinių tinklų bendrovės padarė didžiulę pažangą susitvarkydamos su kenkėjiškais veikėjais.

„Manau, kad (socialinių tinklų) bendrovės supranta, kad jos turi imtis veiksmų, kad jų pačių platformos nebūtų išnaudojamos. Yra daugybė sėkmės istorijų vidurio kadencijos rinkimuose (2018 m.), kai dalis bendrovių pačios ėmėsi veiksmų, uždarydamos ir išmesdamos iš tinklų vartotojus“, - teigė Ch. Wray'us.

„Jis turi savo požiūrį. Jis tą požiūrį išreiškė“, – sakė FTB direktorius, paklaustas apie V. Putino paneigimą, išsakytą D. Trumpui per pirmadienį Helsinkyje įvykusį viršūnių susitikimą.  

„Žvalgybos bendruomenės vertinimas nepasikeitė. Mano požiūris nepasikeitė. Manau, Rusija mėgino kištis į pernai vykusius rinkimus ir toliau užsiima priešiškomis poveikio operacijomis“, – kalbėjo Ch. Wray. 

Tokiais veiksmais, anot FTB vadovo, „siekiama šioje šalyje sėti nesantaiką ir kurstyti nepasitikėjimą“.

Pirmadienį per spaudos konferenciją po susitikimo Helsinkyje D. Trumpas, regis, sutiko su V. Putino išsakyta pozicija, kad Rusija nesikišo į Amerikos rinkimus.

Tai sukėlė pasipiktinimo audrą Vašingtone ir paskatino Nacionalinės žvalgybos direktorių Daną Coatsą (Daną Koutsą) pareikšti, kad JAV žvalgybos agentūros yra pateikusios „aiškių“ ir „faktais pagrįstų“ išvadų, jog Maskva kišosi į rinkimus.  

Antradienį D. Trumpas atsitraukė nuo savo ankstesnių komentarų pareiškęs, jog paprasčiausiai netiksliai išreiškė savo mintį ir sutinka su Amerikos žvalgybos bendruomenės išvada, kad Rusija iš tiesų kišosi į 2016 metų rinkimus.

Visgi prezidentas leido suprasti turįs tam tikrų abejonių, kai pridūrė: „Tai galėjo būti ir kiti žmonės. Yra daug žmonių.“

Aspeno saugumo forume Kolorade kalbėjęs Ch. Wray taip pat pakomentavo trečiadienį D. Trumpo išsakytą nuomonę, esą Rusija nebesikiša į JAV vidaus reikalus, šaliai rengiantis lapkritį numatytiems Kongreso rinkimams.

Ch. Wray sakė, kad FTB kol kas nematė jokių konkrečių veiksmų, nukreiptų prieš JAV rinkimų infrastruktūrą, kaip buvo 2016-aisiais, kai rusų kibernetiniai įsilaužėliai puolė rinkėjų registracijos ir rinkimų valdymo kompiuterines sistemas visoje šalyje. 

„Tačiau, žinoma, kitos pastangos, kurias pavadinčiau priešiško poveikio operacijomis, vykdomos labai aktyviai. Gali būti, kad esame per žingsnį nuo kito lygio“, – kalbėjo jis.

„Mano požiūriu, tai grėsmė, į kurią turėtume žiūrėti labai rimtai ir reaguoti į ją ryžtingai bei susitelkus“, – pažymėjo FTB direktorius.

Paklaustas, ar jis, kaip ir D. Trumpas, mano, jog ir kitos šalys mėgina kištis į JAV vidaus politiką, Ch. Wray sakė, jog kai kurios valstybės iš tiesų įvairiais būdais bando daryti įtaką Amerikos politikai. 

Visgi, kaip pažymėjo, FTB vadovas, „visiškai aišku, kad Rusija yra agresyviausia veikėja“.

Ch. Wray taip pat pakomentavo D. Trumpo nuolatinę kritiką specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) vadovaujamam tyrimui dėl galimo jo rinkimų komandos narių susimokymo su Rusija, kurį prezidentas vadina politiškai motyvuotu.  

„Tai nėra raganų medžioklė“, – sakė FTB direktorius. Būtent taip R. Muellerio vykdomą tyrimą nuolat vadina prezidentas.

Ch. Wray taip pat tvirtino, kad D. Trumpas nekalbėjo su juo apie specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) vykdomą tyrimą dėl galimo respublikono kampanijos bendradarbiavimo su Rusija.

Buvęs FTB direktorius Jamesas Comey (Džeimsas Komis) yra sakęs, kad D. Trumpas jo prašė prisiekti prezidentui ištikimybę ir ne kartą su juo kalbėjosi akis į akį.

J. Comey sakė, kad per vieną tokių asmeninių pokalbių D. Trumpas išreiškė viltį, kad jis apsvarstys galimybę nutraukti FTB tyrimą dėl buvusio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Michaelo Flynno (Maiklo Flino), kuris penktadienį prisipažino melavęs federaliniams pareigūnams apie savo ryšius su vienu Rusijos diplomatu.

Ketvirtadienį per Atstovų rūmų teismo komiteto posėdį Ch. Wray buvo paprašytas pakomentuoti D. Trumpo savaitgalį paskelbtas žinutes socialiniame tinkle „Twitter“, kuriose jis FTB vadina šališka institucija, kurios reputacija „subyrėjo į šipulius“.

„FTB, kurią aš matau, yra dešimtys tūkstančių drąsių vyrų ir moterų, kurie sunkiai dirba, kad žmonės, kurių jie niekada nepažins, būtų saugūs“, – atsakė Ch. Wray.

Pasak FTB direktoriaus, agentūros agentai ir analitikai „yra padorūs žmonės, įsipareigoję aukščiausiems dorumo principams, profesionalumui ir pagarbai“, o agentūros teisėsaugos partneriai ją gerbia.

Šis sprendimas buvo priimtas praėjus trims mėnesiams po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) atleido buvusį FTB vadovą Jamesą Comey (Džeimsą Komį).

Ambicingo baudžiamųjų bylų advokato kandidatūra į šį postą nebuvo prieštaringai vertinama. Jis sulaukė abiejų partijų senatorių palaikymo, kai pasakė, kad verčiau atsistatydintų negu paklustų politinei įtakai. Senatas 92 balsais prieš 5 palaikė Ch.Wray kandidatūrą į FTB direktoriaus pareigas.

Šias pareigas Ch.Wray pradės eiti gana sudėtingu FTB metu.

J.Comey atleidimas išprovokavo kaltinimų, kad D.Trumpas mėgino pakenkti tyrimui dėl jo patarėjų ryšių su Rusija per praėjusių metų prezidento rinkimus. Dėl to vadovauti šiam tyrimui buvo paskirtas specialusis prokuroras Robertas Muelleris (Robertas Miuleris).

Pirmasis išbandymas, teksiantis naujajam direktoriui, veikiausiai bus pastangos įtikinti daugiau kaip 30 tūkst. FTB darbuotojų, kad jis yra įsipareigojęs išlaikyti įstaigos nepriklausomybę. Įstatymų leidėjams jis sakė, kad jis bus savarankiškas.

„Negali dirbti tokio darbo nebūdamas pasiruošęs arba išeiti, arba būti atleistas iškart po to, kai būsite paprašytas padaryti kažką, ar susidūręs su kažkuo, kas yra neteisėta, prieštarauja Konstitucijai ar netgi yra morališkai nepriimtina“, – sakė jis praėjusį mėnesį Senato Teisingumo komitetui.

„Privalai sugebėti tvirtai laikytis savo principų“, – pridūrė jis.

Ch.Wray gimė Niujorko teisininkų šeimoje. Jis baigė Jeilio teisės mokyklą ir kelerius metus dirbo Teisingumo departamento prokuroru.

Dirbdamas Teisingumo departamente, jis padėjo tirti įmonių sukčiavimo atvejus bei vadovavo didžiulio masto sukčiavimo skandalų tyrimui, įskaitant Teksaso energetikos milžinės „Enron“ bylą.

2005 metais jis pasitraukė iš valstybės tarnybos ir tapo Vašingtone ir Atlantoje veikiančios advokatų kontoros „King & Spalding“ partneriu.

Dirbdamas šioje bendrovėje jis teisme atstovaudavo stambioms kompanijoms, o neseniai dirbo su D.Trumpo sąjungininku Chrisu Christie (Krisu Krisčiu), Naujojo Džersio gubernatoriumi, kuris yra įsivėlęs į vadinamąjį „Bridgegate“ skandalą.

Ši kandidato Christopherio Wray (Kristoferio Rėjaus) pozicija smarkiai skiriasi nuo prezidento ne kartą išsakytos nuomonės.

Praeitą mėnesį į FTB vadovo postą pasiūlytas Ch. Wray, buvęs aukšto rango Teisingumo departamento pareigūnas, per jo kandidatūros tvirtinimo posėdį taip pat sakė senatoriams, kad jis niekada neleistų politikai trukdyti biuro atliekamai misijai.

FTB darbe bus vadovaujamasi tik „faktais, įstatymais ir nešališku teisingumo siekiu“, sakė Ch. Wray, pabrėždamas savo nepriklausomybę.

„Mano ištikimybė skirta konstitucijai ir įstatymų viršenybei. Jie buvo mano kelrodžiai visą mano karjerą, ir visada jų laikysiuosi, kad ir kokie būtų išbandymai“, – pridūrė kandidatas.

D. Trumpas ne kartą vadino „išsigalvojimu“ ir „raganų medžiokle“ tyrimą, vykdomą FTB ir Roberto Muellerio (Roberto Miulerio), buvusio šio biuro direktoriaus, gegužę paskirto specialiuoju prokuroru, turinčius prižiūrėti šį procesą.

Ch. Wray, praeitą mėnesį pasirinktas pakeisti D. Trumpo atleistą ankstesnį FTB vadovą Jamesą Comey (Džeimsą Komį), aiškiai leido suprasti, kad su prezidento pozicija nesutinka.

„Nelaikau direktoriaus Muellerio užsiimančiu raganų medžiokle“, – jis atsakė į respublikono senatoriaus Lindsey Grahamo (Lindsio Graemo) klausimą.

Kandidatas pažadėjo vadovauti FTB „neatsižvelgiant į jokią partinę politinę įtaką“ ir sakė, kad laikys nepriimtinomis bet kokias pastangas kištis į R. Muellerio tyrimą.

D. Trumpas atleido J. Comey gegužės 9-ąją. Vėliau buvęs FTB vadovas sakė Senato komisijai, kad prezidentas keliais mėnesiai anksčiau per vakarienę Baltuosiuose rūmuose prašė jo pasižadėti būti lojaliam. J. Comey taip pat teigė, kad D. Trumpas užsiminė norinti, kad būtų nutrauktas tyrimas prieš jo buvusį nacionalinio saugumo patarėją Michaelą Flynną (Maiklą Fliną).

Ch. Wray savo ruožtu sakė, D. Trumpas nėra reikalavęs jo lojalumo, ir pridūrė, kad neduotų tokio pasižadėjimo, jeigu būtų paprašytas.

50-metis pretendentas galimai perims vadovavimą aukščiausiai šalies teisėsaugos institucijai ypač sudėtingu laikotarpiu, D. Trumpui neskrupulingai pašalinus J. Comey ir, regis, nesistengiant laikytis deramo atstumo tarp Baltųjų rūmų ir FTB.

Vengia dėmesio?

Vis dėlto posėdis, suteikęs Ch. Wray's pirmąją galimybę viešai išdėstyti savo pažiūras, sensacijų nepateikė ir atitiko pretendento draugų ir šalininkų apibūdinimą, kad jis vengia atsidurti dėmesio centre ir yra labai drausmingas.

Atrodo, kad Ch. Wray kandidatūrai yra linkę pritarti abiejų partijų senatoriai.

Per trečiadienio pokalbio su įstatymų leidėjais nuolat iškildavo tyrimo dėl Rusijos įtakos tema, o G. Wray ne kartą pareiškė gerbiantis R. Muellerį ir jo darbą. Jis sakė neturintis jokių priežasčių abejoti žvalgybos agentūrų išvada, kad Rusija kišosi į JAV rinkimus, be kita ko, vykdydama kompiuterinius įsilaužimus.

Kai buvo paklaustas apie ankstesnę dieną paskelbtus elektroninius laiškus, rodančius, kad Donaldas Trumpas jaunesnysis per rinkimų kampaniją būtų mielai priėmęs Rusijos vyriausybės pagalbą sukompromituoti jo tėvo varžovę demokratę Hillary Clinton (Hilari Klinton), Ch. Wray tvirtai pareiškė, kad apie bet kokius užsienio jėgų mėginimus kištis į rinkimus reikėtų informuoti FTB, o ne juos priimti.

Ch. Wray, neseniai dirbęs gerai apmokamą darbą vienoje tarptautinėje teisinių paslaugų firmoje, taip pat sulaukė klausimų apie savo ankstesnę tarnybą Teisingumo departamente vadovaujant prezidentui George'ui W. Bushui (Džordžui V. Bušui). Jis dirbo administracijoje tuo pačiu metu, kai Teisingumo departamentas buvo pritaręs siūlymui leisti naudoti šiurkščius tardymo metodus užsienyje sučiuptiems įtariamiems teroristams. Vis dėlto Ch. Wray sakė, kad niekada nebuvo susijęs su šių sprendimų priėmimu.

Pats D. Trumpas per savo rinkimų kampaniją yra sakęs, kad pritaria tardymo metodams, daugelio prilyginamiems kankinimams. Tačiau Ch. Wray sakė kankinimus laikantis neteisinga ir neveiksminga priemone.

„FTB neatliks jokio vaidmens naudojant kokius nors šio pobūdžio metodus“, – pabrėžė jis.