Gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė sako, kad  žmonių miego ir būdravimo ritmas, vadinamas cirkadiniu, priklauso ne tik nuo genų, bet ir nuo išorinių sąlygų: aplinkos temperatūros, suvartojamo maisto, fizinio aktyvumo ir kitos veiklos, galinčios pakoreguoti biologinio laikrodžio ritmą.

"Vienas svarbiausių išorės veiksnių – šviesa. Dirbtinės šviesos šaltinių ir elektros atsiradimas iš esmės pakeitė mūsų kasdienį gyvenimą, taip pat ir miego bei būdravimo įpročius", – pastebi Kauno klinikų gydytoja E.Pajėdienė.

Mokslininkai, tyrinėję Amazonės džiunglių Brazilijoje, Argentinoje, Tanzanijoje, Namibijoje ir Bolivijoje kai kurių regionų gyventojų papročius, nustatė, kad ten, kur buvo įvesta elektra, pasikeitė ne tik gyventojų darbo ir poilsio režimas, bet ir sutrumpėjo miego trukmė, ypač darbo dienomis – vėliau pradėjo skirtis miegą skatinantis hormonas melatoninas.

Šie stebėjimai padeda paaiškinti šiuolaikinę visuomenę kankinantį nuolatinį miego trūkumą, bandymą jį kompensuoti savaitgalio persimiegojimu ir dėl to išsivystantį cirkadinio ritmo sutrikimą.

Cirkadinio arba miego ir būdravimo ritmo sutrikimai dažniau pasireiškia pamaininį darbą dirbantiems arba per kelias laiko juostas dažnai keliaujantiems žmonėms. Jei tokius sutrikimus provokuojančių veiksnių nepavyksta išvengti, siūlomas gydymas šviesos terapija, melatonino preparatais ir gerinant miego higienos įpročius – laikantis reguliaraus gulimosi ir kėlimosi laiko, stengiantis išmiegoti pakankamą valandų skaičių, prieš miegą nevartojant kofeino turinčių gėrimų ir maisto. Gydytoja neurologė E.Pajėdienė atkreipia dėmesį, kad prieš miegą itin svarbu nenaudoti išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir kitų elektroninių prietaisų, kurie sutrikdo žmogaus organizmą, besiruošiantį nakties poilsiui.

Kovo mėnesį žmonių biologinių laikrodžių laukia dar vienas iššūkis – vasaros laiko įvedimas. Jautriausi laiko pokyčiams yra žmonės, jau seniai besiskundžiantys prasta miego kokybe ir trumpesne, nei rekomenduojama, miego trukme. Gana drastišku miego ir būdravimo ritmu pasižymi naktinėti mėgstantys paaugliai ir labai anksti kylantys senyvo amžiaus asmenys. Jiems patariama bent savaitę iki planuojamo laikrodžio persukimo eiti miegoti ir atsibusti palaipsniui pratinantis prie naujojo laiko.

2017 m. medicinos ir fiziologijos Nobelio premija buvo paskirta cirkadinių ritmų tyrinėtojams amerikiečiams Jeffrey C.Hallui, Michaelui Rosbashui ir Michaelui W.Youngui. Jiems iš vaisinių muselių pavyko išskirti laikrodinius genus. Pasak mokslininkų, kiekviena žmogaus kūno ląstelė gyvena tvarkingai reguliuojamu paros ritmu, kuriam sutrikus, pavyzdžiui, esant laikrodinių genų mutacijoms, gali išsibalansuoti ir tam tikrų organų veikla.