-
Lietuva nusprendė sumokėti Strasbūro priteistą 27 tūkst. eurų žalą Š. Narbutui 9
Kaip BNS nurodė Teisingumo ministerija, sprendimas neteikti prašymo dėl bylos perdavimo Didžiajai kolegijai priimtas įvertinus EŽTT kolegijos argumentaciją ir tai, kad ši sprendimą priėmė vienbalsiai.
EŽTT praėjusių metų pabaigoje iš Lietuvos Š. Narbutui priteisė 768,94 euro turtinės ir 26 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Praėjusių metų gruodį EŽTT nusprendė, kad Š. Narbutui taikytos turto arešto priemonės buvo neproporcingos, jis laikinai sulaikytas pažeidžiant teisės aktus.
Anot teismo, laikinas Š. Narbuto sulaikymas STT buvo atliktas nesilaikant įstatyme numatytos procedūros ir pažeidė jo teisę į laisvę ir saugumą. EŽTT teigimu, Š. Narbutui taikyta turto arešto priemonė taip pat nebuvo proporcinga, toks sprendimas nebuvo tinkamai suderintas su jo ir visuomenės poreikiais.
Vilniaus apygardos teismas pernai gegužę Š. Narbutą visiškai išteisino dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus, tuo metu Generalinė prokuratūra laikėsi pozicijos, kad išteisinimas visiškai nepagrįstas, todėl pateikė apeliacinį skundą.
Prokuroras Apeliacinio teismo prašė žemesnės instancijos teismo nuosprendį panaikinti, Š. Narbutą pripažinti kaltu dėl dviejų nusikaltimų, skirti jam 75 tūkst. eurų baudą bei priteisti per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai.
Lietuvos apeliacinis teismas šių metų pradžioje paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį. Š. Narbutas savo kaltę visą laiką neigė.
Plačiau apie Strasbūro sprendimą – „Kauno dienos“ publikacijoje.
-
Dar viena pergalė: Š. Narbutas lieka išteisintas COVID-19 reagentų byloje 27
Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo iškart, jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Apeliacinis teismas nusprendė, kad per 16 tūkst. eurų, kurie buvo priteisti iš valstybės už advokato pagalbą, negali būti priteisti ir sumokėti Š. Narbutui. Apeliacinis teismas taip pat nesutiko sumokėti išteisintajam už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
„Skundžiamas nuosprendis buvo pakeistas toje dalyje, kur teismas išsprendė proceso išlaidų klausimą“, – per posėdį sakė nutartį paskelbęs teisėjas Linas Šiukšta.
Kaip praneša Apeliacinis teismas, prokuroro vertinimu, Š. Narbutas bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, kadangi už teisinę pagalbą buvo apmokėta kitų asmenų suaukotomis lėšomis.
Pasak teisėjo, asmuo gali būti pripažintas kaltu, kai jo veikoje nustatomi visi – ir objektyvieji, ir subjektyvieji – nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
Skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai ir pagrįstai išdėstyta, kad Š. Narbuto veikose nėra abiejų nusikalstamų veikų sudėčių požymių.
„Skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai ir pagrįstai išdėstyta, kad Š. Narbuto veikose nėra abiejų nusikalstamų veikų sudėčių požymių“, – teigė L. Šiukšta.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Š. Narbuto veiksmai iš esmės apėmė tik iniciatyvą, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija įsigytų trūkstamų medicininių priemonių (COVID-19 testų), tarpininkavimą sudarant pirkimo-pardavimo sutartis – jokio tikslo apgaule pasipelnyti Š. Narbutas neturėjo.
Pirmos instancijos teismas Š. Narbutą visiškai išteisino dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus, tuo metu Generalinė prokuratūra laikėsi pozicijos, kad išteisinimas visiškai nepagrįstas, todėl pateikė apeliacinį skundą.
Prokuroras Apeliacinio teismo prašė žemesnės instancijos teismo nuosprendį panaikinti, Š. Narbutą pripažinti kaltu dėl dviejų nusikaltimų ir skirti jam 75 tūkst. eurų baudą bei priteisti per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai.
Pagal pirmos instancijos teismo nuosprendį, Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareikštas 300 tūkst. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas.
Š. Narbutas savo kaltę visą laiką neigė.
Š. Narbutas: kyla klausimų
Š. Narbutas sako dar spręsiantis, ar skųsti šį apeliacinės instancijos teismo sprendimą, tačiau klausimų dėl bylinėjimosi išlaidų kompensavimo, pripažįsta išteisintasis, yra.
„Reikia visą nutartį skaityti, žiūrėti argumentus ir tada priimti sprendimus. Bet bendrai teisėje yra toks principas, kad kaltoji šalis atlygina nekaltos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. (...) Tai šioje dalyje tikrai reikėtų klausimą kelti. (...) Bylinėjimosi išlaidų aš patyriau daugiau nei buvo surinkta, tai objektyvūs faktai“, – žurnalistams po nutarties paskelbimo teigė Š. Narbutas.
„Jaučiuosi, kad valstybė mane nuvylė – nori padėti, o lieki kaltas. Tai skaudu dėl to“, – sakė išteisintasis.
Kaltinimai subliūško
Priminsime, kad beveik trejus metus trukusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastangos Š. Narbutą paversti sukčiumi žlugo gegužės 11-ąją, kai Vilniaus apygardos teismas jį visiškai išteisino dėl kaltinimų piktnaudžiavimu ir sukčiavimu.
Anot teismo, neįrodyta, kad Š. Narbutas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kadangi jis nebuvo nešališkas ekspertas ir Vyriausybės įgaliotas asmuo. Įrodyta, kad Š. Narbutas tame sandoryje veikė kaip tarpininkas – su Ispanijos įmone buvo sudaryta komercinio atstovavimo sutartis. Taip pat įrodyta, kad 300 tūkst. eurų komercinio atstovavimo atlygis, kurį gavo Š. Narbutas, priklausė ne Lietuvos valstybei, o jau minėtai Ispanijos įmonei. Dėl to nėra ir sukčiavimo sudėties.
Negana to, teismas patvirtino, kad šis sandoris buvo naudingas Lietuvai, nes ji sutaupė milijonus eurų. Jei šio sandorio nebūtų buvę, Lietuvoje tuomet būtų strigęs testavimas. Kitaip tariant, dėl Š. Narbuto dalyvavimo buvo ne tik išgelbėta žmonių gyvybių, bet ir reikšmingai prisidėta prie pirmosios COVID-19 bangos suvaldymo.
Š. Narbutas kaltintas, kad 2020 metų kovą–liepą gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.
Susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir minėtas 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.
Pergalė Strasbūre
Neseniai portalas kauno.diena.lt rašė apie Strasbūro paskelbtą nuosprendį byloje „Narbutas prieš Lietuvą“.
Šarūnas Narbutas (Vilmanto Raupelio, VSD nuotr.)
Anot Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT), persekiodami Š. Narbutą, STT agentai, prokuratūra ir teismai padarė aibę pažeidimų.
Gruodžio 19-ąją paskelbtu nuosprendžiu Lietuvos teisėsauga pripažinta pažeidusi Š. Narbuto teises pagal keturis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius. Kitaip tariant, STT verslininką sulaikė neteisėtai, vieši STT ir prokuroro komentarai žiniasklaidoje pažeidė Š. Narbuto teisę į privatumą, jam paskirtas draudimas komentuoti ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo neteisėtas ir pažeidė jo reputaciją, Š. Narbuto lėšos buvo laikomos areštuotos neteisėtai.
Strasbūro sprendimu, Lietuva Š. Narbutui taip pat turi sumokėti 768,94 euro turtinei žalai atlyginti ir 26 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
-
Subliūško dar viena STT byla: Š. Narbutas – išteisintas 39
Sveikatos apsaugos ministerijos 300 tūkst. eurų byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Teismas išteisintajam iš valstybės priteisė per 16,8 tūkst. eurų proceso išlaidų.
Teisėjo argumentai
„Teismas nusprendė išteisinti, nes kaltinamasis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (..) Byloje nesurinkta duomenų ir neįrodyta, visų pirma, kad Šarūnas Narbutas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kadangi jis nėra valstybės tarnautoju prilygintu asmeniu. Byloje taip pat buvo įrodinėjama, kad jis buvo nešališkas ekspertas ir Vyriausybės įgaliotas asmuo. Šios aplinkybės byloje taip pat nepasitvirtino, nes Sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir ministro pirmininko sudarytu potvarkiu darbo grupėse jis nedalyvavo, nebuvo nariu“, – per posėdį sakė teisėjas Valerij Lauš.
Valerij Lauš (P. Paleckio/BNS nuotr.)
Pasak teisėjo, taip pat nepasitvirtino kaltinimas, kad Š. Narbutas buvo įgaliotas viceministrės Kristinos Garuolienės ir ministro pirmininko patarėjo Luko Savicko atstovauti Lietuvai minėto sandorio, kuris buvo sudarytas tarp Ispanijos įmonės „PMS International“ ir Lietuvos institucijos.
„Jis iš tikrųjų tarpininkavo tame sandoryje, tačiau esmė tame, kad dauguma apklaustų liudytojų, taip pat ir valstybinis kaltintojas manė, kad jis tai turi daryti neatlygintinai. Iš tikrųjų paaiškėjo, kad su Ispanijos įmone buvo sudaryta komercinio atstovavimo sutartis, sandorio sudarymo metu ji buvo žodinė, ji vėliau buvo įforminta ir raštu. Ispanijos bendrovės atstovai, apklausti kaip liudytojai, patvirtino aplinkybę, kad tokia praktika yra priimtina“, – sakė V. Lauš.
Pasak jo, prokuroras įrodinėjo, kad komercinio atstovavimo mokestis, kuris buvo išmokėtas Š. Narbutui, priklauso Lietuvos valstybei.
„Byloje tai taip pat nepasitvirtino – Ispanijos bendrovės apklausti liudytojai, tai yra generalinis direktorius, patvirtino, kad šis mokestis priklauso įmonei ir jeigu nebūtų buvusi sudaryta komercinio atstovavimo sutartis, tas mokestis liktų kompanijai. Šiuo atveju Šarūnas Narbutas įgijo ne Lietuvos valstybės biudžetui priklausiančias lėšas, o Ispanijos įmonės lėšas. Dėl to ir nėra sukčiavimo sudėties“, – sakė teisėjas, paaiškinęs, kodėl Š. Narbutas buvo išteisintas dėl sukčiavimo.
Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Prokuroras Gintaras Jasaitis BNS žurnalistams sakė, kad apeliacijos teise tikrai pasinaudos ir nuosprendį skųs.
Gintaras Jasaitis (P. Paleckio/BNS nuotr.)
„Teismas trumpai žodžiu motyvus nuosprendžio aptarė, jie iš esmės neatitinka, kaip buvo formuluotas kaltinimas, kokie buvo surinkti įrodymai. Galiu pasakyti tik tiek, kad apeliacine tvarka šitą nuosprendį bent jau aš tikrai apskųsiu. Mano pozicija nesikeičia“, – teisme sakė prokuroras.
Švaistomos valstybės lėšos
Išteisintasis Š. Narbutas savo ruožtu teigė, kad tokia G. Jasaičio pozicija esą rodo, jog jo byloje toliau bus švaistomos valstybės lėšos.
Tai tiesiog rodo, kaip institucijos naudojasi joms patikėtais resursais, prievartos mechanizmu.
„Ne tik mano pinigai, nervai bus deginami, bet ir tuščiai mokesčių mokėtojų. Turbūt daugiau negu 100 tūkst. eurų išleista tokiam tuščiam, nepagrįstam kaltinimui. Tai tiesiog rodo, kaip institucijos naudojasi joms patikėtais resursais, prievartos mechanizmu“, – portalui kauno.diena.lt teigė Š. Narbutas.
Š. Narbutas pažymėjo manantis, kad bylos medžiagoje nebuvo jokių jo kaltės įrodymų, tačiau, išteisintojo teigimu, byla buvo politizuota, ją komentavo politikai, tad jis nebuvo tikras, kad teismas jį išteisins.
„Bylos medžiagą sudaro beveik 10 tūkst. puslapių, toje medžiagoje nėra jokių mano kaltės įrodymų, kažkokių argumentų. Paradoksalu, kad net prokuroras kažkaip nelabai ir stengėsi tuos įrodymus pateikti, tiesiog konstatuodavo, kaip čia jam, kas atrodo. Tai nėra įrodymai. Tai, pagal tai, aš iš tikro jaučiausi ramiai, bet nebuvau tikras, koks tas nuosprendis bus, žinant, kaip aš tai vadinu, kad tai yra politizuota byla, nes šalies vadovas yra pasakęs, kad mane reikia nubausti, Seimo nariai tą patį komentavo“, – aiškino jis.
Teisinis eksperimentas
Š. Narbutas viso beveik trejus metus trukusio teisinio proceso metu kartojo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra atliko ne tyrimą, o savotišką teisinį eksperimentą.
Raimundas Lideika ir Šarūnas Narbutas (P. Paleckio/BNS nuotr.)
Primename, kad teisėsauga anksčiau skelbė surinkusi duomenis, kad 2020 m. kovą–liepą Š. Narbutas, kaip įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas, ekspertas, gavo tuometės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų pirkimo Vyriausybės vardu.
Prokurorų teigimu, STT pareigūnų surinkti duomenys leido įtarti, kad Š. Narbutas, kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.
Jau anksčiau „Kauno diena“ rašė, kad teisėsaugos buvę kaltinimai – tarsi rašyti šakėmis ant vandens. Remiantis teisės ekspertais ir Baudžiamuoju kodeksu (BK) išsiaiškinta, kad Š. Narbutas Vyriausybei neatstovavo ir neturėjo jokių įgaliojimų veikti jos vardu. Tačiau prokuroras mano kitaip – siūlė teismui pripažinti Š. Narbutą kaltu ir skirti jam 75 tūkst. eurų baudą, priteisti iš jo SAM 303,4 tūkst. eurų.
Kaip jau esame rašę, prieš keletą metų buvo surengtas per visą Lietuvą nuvilnijęs sulaikymo šou: Š. Narbuto namuose buvo atlikta krata, paimtas mobiliojo ryšio telefonas, kompiuteris, kitos e. laikmenos. Iš areštinės paleistas Š. Narbutas neneigė, kad 300 tūkst. eurų atlygį gavo, tačiau teigė, kad viskas buvo daroma oficialiai, – jis turėjo individualios veiklos pažymėjimą, pasirašė reikiamas sutartis, išrašė visas sąskaitas.
Po sulaikymo viešojoje erdvėje prasidėjo tikras linčo teismas. Nors pats Š. Narbutas nuo pat pradžių teigė, kad toks farsas buvo perteklinis, net politikai ir kiti aukšti valstybės tarnautojai piršo kitokias versijas.
Sutrypta reputacija
Š. Narbutas anksčiau teisme piktinosi teisėsaugos veiksmais ikiteisminio tyrimo metu. Anot kaltinamojo, jis tuo metu negalėjo reaguoti, komentuoti apie jį teisėsaugos paviešintos informacijos, kuri buvo aptarinėjama žiniasklaidoje, kur vienareikšmiškai net iki teismo sprendimo Š. Narbutas jau buvo nuteistas.
„Ikiteisminis tyrimas yra inkvizicijos procesas, tai taip ir jaučiausi, – kaip inkvizicijos procese. Faktiškai aš buvau kankinamas procesu. O kai dar žiniasklaida formuoja tokią neigiamą nuomonę. Kaip sakoma: jei kas nors eidamas pro tave dešimt kartų sukriuksės, vienuoliktą ir pats sukriuksėsi“, – dėstė jis ir pabrėžė, kad visus tuos metus ant jo buvo pilamas purvas.
„Visi tie praradimai, nekalbant apie sutryptą reputaciją, sveikatos pablogėjimą, bet ir apie finansus, galimybes dirbti ir užsidirbti, kurios irgi maksimaliai buvo apribotos, negrįžtami, – pridūrė jis. – Tokius veiksmus – ikiteisminis tyrimas pradedamas, tęsiamas, vilkinamas, nekontroliuojamas ir vyksta tokios didelės apimties – vertinu kaip policinės valstybės apraiškas.“
Kad teisėsaugininkų kuriamos dramos yra ilgametė problema, „Kauno dienai“ yra sakęs ir teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
„Jei gerai atsimenu, Lietuva yra pralaimėjusi Strasbūre mažiausiai vieną tokią bylą. Tokie sulaikymų šou tikrai yra pertekliniai elementai. Nekaltumo prezumpcija sako, kad valstybės institucijos neturėtų sudaryti kažkokio išankstinio įvaizdžio apie žmogų. Visos naudojamos priemonės turėtų būti proporcingos situacijai. Reikia žiūrėti, kokio pavojingumo tas žmogus, kiek tikėtina, kad jis gali bėgti ir t. t.“, – „Kauno dienai“ teigė teisės ekspertas.
Grįžo į sovietmetį
Š. Narbuto advokatas Raimundas Lideika anksčiau teisme akcentavo, kad COVID-19 reagentų pirkimo sandoris, iš kurio Š. Narbutas uždirbo per 300 tūkst. eurų, yra civilinių teisinių santykių išraiška.
„Šioje byloje nepagrįstai kriminalizuojamas civilinis teisinis sandoris. Nėra šioje byloje nusikaltimų, čia yra civiliniai teisiniai santykiai“, – dėstė advokatas.
R. Lideika aiškino manantis, kad prokuroras G. Jasaitis vis dar vadovaujasi sovietmečiu baudžiamajame procese vyravusiu požiūriu į užsidirbti siekiančius asmenis. Advokatas svarstė, kad prokuroras apie tokius asmenis tebegalvoja kaip apie spekuliantus, kurių veikla sovietmečiu buvo kriminalizuojama.
Teisininkas pažymėjo, kad Š. Narbutas, tarpininkaudamas Lietuvai įsigyjant COVID-19 reagentų, nusikaltimo nepadarė, jis, pasak advokato, siekė, kad Lietuva pandemijos metu kuo greičiau gautų reikalingų medicinos priemonių gelbėjant žmonių gyvybes.
P. Paleckio/BNS nuotr.
Sulaikė be pagrindo?
Š. Narbutas portalui kauno.diena.lt yra teigęs, kad prieš keletą metų skambiam STT agentų surengtam jo sulaikymui nebuvo jokio teisinio pagrindo.
„Tuomet net neturėjau dalyvauti teismo posėdyje, nes buvo sprendžiamas ne mano sulaikymo, o namų arešto klausimas. Pagal BK tokiame posėdyje nei aš, nei mano gynėjas net neprivalome dalyvauti. Aš į jį galiu būti kviečiamas atvykti, bet jokiu būdu neatvesdinamas“, – vis daugiau intriguojamų detalių į dienos šviesą kėlė pašnekovas.
Jo žodžiais kalbant, tiek sulaikymas, tiek namuose atliktos kratos buvo daromos be jokios teismo sankcijos.
„Pas mus susiformavusi tokia ydinga STT veiksmų praktika – jie mano, kad lengva ranka bet kada gali sulaikyti, ką nori ir kaip nori. O teismai vėliau užmerkia akis. Taip įteisinama jėgos struktūrų savivalė“, – teigė Š. Narbutas.
Vertinant visus šiuos argumentus kirba vienas klausimas – kam buvo reikalingas visas šis šou? „Čia visur yra spekuliacijos. Dabar tik patys galime vertinti, ar tai buvo priešrinkiminiai žaidimai ir siekta parodyti, kad tuometė valdžia ne taip gerai susidorojo su pandemijos iššūkiais, kaip buvo skelbiama. O galbūt tai buvo noras nukreipti dėmesį nuo kitų skandalų, nes viskas atrodo labai neparuošta“, – svarstė jis.
„Kai sukuriama daug šalutinių efektų, o jie yra žmonių nepasitenkinimas, galbūt pavydas, kažkokie vertybiniai ar moraliniai aspektai, nebekreipiama dėmesio į baudžiamąją teisę. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra ne vienas“, – visą šią painią bylą yra reziumavęs teisės ekspertas R. Merkevičius. Jį papildė ir Lietuvos teisinės sistemos skaudulius vardijęs profesorius D. Žalimas: „Ko dažniausiai trūksta, tikriausiai jaučiame mes visi, – teisingesnio požiūrio, įsigilinimo į žmogaus situaciją, jautrumo. Problemos daugeliu atveju atsiranda būtent dėl žmogiškumo stokos.“
Nagrinėja Strasbūras
Š. Narbutas apskundė Lietuvą Strasbūro teismui. Praėjusių metų pavasarį priimta peticija dėl galimo šešių straipsnių pažeidimo – kankinimų draudimo, neteisėto sulaikymo, neproporcingo nuosavybės teisės apribojimo, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, saviraiškos laisvės.
„Šių visų šešių straipsnių kaip galimų pažeidimų iškėlimas atrodo logiškas. Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, šis atvejis neatrodo standartiškai. Ne taip ir dažnai pas mus pareiškėjai sulaukia tokio dėmesio. Tiesą sakant, ir paties pareiškėjo asmenybė yra unikali, ir ta visa byla, pradėta prieš jį, gana unikali“, – „Kauno dienai“ situaciją apibūdino D. Žalimas. Jo žodžiais kalbant, vienas straipsnis – kankinimų draudimas – kelia nerimą: „Tai vienas šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų.“
-
Š. Narbutas: trejus metus gyvenu inkvizicijos procese 52
Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti šią baudžiamąją bylą ir išėjo rašyti nuosprendžio. Jis bus skelbiamas gegužės viduryje.
Šioje byloje piktnaudžiavimu ir sukčiavimu kaltinamas Š. Narbutas viso beveik trejus metus trukusio teisinio proceso metu kartojo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra atliko ne tyrimą, o savotišką teisinį eksperimentą. Panašiai jis sakė ir per baigiamąsias kalbas, kurių metu kartu su advokatu Raimundu Lideika prašė išteisinti.
Raimundas Lideika ir Šarūnas Narbutas (L. Balandžio/BNS nuotr.)
Žodis prieš žodį
Primename, kad teisėsauga anksčiau skelbė surinkusi duomenis, kad 2020 m. kovą–liepą Š. Narbutas, kaip įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas, ekspertas, gavo tuometės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų pirkimo Vyriausybės vardu.
Prokurorų teigimu, STT pareigūnų surinkti duomenys leidžia įtarti, kad Š. Narbutas, kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.
Jau anksčiau „Kauno diena“ rašė, kad šie teisėsaugos kaltinimai – tarsi rašyti šakėmis ant vandens. Remiantis teisės ekspertais ir Baudžiamuoju kodeksu (BK) išsiaiškinta, kad Š. Narbutas Vyriausybei neatstovavo ir neturėjo jokių įgaliojimų veikti jos vardu. Tačiau prokuroras mano kitaip – siūlo teismui pripažinti Š. Narbutą kaltu ir skirti jam 75 tūkst. eurų baudą, priteisti iš jo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) 303,4 tūkst. eurų.
Pas mus susiformavusi tokia ydinga STT veiksmų praktika – jie mano, kad lengva ranka bet kada gali sulaikyti, ką nori ir kaip nori. O teismai vėliau užmerkia akis.
„Man čia viskas atrodo akivaizdžiai politiškai. Atrodo, kad grįžtame į sovietmetį – ten, kur spekuliacija buvo nusikaltimas. Ar tai buvo morališkai pateisinama, jau atskira tema. Juridiškai keistai atrodo, kai STT, nerasdama jokių korupcijos požymių, pradeda tyrinėti kažkokius sukčiavimus.
Kas dabar pasakys, buvo tas žodinis pavedimas ar ne. Žodis prieš žodį. Jeigu baudžiamoji teisė imsis griežtai kapoti tokius dalykus, kurie yra absoliučiai neapibrėžti, tai pačios baudžiamosios teisės apibrėžtis tampa priklausoma nuo bet ko“, – „Kauno dienai“ apie Š. Narbuto bylą yra sakęs teisės ekspertas, advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto baudžiamosios teisės dėstytojas Remigijus Merkevičius.
Remigijus Merkevičius
Sulaikymo šou
Pats Š. Narbutas baigiamojoje kalboje tvirtino, kad jam metami kaltinami yra nepagrįsti.
„Ar teisinėje valstybėje prokuroras visada teisus ir STT niekada neklysta? Teisine prasme ši byla pastatyta ant molinių kojų. Ir arkliui aišku, kas yra baudžiamoji teisė. Visiems liudytojams viskas buvo aišku, išskyrus vieną. Čia nusikaltimo nėra“, – prisimindamas STT liudytoją Moniką Tarvydytę, komentavo jis. Ji duodama parodymus teisme painiojosi, bandė išsiginti, kad kreipėsi į STT. Tačiau tai vieno posėdžio metu atviru tekstu išsakė prokuroras G. Jasaitis.
Monika Tarvydytė/Justinos Lasauskaiės nuotr.
Kaip jau esame rašę, prieš keletą metų buvo surengtas per visą Lietuvą nuvilnijęs sulaikymo šou: Š. Narbuto namuose buvo atlikta krata, paimtas mobiliojo ryšio telefonas, kompiuteris, kitos e. laikmenos. Iš areštinės paleistas Š. Narbutas neneigė, kad 300 tūkst. eurų atlygį gavo, tačiau teigė, kad viskas buvo daroma oficialiai, – jis turėjo individualios veiklos pažymėjimą, pasirašė reikiamas sutartis, išrašė visas sąskaitas.
Po sulaikymo viešojoje erdvėje prasidėjo tikras linčo teismas. Nors pats Š. Narbutas nuo pat pradžių teigė, kad toks farsas buvo perteklinis, net politikai ir kiti aukšti valstybės tarnautojai piršo kitokias versijas.
Anot kaltinamojo, viešojoje erdvėje apie šią istoriją nesibodėjo kalbėti ir Seimo nariai, pavyzdžiui, konservatoriai Aistė Gedvilienė, Laurynas Kasčiūnas. Kaltinamasis atkreipė dėmesį, kad būtent A. Gedvilienės citata apie „puotą maro metu“ esą naudojosi prokuroras baigiamojoje kalboje.
„Šita frazė „puota maro metu“ taip patiko prokurorui, kad ją panaudojo ir baigiamojoje kalboje. Kai girdime didžiausios valdančiosios partijos atstovės teiginius, frazes, tokias pat frazes girdime ir iš prokuroro, ar čia viskas normalu?“ – stebėjosi Š. Narbutas.
Skambus palyginimas
Š. Narbutas teisme piktinosi teisėsaugos veiksmais ikiteisminio tyrimo metu. Anot kaltinamojo, jis tuo metu negalėjo reaguoti, komentuoti apie jį teisėsaugos paviešintos informacijos, kuri buvo aptarinėjama žiniasklaidoje, kur vienareikšmiškai net iki teismo sprendimo Š. Narbutas jau buvo nuteistas.
„Ikiteisminis tyrimas yra inkvizicijos procesas, tai taip ir jaučiausi, – kaip inkvizicijos procese. Faktiškai aš buvau kankinamas procesu. O kai dar žiniasklaida formuoja tokią neigiamą nuomonę. Kaip sakoma: jei kas nors eidamas pro tave dešimt kartų sukriuksės, vienuoliktą ir pats sukriuksėsi“, – dėstė kaltinamasis ir pabrėžė, kad visus tuos metus ant jo buvo pilamas purvas.
„Net jei būsiu išteisintas, žmonių akyse niekas nepasikeis. Ta neigiama nuomonė apie mane jau seniai suformuota. Visi tie praradimai, nekalbant apie sutryptą reputaciją, sveikatos pablogėjimą, bet ir apie finansus, galimybes dirbti ir užsidirbti, kurios irgi maksimaliai buvo apribotos, negrįžtami, – pridūrė jis. – Tokius veiksmus – ikiteisminis tyrimas pradedamas, tęsiamas, vilkinamas, nekontroliuojamas ir vyksta tokios didelės apimties – vertinu kaip policinės valstybės apraiškas.“
Kad teisėsaugininkų kuriamos dramos yra ilgametė problema, „Kauno dienai“ yra sakęs ir teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Tokius veiksmus – ikiteisminis tyrimas pradedamas, tęsiamas, vilkinamas, nekontroliuojamas ir vyksta tokios didelės apimties – vertinu kaip policinės valstybės apraiškas.
„Jei gerai atsimenu, Lietuva yra pralaimėjusi Strasbūre mažiausiai vieną tokią bylą. Tokie sulaikymų šou tikrai yra pertekliniai elementai. Nekaltumo prezumpcija sako, kad valstybės institucijos neturėtų sudaryti kažkokio išankstinio įvaizdžio apie žmogų. Visos naudojamos priemonės turėtų būti proporcingos situacijai. Reikia žiūrėti, kokio pavojingumo tas žmogus, kiek tikėtina, kad jis gali bėgti ir t. t.“, – „Kauno dienai“ teigė teisės ekspertas.
Piktinasi Prezidento žodžiais
Š. Narbutas teisme citavo 2020 m. rugpjūtį Prezidento Gitano Nausėdos pasakytus žodžius apie bylas dėl COVID-19 testų.
„Ir Šarūno Narbuto istorija, ir šis atvejis rodo, kad tuo metu, kai Lietuvai trūko apsaugos, testavimo priemonių, kai visi vertėsi per galvą (aš suprantu, kad situacija buvo ekstraordinari), vis dėlto buvo daug dalykų, labai daug drumsto vandens, kuriame dalis žmonių bandė ieškoti ir gaudyti žuvis“, – tada kalbėjo Prezidentas.
„Tai netoleruotina, liaudyje tai vadinama marodieryste. Su tokiais reiškiniais privalome kovoti“, – tąkart pridūrė šalies vadovas.
Š. Narbutas pasipiktino šiais Prezidento žodžiais: „G. Nausėda įvardija mane kaip marodierių, ragina kovoti. STT ir prokuratūra vykdo šalies vadovo nurodymą su manimi kovoti.“
Pozicija: Š. Narbutas akcentavo, kad prieš keletą metų STT agentų skambiai surengtam jo sulaikymui nebuvo jokio teisinio pagrindo. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Grįžo į sovietmetį
Kaltinamojo advokatas R. Lideika posėdyje prašė teismo išteisinti kaltinamąjį, atmesti prašymą priteisti civilinį ieškinį.
„Civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas. Perkančioji organizacija įsigyjant reagentus buvo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, o ne SAM. Ministerija finansinės žalos nepatyrė“, – aiškino R. Lideika.
Anot jo, byloje nėra fiksuotų aiškių įrodymų, kad COVID-19 reagentų pirkimo sandoriu, jo kainodara domėjosi Vyriausybės atstovai.
R. Lideika akcentavo, kad COVID-19 reagentų pirkimo sandoris, iš kurio Š. Narbutas uždirbo per 300 tūkst. eurų, yra civilinių teisinių santykių išraiška.
„Šioje byloje nepagrįstai kriminalizuojamas civilinis teisinis sandoris. Nėra šioje byloje nusikaltimų, čia yra civiliniai teisiniai santykiai“, – dėstė advokatas.
R. Lideika aiškino manantis, kad prokuroras G. Jasaitis vis dar vadovaujasi sovietmečiu baudžiamajame procese vyravusiu požiūriu į užsidirbti siekiančius asmenis. Advokatas svarstė, kad prokuroras apie tokius asmenis tebegalvoja kaip apie spekuliantus, kurių veikla sovietmečiu buvo kriminalizuojama.
Teisininkas pažymėjo, kad Š. Narbutas, tarpininkaudamas Lietuvai įsigyjant COVID-19 reagentų, nusikaltimo nepadarė, jis, pasak advokato, siekė, kad Lietuva pandemijos metu kuo greičiau gautų reikalingų medicinos priemonių gelbėjant žmonių gyvybes.
„Žmogui už tai iškelta baudžiamoji byla. Aš prašau teismo išsklaidyti šitą miglą. Žmogus per daug uždirbo? Prokuratūra piktinasi, kad verslininkas uždirbo 303 tūkst. eurų“, – prokuratūros kaltinimais stebėjosi R. Lideika.
Pareiškimas: R. Lideika (nuotr. kairėje) mano, kad prokuroras G. Jasaitis vis dar vadovaujasi sovietmečiu baudžiamajame procese vyravusiu požiūriu į užsidirbti siekiančius asmenis. (Ž. Gedvilos, J. Elinsko/BNS nuotr.)
Advokatas priminė kitą bylą – anksčiau teismuose buvo nagrinėjama civilinė byla dėl COVID-19 testų įsigijimo. Joje Lietuvos apeliacinis teismas galutinai nustatė, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.
„Kuo skiriasi „Profarmos“ situacija, kai bandome ginčytis dėl kainų? Ten išsprendė civilinė byla, kodėl šitoje byloje pasitelktas juodasis Baudžiamasis kodeksas?“ – stebėjosi advokatas.
Vyriausybei neatstovavo
Advokatas R. Lideika teismui teigė, kad kaltinimai jo klientui nepagrįsti.
„Kaltinimas neatitinka įstatymų reikalavimų, jis grindžiamas prieštaringais teiginiais – asmuo negali tuo pačiu metu būti ir Vyriausybės atstovu, ir nepriklausomu ekspertu“, – sakė advokatas.
Pasak R. Lideikos, jo klientas nepareiškė jokios valios būti Vyriausybės atstovu, negalėjo veikti kaip Vyriausybės atstovas pats to nežinodamas, tai neįmanoma net pagal bendruosius atstovavimo principus.
„Š. Narbutas neatliko valdžios atstovo funkcijų, neturėjo jokių administracinių įgaliojimų, nedirbo ir nėjo jokių pareigų jokioje Lietuvos Respublikos institucijoje ir jokioje kitos valstybės institucijoje“, – teisme kalbėjo teisininkas.
Be to, anot R. Lideikos, pagal LR Vyriausybės įstatymo 22 straipsnį įgaliojimą veikti Vyriausybės vardu suteikti gali tik premjeras, toks įgaliojimas turi būti priimamas Vyriausybės posėdyje.
„Klausimas dėl įgaliojimų suteikimo Š. Narbutui nebuvo svarstytas jokiame Vyriausybės posėdyje, dėl to nebuvo priimtas joks sprendimas ar potvarkis. Š. Narbutas nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar Vyriausybės kanceliarija“, – sakė kaltinamojo advokatas.
Jis priminė kaip liudytojų apklaustų ekspremjero S. Skvernelio, buvusio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio liudijimus teisme, kad egzistuoja nustatyta tvarka, kaip suteikiami Vyriausybės įgaliojimai.
„Vyriausybės vardu niekas negali atstovauti. Vyriausybės vardu gali veikti tik Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė kažkokius įgaliojimus teikia kam nors ką nors daryti, tai padarome Vyriausybės posėdyje priimant nutarimą, gali būti potvarkiai įforminami, jeigu reikalinga, bet tai paruošiama Kanceliarijos ir visi sprendimai arba yra potvarkis ministro pirmininko, arba Vyriausybės nutarimas, gali būti Vyriausybės potvarkis. Tai tik tokiais būdais suteikiami kokie nors įgaliojimai“, – duodamas parodymus teigė S. Skvernelis.
Pasak Š. Narbuto, kaltinime klaidingai teigiama, kad jis buvo SAM pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas, nes jis juo nebuvęs.
„Nei veikiau Vyriausybės vardu, nei žinojau, kad dirbu Vyriausybei, nei kas man iš Vyriausybės ar SAM ką nors sumokėjo už šį sandorį. Visa tai yra aišku iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų įrodymų“, – anksčiau socialiniame tinkle yra rašęs jis.
„Tie, kurie buvo valstybės tarnautojai, gaudavo valstybės tarnautojo atlyginimą. Tie, kurie sutiko talkinti, padėti, apie jokį atlygį net kalbos nebuvo“, – tuometę situaciją „Kauno dienai“ yra apibūdinęs ir S. Skvernelis.
Visi teismo posėdžiuose iki šiol apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad Š. Narbutas neatstovavo Vyriausybei, nebuvo jų pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas.
Sulaikė be pagrindo?
Per baigiamąsias kalbas Š. Narbutas akcentavo, kad prieš keletą metų skambiam STT agentų surengtam jo sulaikymui nebuvo jokio teisinio pagrindo.
„Tuomet net neturėjau dalyvauti teismo posėdyje, nes buvo sprendžiamas ne mano sulaikymo, o namų arešto klausimas. Pagal BK tokiame posėdyje nei aš, nei mano gynėjas net neprivalome dalyvauti. Aš į jį galiu būti kviečiamas atvykti, bet jokiu būdu neatvesdinamas“, – vis daugiau intriguojamų detalių į dienos šviesą kėlė pašnekovas.
Jo žodžiais kalbant, tiek sulaikymas, tiek namuose atliktos kratos buvo daromos be jokios teismo sankcijos.
„Pas mus susiformavusi tokia ydinga STT veiksmų praktika – jie mano, kad lengva ranka bet kada gali sulaikyti, ką nori ir kaip nori. O teismai vėliau užmerkia akis. Taip įteisinama jėgos struktūrų savivalė“, – teigė Š. Narbutas.
Vertinant visus šiuos argumentus kirba vienas klausimas – kam buvo reikalingas visas šis šou? „Čia visur yra spekuliacijos. Dabar tik patys galime vertinti, ar tai buvo priešrinkiminiai žaidimai ir siekta parodyti, kad tuometė valdžia ne taip gerai susidorojo su pandemijos iššūkiais, kaip buvo skelbiama. O galbūt tai buvo noras nukreipti dėmesį nuo kitų skandalų, nes viskas atrodo labai neparuošta“, – svarstė jis.
Ieškinio vingrybės
Be visų minėtų teisinių subtilybių, yra ir dar viena įdomi detalė: kodėl civilinį ieškinį šioje byloje pareiškė SAM, jei sutartis dėl reagentų pirkimo su Ispanijos bendrove pasirašė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL)?
„SAM ministro Arūno Dulkio pareikštas civilinis ieškinys man yra dėl to, kad jei aš nebūčiau gavęs atlygio, testai neva būtų kainavę ne 17, o 16 eurų. Ir taip teigia, kai jau perskaitė byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad: šiuo sandoriu, kuriam aš tarpininkavau, Lietuva sutaupė daugiau kaip 2 mln. eurų; 2020 m. kovą Lietuvoje beveik nebuvo COVID-19 PGR testų ir jei ne šis sandoris, Lietuvos gyventojų nebūtų buvę kuo testuoti dar bent mėnesį; už kitus 2020 m. kovą–gegužę Lietuvos įsigytus COVID-19 PGR testus Lietuva mokėjo brangiau“, – feisbuke anksčiau pasisakė Š. Narbutas.
To nesugebėta paaiškinti per visą bylos nagrinėjimą. Tikslaus atsakymo paskutiniame posėdyje „Kauno dienai“ nepateikė ir prokuroras G. Jasaitis.
„Esmė labai paprasta – buvo parašytas pranešimas apie situaciją SAM, o kam jau jie ten (paskyrė – aut. past.), tai patys nusprendė. Aš tikrai nežinau, kodėl jie priėmė vienokius ar kitokius sprendimus“, – nesugebėjo paaiškinti kaltinimą palaikantis prokuroras.
„Kai sukuriama daug šalutinių efektų, o jie yra žmonių nepasitenkinimas, galbūt pavydas, kažkokie vertybiniai ar moraliniai aspektai, nebekreipiama dėmesio į baudžiamąją teisę. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra ne vienas“, – visą šią painią bylą yra reziumavęs teisės ekspertas R. Merkevičius. Jį papildė ir Lietuvos teisinės sistemos skaudulius vardijęs profesorius D. Žalimas: „Ko dažniausiai trūksta, tikriausiai jaučiame mes visi, – teisingesnio požiūrio, įsigilinimo į žmogaus situaciją, jautrumo. Problemos daugeliu atveju atsiranda būtent dėl žmogiškumo stokos.“
Dainius Žalimas/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Nagrinėja Strasbūras
Š. Narbutas apskundė Lietuvą Strasbūro teismui. Praėjusių metų pavasarį priimta peticija dėl galimo šešių straipsnių pažeidimo – kankinimų draudimo, neteisėto sulaikymo, neproporcingo nuosavybės teisės apribojimo, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, saviraiškos laisvės.
„Šių visų šešių straipsnių kaip galimų pažeidimų iškėlimas atrodo logiškas. Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, šis atvejis neatrodo standartiškai. Ne taip ir dažnai pas mus pareiškėjai sulaukia tokio dėmesio. Tiesą sakant, ir paties pareiškėjo asmenybė yra unikali, ir ta visa byla, pradėta prieš jį, gana unikali“, – „Kauno dienai“ situaciją apibūdino D. Žalimas. Jo žodžiais kalbant, vienas straipsnis – kankinimų draudimas – kelia nerimą: „Tai vienas šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų.“