Parduotuvėje pirkėjų paklausus, kiek jiems yra svarbus cukrus maisto produktuose, daugelis atsakė, kad stengiasi pirkti jo kuo mažiau. Atsirado ir tokių, kuriems cukraus kiekis nėra nesvarbus. 

„Pagal principą. Su metais mažinu ta kiekį“, – kalbėjo pirkėjas.

„Nežiūriu, aktualu, bet nežiūriu“, – atsakė kitas vyras.

„Stengiuosi visada kuo mažiau pirkti“, – teigė moteris.

Cukrumi buvo susidomėję ir ekonomistai. Šie Lietuvoje ragino įvesti cukraus mokestį. Smaližiams už saldesnį gyvenimą būtų tekę mokėti brangiau. Pavyzdžiui, duonos kepalas būtų pabrangęs keturiais euro centais, o kilogramas saldainių – beveik 50 ct.

Galiausiai 2018-aisiais cukraus mokesčio idėja atidėta. Ištraukta taikos sutartis su Sveikatos apsaugos ministerija ir verslininkais. Ministras tuo metu sakė, kad patys verslininkai turi nuspręsti, kiek cukraus bus maiste. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Plačiau šia tema kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Ona Keblienė.

– Kas reguliuoja pridėtinio cukraus normą tam tikruose produktuose? 

– Daugelio maisto produktų gamyboje jis nėra reguliuojamas. Taip, yra pavieniai produktai, kaip kvietinė duona, kuriuose nustatyta, kad cukraus išreikštu sacharozės kiekiu jo turėtų būti ne daugiau 8 proc. Tačiau daugelio kitų produktų atvejų, pats vartotojas ir gamintojas renkasi, kiek to pridėtinio cukraus įdėti. 

– Prieš 6 metus buvo įvairios diskusijos. Ekonomistai siūlė cukraus mokestį, politikai taip pat svarstė, kad reikėtų prašyti verslininkų-gamintojų sumažinti cukraus kiekį maisto produktuose. Tiesa, tai pasibaigė niekuo. Ar tai galėtų būti europiniai sprendimai? Ar galėtų mūsų politikai iš Seimo pasakyti, kad galbūt ne 8, o 5 proc. turėtų būti duonoje?

– Teorinė galimybė nustatyti tam tikrus kokybės reikalavimus visada yra. Bet žiūrim į tą bendrą suvartojimą. Jeigu priversim gaminti becukrę duoną, tai žmogus gali tiesiog užsidėt tą patį cukrų ant duonos. Tai tikrai nepagelbės. Labiausiai gelbėja švietimas. Lietuvoje mes taikom rakto skylutės simbolio ženklinimą, kuris labai paprastai vartotojui padeda atsirinkti tą produktą. Dar vienas dalykas, tai pats maisto produkto ženklinimas. Jis parodo, kiek tų cukrų yra. Tai labai nesudėtinga atsiversti maistingumo deklaraciją, pasižiūrėti bendrą angliavandenių, o po jo – ir cukrų kiekį. Reikėtų atsiminti vieną tokią bendrą taisyklę: jeigu yra mažiau nei 5 gr cukrų, tai – labai mažai. Dalyje populiarių produktų, tokių kaip duona, tikrai galim rasti cukrų nuo pusės gramo iki dešimties. Pasirinkimas tikrai platus.

Jeigu priversim gaminti becukrę duoną, tai žmogus gali tiesiog užsidėt tą patį cukrų ant duonos.

– Ar yra buvę, kad Lietuvoje gamintojai nesilaikytų jūsų rekomendacijų?

– Žinoma. Praeitais metais duonos sektoriuje buvo atlikta virš 700 patikrinimų. Pažeidimų, susijusių su pačia kokybe nebuvo nustatyta. Dažniausiai fiksuojami savikontrolės, higienos pažeidimai.

– Kodėl dedamas tas pridėtinis cukrus į maisto produktus? Ar dėl to, kad mums būtų skaniau, saldžiau?

– Pirminė mintis tikrai dėl to, kad būtų saldžiau. Žmonės renkasi skanius maisto produktus. Ir tas įprotis – valgyti saldžiai, jis labai daug ką lemia. Bet mes esam protingi, išmanūs. Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja rinktis sveikesnius gaminius, kuriuose yra kuo mažiau cukraus.

Anot Estijos piliečio Jono Grauberg, Estijos vyriausybė turėjo planų dėl kitų mokesčių, tačiau cukraus mokestis nepasitvirtino. Žmonės į cukraus mokestį kol kas nereaguoja, nes yra kitų aktualių klausimų.

Lietuvoje apie cukraus mokestį šiuo metu nekalbama. 2017 metais buvo žadėta įvesti limonado mokestį, tačiau buvo priimtas spendimas tartis su gamintojais, kad šie produktuose mažintų cukrų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mes praėjusioj kadencijoj buvom pasirinkę tokį variantą, kad mes tiesiogiai su gamintojais susitariam, sudėliojam netgi grafiką, pasirašom labai aiškų įsipareigojimą, kaip jie mažins. Tai ne tik dėl cukraus tada buvo sutarta, bet ir dėl druskos, transriebalų, apskritai riebalų kiekio, kai kas didino skaidulinių medžiagų kiekį maisto produktuose“, – pasakojo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Pasak „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, cukraus mokestis padėtų sumažinti PVM sveikiausiems maisto produktams, sumažintų riešutų, vaisių, daržovių, kruopų kainą. Vis dėlto tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, Norvegijoje, padidinus mokesčius saldumynams, nemažai norvegų pradėjo apsipirkinėti Švedijoje.

„Kad ir kaip mes mokestį pavadinsime, jį vis viena sumokės žmonės. Tie, kurių pajamomis ir gerovės padidinimu visi susirūpinę. Cukraus mokestis labiausiai palies mažiausias pajamas turinčius, nes jie paprastai perka pigesnį maistą, kuriame cukraus santykinai daugiau nei brangesniame kokybiškesniame maiste. Cukraus mokestis būtų brangus administruoti, jis padidintų ir taip didelę reguliacinę naštą verslui, o maistu prekiauja daug smulkaus verslo. Todėl jis nebūtų efektyvus biudžeto surinkimo prasme“, – Eltai teigė ji.

G. Azguridienė pabrėžė, kad tokio mokesčio administravimas būtų labai brangus tiek verslui, tiek priežiūros institucijoms, o pats mokestis biudžeto žymiai nepapildytų.

Cukraus mokestis labiausiai palies mažiausias pajamas turinčius, nes jie paprastai perka pigesnį maistą, kuriame cukraus santykinai daugiau nei brangesniame kokybiškesniame maiste.

„Cukraus į produktus kilogramais nededama, tad kas apibendrintai atrodo žymus dydis, praktikoje yra tūkstančiai prekių rūšių po keliolika gramų cukraus“, – sakė LLRI atstovė.

Už surinktas lėšas taikyti PVM lengvatą sveikesniems maisto produktams, anot jos, nebūtų gera mokestinė praktika.

„Tai komplikuoja sistemą, brangina administravimą bei sudaro prielaidas piktnaudžiauti. Dar sudėtingiau būtų taikyti lengvatas sveikam maistui, nes nėra tokios maisto kategorijos. Yra įvairios sveikos mitybos sistemos, įvairūs sveikumo aspektai maiste, iš kurių cukrus yra tik vienas elementas“, – teigė G. Azguridienė.

Ji taip pat priminė buvusios Vyriausybės ketinimus įvesti cukraus mokestį, tačiau geriau išanalizavus šį klausimą nutarta, kad tai nėra efektyvus būdas skatinti žmones sveikiau maitintis.

„Nueita kitu keliu, kurių vienas yra derybos su gamintojais dėl laipsniško cukraus kiekio mažinimo receptūrose. Tai yra perspektyvus ir prasmingas kelias, nes vis daugiau žmonių ir patys linkę vengti cukraus, todėl jie nori didesnio tokių produktų pasirinkimo“, – sakė LLRTI Tyrimų vadovė.

„Ši Vyriausybė ne kartą pabrėžė, jog naujų mokesčių neįves, nebent tai būtų aplinkosauginiai mokesčiai, įgyvendinantys principą „teršėjas moka“. Dabar įvedinėti naujus mokesčius, juo labiau taip brangiai administruojamus, būtų labai keista, pandemijos laikmečiui neadekvati ir su bendra Vyriausybės programoje paskelbta kryptimi nesuderinama politika“, – pridūrė G. Azguridienė.

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė teigė, kad būtų sunku spėlioti apie galimą cukraus mokesčio įtaką prekių kainoms ar kokios prekės brangtų labiausiai.

„Aišku, tai priklausytų nuo to, kas būtų apmokestinta ir koks tas mokestis būtų. Pradžioje siūlyta apmokestinti visą cukrų – esant tokiam modeliui labiausiai ir brangtų daugiausiai cukraus turintys produktai, o labiausiai turėtų pabrangti grynasis cukrus. Lenkijoje apmokestinti gėrimai su cukrumi – matome, kad jų pabrangimas vartotojui tapo išties smarkus“, – Eltai teigė I. Pilipienė.

Asociacija siūlo eiti ne mokesčių keliu, o vartotojų švietimo, galimybės jiems pasirinkti mažiau cukraus turinčių produktų suteikimu.

„Tuo tikslu ir buvo pasirašyti įmonių susitarimai su Sveikatos apsaugos ministerija, kuriuose įmonės įsipareigojo keisti produktų sudėtį, mažinti cukraus, taip pat ir druskos, sočiųjų riebalų kiekius juose. Prie šios iniciatyvos jungiasi vis daugiau įmonių, manome, kad ji yra teisinga, skatinanti labiau domėtis maisto sudėtimi, skaityti etiketes, ieškoti sveikatai palankesnių produktų“, – sakė ji.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas cukraus mokesčio Lietuvoje idėją vertina skeptiškai.

Tokiame kontekste įvedinėti naujus mokesčius ir užkrauti papildomą naštą žmonėms būtų tiesiog nesąmonė.

„Griežtas karantinas bei miglota padėtis eksporto rinkose neišvengiamai atsilieps ekonomikos augimui, darbo rinkai ir namų ūkių pajamoms. Tokiame kontekste įvedinėti naujus mokesčius ir užkrauti papildomą naštą žmonėms būtų tiesiog nesąmonė“, – Eltai teigė M. Majauskas.

„Todėl šiuo metu nematau didelės prasmės diskusijoms apie cukraus mokestį“, – pridūrė jis.

Apie siūlymą įvesti šį mokestį, kuris biudžetą galėtų papildyti apie 100 mln. eurų, buvo užsiminęs ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Tai ne tik mokestis, kuris gali potencialiai papildyti biudžeto lėšas 100 mln. eurų apmokestinus 1 kilogramą cukraus 1 euro akcizu, bet jis leidžia ir keisti gyventojų elgseną į gerąją pusę – skatina juos vartoti mažiau cukraus, saldiklių turinčius produktus ir tokiu būdu sveikiau gyventi“, – Prezidentūroje lapkričio pabaigoje sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, dėl šio mokesčio 400 gramų duonos kepalėlis vidutiniškai pabrangtų 2 euro centais.

Lenkijoje nuo Naujųjų įsigaliojo mokesčiai vaisvandeniams, energiniams gėrimams ir alkoholiniams gėrimams mažose talpose, primena ELTA. Anot Lenkijos prezidento kanceliarijos, taip siekiama formuoti sveikesnius gyventojų įpročius.

Gėrimai, kurių sudėtyje yra cukraus arba saldiklių, Lenkijoje apmokestinami 0,5 zloto (apie 0,14 euro) už litrą tarifu. Papildomas mokestis įvedamas ir gėrimams, kurių sudėtyje yra kofeino arba taurino, bei tiems, kurių cukraus kiekis 100 ml viršija 5 gramus.

Gal labiau apmokestinti nekilnojamąjį turtą? Vis garsesnės diskusijos, kad tas, kuris turi, privalo už tai susimokėti dar kartą, nors jį įsigijo už užsidirbtus pinigus. Už juos sumokėjo ir gyventojų pajamų mokestį, ir pridėtinės vertės.

Gal labiau apmokestinti automobilius taršos mokesčiu? Gal. Jei norėtų, kad neterštų, valdžia taršiausią transportą uždraustų. Bet. Jei neuždraudžia, visai gerai jai, kad teršia, nes papildo biudžetą.

Gal panaikinti įvairias lengvatas turtingiems ūkininkams (ir ne tik jiems)? Į lietuvių kalbą išvertus tai reikštų apmokestinimą.

Ką daryti, kad karantinų plėšomas valstybės biudžetas nebūtų toks skylėtas. Gal didinti mokesčius?

Tačiau bet kokios kalbos apie mokesčių didinimą žmonėms kelia nerimą, nepasitenkinimą, pyktį. Ir visada maloniai nuteikia pažadai traukti iš šešėlio milijardus ir valstybės valdymo aparato mažinimą. Nes tai yra papilstymai iš tuščio į kiaurą.

Viešojoje erdvėje ilgiausiai diskusijos užsitęsė dėl pretendento į sveikatos apsaugos ministrus Arūno Dulkio. Gal ir netinka šis gerbiamas žmogus į šį postą? O gal ir tinka? O gal jis būtų geresnis vidaus reikalų ministras. Jis greičiausiai kaip niekas kitas iš visų pasiūlytų asmenų į Vyriausybę iki pat panagių žino visus valstybės užkaborius, kaip kiekviename jų tvarkomasi. Būtent A.Dulkys, kuris tarnaudamas Valstybės kontrolėje, suspėjo pažinti visą biurokratijos, viešųjų visuomenės paslaugų virtuvę. Kiek tarnybų tarnybėlių valstybei būtinos, o kurios tik trukdo žmonėms gyventi. Taip gerai trukdo, kad pateisintų savo egzistavimą, finansavimą.

Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijai vadovaujantis Kastytis Patiejūnas mano, kad cukraus akcizo įvedimas galėtų padaryti didžiulę žalą cukraus sektoriuje dirbančioms įmonėms.

Skaičiuojama, kad  ir atsiradus cukraus mokesčiui, duonos kepalas galėtų brangti 5 centais, o kilogramas saldainių – daugiau nei 50 centų. Kilogramas cukraus pabrangtų tris kartus, o jo kaina parduotuvėje siektų apie 1,75 euro (dabar 55 centus).

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio išsakyta idėja dėt tokio mokesčio Lietuvoje nėra nauja. Vadinamąjį nuodėmių mokestį dar 2014 metais siūlė įvesti konservatorius Kęstutis Masiulis. Diskusiją 2016 metais pratęsė tuomet paskirtas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.  

„Nuodėmių mokesčiai, pavyzdžiui, akcizai tabakui, iškastiniam kurui skatina mažiau vartoti šių prekių ir taip pozityviai keisti žmonių elgseną. Cukraus mokestis yra panašaus pobūdžio ir jo pagrindinis tikslas yra mažinti kenksmingų medžiagų, šiuo atveju cukraus, vartojimą, o surenkamos lėšos yra antrinis efektas“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė S. Krėpšta.

Jis taip pat pakartojo, kad pirmadienį Prezidentūroje vykusios diskusijos apie mokesčių sistemą metu buvo aptarta galimybė įkurti Mokesčių ekspertų grupę.

„Ji labai nuosekliai išanalizuotų gana gerai žinomas mūsų mokestinės sistemos ydas, tokias kaip pernelyg mažas mokesčių sistemos stabilumas, netolygumai ir neteisingumas apmokestinimų ir tarifų prasme, taip pat ir kitas priemones, kurios visų pirma galėtų daryti teigiamą įtaką elgsenai“, – sakė prezidento patarėjas.

N. Mačiulis pirmadienį sakė, kad cukraus mokestis didelės naštos gyventojams nesudarytų, tačiau leistų turėti teisingesnę mokesčių sistemą ir keistų gyventojų elgseną į gerą pusę.

Su kai kuriais maisto produktų gamintojais susitarimai dėl savanoriško cukraus, druskos, riebalų kiekio mažinimo jų produkcijoje pasirašyti ministerijoje ketvirtadienį. Ministras vylėsi, kad tokius susitarimus pasirašys vis daugiau gamintojų.

„Jeigu mums gerai seksis, nėra jokios logikos ir jokio reikalo įvedinėti kažkokius naujus mokesčius“, – atsakydamas į BNS klausimą po pasirašymo ceremonijos žurnalistams sakė ministras.

„Tų aptarinėtų mokesčių, kurių nebuvo pasiūliusi Vyriausybė, bet jie jau buvo avansu aptarti ir visuomenėje padiskutuoti, tikslas būtų buvęs pasiekti iš esmės to paties, ką mes padarėme šiandieniniais sutarimais – tai yra kad mažėtų cukraus kiekis maisto produktuose. Šalys, kurios tokiu keliu nuėjo, turėjo tą patį tikslą, gamintojai, nenorėdami, kad brangtų produktas, jie tą cukraus kiekį tiesiog mažindavo. Lietuvoje, aš galiu pasidžiaugti, kad mes galime pademonstruoti kitą sprendimo kelią – susitarti su gamintojais, kad jie patys tą darytų be jokių mokesčių“, – aiškino A. Veryga.

Susitarimus su ministerija ketvirtadienį pasirašė bendrovės „Coca-Cola HBC Lietuva“ ir „Coca-Cola Baltija“, taip pat „Eckes-Granini Lietuva“, „Fazer Lietuva“, „Kėdainių konservų fabrikas“, „Malsena Plius“, „Mars Lietuva“, „Nestle Baltics“, „Orkla Foods Lietuva“, „Rūta“, „Vilniaus margarino gamykla“.

Lietuvos maisto pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis sako, kad bendrovių įsipareigojimai – skirtingi.

„Kiekvienai produktų grupei yra skirtingi iššūkiai ir skirtingi sprendimai. Turbūt sudėtinga įsivaizduoti, kaip iškepti duoną be druskos, iškepti galime, klausimas, ar sugebėsime valgyti. Bet vėlgi vystant technologinį procesą, dirbant ir ieškant sprendimų, matome, kad iki 2021 metų pirmo ketvirčio mes bendrai savo asortimente sumažinsime druskos kiekį 10 proc., tai yra įmanoma“, – sakė M. Sknarkis, jis taip pat yra „Fazer Lietuva“ atstovas.

„Coca-Cola“ vadovė Baltijos šalims Ieva Matulaitienė teigė, kad bendrovės verslo plano dalis yra mažiau cukraus turinčių gėrimų pasiūlymas vartotojams.

„Pasauliniu mastu ir Europoje esame iškėlę tikslą sumažinti iki 2020 metų cukraus kiekį gaiviuosiuose gėrimuose 10 proc., ir aš labai džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu su Sveikatos apsaugos ministerija – Lietuvoje mes įsipareigojame sumažinti cukraus kiekį iki 15 procentų“, – dėstė ji.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad šalies gyventojai kasdien su maistu gauna 40 proc. daugiau druskos nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacijos normos, 39 proc. daugiau riebalų ir 29 proc. daugiau sočiųjų riebalų bei 22 proc. daugiau cukraus. Pažymima, kad gausus šių medžiagų vartojimas kenkia sveikatai, skatina širdies ir kraujagyslių ligas (hipertenziją, infarktą, insultą), vėžį, cukrinį diabetą, nutukimą, kitas ligas.

Ypač tai buvo matoma prieš Helovino šventę, kai, konkuruodami dėl klientų, saldumynų gamintojai ir pardavėjai sukėlė kainų karą. Tai sulaukė didelės žiniasklaidos kritikos, kad verslininkai nesilaiko susitarimo.

Neaišku, ar tai galutinai nulėmė vyriausybės apsisprendimą apmokestinti saldumynus, tačiau jau žinoma, kad saldumynų ir cukraus produktų kainos nuo Naujųjų metų kils net 83 proc. – nuo 2 eurų iki 3,70 eurų už kilogramą. Šio mokesčio taikinyje atsidūrė net ir tie pamėgti saldumynai bei gėrimai, kurių sudėtyje nėra cukraus.

Toks vyriausybės sprendimas neliko be dėmesio. Norvegijos verslininkai grasina imtis atsakomųjų priemonių ir kreiptis į Europos Sąjungą bei apskųsti Norvegiją, kad ši pažeidžia prekybos Europos ekonominėje erdvėje taisykles.

Saldumynų ir cukraus produktų kainos nuo Naujųjų metų kils net 83 proc. – nuo 2 eurų iki 3,70 eurų už kilogramą.

Verslininkai teigia, kad naujasis mokestis nebūtinas, nes žlugdo Norvegijoje įsteigtas darbo vietas, be to, cukraus vartojimas vienam gyventojui šalyje nuo 2000 m. iki dabar nuo 43 kg sumažėjo iki 27 kg per metus, ir vis dar mažėja.

Moterys ir Norvegijoje uždirba mažiau nei vyrai

Norvegijos Centrinio statistikos biuro duomenimis, vidutinis moterų atlyginimas šalyje sudarė tik 86 proc. vidutinio vyrų uždarbio. Didžiausi skirtumai buvo tarp asmenų, dirbančių ne visą darbo laiką ir turinčių aukštąjį išsilavinimą.

Kodėl Norvegijos moterys vis dar uždirba mažiau, nors šalis garsėja lygiateisiškumu? Tai paaiškinama tuo, kad moterys dažniau renkasi mažai apmokamas specialybes, o vyrai tas, kuriose daugiau uždirbama.

Pastaraisiais metais moterų, baigusių aukštąjį mokslą, daugėjo ir tai nulėmė, kad atlyginimų skirtumai tapo mažesni, tačiau išimtimi liko statistikos grupė su aukštesniu išsilavinimu.

Norvegijoje šiuo metu šešis iš dešimties vadovaujamų postų užima vyrai, bet moterys aiškiai dominuoja pardavimų ir paslaugų srityse. Mažiausi atlyginimų skirtumai yra viešajame sektoriuje, o didžiausi – privačiajame.

Centrinis statistikos biuras pažymi, kad neįmanoma paaiškinti visų atlyginimų skirtumo priežasčių vertinant moterų ir vyrų išsilavinimą, specialybę, amžių bei darbo laiką, todėl neatmetama, kad skirtumus lemia kitos priežastys, neįtraukiamos į statistikos duomenis.

Tikimasi didesnių atlyginimų

Norvegijos žiniasklaida praneša, kad šaltiniai Norvegijos banke, apklausus 328 šalies bendroves, kitąmet prognozuoja ekonomikos pažangą ir atlyginimų augimą. Nuo rugpjūčio pastaruosius tris mėnesius stebimas pastovus ekonomikos augimas, todėl ir ateinantį pusmetį laukiama teigiamų pokyčių.

Praėjusio pusmečio rezultatai buvo geresni, nei tikėjosi daugelis bendrovių. Viena iš gerųjų žinių yra ta, kad Norvegijos naftos sektorius stabilizavosi ir jo gamyba nebekrinta. Vienintelis sektorius, keliantis nerimą, išlieka nekilnojamojo turto, kuriame juntamas netikrumas, o su juo susijusios bendrovės yra sumažinusios lūkesčius.

Pastaraisiais mėnesiais Norvegijoje stebimas nekilnojamojo turto kainų mažėjimas, jį ypač pajuto Norvegijos sostinė Oslas.

Taip pat pranešama, kad didėjo ir darbo jėgos poreikis, o augimo tikimasi ir ateinančius tris mėnesius. Kol tikslių statistikos duomenų už šiuos metus dar nėra, verslininkai spėja, kad vidutinis darbo užmokestis šalyje šiemet augo 2,5 proc. Šiek tiek didesnio augimo tikimasi ir ateinančiais metais.

Kritikuojami norvegų apsipirkimo įpročiai

Norvegai vis daugiau pinigų išleidžia kaimyninėje Švedijoje, o pasienio prekyba auga kiekvienais metais. Šiemet Norvegijos verslininkai dėl pasienio prekybos jau skelbia pavojų. Jie teigia, kad riba pasiekta: norvegų prekybos įpročiai Švedijoje mažina darbo vietas pačioje Norvegijoje – jų prarandama tūkstančiais.

Be to, nesumokami mokesčiai į valstybės biudžetą ir valstybė turėtų imtis kažkokių veiksmų, kad apgintų šalies ūkininkus, maisto prekių gamintojus ir pardavėjus.

Per metus Švedijoje norvegai išleido beveik vieną 1,6 mlrd. eurų – 23 proc. daugiau nei pernai. Daugiausia norvegai iš kaimynų nuperka kiaulienos bei alaus.

Tradiciškai apsipirkimai Švedijos pasienyje suaktyvėja prieš Kalėdas. Šiuos norvegų įpročius kritikuoja tiek šalies žiniasklaida, tiek vyriausybė. Jau pasigirsta įvairių siūlymų, kad pasienio prekyba turi būti pradėta riboti.

„Yra šalių, kurios bendradarbiauja ir įvedė tą mokestį efektyviai, yra šalių, kurios buvo įvedę, po to atšaukę, yra šalių, kurios įvedė tik tam tikriems produktams, bet iš tiesų tendencija yra, kad tokio mokesčio įvedimas vis labiau susilaukia pozityvaus pritarimo, nes nutukimo skaičiai, ypač vaikų, yra dideli“, – BNS sakė V.P.Andriukaitis.

Lietuvoje ekonomistų, politikų nuomonės dėl papildomo cukraus apmokestinimo galimos naudos išsiskiria, o sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pabrėžia, jog tai kol kas esanti tik idėja ir jokių sprendimų nėra - analizuojama kitų šalių patirtis, kalbama su verslu dėl susitarimo, kuriuo jis savanoriškai įsipareigotų tam tikroms produktų kategorijoms mažinti cukraus ir druskos kiekį.

Rizikos dėl bendros rinkos

Eurokomisaras teigė, kad papildomas cukraus apmokestinimas būtų sveikintinas, tačiau bendros rinkos sąlygomis turėtų būti labai tiksliai apskaičiuotos pasekmės.

„Komisija žiūri pozityviai į pastangas reguliuoti rizikos veiksnius, ir cukrų kaip vieną rizikos veiksnių įvedant mokestinius svertus, tačiau turi būti žiūrima, ar tai nesukels kokių nors pasekmių regione. Kadangi produktai įsigyjami kaimyninėse šalyse, aš  sveikinčiau Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos bendras pastangas įvesti cukraus apmokestinimą“, – pabrėžė V.P.Andriukaitis.

Jo teigimu, cukraus kiekis maiste išties yra didelis, ir pati industrija jau pradėjo mažinti cukraus kiekį, tačiau per lėtai.

G.Nausėdai trūksta kompleksinio požiūrio

SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda sako kritiškai vertinantis bet kokius mokesčius, kurie svarstomi nekompleksiškai, tokiu sako esant ir sveikatos ministro aptarimui pasiūlytą cukraus mokestį.

„Aš nelabai linkęs sveikinti bet kokių mokesčių, kokie bebūtų įvedinėjami, kuomet jie nėra guldomi į kompleksišką mokesčių reformą. Galima pateisinti vienokių ar kitokių mokesčių atsiradimą, jei jie skirti  kažkokiam kilniam tikslui, šiuo atveju lyg ir mėginama kovoti su kenksmingu vartojimu, bet iš esmės man nepatinka atskiras, paimtas iš konteksto atskirų mokesčių įvedimas, nes tai nekonstruktyvu, nekompleksiška ir neleidžia susidaryti nuomonės, kuria linkme apskritai Lietuvos mokesčių sistema artės“, – BNS sakė G.Nausėda.

„Jei būtų pagrįsta, kad cukraus mokestis reikalingas bendrame svarstomos mokesčių reformos komplekse, tada dar galima būtų apie jį kalbėti, bet šiuo metu apie kalbama kaip apie dar vieną papildomą vartotojams uždedamą mokestį, ir vien dėl šios priežasties man neatrodo nei labai pagrįsta, nei labai veiksminga, nei labai sveikintina“, – pabrėžė ekonomistas.

Surinktos pajamos - sportui?

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako sunkiai surandantis argumentų prieš vadinamąjį cukraus mokestį, ypač, jei iš jo surinktos lėšos būtų skiriamos sporto infrastruktūrai plėsti ar kompensuoti mokesčių lengvatoms sveikiems produktams, skatinant jų vartojimą.

„Pagrindinis tokio mokesčio tikslas – surinkti daugiau lėšų į biudžetą, iš jų galbūt pasiūlyti kitų mokesčių lengvatas: daržovėms, vaisiams, kitiems sveikiems produktams. Galima tai padaryti tiksliniu mokesčiu ir nukreipti lėšas į sporto infrastruktūrą, nes Lietuva turi išskirtinę problemą – labai didelė dalis visuomenės visai nesportuoja, palyginti su skandinavų šalimis, skiriasi net ne procentais, o kartais, kokia dalis užsiima sportine veikla ir tai prisideda prie sveikatos problemų ir ankstyvo mirtingumo“, – BNS sakė N.Mačiulis.

Jo preliminariais skaičiavimais, kilogramą cukraus papildomai apmokestinus vienu euru, per metus būtų galima surinkti šimtą milijonų eurų. „Labai lengva iliustruoti, kad tokio dydžio akcizas reiškia, jog mes per metus galime pastatyti penkis didelius baseinus arba taikyti lengvatinį PVM tarifą visoms daržovėms, vaisiams, kruopoms, riešutams, manau, kad tai didelė suma ir iš to galime gauti didelę naudą. Sunku rasti argumentų, kodėl tai blogas mokestis“, – kalbėjo ekonomistas.

Abejonės dėl konkurencijos

Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas sako, kad cukraus mokestis laukiamo poveikio neturėtų, o tuo atveju, jei papildomai apmokestinti būtų tik gaivieji gėrimai, kiltų abejonių dėl sąžiningos konkurencijos.

„Vargu, ar tai duotų pasekmes. Tarkime, pabrangs gėrimo buteliukas dešimt centų, čia kaip alkoholikui, jei nėra švietimo, vargu, ar išgelbėsi su dešimt centrų pabrangimu. Efekto neduos, o dalinis vieno produkto parinkimas kelia visokių abejonių dėl sąžiningos konkurencijos, nes teoriškai galima įžvelgti mineralinio vandens gamintojų interesą, kad konkuruojantis produktas dingtų“, – BNS sakė E.Gentvilas.

„Valstiečių“ deleguotas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Statys Jakeliūnas sako, kad mokestis būtų naudingas, tik jo įvedimą reikia derinti su kaimynėmis Lenkija ir Latvija.

„Aš manau, kad mokestis duotų naudos, tačiau priklauso nuo to, kaip būtų administruojamas, kaip būtų surenkamos pajamos, kaip žmonės būtų šviečiami, informuojami. Kitas veiksnys, ką darytų aplinkinės šalys, nes tikėtina, jei tas mokestis būtų apčiuopiamas, prekyba persikeltų ten, todėl reikėtų koordinavimo su aplinkinėmis šalimis, galbūt ir ES mastu“, – BNS sakė S.Jakeliūnas.

„Suderinus visus veiksnius, apie tokį mokestį galima būtų svarstyti, nes jis skatintų žmones vartoti sveikesnius produktus, o sukauptos lėšos galėtų amortizuoti sveikatos nuostolius, kuriuos sukelia perteklinis cukraus vartojimas“, – reziumavo komiteto pirmininkas.

Viešoje erdvėje kilus diskusijoms dėl vadinamojo cukraus mokesčio sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad jokių sprendimų dėl šio mokesčio įvedimo nėra.

„Šiuo, kaip ir kitais visuomenei svarbiais klausimais, nebus skubama – tarsimės su ekspertais, verslu, visuomene. Tad labai norėtųsi, kad būtent taip ir būtume suprasti bei nebūtume prašomi „pranešti“ to, ko net nėra“, – į kilusias diskusijas sureagavo A.Veryga.

Cukraus mokestis pasaulyje

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga rodo, kad akcizo mokestis saldintiems gėrimams iki šiol buvo taikomas Latvijoje, Suomijoje, Belgijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, taip pat Meksikoje, Kanadoje, kai kuriose JAV valstijose, Australijoje. Tyrimo duomenimis, tokį mokestį taip pat ketinama įvesti Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Portugalijoje, Pietų Afrikos Respublikoje.

Danija cukraus mokestį gaiviesiems gėrimams panaikino, tačiau jis tebetaikomas šokoladui, ledams ir įvairiems kitiems saldumynams. Cukraus mokestis gaiviuosiuose gėrimuose buvo panaikintas 2014 metais, mokesčio kritikai teigė, kad jis neigiamai veikia darbo vietų kūrimą ir vietos ekonomiką, nes pirkėjai, užuot pirkę vietos produkciją, važiuodavo į kaimynines šalis.

"Mūsų įmonei tikrai tektų kelti kainas, nes nebeturime rezervų. Labai sveikinčiau tuos, kurie dar rastų atsargų, bet abejoju, ar tokių yra, nes pastaruoju metu saldainiai nebuvo branginami. Gamintojų rezervus išsėmė kelis kartus didintas minimalus darbo užmokestis, įvairūs žaliavų kainų svyravimai. Taigi bet kuris papildomas mokestis mums yra baisus", - dienraščiui sakė bendrovės generalinė direktorė Laima Verbošaitienė, kurios manymu, padidėjusios kainos lemtų lietuviškų saldainių pardavimo apimties sumažėjimą.

Ji prognozuoja, kad jei importuojamiems produktams cukraus mokestis nebus taikomas, vietos gamintojams teks kautis neadekvačioje konkurencinėje kovoje, kuri ir šiandien esą nėra lygi.