Finansavimas jau patvirtintas

Penktadienį būtent M. Žilinsko dailės galerijoje ir buvo nušviesti šių ir kitų dviejų valstybei svarbių kultūros objektų modernizavimo projektai. Visi jie bus finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų. Centrinė projektų valdymo agentūra jau patvirtino visų keturių objektų paraiškos ES paramai gauti. 

„Tai vienas įdomiausių objektų, kurį ministerija savo laimei ar nelaimei įsigijo savo nuosavybėn. Kauno centrinio pašto būklė blogėja kasdien“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Jis akcentavo, kad tarp to, kaip atrodo pastatas, ir to, kokią jis turi reikšmę – dabar kartu su Kauno modernizmo architektūra jau yra įrašytas ir į UNESCO  pasaulinio paveldo sąrašą, yra didžiulė praraja. Jai užpildyti skirti 16,5 mln. eurų. Darbų pabaiga numatoma per trejus su puse metų.

„Šiuo metu vyksta projektavimas. Vėliau visą veiklą, strategavimą, kas ten turi būti, kaip šis objektas turi atrodyti, perims naujasis Nacionalinis architektūros institutas. Kokie darbai laukia? Reikia suprasti, net nėra įmanoma ir galų gale tik ateitis parodys, kokios veiklos prigis. Tada bus galima galvoti ir apie kitus etapus. Šiame etape svarbiausi yra elementarūs tvarkybos darbai, tiek kalbant apie pastato vertingąsias savybes, tiek apie remonto darbus pietiniame korpuse, operacijų salėje. Bus pertvarkomi ir inžineriniai tinklai“, – kalbėjo ministras.      

Simonas Kairys/Regimanto Zakšensko nuotr.

Pastate įsikurs Nacionalinis architektūros institutas (NAI). Visi derinimo procesai yra baigti.  Sprendimas bus palaimintas, jei ne kitame, tai dar kitame Vyriausybės posėdyje. Planuojama, kad pašte atsiras ekspozicijų erdvė, biblioteka, saugyklos, skaitykla, rezidencijoms reikalingos erdvės.

S. Kairys sakė, kad NAI svarbus miesto planavimo procesams. Tikimasi, kad jis į šiuos procesus padės labiau įtraukti visuomenę, teiks konsultacijas.

Galerijoje – daug pokyčių

Pristatymas vyko galerijos salėje, kuri anksčiau buvo skirta Italijos menui eksponuoti. Salė paruošta remontui. Po rekonstrukcijos, kuri turėtų baigtis 2027 m. pavasarį, visos erdvės labai pasikeis.

„Laimonas sakė jie jau trys metai, kaip ruošiasi. Mes – 20“, – sureagavo į kito objekto tvarkymo rengimo spartumą Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė. Galerijos pastato Kaune pritaikymas kultūrinėms reikmėms ir visuomenės poreikiams strigo dėl biurokratinių verpetų, finansavimo nukėlimo, ir ne kartą. Pastarąjį kartą apie remontą prabilta 2020 m., galerija buvo uždaryta, o šiemet jau turėjo atverti duris. Tačiau teks luktelėti iki 2027-ųjų.

Kauno centrinio pašto būklė blogėja kasdien.

D. Kamarauskienė svarstė, kad daug nesėkmingų bandymų investuoti į pastatą buvo dėl to, kad statinys yra sudėtingas. „Nežmoniškai didelė kvadratūra, sudėtinga architektūra. Daugelis projektų žlugo dėl to, kad buvo per didelės ambicijos, per apimtys Lietuvos valstybei. Turime visą kvartalą“, – apibūdino vadovė. 

Fantastinės erdvės

Tvarkyba prasidės nuo pamatų, kad muziejus būtų atviras ir patogus visiems. Dideli pasikeitimai planuojami ir pačioje muziejaus struktūroje. Daugiau vietos renginių zonai, ji bus tinkama ir kino peržiūroms. Užsiminė apie restoraną, kuris būtų kaip atskiras kultūrinis įvykis ir dar viena edukacinė priemonė.  

„Visą mūsų infrastruktūra yra požemyje. Ten yra neįsivaizduojamos erdvės. Ką jūs matote virš žemės tris aukštus, mes dar turime tris aukštus po žeme. Ten yra sena vėdinimo, kitokia įranga. Ji jau neveikianti. Ją išmetę atrandame fantastines erdves. Norime padaryti, kad Kaune šis pastatas būtų išskirtinis nuo pat įėjimo“, – sakė D. Kamarauskienė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Per kelerius metus, kol pastatas buvo uždarytas, galerija išsibandė įvairius variantus. „Pamatėme kaip šios erdvės skamba visai kitokio meno kontekste. Galėsime drąsiai įsileisti alternatyvų meną“, – kalbėjo vadovė.   

Dar kiti du pristatyti projektai – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio namų muziejaus Druskininkuose ir Šiuolaikinio kino kultūros ir audiovizualinių menų sklaidos centro – regioninės filmotekos „Naglis“ Palangoje sukūrimas, modernizuojant esamą infrastruktūrą.

„Kai vaikštome po prekybos centrus, mes matome, kokie ten „saugūs“ atstumai. Tai tikrai yra žymiai pavojingiau, negu muziejuose, ypač didžiuosiuose, kur yra didelės erdvės“, – sako D. Kamarauskienė.

Vyriausybė, tarsi išgirdusi jos žodžius, nuo šio šeštadienio, kovo 6 d., nusprendė atverti muziejų duris. Pokalbis įrašytas dar prieš priimant šį sprendimą, tačiau jame apžvelgiami ne tik rūpesčiai dėl suvaržymų.

Vienas seniausių Lietuvoje dailės muziejus turi net 11-a filialų ir šiais metais mini savo įkūrimo 100-etį.

„Jau beveik metai keisto būvio, trūksta lankytojų reakcijų ir jautiesi keistai – dirbi dėl žmonių, o žmonių nėra“, – liūdi muziejininkė.

Pokalbyje su D.Kamarauskiene „Kauno dienos“ studijoje ir įdomios istorijos iš muziejaus gyvenimo, kuris žymiai įvairiapusiškesnis, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Viceministrė D. Kamarauskienei palinkėjo sėkmingai tęsti pradėtus darbus, taip pat įveikti visus laukiančius iššūkius ir toliau garsinti M. K. Čiurlionio vardą pasaulyje, sakoma Kultūros ministerijos pranešime.

D. Kamarauskienė liepos pradžioje laimėjo Kultūros ministerijos konkursą eiti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovo pareigas.

Iki tol ji buvo laikinoji šio muziejaus vadovė. Menotyrininkės išsilavinimą turinti D. Kamarauskienė 1997–2019 m. buvo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja, ji taip pat yra dirbusi dailės istorijos dėstytoja tuometinio Valstybinio dailės instituto Kauno skyriuje ir Kauno aukštesniojoje meno mokykloje.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus kadencijos trukmė – penkeri metai.

Pasak ministerijos, iš viso konkurse dalyvavo trys pretendentai.

D. Kamarauskienė iki šiol ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas, o muziejui laikinai vadovavo nuo praėjusių metų pabaigos, kai iš pareigų pasitraukė mažiau nei metus poste išbuvusi Ina Pukelytė – pastaroji buvo pakeitusi ilgametį muziejaus vadovą Osvaldą Daugelį.

Muziejaus direktorės pareigas D. Kamarauskienė praės eiti artimiausiu metu, gavus reikiamas tarnybų išvadas dėl tinkamumo.

Meno istorikė ir teoretikė D. Kamarauskienė muziejuje dirba nuo 1997-ųjų. Ji yra renginių ciklo „Čiurlionis įkvepia“, projekto „Pasaulis pagal M. K. Čiurlionį“ vadovė, leidinių „Kolekcijų istorijos“ ir „Istorijos štrichai“ sudarytoja, knygos vaikams „Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu“ autorė, kasmetinių mokslinių konferencijų „P. Galaunės skaitymai“ organizatorė, daugelio parodų („Tixe“, „Labdariai.lt“, „Mirabile Visu / Nuostabu matyti“, „ArtDeko Lietuvoje“) kuratorė ir koordinatorė.

D. Kamarauskienė yra paskelbusi daugybę publikacijų, turi patirties meno ir teorijos studijų, dėstymo patirties, nuo 1995 metų yra Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) narė.

2018-aisiais D. Kamarauskienė pripažinta metų muziejininke.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus – seniausias Lietuvos dailės muziejus, jis įkurtas 1921 metais Kaune. Jame saugoma apie 400 tūkst. eksponatų. Čia eksponuojamas vieno žymiausių Lietuvos dailininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos palikimas.

Meno istorikė ir teoretikė D. Kamarauskienė jau keletą dešimtmečių puoselėja muziejininkystę, kūrybiškai įgyvendina Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir tarpmuziejinius projektus. Ji – gyvybinės muziejaus energijos šerdis, miestui ir šaliai reikšmingų kultūrinių procesų iniciatorė ir bendraautorė, unikalių parodų, konferencijų, renginių organizatorė, leidinių sudarytoja.

Stebina muziejininkės ilgamečio darbo rezultatai: ji yra renginių ciklo „Čiurlionis įkvepia“, projekto „Pasaulis pagal M. K. Čiurlionį“ vadovė, leidinių „Kolekcijų istorijos“ ir „Istorijos štrichai“ sudarytoja, knygos vaikams „Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu“ autorė, kasmetinių mokslinių konferencijų „P. Galaunės skaitymai“ organizatorė, daugelio parodų („Tixe“, „Labdariai.lt“, „Mirabile Visu / Nuostabu matyti“, „ArtDeko Lietuvoje“) kuratorė ir koordinatorė. Paminėtinas didelis muziejininkės indėlis rengiant mokslinius, informacinius leidinius, skirtus M. K. Čiurlionio ir muziejaus sukaktims pažymėti, albumą „Muziejaus lobynas. Tapyba“, organizuojant projektus „Muziejų naktis“ ir „Meno piknikas“, projektą „Daugialypė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus svetainė“. Daina svariai prisidėjo organizuojant projekto „Lietuva ir pasaulis Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniuose“ įgyvendinimo viešinimo kampaniją. D. Kamarauskienė – gausių publikacijų autorė, kvalifikuota vadybininkė, kultūros komunikacijos žinovė ir praktikė specialistė, yra sukaupusi turtingą meno ir teorijos studijų, dėstymo patirtį, nuo 1995 m. Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) narė.

LMA nuo 2004 m. kasmet Tarptautinės muziejų dienos, minimos gegužės 18-ąją, išvakarėse įvertina labiausiai pasižymėjusį šalies muziejininką. Metų muziejininko apdovanojimas į Kauną atkeliauja jau ketvirtąjį kartą. 2017 m. muziejininko vardo suteikimo D. Kamarauskienei ceremonija vyks šių metų gegužės 18 d. Lietuvos muziejų kelio programos „Nepriklausomybės metų ženklai“ atidarymo renginio, kuris vyks M. K. Čiurlionio galerijoje Kaune, metu.