Prie Šalčininkų pasienio posto kilometrinės lengvųjų automobilių eilės ir daug piktų Baltarusijos piliečių. Kai kurie jų sakė, kad dėl tokių eilių iš Lietuvos jie išvažiuos ir daugiau čia nebegrįš.

„Jau nebedirbame, išėjome iš darbo“, – sakė vyras.

Vyras, paklaustas, ar pyksta dėl tokių eilių, atsakė: „Viskas prie to ir eina, o kas čia beliko gero? Vis blogiau ir blogiau. Stovėti 2–3 paras, koks tikslas?“.

O į savo šalį grįžta baltarusiai dažnai. Pernai sieną kertančius baltarusius pasieniečiai patikrino net 2,5 mln. kartų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tarp tų vadinamų unikalių, kurie yra atskiri asmenys, buvo apie 400 tūkst. Didžioji dauguma, žiūrint statistiškai, Baltarusijos piliečių sieną su Baltarusija kirto vidutiniškai septynis kartus“, – kalbėjo valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.

Veiksmo pasienyje išties netrūksta, vieni bando važiuoti be eilės, įvyksta eismo įvykių. Tenka įsikišti ir policijai. Tačiau jau ir taip nelaimingiems baltarusiams Seime paruošta nauja staigmena.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo Seimui priimti pataisas, kad Lietuvoje dirbantys ir gyventi leidimą turintys Baltarusijos piliečiai į savo šalį grįžti galėtų tik retsykiais.

„Apribojimai yra reikalingi, sumažinant tą vykimų skaičių, iki vieno karto per ketvirtį. Tai yra keturis kartus per metus, būtent, kad tas srautas sumažėtų ir grėsmė būtų mažesnė“, – šnekėjo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Pocius.

Žinoma, išimtys bus taikomos vilkikų vairuotojams ir atsitikus nelaimei, pavyzdžiui, mirus artimajam. Tik tą reikės įrodyti. Apie naujus ribojimus išgirdę baltarusiai dar labiau pyksta.

„Tai tegul atima, niekas pas jus nevažiuos ir viskas. Baltarusijoje ir taip gerai. Dabar čia važiuoja dirbti kazachai, uzbekai, indai tuoj atvyks. Tai ir dirbkite su jais, jeigu protingi baltarusiai jums netinka“, – sakė vyras.

Dauguma tikino, kad jei ribojimai išties atsiras, tikrai į Lietuvą nebegrįš.

„Žinoma, koks tada tikslas čia važiuoti“, – teigė vyras.

„Aš vis tiek čia važiuoju 2–3 kartus per mėnesį, tai nežinau, kaip bus, jei uždraus. Gal ir nevažiuosiu“, – šnekėjo vyras.

Tik vienas baltarusis Lietuvos ketinimus vadino logiškais.

„Manau, teisinga, kad jei jau gavai leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, kam tada dažnai važinėti. Dirbk sau“, – kalbėjo vyras.

Leisti išvykti tik keturis kartus per metus – kompromisinis sprendimas. Valstybės saugumo departamentas siūlė leisti per metus sieną kirsti tik kartą.

„Mes privalome atliepti į būtent grėsmes, todėl palaikiau griežtesnį variantą. Tas, kuris kompromisinis gal šiek tiek palengvins kontrolę, bet nemanau, kad čia yra tai, ko reikėjo“, – šnekėjo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas.

Tačiau jei ribojimai neveiks, žadama bandyti juos griežtinti ateityje.

„Nuo šių metų pradžios iki dabar, buvo išduota 700 papildomų laikinųjų leidimų gyventi Baltarusijos piliečiams, vadinasi, skaičius auga“, – nurodė Seimo narys (TS-LKD) Audronius Ažubalis.

Komiteto sprendimas tik patariamasis. Kokius ribojimus Seimas priims, o gal juos apskritai atmes, turėtų paaiškėti per artimiausias savaites.

Kaip nurodoma Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) išplatintame pranešime, sudarant laikinąją komisiją galimai buvo pažeista Konstitucija.

„Jau šios komisijos sudarymo nutarime klausimai ir aplinkybių išdėstymas buvo formuluojami tendencingai, galimai pažeidžiant konstitucinio valdžių padalijimo bei teisėsaugos ir ombudsmeno institucijų nepriklausomumo principus“, – pranešime cituojama LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė.

„Komisijos veikimo metodai taip pat galimai prieštarauja įstatymams. Dėl šių įvairių galimų pažeidimų kreipiamės į Konstitucinį Teismą“, – patikino ji.

Su įslaptinta tyrimo medžiaga susipažinusios Mišrios Seimo narių grupės atstovės Agnės Širinskienės teigimu, yra pagrindo įtarti, kad Seimas, sudarydamas laikinąją komisiją, viršijo savo įgaliojimus.

„Komisijai buvo suteiktos iš esmės beribės teisės gauti žvalgybos institucijų medžiagą, Seimo nutarimu ji dubliavo kitų institucijų veiklą: turėjo žvalgybos kontrolieriaus, Vyriausiosios rinkimų komisijos ar net teismų funkcijas. Dėl to svarbu išsklaidyti visas abejones“, – pranešime teigė A. Širinskienė.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė VSD pranešėjo komisijos išvadoms.

Sprendimą dėl jų parlamentarai turėjo priimti anksčiau, tačiau Seimo kanceliarijai pranešus, kad slaptosios tarnybos suteikė galimybę politikams susipažinti su įslaptinta išvadų dalimi, klausimas buvo perkeltas į šią savaitę.

Su įslaptinta informacija, žymima grifu „Slaptai“, gali susipažinti 82 Seimo nariai, turintys atitinkamus leidimus. Visgi Seimo kanceliarijos Eltai pateiktais duomenimis, balsavimo išvakarėse tyrimo informacija iš viso susipažino tik 16 Seimo komisijos veikloje nedalyvavusių parlamentarų.

Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.

„Kolegos nežinau, kodėl taip sureagavo, pradėjo kalbėti apie kažkokius boikotus. Nieko panašaus nėra. Tiesiog labai logiškas sprendimas yra nedaryti greito sprendimo, kol nebus patikrintos tos aplinkybės“, – NSGK posėdyje kalbėjo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

Pasak jo, šią savaitę prokuratūra turėtų pateikti atsakymą ir komitetas pratęs darbą bei svarstys valdančiųjų siūlomą kandidatą į komiteto pirmininko postą.

„Valdantieji balsų dauguma gali pasiskirti komiteto pirmininką, o jei bus kandidatūra, kuri atlieps opozicijos lūkesčius – mes nematome jokio politikavimo, esame linkę palaikyti tą būsimą vadovą, kuris tęs tas geras komiteto tradicijas“, – teigė S. Skvernelis.

„Nėra čia jokio noro boikotuoti, nes ne mes šią istoriją sukėlėme, sukėlė buvęs ministras su savo pasisakymais“, – pridūrė jis.

Nėra čia jokio noro boikotuoti, nes ne mes šią istoriją sukėlėme, sukėlė buvęs ministras su savo pasisakymais.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad „konstruktyvus darbas būtų sudėtingas esant nepasitikėjimo šešėliui“.

„Skaidrumas ir pasitikėjimas yra svarbiausi dalykai priimant sprendimus, ypač tokioje jautrioje srityje kaip valstybės saugumas“, – sakė D. Šakalienė.

Ji taip pat tikėjosi, kad greitai bus pateikti atsakymai dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

„Labai laukiam tų atsakymų“, – teigė D. Šakalienė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas pritarė, kad komitetas negali tęsti darbo, kol nebus išsklaidyti „ant jo mesti šešėliai“.

„Kuriuos uždėjo ne tik (Arvydas – BNS) Anušauskas, bet ir Lietuvos Respublikos prezidentas. Nes jis būtent įvardijo, kad tie asmenys, kurie nerado priėjimo į Krašto apsaugos ministeriją, bet rado priėjimą Seime ir būtent pas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius“, – dėstė D. Gaižauskas.

Jis teigė, kad reikia laukti atsakymų iš prezidento ir Generalinės prokuratūros, S. Skvernelis ir D. Šakalienė laikėsi nuomonės, kad atsakymo iš Prezidentūros laukti nereikia, juos pateiks prokuratūra.

„Kol nėra aiškumo, mūsų komitetas darbotvarkės netvirtina ir tiek žinių“ – sakė D. Gaižauskas.

NSGK posėdyje nedalyvavo valdančiosios koalicijos atstovai.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka aplinkybių patikslinimą dėl pareigas palikusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimą korupciją krašto apsaugoje.

Buvęs ministras teigė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Tikslindama aplinkybes, STT kaip liudytojus jau apklausė dabartinį krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, Seimo narį liberalą Raimundą Lopatą, A. Anušauską bei buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką.

A. Anušauskas NSGK vadovo kėdėje matytų buvusį kariuomenės vadą A. Pocių

NSGK pirmininkui Laurynui Kasčiūnui tapus krašto apsaugos ministru, jo pirmtakas Arvydas Anušauskas NSGK vadovu matytų bendrapartietį, buvusį kariuomenės vadą Arvydą Pocių.

„Komiteto pirmininkas, tikiuosi, neužilgo bus išrinktas. Pats siūliau atsargos generolą Arvydą Pocių. Girdėjau, kad ir kiti jį siūlo ir palaiko“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.

ELTA primena, kad L. Kasčiūnas oficialiai krašto apsaugos ministro pareigas iš A. Anušausko perėmė antradienį.

Atsistatydinimo raštą Vyriausybės vadovei A. Anušauskas įteikė kovo viduryje. Vėliau, susitikęs su prezidentu, A. Anušauskas pripažino iš Vyriausybės vadovės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. A. Anušauskas tikino, kad atsisakė tokios rokiruotės.

Tą pačią dieną daugiau informacijos apie pokyčius Vyriausybėje pateikė ir ministrė pirmininkė. Pasak jos, A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

L. Kasčiūnas iki šiol ėjo Seimo NSGK pirmininko pareigas. Jam tapus ministru, Seimas turės paskirti naują komiteto vadovą. Kol kas realiausiu kandidatu įvardijamas konservatorius, buvęs kariuomenės vadas A. Pocius.

„Pasitarėme su kolegomis, opozicijos irgi nariais, kad rytoj susirenkame ir stabdome NSGK posėdžius visus iki vieno, – BNS antradienį sakė komiteto pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Dainius Gaižauskas. – Netvirtinsime darbotvarkės tol, kol nebus išsklaidyti šešėliai“.

Anot Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovo, nepaisant Lauryno Kasčiūno paskyrimo ministru, „nuo NSGK komiteto narių joks šešėlis nenuimtas“.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka aplinkybių patikslinimą dėl pareigas palikusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimą korupciją krašto apsaugoje.

Buvęs ministras teigė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Stabdymas veiklos? Ne tokiais laikais reikia žaisti tokius žaidimus.

Tikslindama aplinkybes, STT kaip liudytojus jau apklausė dabartinį krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, Seimo narį liberalą Raimundą Lopatą, A. Anušauską bei buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką.

„(A. Anušauskas – BNS) labai aiškiai pasakė, kad yra įtarimai ant visų NSGK narių. (...) Tai jei nieko nedaryti, tai praktiškai daromi nusikaltimai prieš valstybę. Tai dabar mes laukiame atsakymų arba iš tarnybų, arba iš prezidento“, – sakė D. Gaižauskas.

Apie tokią opozicijos iniciatyvą BNS patvirtino ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

„Pasitikėjimas yra itin svarbus politikoje, juolab kai kalbame apie saugumo klausimus. Suprantu kolegų argumentus – kol nėra atsakyta į klausimus dėl NSGK reputacijos, nes šešėlis mestas visam komitetui in corpore, konstruktyvus darbas, matyt, būtų sudėtingas. Teisėsauga atlieka aktyvius veiksmus, tikėsimės atsakymų kaip įmanoma greičiau“, – kalbėjo parlamentarė.

Savo ruožtu konservatorių atstovas komitete Valdas Rakutis ragino opoziciją nežaisti žaidimų, sulaukti naujojo pirmininko ir tęsti darbus.

„Palaukim naujo pirmininko, manau, ketvirtadienį bus pasiūlytas. Stabdymas veiklos? Ne tokiais laikais reikia žaisti tokius žaidimus“, – kalbėjo parlamentaras.

„Mes dabar galime keliems mėnesiams panirti į chaosą“, – pridūrė jis.

V. Rakutis taip pat teigė manantis, jog opozicija „gaudo atskirus pasitraukusio ministro žodžius“, o jų norą nusišalinti nuo sprendimų priėmimo vadino nelogišku.

„Vyriausiosios rinkimų komisijos turimais duomenimis, elektroninis pasirašymas Rinkėjo puslapyje veikia stabiliai ir yra saugus naudoti. Rinkėjams jungiantis prie Rinkėjo puslapio saugumo rizikų nefiksuota“, – Eltai komentavo VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Ji pridūrė, kad vasario 21 dieną prasidėjus parašų rinkimui elektroniniu būdu, VRK nuolat stebi šį procesą.  L. Petronienė pabrėžė, kad norintys pasirašyti rinkėjai turi jungtis per Elektroninius valdžios vartus, kurių veikimą ir saugumą prižiūri atsakingos valstybės institucijos.

„Per šį laikotarpį, kol vyksta elektroninis pasirašymas, nei iš Informacinės visuomenės plėtros komiteto, atsakingo už Elektroninių valdžios vartų administravimą, nei iš Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) nesame gavę jokių pranešimų ar įspėjimų apie galimus bandymus įsilaužti ar pakeisti duomenis rinkėjo puslapyje“, – sakė VRK pirmininkė.

Ji patikino, kad Rinkėjo puslapis yra saugus ir nuolat prižiūrimas, o VRK dirba su valstybės informacinių sistemų saugumą užtikrinančiomis institucijomis, visi gauti pranešimai yra tiriami.

„Taigi šiandien nėra pagrindo kelti visuomenėje nepasitikėjimo VRK informacine sistema, įskaitant ir elektroninį parašų už kandidatus rinkimą ar juolab jį stabdyti“, – teigė L. Petronienė.

Savo ruožtu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojo D. Gaižausko įsitikinimu, jei jo įtarimai pasitvirtintų, VRK turėtų nedelsiant stabdyti elektroninių parašų rinkimą.

„Valstietis“ teigia, kad tam tikrų botų veiklos požymių galima pastebėti ir šių metų kandidatų į prezidentus parašų rinkimo metu. Jis tikina, kad, įtarimų kelia konservatorių iškeltos Ingridos Šimonytės surinktų balsų autentiškumas, kuomet ji juos surinko per itin trumpą laiką.

ELTA primena, kad antradienį surengtos spaudos konferencijos metu D. Gaižauskas informavo, jog prieš keletą mėnesių į jį kreipėsi keli programuotojai, norėję išlikti anonimais. Jie, D. Gaižausko teigimu, pateikė nerimą keliančią informaciją apie galimas šalies institucijų, tarnybų kibernetinio saugumo spragas.

D. Gaižauskas taip pat informavo, kad prieš mėnesį su programuotojų pateikta informacija kreipėsi į NKSC. Anot politiko, centro specialistams jo pateikta informacija iki to momento nebuvo žinoma.

Todėl NSGK narys tikino ketinąs inicijuoti parlamentinį tyrimą kibernetinio saugumo padėčiai ir programuotojų pateiktos informacijos įvertinimui.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) patvirtino, kad metų pradžioje NKSC atstovai buvo susitikę su D. Gaižausku. Ministerijos teigimu, buvo sutarta, jog informacija apie jam žinomas kibernetinio saugumo grėsmes bus perduodama dalimis.

Antradienį surengtos spaudos konferencijos metu politikas informavo, jog prieš keletą mėnesių į jį kreipėsi keli programuotojai, norėję išlikti anonimais.

Jie, D. Gaižausko teigimu, pateikė nerimą keliančią informaciją apie galimas šalies institucijų, tarnybų kibernetinio saugumo spragas. Politikas pažymėjo, kad pats susipažino su programuotojų jam pateikta informacija ir patvirtino jos patikimumą.

„Jie per kelis mėnesius pateikė informacijos ne tik apie tam tikras nutekintos informacijos atkarpas, bet apie visą sistemą bei tai, kur (informacija – ELTA) laikoma“, – spaudos konferencijos metu sakė D. Gaižauskas.

„Mes kalbame apie juodąjį internetą, kuriame tikrai labai daug informacijos. Ir paskutiniu metu programuotojai mato, kad Lietuvą atakuoja iš įvairiausių valstybių ir tos informacijos, kuri nutekinama, yra sukurti sandėliai“, – aiškino jis.

D. Gaižausko teigimu, „juodajame internete“ kaupiama informacija ir iš kitų valstybių. Tačiau, akcentavo jis, į Seimo narį pasikreipę programuotojai įvardijo, jog medžiaga apie Lietuvą yra kaupiama nepalyginamai didesnėmis apimtimis.

NSGK narys nurodė, kad šiose duomenų bazėse kaupiama medžiaga iš Lietuvos institucijų, ministerijų, savivaldybių, taip pat privačių asmenų informacija. Taip pat – vienos iš šalies politinių partijų serverių duomenys. Visgi, konkrečios politinės jėgos D. Gaižauskas neįvardijo.

Kreipėsi į NKSC: mano, kad su dabartiniais pajėgumais užkardyti grėsmių neįmanoma

D. Gaižauskas informavo, kad prieš mėnesį su programuotojų pateikta informacija kreipėsi į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą (NKSC). Anot politiko, centro specialistams jo pateikta informacija iki to momento nebuvo žinoma.

„Programuotojai toliau kėlė klausimus, kodėl valstybė nieko nedaro, negali užkardyti tam tikrų nutekinamų duomenų“, – susitikimo su NKSC atstovais detalėmis dalijosi politikas.

„Turiu pabrėžti, kad NKSC dirba, bet, žinant jų pajėgumus, matomai užkardyti visko negali“, – apgailestavo jis.

D. Gaižauskas patikino, kad informaciją pateikė ir Valstybės saugumo departamentui (VSD), ir NSGK nariams. Nors, pastebėjo jis, kolegos komitete esą į situaciją reagavo vangiai.

Siūlo situaciją aiškintis Seime

Todėl NSGK narys tikino ketinąs inicijuoti parlamentinį tyrimą kibernetinio saugumo padėčiai ir programuotojų pateiktos informacijos įvertinimui.

„Mano bus siūlymas naujos (parlamento – ELTA) sesijos metu sudaryti specialią komisiją, į kurią būtų įtraukta kuo daugiau Seimo kolegų, iš skirtingų partijų, turinčių teisę dirbti su slapta informacija, nes programuotojus pavyko įtikinti, kad jie parodys ne tik mechanizmus, būdus, bet ir tuos sandėlius, kokio jautrumo informacija ten guli, kad galėtume pajungti valstybės pajėgumus ir lėšas užkardyti šias grėsmes“, – sakė jis.

Ministerija: NKSC žino ir dirba su 2023 m. pabaigoje paviešinta nutekintų duomenų baze

Krašto apsaugos ministerija (KAM) patvirtino, kad metų pradžioje NKSC atstovai buvo susitikę su D. Gaižausku. Ministerijos teigimu, buvo sutarta, jog informacija apie jam žinomas kibernetinio saugumo grėsmes bus perduodama dalimis.

„Iki šiol pranešėjo NKSC pateikta informacija rodo ir dar kartą patvirtina faktą, kad dalis organizacijų taiko nepakankamas kibernetinės apsaugos priemones: prie viešai pasiekiamų informacinių sistemų leidžiami prisijungti naudojant silpnus slaptažodžiai, nėra periodinio slaptažodžių keitimo politikos ir jie yra nekeičiami ilgą laiką, nenaikinamos senos ir nebegaliojančios paskyros, netaikomas dviejų veiksmų tapatybės patvirtinimo procesas, pan.“ – teigiama KAM komentare Eltai.

„NKSC žino ir dirba su 2023 m. pabaigoje paviešinta milžiniška nutekintų duomenų baze, kurioje yra viso pasaulio (tame tarpe ir Lietuvos piliečių) daugiausiai iš asmeninių įrenginių pavogti prisijungimo duomenys prie įvairių sistemų“, – nurodo ministerija.

Pernai NKSC sulaukė 74 pranešimų iš kompetentingų piliečių apie galimas saugumo spragas įvairiose Lietuvos informacinių technologijų sistemose. KAM tikina, kad visais atvejais NKSC kontroliavo spragų pašalinimą.

Visgi dalis opozicijos tokiam būdui aiškintis situaciją taip pat nepritaria.

Apie naują iniciatyvą ketvirtadienį Seime paskelbė „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas, parlamentarams anksčiau šią savaitę atmetus siūlymą kurti laikinąją tyrimo komisiją aiškintis situaciją dėl riaušių valdymo ir buvusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus kaltinimų mobingu vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei.

„Valdantieji ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų užglaistyta šis galimas ministrės A. Bilotaitės neveikimas arba neteisėta veikla. Visuomenė laukia atsakymų, ypač šiuo metu, kada paskelbta nepaprastoji padėtis, todėl LVŽS šiandien inicijuoja, imasi veiksmų sutelkti visas opozicines frakcijas ir pasiūlyti sudaryti opozicijos laikinąją komisiją“, – Seime žurnalistams sakė D. Gaižauskas.

Pasak jo, nors Seimo statutas tokios komisijos nenumato, tačiau Seimui atsakingų institucijų atstovai privalėtų atvykti į posėdžius pagal parlamentarų kvietimus, o iš kitų asmenų tikimasi geranoriško dalyvavimo.

„Suprantame kad pagal Seimo statutą tai nėra numatyta, tačiau ši sudaryta komisija veiks pagal laikinosios Seimo komisijos tvarką ir veiks skaidriai. Pagrindinis tikslas – atsakyti, kas vyko riaušių metu, ar visuomenė gali jaustis saugi vadovaujant A. Bilotaitei, ir ypač nepaprastosios padėties metu“, – sakė D. Gaižauskas.

Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) pirmininko pavaduotojo, komisija atsakymus turėtų pateikti iki gruodžio švenčių.

„Kviesime visus asmenis, kurie galimai susiję su riaušių suvaldymu, policijos pareigūnai, Viešojo saugumo tarnyba, o pastarieji į Seimo narių kvietimus privalės atvykti. Ministrė, be jokios abejonės, taip pat. Teisiškai tai turi pagrindo, nes kiekvienas Seimo narys gali vykdyti parlamentinę kontrolę, nekalbant jau frakcijų vardu“, – kalbėjo parlamentaras.

Dalis opozicijos – skeptiški

Opoziciniai socialdemokratai ir „darbiečiai“ iniciatyvą vertina skeptiškai, tuo tarpu demokratai teigia, kad tokia neformali komisija gali būti būdas gauti atsakymus į kylančius klausimus.

„Kalbant apie bet kokius formatus, viskas turi vykti Seimo statuto nustatyta tvarka ir į tai turi būti įtraukta tiek pozicija, tiek opozicija. Atskirai į kažkokius opozicinius formatus kažką aiškintis aš nematau prasmės jungtis“, – žurnalistams sakė socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Pagrindinis tikslas – atsakyti, kas vyko riaušių metu, ar visuomenė gali jaustis saugi vadovaujant A. Bilotaitei, ir ypač nepaprastosios padėties metu.

Jis taip pat pažymėjo, kad Seimui nesutikus atlikti parlamentinio tyrimo dėl riaušių valdymo, tą padaryti gali parlamentiniai komitetai.

„Pirmiausia socialdemokratai kreipėsi į komitetus, tiek Teisės ir teisėtvarkos, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos, siūlydami išsiaiškinti situaciją, tačiau kai komitetai iniciatyvos neparodė, mes parėmėm iniciatyvą dėl specialiosios komisijos. Dabar, kadangi komisijos formavimas atmestas, tikėkimės, kad atsirado ir komitetams daugiau noro išsiaiškinti, nes ir kai kurie valdančiosios daugumos atstovai taip pat išsakė, kad jiems A. Bilotaitės atsakymai nepakankami“, – kalbėjo G. Paluckas.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos vadovas Viktoras Fiodorovas irgi teigė nepritariantis „valstiečių“ siūlomam formatui.

„Tai būtų labai panašu, ką turėjom kažkurį ketvirtadienį, kai atėjo ministrė atsakyti į opozicijos kausimus, akivaizdžiai parodė nenorą tai daryti, į klausimus kokius du iš penkiolikos ar dvidešimt atsakė. Dar vieną formatą turėt, kur ji akivaizdžiai tyčiotųsi iš opozicijos, nematau prasmės“, – žurnalistams sakė politikas.

Tuo tarpu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis pasiūlymą pavadino svarstytinu, nors tokios komisijos išvados ir neturėtų teisinės galios.

„Pagrindinis dalykas tas, kad yra Seimo statutas, mes Seime turime dirbti pagal procedūras, numatytas statute, bet šitas pasiūlymas yra svarstytinas ir antradienį opozicinės frakcijos apsitars, kokiu būdu tą galima padaryti“, – sakė S. Skvernelis.

Ginčai dėl pernai rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių valdymo kilo, kai VST vadas R. Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo riaušių malšinimo. Jo teigimu, VST pasitelkta malšinti prie Seimo kilusius neramumus, bet tokioms situacijoms skirtas planas „Vėtra“ nebuvo įvestas.

A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. Ministrė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“, tačiau pripažino, kad planas „Vėtra“ neįvestas, o tokį sprendimą priėmė tuometinis Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vienintelė sako, kad reikalinga specialioji tyrimo komisija, nes čia turės būti ir A. Bilotaitė, ir generolas policijos R. Požėla, todėl, kad aš vakar išgirdau, kad „Vėtros“ plano nereikėjo įvesti, nes nebuvo riaušių. Čia iš viso skandalinga situacija, ar nebuvo generolui nurodymas, kad neskelbti „Vėtros“ būtent iš ministrės, reikia išsiaiškinti“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė D. Gaižauskas.

Atsistatydinusiam R. Pociui apkaltinus vidaus reikalų ministrę Agnė Bilotaitę neveiklumu valdant pernai prie Seimo kilusias riaušes, Vidaus reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad kaltinimais buvęs VST vadovas dangsto tikrąsias jo išėjimo iš darbo priežastis – nebuvimą darbe.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs policijos generalinis komisaras Renatas Požėla taip pat patvirtino, kad malšinant riaušes buvo nuspręsta neįvesti specialaus plano „Vėtra“, kuomet vadovavimą operacijai būtų perėmusi Viešojo saugumo tarnyba, nes nenorėta dar labiau kaitinti situacijos.

„Valstiečių“ atstovas D. Gaižauskas teigia, jog riaušių malšinimo aplinkybėms tirti reikia sudaryti Seimo komisiją, kuri atsakytų, kokia yra vidaus reikalų ministrės atsakomybė: ar jai rengti interpeliaciją dėl galimai neatliktų pareigų, ar apkaltą kaip Seimo narei, jei jos veiksmuose bus matyti nusikalstamų veikų požymiai dėl spaudimo R. Pociui trauktis iš darbo ir pan.

Čia iš viso skandalinga situacija, ar nebuvo generolui nurodymas, kad neskelbti „Vėtros“ būtent iš ministrės, reikia išsiaiškinti.

„Iš tiesų čia dvi atsakomybės šiuo metu, kurios vienaip ar kitaip pakibo ore, klausimų daug ir būtent turi atsakyti vidaus reikalų ministrė, premjerė ir taip toliau, bet kol kas tyla“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Anot jo, „tik vienintelė vieta, kur viskas galėtų būti paaiškinama – specialioji tyrimo komisija, kurioje dalyvaus visų frakcijų atstovai“.

„Sprendimai turi būt, dabar viena pusė pasakė, kita pusė pasakė – reikia išsiaiškinti“, – reziumavo opozicijos atstovas.

G. Landsbergis ministre pasitiki

A. Bilotaitę delegavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) vadovas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė visiškai pasitikintis ministre ir neabejojantis, kad ji atsakys į iškeltus klausimus.

Jis taip pat teigė, jog šioje istorijoje klausimų yra „daugiau ir plačiau“, taip pat ir skyrusiems R. Pocių į pareigas, nurodydamas į buvusį premjerą, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį.

„Jeigu žinios apie jį (R. Pocių), kurios vakar buvo šiek tiek paviešintos VRM, yra teisingos, mes labai svarbioje valstybės pozicijoje turime pažeidžiamą žmogų. Dabar klausimas man yra, kad tie žmonės, kurie labai gina, turiu omeny poną S. Skvernelį, kodėl jis labai nori išsaugoti pažeidžiamą žmogų, kuriam jis pažinodamas ir žinodamas situacijas, kurios susidariusios VRM, galėtų daryti įtaką, – kalbėjo G. Landsbergis. – Man rodos, kad klausimų čia yra ir plačiau, ir neabejoju, kad Seime kolegos juos užduos ne tik ministrei, bet ir tiems žmonėm, kurie poną Pocių skyrė“.

Mes labai svarbioje valstybės pozicijoje turime pažeidžiamą žmogų.

Seimo laikinąją tyrimo komisiją inicijuoti gali Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne mažesnė kaip 36 Seimo narių grupė.

VST palikęs jos vadovas R. Pocius interviu naujienų portalui „Delfi“ pareiškė, jog ministrė A. Bilotaitė per riaušes prie Seimo delsė priimti sprendimus. Jo teigimu, po šio įvykio santykiai su ministre tapo įtempti, jis ne kartą sulaukė raginimų trauktis.

Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu teigė, jog savo pareiškimais buvęs VST vadas bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.

Spalio pradžioje prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą riaušių prie Seimo byloje. Anot Prezidentūros, teisinis riaušių vertinimas, atlikti pareigūnų veiksmai „irgi galimai bus teisme šios bylos tyrimo objektas ir gali būti reikšmingi vertinant bylos aplinkybes bei atsakomybę“.

Apie 5 tūkst. žmonių pernai rugpjūtį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.

„Komisija pradėjo tyrimą, pasiskyrėme išvadų rengėjus ir svarstysime“, – Eltai teigė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.

Politikės teigimu, pradėti tyrimą komisija nusprendė bendru sutarimu. Pasak jos, dėl D. Gaižausko pasisakymų buvo gauti trys kreipimaisi.

„Mes dėl Gaižausko gavome tris skundus. Kreipėsi Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas, Seimo narių grupė, kurią sudaro konservatoriai ir „laisviečiai“ ir kreipėsi viešoji įstaiga, nevyriausybinė organizacija „Stebėk teises“, – informavo ji.

Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė mano, kad pradėtas tyrimas užtruks maždaug dvi tris savaites.

ELTA primena, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime atstovo D. Gaižausko pastarąją savaitę Seimo posėdyje išsakyti pasisakymai dėl įstatymo pataisų, kuriomis siūloma atsisakyti visą parą trunkančios premjero ir Seimo pirmininko apsaugos, sulaukė valdančiųjų parlamentarų pasipiktinimo.

„Valstiečio“ pateikti šiai iniciatyvai prieštaraujantys argumentai Seimo narius supykdė ne tik dėl juose nebuvusios logikos, bet ir dėl vyravusių seksistinių užuominų.

„Gal jums ir atrodo moteriškai, kad nereikia tos apsaugos, gal jums norisi moteriškai pakalbėti tarp jūsų, kaip ten sako, mergaičių. Neįsižeiskite, išties apsauga reikalinga ne tik tam, kad jus apsaugotų nuo kažkokių grėsmių, ji reikalinga ir dėl skaidrumo. Tam, kad negalėtų prie jūsų kažkokie nedori draugai ar kolegos paslapčia prieiti, kažką pasiūlyti, lobistai. Tai veikia ir prevenciškai, todėl, kolegos, nereikia rimtų dalykų sumenkinti ir apsauga turi būti“, – teigė D. Gaižauskas.

Į Etikos ir procedūrų komisiją kreipęsi valdantieji akcentavo, kad „valstiečio“ pasisakymai yra seksistiški ir neatitinka Seimo nario etikos kodekso, todėl jų negalima toleruoti. Kreipimesi taip pat buvo pabrėžiama, kad tokie D. Gaižausko pasisakymai menkina Seimo narių padėtį visuomenėje, taip pat žemina Seimo, kaip valdžios institucijos, prestižą, ir galimai yra atvirai seksistiniai ir nukreipti prieš konkrečius asmenis ar asmenų grupę, skleidžiant neapykantą ir siekiant juos sumenkinti vien dėl jų lyties.