„Su prezidentu sutarėme, kad dar trūksta augimo kapitalo finansavimo instrumentų. Tai ieškosime būdų, kaip sukaupti dar papildomą pasiūlymą Lietuvos įmonėms ar įmonėms, kurios norėtų investuoti Lietuvoje. Tikime, kad plati paletė finansavimo priemonių padėtų augti šiam sektoriui Lietuvoje ir ilgainiui tapti BVP papildančia industrija“, – antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė D. Vilčinskas.

Jis paminėjo, kad „Invega“ teiks paskolas gynybos sektoriaus įmonėms finansuoti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF). 

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigia, kad prezidentūra palaiko idėją prisidėti prie tokio įmonių „auginimo“. 

„Įmonės jau netrukus sulauks papildomų paskatų, tarp kurių ir lėšos iš RRF“, – sakė V. Augustinavičius.

D. Vilčinskas atskleidė, kad „Invegos“ finansavimu domisi bendrovės ir asociacijos kurios gamina dvigubos paskirties ar visiškai gynybines prekes.

„Pats sektorius nėra labai didelis. Iki šiol didesnė dalis įmonių domėjosi dvigubos paskirties prekių gamyba, bet šiuo metu jau matome iniciatyvų investuoti grynai į gynybos sektorių, ne vien tik į dvigubos paskirties prekių gaminimą“, – aiškino jis.

D. Vilčinskas anksčiau yra atskleidęs, kad iš dalis lėšų iš 1 mlrd. vertės finansavimo programos bus skirta vidutinėms ir stambioms įmonėms, tarp kurių bus ir gynybos sektoriaus atstovės. Šia priemone „Invega“ planavo finansuoti tiek gynybos produkcijos, tiek dvigubos paskirties prekių gamybą.

„Iki šiol didesnė dalis įmonių domėjosi dvigubos paskirties prekių gamyba, bet šiuo metu jau matome iniciatyvų investuoti grynai į gynybos sektorių, ne vien tik į dvigubos paskirties prekių gaminimą“, – antradienį po susitikimo su šalies prezidentu žurnalistams sakė D. Vilčinskas.

„Su keliomis įmonėmis jau turėjome pokalbius dėl galimybės finansuoti“, – kalbėjo jis.

Anot D. Vilčinsko, „Invega“ sektoriui teiktų paskolas, finansuojamas iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF).

„Stengiamės būti aktyvūs, turėjome susitikimus su asociacijomis, turime susitikimus su atskiromis įmonėmis, kurios svarsto vienokius ar kitokius poreikius, tačiau pats sektorius nėra labai didelis“, – sakė D. Vilčinskas.

Su keliomis įmonėmis jau turėjome pokalbius dėl galimybės finansuoti.

 

Tuo metu prezidento patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius teigė, kad gynybos pramonė Lietuvoje „turi tam tikrų barjerų augimui“, o prezidentas palaiko „Invegos“ siekį finansuoti gynybos pramonę.

„Finansinis barjeras yra vienas iš jų, kurį galima sumažinti „Invegos“ priemonėmis. Gera, kad žinia, kad įmonės jau netrukus sulauks papildomų paskatų, taip pat ir iš RRF“, – teigė V. Augustinavičius.

Tuo metu D. Vilčinskas teigė su Gitanu Nausėda sutaręs ieškoti būdų, kaip didinti kapitalo finansavimą, sukurti papildomų priemonių vietos ir užsienio gynybos įmonėms, norinčioms investuoti Lietuvoje.

„Invegos“ vadovas anksčiau yra sakęs, kad dalį iš maždaug 2 mlrd. eurų šių metų finansavimo portfelio numatoma skirti gynybos pramonės įmonėms, lėšas skiriant ne tik dvigubos paskirties, bet ir gynybos prekių gamybai.  Anot jo, gynybos sektoriaus finansavimas – nauja praktika, suteikti paskolas jam vengia komerciniai bankai.

„Savo svarbią misiją matome užpildyti rinkos spragas ten, kur įmonėms labiausiai trūksta finansavimo. (...) Smulkus, vidutinis verslas yra tai, kur trūksta finansavimo. Pas „Invegą“ yra visa eilė priemonių aktyvių ir bus paleidžiamos dar naujos, kad papildytume šią sritį“, – šią savaitę Seimo Audito komiteto posėdyje kalbėjo D. Vilčinskas.

Jo teigimu, iš Europos Sąjungos (ES) skiriamų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų bei struktūrinių fondų bus finansuojamos inovacijos.

„Matome tai kaip reikšmingą veiksmą sušvelninant mažėjančias investicijas, ypač iš užsienio į Lietuvą. Aktyviai siūlydami tas lėšas, mes norim paskatinti ir padrąsinti įmones investuoti“, – teigė D. Vilčinskas.

„Tikėtina, kad šiuo neapibrėžtu karo laikotarpiu į Lietuvą mažiau ateidinės užsienio įmonių, todėl reikia padėti vietinėms įmonėms investuoti“, – akcentavo jis.

Praėjusią savaitę Energetikos, Finansų ministerijos kartu su „Invega“ paleido 800 mln. eurų vertės paramos paketą, kurio tikslas yra gaminančiais vartotojais skatinti tapti visas visuomenės grupes – verslą, viešąjį sektorių ir socialiai pažeidžiamus vartotojus.

Iš šio paramos paketo elektrą gaminantiems juridiniams vartotojams skirta parama siekia beveik 550 mln. eurų. „Invegos“ teikiamomis paskolomis bus galima finansuoti iki 80 proc. investicijos, likusią dalį reikės finansuoti savo lėšomis, o užstatas paskolai gauti bus pati elektros jėgainė.

Paskola verslui suteikiama 15 metų, jeigu norima statyti saulės elektrines, arba 20 metų, jeigu įmonė planuoja statyti vėjo jėgaines, taip pat fiksuojamos 3 proc. palūkanos.

„Tokiomis sąlygomis gauti finansavimą iš rinkos būtų sudėtinga, kai vien tik EURIBOR viršija tris procentus, o bankai deda savo maržą virš EURIBOR. Siekis tos priemonės, kad įmonės užsifiksuotų gamybos kaštus“, – referuodamas į šį paramos paketą aiškino D. Vilčinskas.

Valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko teigimu, artimiausiomis savaitėmis Valstybės kontrolė pradės šios finansinės paramos auditą.

„Invega“ veikia pagal ministerijų suteikiamus mandatus finansinių priemonių įgyvendinimui.

Pasak Dainiaus Vilčinsko, verslas galės pretenduoti į tiesiogines „Invegos“ paskolas – jau balandį „Invega“ skelbs pirmuosius kvietimus iš 1 mlrd. eurų fondo vidutinėms ir stambioms įmonėms.

„Kviesime ir privačius finansų rinkos dalyvius bendradarbiauti. Norėtume, kad tas milijardas pasidaugintų į reikšmingesnes sumas. Todėl labai norėsime kofinansuoti – ar tai būtų sindikatai, ar tai būtų klubinės paskolos, ar tiesiog skirtingoms paskirtims tam pačiam gavėjui suteikti finansavimą“, – ketvirtadienį ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2024“ sakė D. Vilčinskas.

„Tai galės būti tiesioginės paskolos, sindikuotos paskolos, subordinuotos paskolos“, – teigė jis.

Anot „Invegos“ vadovo, viena įmonė galės pretenduoti į iki 150 mln. eurų paskolų, o ji pati privalės į projektą investuoti bent 20 proc. jo vertės, iš kurių 10 proc. turės būti nuosavos lėšos.

„Norisi, kad įvairūs sektoriai gautų finansavimą, įvairios įmonės gautų galimybę finansuoti savo inovatyvius projektus“, – teigė D. Vilčinskas.

Įstaiga paramą skirs į dekarbonizavimą, skaitmenizavimą ir inovacijas investuojančioms bendrovėms, taip pat – gynybos pramonei.

„Invega“ paramą verslui finansuos Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) paskolos lėšomis.

Seimo Ekonomikos komitete D. Vilčinskas trečiadienį sakė, kad bendra naujų „Invegos“ priemonių suma 2024 metais bus didesnė nei 2 mlrd. eurų.

Jo teigimu, praėjusių metų pabaigoje „Invega“ turėjo 11 tūkst. klientų ir buvo sudariusi 16 tūkst. sutarčių. 2023-aisiais įstaiga pasirašė sutarčių už 468 mln. eurų, o bendras portfelis siekė 1,4 mlrd. eurų.

Pasak jo, lėšos bus skirtos ne tik dvigubos paskirties, bet ir gynybos prekių gamybai.

„Čia matome savo svarbią rolę, nes, kiek žinome, privatūs finansuotojai kol kas nelabai aktyviai žiūri į šį sektorių dėl istorinių ribojimų jų veikloje“, – – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį teigė D. Vilčinskas.  

„Bendra naujų priemonių, kurias paleisime šiais metais suma, viršys 2 mlrd. eurų. Jų didžioji dalis bus pasiūlyta pirmą pusmetį. Jau kai kas yra paleista, kažkas bus paleista balandžio mėnesį“, – pridūrė „Invegos“ vadovas.

Pasak jo, šiemet dar 700 mln. eurų privačių lėšų bus pritraukta daugiabučių renovavimui, o modernizavimo projektams bus skirta iš viso apie 900 mln. eurų. 

„Idealiu atveju šią sumą sieksime pritraukti tokiu būdu, kad nedidinti valstybės skolos naštos pagal „Eurostat“ kriterijus“, – tvirtino „Invegos“ vadovas.

Apie 700 mln. eurų numatoma skirti paskoloms įrengti saulės ir vėjo bei hibridinius parkus. 

D. Vilčinskas, be kita ko, pabrėžė, kad „Invega“ ieškos sprendimų ir didelių valstybinių infrastruktūros projektų finansavimui.

„Kalbamės su Susisiekimo ministerija, „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonėmis, Klaipėdos uosto direkcija, kaip „Invega“ galėtų prisidėti prie didžiųjų projektų finansavimo, kaip padėtų konsoliduoti reikalingą finansavimą iš užsienio investuotojų“, – parlamentarams sakė „Invegos“ vadovas.  

D. Vilčinsko teigimu, praėjusių metų pabaigoje „Invega“ turėjo 11 tūkst. klientų ir buvo sudariusi 16 tūkst. sutarčių. 2023-aisiais įstaiga pasirašė sutarčių už 468 mln. eurų, o bendras portfelis siekė 1,4 mlrd. eurų.

Jo kandidatūrą rugpjūčio pabaigoje pasiūlė ketverių metų kadencijai naują valdybą išrinkusi įstaigos stebėtojų taryba.

„Mūsų dar laukia kiti labai svarbūs konsolidacijos žingsniai – tai vidinė įmonės pertvarka išlaikant esamus ir pritraukiant naujus savo sričių ekspertus, naujas įmonių grupės prekės ženklo sukūrimas bei vieno langelio principo užtikrinimas pasitelkiant skaitmeninimo sprendimus“, – pranešime teigė D. Vilčinskas.

Be D. Vilčinskio, valdyboje taip pat dirba „Invegos“ vadovo pavaduotoja Inga Beiliūnienė, „Danske Bank“ finansų vadovė Lina Stragauskienė ir Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento direktorius Jonas Kanapeckas.

D. Vilčinskas bus atsakingas už bendrą įmonės korporatyvinį valdymą, organizacijos transformaciją, vystymąsi ir skaitmeninimą, I Beiliūnienė – už „Invegos“ veiklos plėtrą, produktų strateginį planavimą, įmonės produktų kūrimą ir valdymą. L. Stragauskienė kuruos finansų valdymą, IT vystymą ir veiklos administravimą, o J. Kanapeckas – rizikos, atitikties ir kokybės užtikrinimą.

Pasak Finansų ministerijos, tarp strateginių „Invegos“ krypčių yra partnerystės su ministerijomis stiprinimas, institucinių ir privačių investuotojų kapitalo pritraukimas, kapitalo rinkos plėtra, aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir prekių, konkurencingumo ir atsparios ekonomikos kūrimo skatinimas.

„Invegos“ vadovui, be šiuo metu pavaldžių bendrovių „Kofinansavimas“, „Tvariųjų išteklių plėtros skatinimas“ ir Valstybės investicijų valdymo agentūros, bus pavaldus ir kuriamas Žaliųjų finansų institutas.

– Kokie bus fondo prioritetai?

– Pradedant nuo Adomo ir Ievos – fondas buvo sumanytas, kai pradėjo aiškėti, kad Lietuvos ekonomikai gali kilti problemų, o kapitalo rinka ir finansavimo prieinamumas gali būti nepakankamas.

Pagrindiniai fondo tikslai yra per investavimą ir lėšų skolinimą stambioms įmonėms atkurti jų likvidumą ir kapitalizaciją, kai tos įmonės neturi alternatyvių finansavimo šaltinių – ar tai būtų bankų, ar antrinė rinka. Tai yra esminis tikslas.

Tačiau kartu buvo nuspręsta pabandyti įgyvendinti ir kitus tikslus ir per fondą, į kurį valstybė ateina kaip pirmas investuotojas, bet neturėtų būti vienintelis, norima spręsti finansavimo rinkos netobulumus. Mes nemažai dėmesio skirsime obligacijoms, kad tos lėšos, kurias investuosime ir skolinsime, pasiektų įmones būtent ne per paskolas, o per obligacijas.

Mes pinigų neatsakingai nepumpuosime. Mes sieksime racionalių rezultatų.

Manoma tas obligacijas paskui paleisti į antrinę rinką, pritraukti investuotojus, kurie galėtų domėtis tų obligacijų išpirkimu. Kapitalo rinkos skatinimas, obligacijų populiarinimas taip pat yra svarbus tikslas.

Norėsime, kad fondas būtų sudarytas iš įvairių investuotojų. Tai bus instituciniai investuotojai. Norime orientuotis tiek į užsienio investuotojus, tiek į Lietuvoje veikiančius pensijų fondus, kad jie dalį lėšų nukreiptų į šitą fondą.

Tikrai vienas svarbių fondo tikslų yra ir teigiama grąža. Be teigiamos grąžos nebūsime patrauklūs instituciniams investuotojams.

– Kapitalistinėje sistemoje vienas esminių principų – prastai veikiančioms įmonėms turi būti leista bankrutuoti.

– Aš sutinku, žiūrint iš istorinės pusės – jei įmonė veikia neefektyviai, jeigu ji padaro vadybinių, strateginių klaidų, pralaimi konkurencinėje kovoje, nesuvaldo kaštų ir tampa nepatraukli klientui, tokia įmonė turi užleisti vietą tam, kas geriau pasiruošęs konkuruoti ir gali teikti geresnę paslaugą.

Šiuo atveju susidariusi situacija didžiąja dalimi nepriklauso nuo pačių įmonių veiklos neefektyvumo ar blogos vadybos. Tai nemaža dalimi buvo nulemta viruso sukeltų tendencijų, intencijų apsaugoti visuomenę nuo viruso plitimo ir dėl įvestų priemonių. Tai sumažina įmonių galimybes daryti verslą. Buvo sąmoningas sprendimas įvesti apribojimus, ar tai būtų keliavimas, ar restoranų veikla, ar dar kažkas.

Kai atsiras prielaidų tuos apribojimus atšaukti, neabejoju, kad įmonės, kurios sėkmingai dirbo iki jų įvedimo, turės visas prielaidas vėl dirbti sėkmingai.

Mes pinigų neatsakingai nepumpuosime. Mes sieksime racionalių rezultatų, kad rizika, kurią prisiimsime, būtų pagrįsta, kad tos lėšos sugrįžtų ir sugrįžtų su mūsų norima grąža.

– Įsigytas įmonių obligacijas žadate realizuoti antrinėje rinkoje. Ar jos bus patrauklios?

– Mes skolinsime pinigus už kainą, kuri atitiks įmonių rizikos profilį. Popierius įsigysime komercinėmis sąlygomis. Ar nekils problemų juos išplatinti? Manau, kad nekils, nes vertybinius popierius laikysime iki to momento, kai matysime, kad yra geros sąlygos juos parduoti rinkoje. Mūsų tikslas nebus tuos popierius bet kokia kaina išleisti į rinką – mūsų tikslas bus juos išleisti uždirbant.

Kitas dalykas – mes motyvuosime investicijų gavėjus, kad jie mūsų investicijas kuo greičiau grąžintų. Bus mechanizmas, kad kaina už mūsų lėšas einant metams augs. Jeigu ekonominė aplinka keisis ir sektorius normalizuosis, tai net neabejoju, kad įmonės pasinaudos kitais finansavimo šaltiniais ir grąžins fondų lėšas.

– Kokios trukmės obligacijas pirksite?

– Iki šešerių metų.

– Fondas įkurtas skolinti įmonėms, kurios negali pasiskolinti rinkoje. Ar sutinkate, kad skolindami tokioms bendrovėms, vis dėlto užsiimate gana rizikingu verslu?

– Fondo tikslas nėra bet kokia kaina duoti lėšų įmonėms. Tikslas yra paskolinti, investuoti komerciniais pagrindais ir uždirbti teigiamą grąžą. Mes puikiai suprantame, kad investiciniai objektai bus rizikingos įmonės. Jeigu bankai nenori skolinti, tai vėlgi, yra geras atsakymas. Šitame regione veikiantys bankai labiau orientuojasi į mažesnės rizikos klientus ir sau tokiu būdu apsibrėžia rizikos apetitą.

Veiksime komerciniais pagrindais, tai yra komercinis projektas ir jo išskirtinumas yra tas, kad per šitą priemonę bandysime suteikti finansavimą įmonėms, kurios neturi alternatyvos.

Didesnės ar vidutinės rizikos klientai turi mažiau alternatyvų. Mes neketiname konkuruoti su bankais ar kitais rinkos dalyviais dėl klientų. Jei klientas turės alternatyvą, džiaugsimės, tegu ja naudojasi. Matome, kad nemaža dalimi atvejų būsime paskutinė priemonė ir suprantame, kad priimsime rizikingus sprendimus.

Bet tuo pačiu metu ketiname investuoti lėšas į įmones, kurios, mūsų nuomone, turės perspektyvą ir toliau, pasikeitus industrijai, būti sėkmingos. Pagal strategiją fondas investuos tokią lėšų sumą, kurios reikia įmonei išgyventi iki rinkos normalizavimosi, kai ji vėl galės gauti finansavimą iš kitų šaltinių.

– Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas sakė, kad fondas iš esmės yra tam tikras verslo projektas, ir investuotojas tikėsis grąžos iš investicijų. Kokios metinės grąžos fondas galėtų tikėtis?

– Mūsų orientacinis tikslas bus apie 4 proc. Tai gali kisti į vieną ar į kitą pusę.

Fondas, tikėdamasis bent jau 4 proc. grąžos, žino, kad didžioji dalis investicijų bus rizikingos, kažkuri dalis investicijų gali būti nesėkmingos ir nurašytos. Kad šitą grąžą sugeneruotume, prie jos turi būti kažkokia rizikos premija X.

Mes tikrai neperduosime žemos kainos mūsų paskolų gavėjams. Veiksime komerciniais pagrindais, tai yra komercinis projektas ir jo išskirtinumas yra tas, kad per šitą priemonę bandysime suteikti finansavimą įmonėms, kurios neturi alternatyvos. Jos supranta, kad yra rizikingoje situacijoje. Bendra kaina koreliuos su klientų rizikingumo profiliu.

Čia kažkuria prasme būsime panašūs į bankus. Mes prašysime ir užstatų, jei įmonė turės, jeigu įmonė galės gauti finansavimą tiesiogiai į balansą, ar tai būtų paskola, ar obligacijos, mes skolinsime tiesiogiai. Jeigu matysime, kad tiesiogiai skolinti nėra galimybių, bandysime konstruoti hibridinius sprendimus, galbūt netgi eiti į akcinį kapitalą.

– Kokios tos sąlygos, koks turi būti išskirtinis atvejis, kad fondas investuotų į įmonės akcinį kapitalą?

– Tuo atveju, kai svarstysime, ar įsigyti įmonės vertybinių popierių, įmonė turi būti sistemiškai svarbi. Tai reiškia, kad ji teikia žmonėms paslaugą, kurios netekimas reikštų didelį netekimą visuomenei. Įmonė turi būti reikšminga tame sektoriuje ir jos bankrotas galėtų nulemti daugelio kitų įmonių bankrotus. Arba tokia įmonė, kuri yra reikšmingas darbdavys ir, pavyzdžiui, jos bankrotas reikštų daugelio žmonių atleidimą.

– Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius sakė nenorintis, kad fondas transformuotųsi į banką. Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia atsargiai žiūrintis į valstybės dalyvavimą versle, jis irgi kelia klausimą, ar nebus taip, kad valstybė gelbės neefektyvias įmones. Ką atsakytumėte?

– Pirmas dalykas, jokių intencijų tapti banku, pakeisti bankus nėra. Lėšų skolinimas viso labo yra viena iš priemonių, kaip įmonėms duosime lėšas. Tai yra tikslinė priemonė, su viruso leitmotyvu, įmonėms, kurios atsidūrė sudėtingoje situacijoje, joms teikti investicijas ir finansavimą.

Ar neinvestuosime į neefektyvias įmones? Suprantame, kad tokia rizika yra, bet svarbu tai, kad kompetencija, kurią turėsime valdančioje įmonėje, valdyboje ar stebėtojų taryboje, manau, leis daryti teisingus investicinius sprendimus ir atsirinkti tuos teisingus investicinius objektus.

– Ar manote, kad bus paklausa viso milijardo eurų, kurie yra šio fondo ribos?

– Jau kreipiasi nauji interesantai, naujos įmonės ir mes diskutuojame. Kol kas sunku pasakyti apie viso milijardo poreikį. Pirmas 100 mln. tikrai bus nesunkiai investuotas. Kaip toliau viskas klostysis, priklausys ir nuo bendros ekonominės situacijos šalyje. Lietuvos ekonomika, būdama atvira, priklauso ir nuo to, kas vyksta kitose šalyse. Viruso įtaka kol kas nemažėja.

Lietuvos smulkiojo verslo atstovai į banką dažniausiai kreipiasi norėdami pasiskolinti apyvartinių lėšų, rodo „Swedbank“ duomenys. Per trečiąjį šių metų ketvirtį smulkiojo verslo įmonėms „Swedbank“ suteikė 100 mln. litų paskolų. Daugiau nei 80 proc. smukiesiems verslininkams banko paskolintų lėšų sudarė trumpalaikės paskolos, likusi dalis – paskolos ilgalaikėms investicijoms.

„Smulkieji verslininkai šiemet dažniau skolinosi apyvartinėms lėšoms, o verslo plėtrą buvo linkę finansuoti uždirbtu pelnu arba plėtrą apskritai atidėti. Nepaisant sparčiai augančios šalies ekonomikos ir stiprėjančios gyventojų perkamosios galios, plėtrą smulkusis verslas tebeplanuoja gana atsargiai. Verslo aktyvumui ir poreikiui skolintis įtakos, ko gero, tebeturi krizės metais išmoktos pamokos“, – pastebi „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.

Pasak „Swedbank“ atstovo, kreiptis į banką trumpalaikio kreditavimo paslaugų smulkiuosius verslininkus labiausiai skatina augantys užsakymai, kuriems atlikti pritrūksta apyvartinių lėšų.

„Aktyviausiai tarp smulkiųjų verslų apyvartinėms lėšoms skolinosi ir sąskaitos likučio perviršio (overdraft) paslauga naudojosi prekybinio sektoriaus atstovai. Manome, kad tokia pati tendencija išliks ir paskutinįjį šių metų ketvirtį. Rengdamiesi didžiausią pelną generuojančioms metų pabaigos šventėms, prekybininkai aktyviau skolinsis apyvartinėms lėšoms. Be to, metų pabaigoje aktyviau naudotis trumpalaikio finansavimo paslaugomis prekybininkus skatins ir kitąmet įvedamas euras bei poreikis turėti daugiau grynųjų pinigų pirmosiomis sausio savaitėmis, kuomet atsiskaitymo operacijas reiks atlikti dviem valiutomis“, – sakė „Swedbank“ atstovas.

„Swedbank“ duomenimis, aktyviausiai ir apyvartinėms lėšoms, ir investicijoms trečiąjį šių metų ketvirtį skolinosi Lietuvos didmiesčių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) smulkieji verslininkai. Vidutinė išduotų trumpalaikių paskolų vertė siekė beveik 63 tūkst. litų, ilgalaikių – beveik 154 tūkst. litų. Ilgalaikės paskolos standartiškai imamos trims, trumpalaikės – vieneriems metams. Minimali paskolos suma – 6,9 tūkst. litų.

Ilgalaikių investicijų finansavimo sandoriai smulkiojo verslo klientų segmente trečiąjį šių metų ketvirtį dažniausiai buvo sudaromi su nekilnojamojo turto ir prekybos įmonėmis.

„Swedbank“ Lietuvoje aptarnauja apie 30 tūkst. aktyvių smulkiojo verslo klientų. Smulkios įmonės, turinčios mažiau nei 10 darbuotojų, Lietuvoje sudaro apie 80 proc. visų veikiančių verslo bendrovių.

Iki euro įvedimo likus mažiau nei trims mėnesiams, grynieji eurai jau pradėti gabenti į Lietuvos finansų institucijas, kurios pinigus paskirstys šalies įmonėms. Tačiau patys verslininkai vangiai domisi apsirūpinimu naująja valiuta. „Swedbank“ užsakymu atliktos šalies įmonių apklausos duomenimis, trečdalis jų (33 proc.) dar negalvojo, kaip gaus euro banknotų ir monetų, reikalingų dviejų valiutų – litų ir eurų – cirkuliavimo laikotarpiu. Panaši dalis įmonių (29 proc.) grynųjų eurų iš anksto užsisakyti neketina.

„Grynuosius pinigus naudojančios įmonės turės pasirūpinti eurų banknotais ir monetomis, kad galėtų be trikdžių tęsti veiklą ir po sausio 1-osios, kuomet grąžą bus galima atiduoti tik eurais. Tačiau daugelis įmonių vis dėlto delsia ir yra linkusios grynųjų pinigų klausimą atidėti Naujųjų metų išvakarėms, taip rizikuodamos patirti sunkumų valiutos pasikeitimo laikotarpiu“, – sako „Swedbank“ verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.

Pasak jo, praėjusiais metais Latvijoje norėjusieji atsiimti eurų padaliniuose gruodžio mėnesį arba iškart po euro įvedimo laukė eilėse iki 5 valandų. Tam kad panaši situacija nepasikartotų Lietuvoje, verslininkai turėtų išnaudoti likusį laiką ir tinkamai pasiruošti dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpiui.

Rugpjūtį paskelbti „Swedbank“ užsakymu vykdyto  tyrimo rezultatai parodė, kad tik 14 proc. apklaustų įmonių planavo su banku pasirašyti išankstinio grynųjų eurų pristatymo sutartį. Didžiąją jų dalį sudarė didesnės bendrovės – turinčios 10 ir daugiau darbuotojų. Iš jų kas penkta ruošėsi teikti paraišką dėl naujosios valiutos pristatymo. Tuo tarpu smulkieji verslininkai dvejojo – tik viena iš dešimties mažų įmonių (iki 9 darbuotojų) planavo pateikti tokį prašymą.

Išankstinis eurų pristatymas – ne tik didiesiems

D. Vilčinskas atkreipia dėmesį, kad eurų banknotais ir monetomis verta apsirūpinti visoms grynuosius savo veikloje naudojančioms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio: „Kaip parodė Latvijos įmonių patirtis, sausio mėn. pardavimų apyvarta augo apie 30 proc., nes žmonės skubėjo išleisti sukauptas senosios valiutos santaupas. Vadinasi, įmonės, kurios laiku pasiruošė euro įvedimui pirmosiomis sausio savaitėmis neišėjo priverstinių atostogų ir uždirbo daugiau“.

Be to, pasak „Swedbank“ verslo bankininkystės tarnybos vadovo, tikėtis, kad sausio pradžioje klientai už prekes atsiskaitys tik eurais arba mokėjimo kortelėmis, būtų pernelyg optimistiška. „Daugiau kaip pusė šalies gyventojų vis dar pirmenybę teikia gryniesiems pinigams. Norėdami išsikeisti valiutą, nemažai žmonių už mažą pirkinį, pavyzdžiui, kavos puodelį ar laikraštį, atsiskaitys stambia litų kupiūra ir turės grąžą gauti eurais. Tikėtina, kad tokiu būdu išsikeisti valiutą dažniau rinksis mažų miestelių gyventojai, kuriuose nėra banko padalinių“, – aiškina D. Vilčinskas.

„Swedbank“ duomenimis, išankstiniu eurų pristatymu rūpinasi įmonės, įsikūrusios tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose šalies miestuose. Visgi daugiausia tokių įmonių yra Vilniuje (377) ir Kaune (165). Kiti miestai gerokai atsilieka – Klaipėdoje jų yra 58, Šiauliuose 56, Šakiuose 52, Panevėžyje 36, Mažeikiuose ir Raseiniuose iki 30. Užsakytų eurų suma svyruoja nuo 111 eurų iki 300 tūkst. eurų.

Grynųjų pinigų saugumo užtikrinimas

D. Vilčinskas primena, kad susitarus dėl eurų pristatymo, reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir pinigų saugumu. „Gruodį įmonės turės apie tris kartus daugiau grynųjų nei paprastai. Gautus eurus reikės saugoti atskirai, o juos pradėti naudoti bus galima tik nuo sausio 1 dienos. Be to, sausio pradžioje kaupsis ne tik eurai, bet ir litai, kurių nebus galima grąžinti į apyvartą. Todėl įmonės jau dabar turėtų įsivertinti, ar jų patalpos yra pakankamai apsaugotos ir tinkamos laikyti didesnį grynųjų kiekį. Taip pat reikėtų atsižvelgti į atvežamų eurų svorį. Latvijoje pasitaikė atvejų, kai grindys neišlaikė pristatytų naujųjų pinigų svorio“, – pabrėžia banko atstovas.

D. Vilčinskas taip pat atkreipia dėmesį, kad įmonėms, kurios grynųjų pinigų pristatymo sutartį su bankais pasirašys anksčiau, eurus bus siekiama pristatyti kuo vėliau. Tokiu atveju gautos naujosios valiutos saugojimo laikas bus trumpesnis. Tokiu būdu suma litais, lygi užsakytų eurų sumai, įmonės sąskaitoje bus rezervuojama taip pat vėliau – likus kelioms dienoms iki eurų pristatymo.

Pinigus galės išsikeisti pasinaudodami bankomatais

Pirmosiomis kitų metų sausio savaitėmis – dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpiu – verslininkai vis dar galės įnešti litus į įmonės sąskaitas, pasinaudodami pinigus priimančiais bankomatais. Anot D. Vilčinsko, šie bankomatai leis įmonėms pasikeisti litus į eurus savarankiškai.

Šiuo metu „Swedbank“ klientai litus į savo sąskaitas gali įnešti naudodamiesi 150 grynuosius litus priimančiais bankomatais visoje Lietuvoje.

Likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo naujajai valiutai indeksas sparčiai ūgtelėjo – didėja ir gyventojų, ir verslo susidomėjimas ir informuotumas. Tiesa, verslininkai sulaukė ir perspėjimo nuo planų pereiti prie darbų, nes, jei tikrąjį pasiruošimą įmonės pradės tik paskutinį metų ketvirtį, rizikuos susidurti ir su nepatogumais, ir su didesnėmis sąnaudomis.

Gyventojų domėjimasis, kaip bus pereita prie naujosios valiutos, sparčiai auga, o įmonių pasiruošimo eurui darbai aktyvėja. Tarp didžiausiems pokyčiams besirengiančių sektorių priskiriami buhalteriai tvirtina namų darbus jau atlikę – esą visos apskaitos programas platinančios įmonės jau yra parengusios tinkamas versijas.

„Tik patys didžiausi tinginiai gali viską palikti paskutinei minutei. Kai mes apklausėme savo narius, draugus, visi optimistiškai žiūri į sausio 1-ąją. Latvijoje buhalteriai dėl to neturėjo didelių problemų, manau, kad ir Lietuvoje taip bus“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Danguolė Pranckėnienė.

„Swedbank“ ir TNS LT antrąkart apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo eurui indeksas per pusmetį šoktelėjo nuo 30 iki 41 balo iš šimto galimų. Bankininkai perspėja, kad nors 9 iš 10 įmonių jau ėmėsi žingsnių, verslininkai iki šiol daugiau planuoja, nei imasi veiksmų.

„Vis dar dominuoja planavimas ir ketinimas daryti, negu daromi realūs veiksmai. Galima drąsiai išskirti, kad 20 proc. įmonių jau konkrečiai kažką daro – kažkas keičia apskaitos programas, kasos įrangą“, – sako „Swedbanko“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.

Gyventojai ir įmonės teigia per pusmetį apie eurą sužinoję daugiau, o tai lėmė ir didesnį palankumą: naująją valiutą teigiamai vertina 71 proc. įmonių ir 35 proc. gyventojų.

„Reiktų atkreipti dėmesį, kad tik 17 proc. pasakė, jog nebekaupia grynųjų pinigų, o laiko banko sąskaitose, o tik 10 proc. sakė, kad atsiskaito mokėjimo kortelėmis“, – nurodo „Swedbanko“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.

Beveik pusė šalies įmonių ketina pakoreguoti buhalterinės apskaitos programas ar planuoja pritaikyti savo informacinių technologijų sistemas. Tačiau tik penktadalis apklaustųjų tą jau atlieka ir žada organizuoti mokymus darbuotojams.