„Tik pilka, rūkas ir nieko nematai, nieko negirdi, negali susikaupti, bet reikia kažką daryti, nes esi atsakingas už krūvą žmonių. Kiekvieną laisvą akimirką galvojau apie tai, ką padariau ne taip. Visada kaltinau save...“, – šį trečiadienio vakarą LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ pasakos kadaise populiarios grupės RSA lyderis, 47-D. Žebrauskas.

Šokėjo niekada nereikia tempti už liežuvio, tačiau šiame, kaip pats sako, pirmame ir paskutiniame interviu apie asmeninį gyvenimą, netrūks pauzių... „Galbūt todėl, kad apie gyvenimiškas dramas niekada nėra lengva kalbėti“, – sakys Dainius, interviu davęs nuosavoje šokių studijoje „ANT“.

Nors Dainius žodžius bers it žirnius į sieną ir su šypsena, akys ir veidas išduoda – pastarieji metai jam buvo itin sunkūs. Šokėjas atviras – po sprendimo skirtis su žmona, 21-eriais metais jaunesne rinkodaros specialiste Ieva, teko išgyventi tikrą pragarą. Kurį laiką širdgėlą dėl nepavykusios santuokos jis skandino gerdamas, o vėliau pagalbos netgi kreipėsi į psichologus. Dainius neslepia – pagrindine skyrybų priežastimi, ko gero, tapo jo gyvenimo būdas – toks, kuris retai moteriai patiktų.

Gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“ šį trečiadienio vakarą 20 val. per LNK.

„Gal tame pavadinime užkoduotas mano likimas, – dabar juokiasi Dainius. – Teko žiauriai daug dirbti, nešti šapelį po šapelio, kad įgyvendinčiau savo svajones“.

Prieš dvi dienas Dainius savo rankomis baigė dažyti sienas, o vakar gatvės šokių gerbėjus, savo studijos mokytojus ir didžiulį būrį mokinių sukvietė į naujos, antrosios „ANT šokių studijos“ atidarymą Vilniaus Šiaurės miestelyje.

– Dainiau, šiandien turi galybę mokinių ir sekėjų. Tavo studijos nariai dalyvauja tarptautinėse varžybose, pasaulio čempionatuose. O nuo ko prasidėjo tavo karjera?

– Paauglystėje lankiau sportinę gimnastiką, kasdien treniruodavausi, buvau Lietuvos gimnastų rinktinės narys, važinėjau į varžybas. Lygiai prieš trisdešimt metų, 1986-aisiais, mano karjera sudužo į šipulius – gavau rimtą stuburo traumą, gydytojai nusprendė – jokių varžybų ir jokių treniruočių. Tada nuėjau į Lietuvos vaikų ir jaunimo centre veikiantį breiko būrelį. Šokome, kol mūsų trenerius pašaukė į kariuomenę. Dvejus metus Vilniuje gatvės šokiai buvo nurimę, atsigavo tuomet, kai 1991-aisiais rusai užėmė Vilniaus televizijos bokštą. Jie „užraukė“ visas programas ir paleido MTV. Negalėjome patikėti tuo, ką matome, puolėme įsirašinėti užsienietišką muziką, šokėjų pasirodymus ir visa tai mėgdžioti.

– Buvai vienas pirmųjų, kurie Vilniuje įkūrė hiphopo klubą. Ar greitai šis šokis tapo populiarus?

– Tuo metu mes šokome tikrąjį hiphopą, o vėliau jis keitėsi, transformavosi, radosi naujų jo krypčių ir judesių. Hiphopas dar labiau išpopuliarėjo, kai įkūrėme šokių muzikos grupę „RSA“, kuri rinko pilnas sales ir naktinius klubus. Išsiskirstėme po aštuonerių metų. Tada atėjo sunkūs laikai – teko išbandyti ir kroviko, ir valytojo, ir vairuotojo, ir sekretoriaus darbą. Vieną dieną, sėdėdami su bičiuliais bare, supratome, kad pinigų antram alaus bokalui tiesiog nėra. Ir artimiausiu metu nenusimato. „O gal pamėginam išmokyti vaikus šokti?“ – pasiūliau draugams iš tuomet populiarios šokių grupės „Beat Street“. Tie palinksėjo galvomis, kitą dieną įdėjome skelbimą į laikraštį, o po savaitės netekome amo, kai į pirmąją treniruotę susirinko beveik šimtas žmonių. Tai buvo beprotiška sėkmė. Teorijos nemokėjome, buvome praktikai, patys patyrę traumų, lūžių ir nubrozdinimų, todėl aiškiai galėjome patarti, parodyti ir pamokyti. Beje, didelio „biznio“ tada nepadarėme. Kai išdalinau kartu dirbusiems draugams, sumokėjau už studijos nuomą, liko 50 litų. Tokia buvo pradžia.

– Šiandien esi labiausiai mėgstamas vaikų šokių treneris. Kaip pavyko užkariauti jų dėmesį, pasitikėjimą ir pagarbą?

– Vaikai mūsų studijoje nesėdi kampuose, o daug ir sunkiai treniruojasi. Būna, ateina nedrąsūs, kompleksuoti, o po trijų mėnesių jau lipa ant scenos. Visada sakau, kad studijos veikla be varžybų neįsivaizduojama, tik varžybos vaikams suteikia pasitikėjimo savimi ir uždega norą siekti daugiau. Festivaliai, konkursai, pasaulio čempionatai, TV projektai jau seniai yra tapę mūsų studijos kasdienybe. Didžiausi išbandymai gyvenime tenka patiems stipriausiems, sakau vaikams: jei atėjai pas mus šokti, vadinasi, esi neeilinė asmenybė. Mes negalime užtikrinti, kad tapsi pačiu geriausiu, tačiau padarysime viską, kad pasiektum savo svajonę. Bus sunku, tačiau pergalės ir laimėjimai viską atperka.

Hiphopą gali šokti bet kas. Gali būti storas, plonas, aukštas, žemas – nesvarbu. Mūsų studiją lanko netgi neįgalūs vaikai, juk šokiai tai – būdas ne tik pajudėti, bet ir sustiprinti kūną. Labai džiaugiuosi, kad taip pat galvoja ir mūsų studijos treneriai.

– Gatvės šokiai daugeliui tėvų asocijuojasi su blogais reikalais – cigaretėmis, alkoholiu, narkotikais...

– Jaučiu nepasitikėjimą, gal jiems atrodo, kad ir Lietuvoje vyksta tai, kas rodoma kino filmuose arba ką savo tekstuose dėsto juodaodžiai dainininkai. Lietuvoje nėra getų, taigi ir gatvės šokių kultūra – visai kita. Negaliu atsakyti už visus gatvės šokėjus, bet tie, kurie rimtai šoka, dažniausiai nė lašo alkoholio į burną neima, apie cigaretes nėra net ką kalbėti. Aš savo auklėtiniams mėginu įdiegti norą būti dorais, atsakingais, sąžiningais ir siekti savo tikslų be žalingų įpročių. Šiais laikais visuomenė itin susvetimėjusi. Mes nepasiduodame, stengiamės, kad vaikai ir paaugliai studijoje jaustųsi kaip šeimoje – laukiami ir mylimi. Patikėkit, žinau, ko jiems reikia!

– Esi sveikuolis, nerūkai, nevartoji alkoholio, daug sportuoji. Ar tai ir yra tavo jaunatviškos išvaizdos paslaptis?

– Gal, sakau, man persiduoda šokių studiją lankančių vaikų energija? Susitinku su draugais, jie kalba apie rimtus dalykus, o aš krykštauju, niekaip negaliu subręsti. Nežinia, kas geriau... Gal esu laimingesnis, turėdamas naivių vaikiškų svajonių, nei tie, kurie gyvena rimtą suaugusių žmonių gyvenimą ir sunkiai išsivaduoja nuo rūpesčių?

Nuo pat šeštadienio ryto šimtai jaunuolių susirinko į specialiai jiems bei ekstremalaus sporto mėgėjams skirtą renginį „Atgal į miestą“. Vasarai palydėti skirto renginio neaplenkė ir žinomas atlikėjas, grupės „G&G Sindikato“ narys Svaras, o gatvės šokių užsiėmimus vedė garsusis šokėjas Dainius Žebrauskas – Skruzdėliukas.

Šiandien „Ogmios miesto“ aikštėje skambėjo hip-hopo muzika ir būriavosi miesto jaunimas. Renginio erdvėje šurmuliavo ekstremalaus sporto pasrodymus panorę išvysti jaunuoliai, o gatvės šokių aikštelėje buvo galima ne tik pasimokyti šokių žingsnelių su geriausiais profesionalais, bet ir stebėti šokėjų kovas.

Visi besižavintys ekstremaliu gatvės sportu savo akimis galėjo išvysti ir ne mažiau ekstremalius  geriausių šalies riedlentininkų ir BMX dviratininkų pasirodymus. Tikriausiai vienas iš labiausiai laukiamų šeštadienį buvo perspektyviausio Baltijos šalyse BMX dviratininko iš Palangos Deivido Budkovo pasirodymas.

Jaunuoliai turėjo puikią progą pabendrauti su gatvės sporto profesionalais bei sužinoti daugiau apie esktremalaus sporto subtilybes. Specialiai renginiui paruoštą programą pristatė ir žiūrovus savo triukais stebino populiari Lietuvos gatvės gimnastikos komanda „Project Mayhem“.

Kultūringai palydėti vasarą skatinančio renginio neaplenkė dažnai jaunimui skirtuose renginuose dalyvaujantis „G&G Sindikato“ narys Gabrielius Liaudanskas – Svaras. Atlikėjas su kolegomis bičiuliais kvietė stebėti stebėti kaip kuriamas gatvės menas. Kūrybinių dirbtuvių metu Svaro komanda naudodama originalius trafaretus asfaltą bei sienas puošė įmantriais piešiniais ir bandė gatvės menu sudominto renginio dalyvius.

„Geras laikas yra visų pirmiausia. Kitas dalykas, sutraukti kuo daugiau jaunimo domėtis, užsiiminėti įvariais sportais, hobiais ir kitais dalykais, kuriuose galėtų atrasti save, ugdyti geras savybes, susirasti draugų. Tai yra svarbiausia, kad žmonės atrastų vieni kitus, užsiimdami tais pačiais dalykais, kurie jiems įdomūs“, - apie savo dalyvavimo renginyje tikslus pasakojo Svaras.

Renginio metu kūrinius atliko ir daugybė hip-hopo muzikos atlikėjų. Ant specialios renginio scenos skambėjo „Shpil&Mighty“, „Gralis“, „Raude“, „MC Mesijaus ir Garo“, „Jad Rec“ , „Cherry On Top“ bei „Tie Geresni“ bei specialaus svečio iš Islandijos – „Thirja Haeidin“ muzika. Taip pat vyko bytbokso pasirodymas.

„Iš pricipo negalima sakyti, kad toks renginys vyksta pirmą kartą. Nes tokių panašių renginių buvo ir daugiau, tik gal būdavo vieni labiau skirti riedučiams, kiti BMX, gatvės šokius irgi organizuodavo atskirai. Kažkada gatvės šokiais buvo su gatvės krepšiniu sudėliojami. Šiandien jei dar būtų ir gatvės krepšinis, tai būtų visa gatvės kultūra jau sudėta į vieną vietą. Šiandien buvo bandyta sujungti jaunus žmonės ir aš manau kad tai labai gera idėja. Aš manau, jei šis renginys įgaus tradiciją, kiekvieną kartą susirinks vis daugiau žmonių“, - pasakojo vienas renginio organizatorių, gatvės šokių profesionalas Dainius Žebrauskas – Skruzdėliukas.