Perbalsavimas baugina

Dienraštis „Klaipėda“ jau rašė, kad 12 uostamiesčio daugiabučių namų – Kretingos g. 39, Rūtų g. 13 ir 15, Taikos pr. 11, Kadagių g. 13, L.Giros g. 1, Birutės g. 15, Geležinkelio g. 6, Pilies g. 1, V.Berbomo 2, Sausio 15-osios g. 3, Galinio Pylimo g. 7 – įstrigo renovacijos procedūrų tinkluose.

Visi darbai, kurie priklausė nuo gyventojų ir pastatų administratoriaus, buvo baigti prieš daugiau nei metus. Iki renovacijos starto jiems buvo likęs vienas žingsnis – gauti finansavimą darbams.

Visų minėtų daugiabučių namų gyventojai buvo apsisprendę imti paskolas iš „Swedbank“. Tuo metu buvo sutrikęs finansavimo teikimas modernizacijai.

Gyventojams Aplinkos ministerija žadėjo, kad ledai pajudės pavasarį, bet tai nepasitvirtino. Finansavimo renovacijai minėti namai negavo. Gegužės pabaigoje paaiškėjo dar viena nemaloni staigmena – „Swedbank“ nebeteiks paskolų renovacijai.

Minėtus daugiabučius namus administruojančios įmonės „Paslaugos būstui“ direktorė Regina Uznienė tvirtino, kad apie tokią galimybę anksčiau niekas neinformavo.

Viena problemų – skirtingos bankų sąlygos. Vienas Šiaulių banko reikalavimų – kad renovacijai turi pritarti ne 50 proc.+1 būstų savininkų, o 60 proc. Taip pat jis neadministruoja suteikto kredito, ką daro „Swedbank“.

Dar didesniu galvos skausmu tiek namų administratoriui, tiek gyventojams tapo reikalavimas perbalsuoti dėl banko pasirinkimo. Baiminamasi, kad laukti pavargę ir nusivylę žmonės nedalyvaus balsavime, o nemažoje dalyje pastatų renovacijai pritarė mažiau nei 60 proc. būstų savininkų.

Svarsto įvairius variantus

Dėl susidariusios situacijos tiek gyventojai, tiek minėtų daugiabučių administratorius „Paslaugos būstui“ kreipėsi pagalbos į įvairias institucijas.

Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė susitiko su Šiaulių banko, „Swedbank“, Europos investicijų banko atstovais Lietuvoje ir tarėsi, kaip padėti į tokią situaciją pakliuvusiems namams.

Lietuvoje iš viso perbalsuoti dėl renovacijos finansuotojo turėjo 26 namai. Iš jų 12 administruoja įmonė „Paslaugos būstui“. Daug vilčių, kad kas nors pasikeis, nesuteikiama.

„Buvome susitikę su Šiaulių banko atstovais. Tarėmės, ar nebūtų įmanoma, kad minėtiems namams paskola būtų suteikta, jei renovacijai pritaria mažiau nei 60 proc. būstų savininkų. Tačiau šį skaičių išgalvojo ne pats Šiaulių bankas. Toks procentas yra numatytas jo ir Europos investicijų banko sutartyje“, – pasakojo viceministrė.

Pasak D.Matonienės, su „Swedbank“ ir Europos investicijų banko atstovais kalbėta, ar tikrai nėra galimybės „Swedbank“ finansuoti bent kelių minėtų namų renovacijas. Paaiškėjo, kad rezervas yra apie milijonas eurų, bet neaišku, ar bus galima lėšas panaudoti šiems pastatams atnaujinti.

Nors iš pradžių teigta, kad galbūt minėtų namų gyventojams dėl naujo renovacijos finansuotojo pasirinkimo nereikės perbalsuoti, paaiškėjo, kad tai neišvengiama.

„Keičiantis bankui, kuris finansuos renovaciją, gyventojų sprendimas – būtinas. Jie turės balsuoti iš naujo. Svarstome, kaip procedūrą būtų galima supaprastinti. Gal galima prašyti peržiūrėti balsavimo formą, gal rašytiniu būdu. Tikiu, kad rasime sprendimą, nepaliksime žmonių vienų tokioje situacijoje“, – žadėjo D.Matonienė.

Viceministrė administratoriui patarė daugiau bendrauti su Būsto energijos taupymo agentūros vadovu Valiumi Serbenta ir įstaigos specialistais.

Gyventojai pikti ir nusivylę

Minėtų namų administratorius „Paslaugos būstui“, nesulaukęs realios pagalbos, pradėjo organizuoti perbalsavimus dėl naujo finansuotojo pasirinkimo.

Pirmiausia imtasi trijų daugiabučių namų. Tačiau, anot R.Uznienės, šiuose pastatuose gauta mažiau nei 60 proc. būstų savininkų pritarimo.

„Sunku pasakyti, ar bus suteiktas finansavimas. Juk reikalaujama 60 proc. būstų savininkų pritarimo. Tikimės, tačiau galime vėl sustoti vietoje“, – teigė ji.

Informacija, kad reikės perbalsuoti dėl finansuotojo pasirinkimo, išsiųsta dar šešiems. Liko dar trys renovacijos procedūrų džiunglėse įstrigę daugiabučiai.

„Išsiuntėme dokumentus tiems šešiems namams ir laukiame gyventojų reakcijos. Iš karto organizuoti perbalsavimų visuose 12-oje namų nesame fiziškai pajėgūs“, – patikino vadovė.

R.Uznienė atkreipė dėmesį, kad perbalsavimo procedūros ilgai trunka, o gyventojai ir taip laukia daugiau nei metus, kol startuos darbai.

„Viskas labai sudėtinga. Žmonės pikti. Pyksta ant mūsų. Galvoja, kad mes kažko iki galo nepadarėme. Netiki, kad valstybė taip su jais galėjo pasielgti“, – tvirtino vadovė.

R.Uznienės teigimu, nieko keista, kad žmonės nusivylę. Jie tikėjo pažadais, kad finansavimas renovacijos darbams tuoj bus atnaujintas ir darbai startuos.

„Sakė – pavasarį, o jau vasara baigiasi“, – atkreipė dėmesį direktorė.

R.Uznienė įsitikinusi, kad namams, kurie jau buvo pasirinkę renovacijos darbų finansuotoją „Swedbank“, reikėjo leisti imti paskolas iš jo.

„Visoje Lietuvoje tokių namų buvo 26. Tai tikrai nėra daug, vertinant renovacijos mastus. Mūsų 12-os namų modernizacijai reikia 4,7 mln. eurų. Tikrai galėjo padaryti išimtį. Leisti užbaigti su „Swedbank“, jei jau pasirinkę, o naujiems namams šis bankas paskolų galėjo neišduoti. Tada visiems būtų buvę lengviau“, – pabrėžė direktorė.

Nuo kitų metų visi naujai statomi namai turės būti A energinės klasės. Statybininkai sako, kad yra pasiruošę šiam etapui, viskas priklausys nuo to, kaip bus paruošti pastatų projektai.

Tiesa, neaiškumų vis dar kyla. Pasak Pasyvių namų asociacijos, tenka griauti gyventojų sukurtus mitus ir mokyti juos, kad gyvenimas taupiame name skiriasi nuo įprasto namo.

Pastoliai vieną Vilniuje esantį daugiabutį dengė visą vasarą. Tai buvo pirmasis renovuojamas daugiabutis Lietuvoje, kurio gyventojai nusprendė siekti ne minimalaus, o didžiausio taupymo – pasiekti A energinę klasę. Dabar pastolių jau nebėra, renovacijos darbai eina pabaigos link. Prognozuojama, kad šis namas naudos per 90 proc. mažiau energijos. Tai reiškia, kad gyventojams, net ir mokant įmoką už renovaciją, finansinė našta kas mėnesį bus gerokai mažesnė už ankstesnes šildymo sąskaitas.

Panašių namų gyventojai ir toliau galės savanoriškai spręsti, ar siekti aukščiausios klasės, bet visi naujai statomi pastatai nuo kitų metų turės būti A ar aukštesnės energinės klasės.

Statybininkai sako esantys pasiruošę įgyvendinti tokius reikalavimus, svarbiausia bus kokybiškai parengti projektus. Būtent projektai tokiems statiniams gali pabrangti, bet jie sudaro tik nedidelę dalį bendrų sąnaudų, todėl galutinei kainai tai neturėtų daryti įtakos.

„A klasės statinį kokybiškai pastatyti yra įmanoma, turint tik labai kokybiškai paruoštą projektą, tai, jei statybininkai gaus tokius projektus, tikrai galės pastatyti tokius statinius. Kiek pakils statybos sąnaudos, jeigu yra ekonomiškas projektas? Aš, sakyčiau, nepabrangs, o atpigs statybos proceso darbai, nereiks kalti sienų, nereiks mušti angų, kadangi viskas buvo kokybiškai išspręsta projekte“, – sako Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

„Bus tų, kurie leidimus bus išsiėmę, pavyzdžiui, 2015 m., jiems negalios didesni reikalavimai. Ir aš manau, kad tai teisinga, negalime iš karto uždėti brūkšnio ir sakyti, kad bet kuriuo atveju turi būti A klasė, bet sąmoningumas, mokymas, komunikacija bus prioritetiniai darbai“, – tikina aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Būtent komunikacija šiuo metu ir yra svarbiausia, nes nekilnojamojo turto vystytojai esą jau kelerius metus pratinasi prie ES direktyvos taikymo statybose, o gyventojams aukštos energinės klasės namai dar nėra įprasta, juose gyvenimas skiriasi.

„Mes važinėjame visi su mašinomis ir žinome, kad po tam tikro laiko reikia tepalus pasikeisti, pasižiūrėti, ar sustabdysi laiku. Tai čia labai panašu – reikia žinoti, kokį aptarnavimą reikia tokiam butui atlikti. Ir įpratimas, psichologiniai dalykai veikia: kad reikia neatidaryti lango, jeigu vėdinimo sistema veikia. Pastatai jau tampa inžineriniais įrenginiais, norime gyventi efektyviai – turime tuos inžinerinius įrenginius prižiūrėti“, – tvirtina Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis.

Nuo 2018 m. tų metų kiekvienas naujai statomas namas privalės atitikti A plius klasę, o nuo 2021 m. nauji statiniai nenaudos jokios šiluminės energijos, nes privalės atitikti A plius plius klasę – juos šildys tik saulės energija, dirvožemio ar žmogaus kūno skleidžiama šiluma, patalpų apšvietimas ar buitiniai prietaisai.

Įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, svarbu pasidžiaugti ne tik pasiektais rezultatais, bet aptarti ir probleminius klausimus. „Turime būti viena komanda, kad pasiektume bendrą tikslą“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė liepos 31 dieną Telšiuose vykusio vizito metu.

Kalbėdama apie renovacijos procesą visoje Lietuvoje, viceministrė D. Matonienė akcentavo, kad šiuo metu yra pasirašyta arti 4000 investicijų planų. Pasak jos, kuriamas rizikos valdymo fondas, suteiksiantį galimybę pritraukti papildomų lėšų, kad renovacijos mastai dar labiau išaugtų. Preliminariai kitais metais planuojama renovuoti dar apie 1000 daugiabučių namų.  

Remiantis naujausiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, Telšiuose iš viso suderinti 58 investicijų planai, pasirašyta daugiau nei 30 rangos darbų sutarčių. Šiuo metu Telšiuose jau baigti modernizuoti 7 daugiabučiai namai. Iki šių metų pabaigos planuojama atnaujinti dar 13 senų daugiabučių.

Rodos, renovacijos procesas įsibėgėja, tačiau didžiausią nerimą visgi kelia statybos įmonė UAB „Konsolė“, vėluojanti baigti darbus 5-iuose daugiabučiuose namuose. UAB „CCM Baltic“ taip pat nesilaiko nustatyto darbų termino, o statybos darbai dar nebaigti prie 2-iejų daugiabučių namų.

Ypač svarbu laiku atlikti darbai, tačiau ne ką mažiau svarbi ir kokybė. Susitikime dalyvavęs Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas Ramūnas Birškys teigė, kad, lyginant dabartinius rezultatus su buvusiais prieš pusmetį, statybos darbų kokybė gerėja.

„Daugiausia daugiabučių namų savininkai skundžiasi dėl įvairių organizacinių dalykų: netinkamai sandėliuojamų medžiagų, nerūšiuojamų atliekų, netinkamų saugos priemonių. Gyventojai nerimauja ir dėl to, kad statybininkai nereaguoja į jų prašymus ar išsakomas pastabas, todėl vyksta nesėkminga komunikacija. Esminių pažeidimų nenustatyta, fiksuojamos tik techninės klaidos, kurios greitai ištaisomos“, – pastebi R. Birškys.

Atšilus orams ir suintensyvėjus statybos darbams, karštymetis prasidėjo ir statybos valstybinės priežiūros inspektoriams. Itin daug dėmesio jie skiria senų daugiabučių renovacijos darbų kokybei.

„Mūsų tikslas - ne siekti kuo įspūdingesnių renovacijos skaičių, nors ir didiname šio proceso šalyje pagreitį, bet pirmiausia pasirūpinti, kad kiekvienas modernizuojamas senas daugiabutis būtų atnaujinamas kokybiškai. Statybininkai jau baigia įsitikinti, kad statybų inspektoriai neaplenks nei vieno renovuojamo namo", - sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Šiemet VTPSI pareigūnai patikrino jau 138 renovuojamus namus. Arti pusės jų (57) patikrinta balandžio mėnesį. Darbų technologijos pažeidimų inspektoriai nustatė tik keliuose objektuose - dviejuose Vilniaus ir viename Šiaulių modernizuojamame daugiabutyje.

Kadangi VTPSI siekia patikrinti kiekvieną modernizuojamą pastatą, labai svarbu žinoti, kurie namai bus atnaujinami. Statybos įstatymas įpareigoja ne tik prieš statant naują pastatą, bet ir prieš renovuojant seną paskelbti apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos vadovų pasamdymą per 3 darbo dienas statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba". Tačiau pasitaiko atvejų, kai statytojas „pamiršta" šią prievolę. Antai balandį vienas sostinės statytojas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad nepranešė, jog pasamdė rangovą ir pagrindinius statybos vadovus. Už tokį „užmaršumą" gresia nuo 289 iki 868 eurų bauda.

Šiemet VTPSI pareigūnai bent po vieną kartą patikrins ne tik visus renovuojamus daugiabučius, bet ir pagal specialias programas atnaujinamus negyvenamosios paskirties pastatus.

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamentas pastaruoju metu gauna nemažai paklausimų apie statybos techninę priežiūrą. Gyventojai, ypač renovuojamų daugiabučių namų butų savininkai, nori būti tikri, kad statybos darbai bus atliekami kokybiškai, ir teiraujasi, kiek tai priklauso nuo statybos techninio prižiūrėtojo.

Pasak aplinkos viceministrės Daivos Matonienės, turėdami gerą statybos techninį prižiūrėtoją, gyventojai gali jaustis kaip už mūro. Nuo jo kvalifikacijos, gebėjimų ir reiklumo didžia dalimi ir priklauso, kad statybos darbai būtų atlikti gerai, kad po metų kitų neišlįstų brokas. Jeigu namo renovacijos metu gyventojams kyla neaiškumų ar jie turi pretenzijų statybininkams, pirmiausia ir reikėtų kreiptis į statybos techninį prižiūrėtoją.

Ką privalo tikrinti šis specialistas, nustato statybos techninis reglamentas „Statinio statybos techninė priežiūra“. Jo pareiga – kontroliuoti statybą nuo pat pradžios iki užbaigimo akto surašymo ir akylai stebėti, kad rangovai darbus atliktų pagal projektą, kad statybininkai laikytųsi visų technologijų ir normų, kad laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai.

Techninis prižiūrėtojas turi fiksuoti atliekamų statybos darbų trūkumus ir defektus, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, įrenginius, konstrukcijas ir pasirašyti jų priėmimo aktus. Jis taip pat turi tikrinti, ar naudojamos statybinės medžiagos, įrenginiai atitinka reikalavimus, ar iš tikrųjų atlikta tiek statybos darbų, kiek nurodoma dokumentuose. Visi techniniai prižiūrėtojai turi atskirai apdrausti savo civilinę atsakomybę dėl kiekvieno jų prižiūrimo statinio.

Jie turi vykdyti ir pernai aplinkos ministro nustatytą naują pareigą – atlikdami namo atnaujinimo techninę priežiūrą būti statybvietėje pradedant kiekvieną naują statybos darbų technologinį procesą, o jo metu – ne rečiau kaip du kartus per savaitę.

Jeigu, renovuojamo namo gyventojų nuomone, techninis prižiūrėtojas savo darbą atlieka netinkamai, jie apie tai turėtų informuoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) teritorinį skyrių.

Kadangi daugiabučių atnaujinimo darbų kokybė itin priklauso nuo statybos techninių prižiūrėtojų, VTPSI atidžiai tikrina jų veiklą.

Nuo balandžio mažėja parama renovacijai, o ir ją gauti galės ribotas namų skaičius. Apsisprendusiems teks suskubti, nes paraiškos gauti valstybės paramą bus priimamos ribotą laiką. Tuo metu statybininkai pripažįsta nenorintys imtis renovacijos.

Valstybės parama besirenovuojantiems daugiabučius šiuo metu siekia 40 proc. Jau nuo balandžio parama norintiems atnaujinti namus mažės iki 35 proc. procentų ir tokią bus galima gauti trejus metus, o nuo 2018-ųjų parama sieks tik 30 proc. Didėja ir reikalavai pastatams – jie turės pasiekti nebe D, o C pastato energinio naudingumo klasę.

„Parama, nesvarbu, ar ji būtų 30 proc., ar 35 proc., kiek mes stebime atsiperkamumą ir naudą, vis tiek žmonėms bus labai naudinga. Yra dar kitas kelias – renovuoti ir tvarkyti namą be valstybės subsidijos ar paramos, ką daugelis namų ir daro, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. – Parama, kaip ir bet kurie finansiniai resursai, yra ribota. Laimi tie, kurie aktyviausi, pirmieji. (...) Jei savivaldybės nedirba, yra kita galimybė – pačiai bendrijai tiesiog ruošti projektą ir eiti į renovaciją“.

Nuo rudens perpus mažės parama ir dokumentams rengti: šiuo metu valstybė apmoka visas išlaidas, o nuo spalio 1 dienos bus apmokama tik pusė išlaidų.

Pasak viceministrės, šiuo metu pasirašyta apie 1000 rangos sutarčių, per vienerius metus užbaigta beveik 200 projektų. Ir nors valdininkai trykšta optimizmu, nes gyventojai pritarė beveik pusketvirto tūkstančio investicinių planų, statybininkai iki šiol skeptiškai žiūri į namų atnaujinimą Lietuvoje. Jie sako, kad rengiami projektai nekokybiški, juose daugybė klaidų, nepakanka numatytų investicijų ir renovacija nėra labai pelninga.

„Kokybiški darbai kainuoja ir bandyti atrasti realią kainą, už kurią gali statybininkas dirbti, ir juo labiau legaliai dirbti mokant mokesčius, manau, kad reiktų (...) leisti siūlyti didesnes kainas, kurias nori deklaruoti, tada pamatytume tikrą realią kainą. (...) Manau, statybininkų tai nevilioja“, – sako statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Statybininkai pateikia ir statistiką: viena įmonė dalyvavo daugiau nei 1100 konkursų. Iš jų įvyko tik trečdalis, o pati įmonė laimėjo tik šešis. Matydama vangiai vykstančius konkursus, valdžia imasi konkursų kontrolės arba įvesti kvietimų sistemą – planuojama tam tikru laiku priimti tam tikrą kiekį paraiškų renovuoti namus.

„Paraiškų teikimo procesas negali būti chaosinis. Kai dabar turime 3 tūkst. kiekį, tai tikrai didelis poreikis“, – sako D. Matonienė. Pasak jos, per vienerius metus galima renovuoti apie 500–600 namų ir šiemet planuojama renovuoti būtent 600.

Pakeitimams dar turi pritarti Vyriausybė. Juos palaiminus, kvietimų sistema įsigaliotų nuo kovo.

Speciali komisija antradienį ir vėl nepatvirtino naujo skalūnų žvalgybos ir gavybos konkurso Tauragės-Šilutės plote sąlygų. Aplinkos viceministrės Daivos Matonienės teigimu, dabar komisija laukia atsakymų iš Finansų ministerijos.

"Einame prie baigimo. Dar liko keletas detalių, kurias reikia patikrinti, nes mes esame paprašę Finansų ministerijos iki sausio 28 dienos paaiškinimo dėl banko kreditingumo reitingų, nes yra nemaža įmoka ir nemažos investicijos, todėl turi būti atitinkama garantija", - žurnalistams po angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso komisijos posėdžio antradienį sakė D.Matonienė.

Anot jos, gavusi ministerijos paaiškinimą, komisija turėtų galutinai patvirtinti konkurso sąlygas, tačiau viceministrė negalėjo tiksliai pasakyti, kada.

"Tai yra nemaža investicija - reikalaujamos minimalios investicijos ir įmoka, tai labai svarbu, kad laiduojanti finansinė institucija tai darytų patikimai. Finansų ministerijos bus išaiškinimas, ar mes esame gerai suformavę parametrus konkurso sąlygose", - BNS teigė viceministrė.

Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas žurnalistams po komisijos posėdžio sakė, jog tarnyba konkurso sąlygoms pritaria.

2012 metais skelbtame tarptautinime skalūnų dujų bei naftos paieškos ir gavybos Šilutės-Tauragės plote konkurse dalyvavo vienintelė pretendentė - JAV energetikos milžinė bendrovė "Chevron", tačiau po metų ji pasitraukė dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje, o pernai liepą uždarė savo biurą Vilniuje bei pardavė turėtas 50 proc. naftos bendrovės "LL investicijos" akcijas.

Minimali garantinė įmokatada siekė 1,2 mln. litų, o "Chevron" pasiūlė sumokėti apie 150 mln. litų.

Skalūnųžvalgybai Lietuvoje itin priešinosi Tauragės rajono Žygaičių bendruomenė, kuri baiminosi, kad tam naudojami metodai kenks aplinkai. Stabdyti pirmąjį skalūnų konkursą siūlė kai kurie politikai, kurių iniciatyva buvo priimtos jų gavybą griežtinančios įstatymų pataisos.

Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.

Vien šį, sausio, mėnesį daugiabučių atnaujinimo programą administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, šalyje pradėti renovuoti 75 seni daugiabučiai, visiškai baigta modernizuoti – 15.

„Taip sparčiai augančios renovacijos apimtys, jos spurtas, akivaizdžiai patvirtina, kad einame teisingu keliu, 2013 m. pasirinkę naują modernizavimo modelį. Šalies gyventojai pasitiki dabartine daugiabučių atnaujinimo programa. Šį mėnesį labai padidėjusiam renovacijos mastui nemažos įtakos galėjo turėti ir tai, kad iki kovo 31 d. pratęstas valstybės papildomos paramos teikimo laikas. Tačiau svariausias, jau gyvenimo patvirtintas, argumentas daugiabučiui renovuoti – beveik perpus mažesnės sąskaitos už šildymą“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Šiuo metu yra renovuojami 772 šalies daugiabučiai, dėl 428 namų atnaujinimo vyksta statybos rangos darbų konkursai, netrukus bus paskelbti konkursai 273 daugiabučiams renovuoti, beveik 1500 namų atnaujinti jau suderinti investicijų projektai.

Pirmajam renovacijos pagal naująjį modelį etapui artėjant finišo link, įsibėgėja ir antrasis. Pastarajame dalyvauja beveik visos šalies savivaldybės, atrinkusios 1700 neefektyviausiai energiją vartojančių daugiabučių, – dvigubai daugiau nei per pirmąjį etapą, kai savivaldybės buvo atrinkusios per 800 daugiabučių.

Dabar yra suderinta 1500 antrojo etapo daugiabučių renovacijos investicijų projektų. Iš jų daugiau kaip keturiems šimtams jau yra pritarę gyventojai, arti 200 namų renovacijai pradėti rangos darbų konkursai, 75 daugiabučiams atnaujinti jau pasirašytos rangos darbų sutartys.

Speciali komisija kol kas nepatvirtino naujo skalūnų žvalgybos ir gavybos konkurso sąlygų. Anot aplinkos viceministrės Daivos Matonienės, angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso komisija galutinai parengtą sąlygų paketą turėtų patvirtinti kitą savaitę. 

„Dabar atskleisti konkurso sąlygas būtų ankstoka, bet iš esmės daug esminių pakeitimų nėra padaryta. Dar kartą atsižvelgta, kad būtų galimybė pritraukti kuo daugiau investuotojų, nes mūsų noras ne tik konkursą paskelbti, bet ir turėti rezultatą“, - žurnalistams po komisijos posėdžio pirmadienį tvirtino D.Matonienė.

Anot jos, pavasarį visa konkurso teisinė aplinka, įskaitant sąlygas ir nuostatus, bus sutvarkyta.

„Reikia dar kartą gerai apgalvoti geopolitinę situaciją, nes šiandien mes matome, kokios yra naftos kainos - jos pasiekusios ypatingas žemumas. Tai reikia įvertinti visus tuos kontekstus ir pasirinkti patį strategiškai geriausią laiką“, - kalbėjo viceministrė.

Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas po komisijos posėdžio sakė, kad Tauragės-Šilutės plotas yra naftingas.

„Geologinės prielaidos rodo, jog ten galima surasti nemažus naftos išteklius. Iki šiol to nesisekė daryti, nes ten yra labai sudėtingos geologinės sąlygos. (...) Racionalu būtų investuotojams ieškoti, tirti tradicinę naftą. Bandyti ją išgauti ir surasti. Paskui tuos pačius gręžinius panaudoti sėkmingai gręžiant atšakas į skalūninius sluoksnius iš tų pačių gręžinių, taip sutaupant investicijas“, - teigė J.Satkūnas.

Anksčiau jis yra minėjęs, kad skalūnais Lietuvoje domisi Kinijos naftos ir chemijos korporacija „Sinopec“, kurios atstovai šalyje lankėsi pernai vasarą, tačiau dabar J.Satkūnas tvirtino, kad tikras investuotojų susidomėjimas matysis, paskelbus konkursą.

Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusių metų gruodį sakė tikįs, jog konkurse bus norinčių dalyvauti, nes kai kurios JAV bendrovės jau esą išreiškė susidomėjimą.

2012 metais skelbtame tarptautinime skalūnų dujų bei naftos paieškos ir gavybos Šilutės-Tauragės plote konkurse dalyvavo vienintelė pretendentė - JAV energetikos milžinė bendrovė „Chevron“, tačiau po metų ji pasitraukė dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje, o pernai liepą uždarė savo biurą Vilniuje bei pardavė turėtas 50 proc. naftos bendrovės „LL investicijos“ akcijas.

„Chevron“ atstovas Cameronas van Astas (Kameronas Van Astas) tada BNS sakė, jog bendrovė iš Lietuvos pasitraukė, nes nebematė galimybių konkuruoti.

Skalūnų žvalgybai Lietuvoje itin priešinosi Tauragės rajono Žygaičių bendruomenė, kuri baiminosi, kad tam naudojami metodai kenks aplinkai. Stabdyti pirmąjį skalūnų  konkursą siūlė kai kurie politikai, kurių iniciatyva buvo priimtos jų gavybą griežtinančios įstatymų pataisos.

Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.