Iš tiesų, ši Biblija, išleista bendradarbiaujant su Lietuvos Biblijos draugija, tiesiog pribloškia grožiu – įspūdingo dydžio knygoje daugiau nei 900 klasikinių iliustracijų, o ant viršelio – specialiu prietaisu auksu įspaudžiami jūsų šeimos vardai. Šią savaitę krikščioniškam pasauliui švenčiant Žolinę, apie šį gražų projektą kalbiname leidyklos „Obuolys“ knygų projektų vadovę Daivą Sasnauskienę.

– Kodėl jūsų leidykla, pažymėdama 15-uosius veiklos metus, nusprendė išleisti būtent Bibliją? Regis, tai – šiek tiek neįprastas sprendimas.

– Kodėl gi? Specialioje „Auksinio Obuolio“ serijoje jau daug metų leidžiame svarbiausius pasaulio tekstus, klasikinius kūrinius – tiek grožinės, tiek negrožinės literatūros šedevrus. Ar yra knyga, kurią galite studijuoti visą gyvenimą ir vis dar atrasti ką nors įdomaus, įkvepiančio, o dažnai ir paguodžiančio? Manome, kad atsakymas paprastas – tai Šventasis Raštas. Todėl išleisti šią bibliją ribotu, numeruotu nedideliu tiražu, buvo nepaprastai apgalvotas leidyklos sprendimas, kuriam buvo kruopščiai ruoštasi daugiau nei dvejus metus. Manau, kad pavyko išleisti Knygų knygą, kuri taps relikvija, perduodama iš kartos į kartą.

– Kuo ši Biblija skiriasi nuo daugybės kitų Šventojo Rašto leidimų lietuviškai?

– Pirmiausia, skiriasi dydžiu ir grožiu. Knyga išties įspūdinga – lietuviškai tokios Biblijos dar tikrai nebuvo! Beveik penkių kilogramų svorio, auksuota briauna, kuri apsaugo lapus nuo blukimo, metalizuotais reljefinių viršelių kampais, specialiu įrišimu, pritaikytu įspūdingam knygos storiui ir trimis šilko juostelėmis, skirtomis skaitomoms vietoms pažymėti... Viduje – ne tik Senasis ir Naujasis Testamentai su paaiškinimais, bet ir bemaž 1 tūkst. senovinių graviūrų ir iliustracijų bei žemėlapių, kurie ne tik padeda geriau įsivaizduoti biblinius laikus, bet tiesiog įtraukia ir panardina jus į Biblijos pasakojimą. Susipažinsite su tų laikų architektūra, žmonių gyvenimo būdu prieš ir po Kristaus, taip pat pažvelgsite į nuostabią augmeniją ir gyvūniją.

– Tad knygą bus nepaprastai smalsu atsiversti ir jauniausiems skaitytojams...

– Ne veltui sakoma, kad vienas paveikslas kartais geriau nei tūkstantis žodžių. Mes daugybę metų tyrinėjome dešimtis gražiausių biblijų, išleistų per pastaruosius kelis šimtus metų, kol radome šią įspūdingą Cassell leidyklos „Iliustruotą Šeimos Bibliją“, pirmą kartą išleistą anglų kalba 1840–1860 m. Ji pelnytai laikoma vienu gražiausių kada nors išleistų leidinių pasaulyje. Leidyklos „Obuolys“ komanda užtruko beveik dvejus metus, kruopščiai restauruodama šią įspūdingą knygą, kurioje panaudojome pataisytą ekumeninio leidimo tekstą bei kvapą gniaužiančias jos klasikines iliustracijas. Senąjį Testamentą iš hebrajų ir aramėjų kalbų vertė Antanas Rubšys, Naująjį Testamentą iš graikų – Česlovas Kavaliauskas.

– Ar tiesa, kad nuo senų laikų būtent Biblijos leidimai sulaukdavo daugiausia leidėjų pastangų?

– Per amžius talentingiausi pasaulio menininkai – Michelangelo Buonarroti, Leonardo da Vinci, Raphaelis – paskyrė savo gyvenimus, kad sukurtų įspūdingiausius biblinius kūrinius, kurie keri mūsų vaizduotę net ir praėjus šimtmečiams.

Nuo to laiko, kai buvo išrastos spausdinimo mašinos, leidėjai stengėsi svarbiausią knygą – Bibliją – paversti pačia gražiausia knyga. Nuo pirmo iki paskutinio puslapio ir tobulo viršelio svarbiausia buvo kokybė. Popierius, kuris nesudūlėdavo šimtmečiais. Tikros odos viršeliai, kurie ne tik ilgaamžiai, bet ir malonūs paliesti. Auksiniai apkaustai ir netgi brangakmeniai. Geriausi menininkai, atkuriantys biblinius vaizdus nuo išvarymo iš Rojaus iki Jėzaus Kristaus laikų Naujajame Testamente.

– Teigiate, kad ši knyga taps relikvija, perduodama iš kartos į kartą. Ar todėl ji vadinama Šeimos Biblija?

– Pirmiausia, pirmieji šios knygos puslapiai skirti svarbiausioms giminėms datoms – krikštynoms, gimimams, vestuvėms pažymėti. Todėl ją vartant ne tik grįš malonūs prisiminimai, bet ir vėlesnės kartos turės galimybę atkurti giminės medį, svarbius senelių ir prosenelių gyvenimo įvykius. Dar daugiau – šią Bibliją nemokamai personalizuojame specialiu, vien tam įsigytu prietaisu – aukso raidėmis įspaudžiame šeimos vardus ir pavardę (ar kitą pageidaujamą tekstą) virš žodžių „Šeimos Biblija“ ant viršelio. Todėl gražiausia pasaulyje Šeimos Biblija bus perduodama iš kartos į kartą ir taps prasminga dovana bet kuria proga – šv.Kalėdų, krikštynų ar Pirmosios Komunijos, vestuvių arba gimtadienio.

– Kur galima įsigyti šią riboto tiražo knygą ir kiek ji kainuoja?

– Šeimos Biblijos kaina knygynuose sieks iki 229 eurų, tačiau užsakantiems tiesiai iš leidyklos šiuo metu galioja speciali kaina – 149 eurai ir nemokamas atvežimas bet kur Lietuvoje, taip pat – nemokama personalizacija (vardų, pavardžių ar inicialų įspaudimas auksu ant viršelio). Norintys užsakyti savo Šeimos Bibliją, tai gali padaryti internetu, specialiai sukurtame puslapyje www.seimosbiblija.lt, arba telefonu 8 640 34448. Kauniečiai taip pat gali apžiūrėti Šeimos Bibliją knygyne „Knygų ministerija“, įsikūrusiame Laisvės al. 29 (jame taip pat galioja speciali leidyklos kaina).

Daugiau ŠEIMOS BIBLIJOS nuotraukų rasite interneto portale www.kaunodiena.lt.

Įkvėpė sūnaus lauktuvės

D.Sasnauskienė puoselėja saldžią šeimos tradiciją: kiekvieną savaitgalį kepa pyragą arba gamina kokį nors saldumyną, o kava arba arbata geriama pasirenkant patinkantį puodelį.

"Tokie pasisėdėjimai atgaivina prisiminimus apie keliones, įkvepia svajoti ir planuoti naujas keliones. Labai mėgstame keliauti", – sako Daiva, renkanti puodelius su valstybių, miestų simboliais, vaizdais, žemėlapiais.

Beje, šis pomėgis ne jos vienos – kolekciją gausina ir vyras Gintas, ir sūnus Vilius, ir dukra Vaiva. Visi puodeliai parsivežti pačių šeimininkų, tik du iš jų – draugų dovana.

"Tai principo reikalas: puodelius turime parsivežti patys, – pabrėžia Daiva ir rodo žemėlapį su pažymėtomis pasaulio valstybėmis, miestais, kurių simboliai – puodeliai jau yra kolekcijoje. – Taisyklė tokia: naujas mietas – naujas puodelis, būtinai su vietovės pavadinimu. Po kelis kartus buvome Amsterdame, Prahoje, Berlyne, bet naujų puodelių neperkame."

Taisyklė tokia: naujas miestas – naujas puodelis, ir būtinai su vietovės pavadinimu.

Jau dešimt metų kaupiamai kolekcijai pradžią davė sūnaus Vilniaus dovanų gautas puodelis. Jis sportuoja sambo, po pirmųjų varžybų Lenkijoje gavo iš organizatorių puodelį. Šeimai pasirodė, kad tokios lauktuvės prasmingos, praktiškos, įdomios, tad sutarė: kas tik kur keliaus, atveš puodelį.

Tarsi kelionių žemėlapis

D.Sasnauskienė tikina, kad kelionėse jie karštligiškai neieško laimikio, tačiau visada atidžiai pasirenka originalesnį, įdomesnį, kažkuo besiskiriantį nuo jau turimų puodelį.

"Visada atkreipiu dėmesį į formą. Puodelis iš Amsterdamo toks aukštas ir siauras, kaip ir šonas prie šono susispaudę šio miesto namai, beje, jie – šio puodelio dekoras. Neseniai iš Egipto parsivežiau miniatiūrinį taurelės formos puodelį su suplota rankenėle, skirtą espreso kavai. Jį puošia šalies žemėlapis, dievų portretai, kartušai – šiuo metu man jis gražiausias. Puodeliai iš Monako ir Nicos – it brolis su sese, jie labai santūrios apdailos. Į juos panašus ir, beje, brangiausias egzempliorius – puodelis iš Stokholmo su Švedijos simboliu – trimis karūnomis, už jį mokėjome 30 kronų. Suvenyrą iš Vokietijos miesto Liuneburgo sunku pavadinti puodeliu arbatai: jo talpa – 500 ml, tad greičiau tai ne puodelis, o bokalas", – vardija kolekcijos įdomybes.

Iš vaikiškais vaizdeliais dekoruotų puodelių būtų galima sudaryti atskirą kolekciją – jie atspindi Viliaus ir Vaivos vaikystės keliones. Bene, spalvingiausi ir nuotaikingiausi puodeliai atkeliavo iš žymios švedų vaikų rašytojos Astridos Lindgren muziejaus.

Daiva – dailės ir technologijų mokytoja, pati kuria nuostabius dalykus, todėl pro jos akis nepraslysta išskirtinė puodelių apdaila. Itin dailūs tautiniais raštais dekoruoti puodeliai iš Rumunijos, Bulgarijos, Ukrainos, Baltarusijos, su niekuo nesupainiosi auksu tviskančių suvenyrų iš senųjų Rusijos miestų, puodeliuose iš Sakartvelo – rankomis nutapyta kalnų didybė. O kaimynų latvių puodeliai – gana nuobodūs, šabloniški: skirtinguose miestuose naudojamas tas pats standartinis sprendimas – uždėta nuotrauka ir pavadinimas.

"Šis daiktas – populiariausias suvenyras, todėl gamintojai turėtų pasistengti, kad puodeliai-simboliai būtų unikalūs, iškalbingai pristatytų šalį, regioną, vietovę ar miestą", – pastebi meniško polėkio nestokojanti vilnietė.

Margučių įvairovė

Įvairiais būdais puoselėti kūrybiškumą, ieškoti originalumo, savasties D.Sasnauskienė skatina ir mokinius. Pasak Daivos, savo talentą ir gebėjimus galima atrasti net marginant kiaušinius – ne veltui prieš Velykas ji vaikus pakvietė į atvirą margučių dekoravimo pamoką, mokė tradicinių marginimo technikų, pasakojo apie šios šventės prasmę, simbolius, tradicijas.

"Velykos, kaip ir Kalėdos, mūsų šeimoje ypatinga šventė", – sako Daiva, Velykoms namus išpuošianti kompozicijomis iš augalų, margučių, floristinių medžiagų. Vašku ji margina kelias dešimtis kiaušinių: dalis jų skirti valgyti, dalis – ridenti, dalis – dovanoti, pastarieji išmarginti ant išpūsto kiaušinio lukšto.

"Vaikystėje labai norėjau išmokti marginti kiaušinius taip gražiai, kaip vašku margino mūsų kaimynė. Iš pradžių nesisekė, mama vis bardavo, kad gadinu kiaušinius. Bet nepasidaviau, buvau kantri ir laikui bėgant perpratau gudrybes, išlavinau ranką, – šypsosi liaudiškų raštų motyvus pamėgusi Daiva. – Prie manęs prisijungia ir dukra Vaiva, rečiau – sūnus Vilius. Valgyti skirtus kiaušinius marginame įvairiais būdais: svogūnų lukštuose su žolelėmis, kruopomis, keliais etapais taškome kiaušinius vašku ir vis merkiame skirtingus dažus, skutinėjame peiliuku, ankščiau net puošėme dekupažu. Kartais vietoje sintetinių dažų naudojame prieskonius ar daržoves. Naujausias mano atradimas – verdami raudoname vyne kiaušiniai nusidažo baklažano spalva."

Skirtingi skoniai

Švęsti Velykų Sasnauskų šeima tradiciškai skuba į Nidą – ten gyvena Daivos tėvai. Sekmadienį su pintinėle margučių visi eina į bažnyčią, o grįžus pagal seną paprotį tėvukas nulupa margutį, mama jį supjausto į lygias šešias dalis ir padalija – kad kiekvienam visus metus netrūktų santarvės, ramybės, meilės ir sėkmės.

Ant pusryčių stalo – ir tradiciniai šios šventės patiekalai, ir kažkas gurmaniško: pagal senovinį receptą kepta triušiena, baklažanų ir paprikų salotos.

"Mūsų šeimos skoniai labai skirtingi – sūnus ir vyras mėgsta mėsą, dukrai ji ne itin patinka. Kiaušinių, grybų, kai kurių daržovių, džiovintų vaisių ji apskritai nevalgo. Aš nesu vegetarė ar žaliavalgė, tačiau mėsa, žuvimi, pieniškais patiekalais nesižaviu, jei galiu, renkuosi daržoves, – pasakoja vilnietė, savaitgaliais pietums dažnai gaminanti net penkis patiekalus. – Atsitiktinai užsukęs giminaitis nustebo, kad valgiaraštis pas mus – kaip aukštos klasės restorane."

Smaližių šeimynėlė

Gaminti Daivai patinka: ji noriai išbando ir savaip patobulina kitų receptus, kuria savus.

"Pati labiausiai mėgstu įvairiai paruoštas daržoves, o jų ant stalo visada yra, – sako D.Sasnauskienė, savo mitybos įpročius pakeitusi prieš aštuonerius metus. – Pasijutau blogai. Priežastis paaiškėjo atlikus maisto netoleravimo testą: ilgą laiką galėjau valgyti vos kelis produktus – jokios mėsos, žuvies, pieno produktų, šiame sąraše nebuvo ir daugelio pagrindinių daržovių. Vėliau visi jie pamažu sugrįžo į mitybos racioną, tačiau per tą laiką išsiugdžiau kitus įpročius: visada įsiklausau, ką sako organizmas, valgau tai ir tik tiek, kad jausčiausi gerai, lengvai."

Visa Sasnauskų šeima – smaližiai: namuose visada atsiras tortuko, pyrago ar keksiukų, įvairių sveikuoliškų saldumynų iš riešutų, džiovintų vaisių ir grūdų ar braškių, persimonų, obuolių traškučių. Saldumynus su dideliu polėkiu gamina pati namų šeimininkė, o kad būtų sveikesni, įprastą cukrų keičia ruduoju, medumi, klevų sirupu, įmaišo džiovintų vaisių, įdeda uogų.

Daiva džiaugiasi, kad pamažu aistrą kulinariniams eksperimentams atranda ir dukra Vaiva: radusi originalaus gardėsio receptą ji šeimai suruošia tikrą šventę.

"Turbūt visi nusiviltume, jei ant Velykų stalo nerastume mielinės velykinės bobos ar puraus varškės pyrago su razinomis – juos tradiciškai kepa mano mama. O aš, jei tik spėju, išbandau naujo torto receptą", – šypsosi D.Sasnauskienė.

Keptas triušis

2 kg triušis,

2 šaukšteliai druskos,

1 šaukštelis cukraus,

baziliko,

sumaltų gvazdikėlių ir kardamono mišinys,

5–6 šaukštai alyvuogių aliejaus,

100 ml baltojo sauso vyno,

aliejaus ir ghi sviesto kepti.

Nuplautą ir nusausintą triušį supjaustykite stambiais gabalais, kruopščiai įtrinkite prieskonių ir vyno bei aliejaus mišiniu, uždenkite ir palikite per naktį marinuotis. Mėsą apkepkite įkaitinto aliejaus ir ghi sviesto mišinyje, sudėkite į kepimo rankovę (kartu galite suberti ir nuskustas bulves) ir kepkite apie valandą iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje. Apkepti mėsą keptuvėje būtina: kepant orkaitėje neištekės sultys, triušiena bus sultinga ir minkšta.

Baklažanų ir paprikų salotos

1 vidutinio dydžio baklažanas,

2–3 pomidorai,

1 raudonas svogūnas,

1 mažas indelis kaparėlių,

šviežių petražolių,

1 šaukštelis medaus,

2 šaukštai citrinų sulčių ar šaukštas granatų sirupo,

3 šaukštai alyvuogių aliejaus,

druskos,

Provanso žolelių mišinio,

aliejaus kepti.

Baklažanus supjaustykite griežinėliais, pabarstykite druska ir palaikykite 15 min. Išsiskyrusias sultis nupilkite, popieriniu rankšluosčiu nusausinkite baklažanus ir pakepinkite aliejuje. Baklažanus išdėliokite ant lėkštės, pabarstykite Provanso žolelėmis, paskleiskite stambiais kubeliais supjaustytus pomidorus, pabarstykite kaparėliais ir kapotomis petražolėmis. Iš sulčių (sirupo), aliejaus ir medaus paruoškite padažą, kuriuo apšlakstykite salotas.

Šokoladinis pyragas su apelsinais

5 kiaušiniai,

170 g sviesto,

150 g cukraus,

170 g juodojo šokolado,

300 g maltų migdolų,

2 apelsinai.

Glajui:

100 g juodojo šokolado,

50 g sviesto,

30 ml romo,

50 ml apelsinų sulčių.

Minkštą sviestą išsukite su kiaušiniais, cukrumi ir nutarkuota apelsinų žievele. Įmaišykite maltus migdolus ir vandens vonelėje ištirpintą, atvėsusį šokoladą. Kepimo formą išklokite kepimo popieriumi, sudėkite tešlą ir pyragą kepkite 45 min. iki 160 °C įkaitintoje orkaitėje. Ar pyragas iškepė, patikrinkite mediniu pagaliuku: jei ištrauktas iš tešlos jis bus sausas, pyragas iškepęs. Kepinį atvėsinkite, išimkite iš formos ir aptepkite glajumi. Jam išlydykite šokoladą su sviestu, įmaišykite romą ir sultis. Pyragą pabarstykite nutarkuota apelsino žievele. Jei žadate jį dėti ant velykinių vaišių stalo, papuoškite šokoladiniais kiškučiais ir kiaušinėliais.