Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) lapkričio 3 dieną atsisakė tenkinti D. Zabulionio prašymą kaip nepagrįstą.

2018-ųjų rugpjūtį Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, jog D. Zabulionis antrą kartą iš pareigų buvo atleistas neteisėtai, jam priteista 13,2 tūkst. eurų kompensacija už priverstines pravaikštas, tačiau teismas į darbą jo negrąžino, nes, teismo vertinimu, jam nebus sudarytos sąlygos dirbti.

D. Zabulionis prašė panaikinti šią sprendimo dalį, taip pat priteisti papildomą 2,7 tūkst. eurų kompensaciją, grąžinti jį į buvusias pareigas ir priteisti iš LAKD 15 tūkst. eurų neturtinės žalos, kurią grindė dėl direkcijos veiksmų patirtais išgyvenimus bei sugadinta reputacija, atimta galimybe grįžti į darbą.

„Pareiškėjas nurodė, kad patyrė neigiamus išgyvenimus, nesaugumo, nestabilumo ir teisinio netikrumo jausmą, buvo visiškai sugadinta jo reputacija, atimta ir nesugrąžinta galimybė grįžti į pareigas“, – rašoma LVAT nutartyje.

Skunde LVAT jis nurodė procesą atnaujinti norintis po to, kai šiemet balandį Vilniaus apygardos teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį „MG grupės“ (anksčiau – „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje.

Anot D. Zabulionio, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo pažeidimus ir šios informacijos neteisėtumą turi esminę reikšmę administracinėje byloje, jos paneigia anksčiau padarytas išvadas dėl jo ryšių su buvusiu vienu „MG Baltic“ vadovų Raimondu Kurlianskiu, nenustatyta jokių neteisėtų veiksmų, nebuvo patvirtina informacija, jog D. Zabulioniui buvo daroma kokia nors įtaka viešųjų pirkimų srityje.

„Tokiu atveju nesant teisėtais būdais surinktų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo tarnybinius nusižengimus, įsakymas dėl atleidimo turėtų būti panaikintas“, – teismui nurodė D. Zabulionis.

LAKD vadovo pavaduotojas pirmą kartą buvo atleistas 2017 metais, kai teisėsauga perdavė Susisiekimo ministerijai informaciją apie jo susitikimus su R. Kurlianskiu ir buvusiu „Kauno tiltų“ valdybos pirmininku Nerijumi Eidukevičiumi. Anot pareigūnų, per susitikimus derinta, kaip „MG Baltic“ grupės statybos įmonė „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ galėtų gauti Kelių direkcijos užsakymų.

Teisėsauga įtarė, kad D. Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje galėjo būti paskirtas R. Kurlianskio ir N. Eidukevičiaus dėka.

Politinės korupcijos bylą nagrinėjusiame Vilniaus apygardos teisme 2019 metų rugsėjį liudijęs D. Zabulionis patvirtino, kad R. Kurlianskiui galėjo užsiminti apie norą turėti pastovesnes pareigas.

LVAT 2018-ųjų vasarį nurodė D. Zabulionį gražinti į buvusias pareigas, taip pat liepta išmokėti jam beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją.

Antrą kartą D. Zabulionis atleistas 2018 metų kovo 21 dieną, jo tarnybinį nusižengimą tyrusiai Kelių direkcijos komisijai nustačius, kad jis šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms ir etikos principams, diskreditavo valstybės tarnybą ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius šiemet gegužę apskundė išteisinamąjį nuosprendį „MG grupės“ byloje ir prašo jį panaikinti. Apeliacinis teismas spalio 24-ąją paskelbė dar vieną pertrauką – išklausius advokatų ir prokurorų pasisakymų apie pakeistą kaltinimą, bylos nagrinėjimas bus tęsiamas lapkričio 22 dieną.

D. Zabulionis teisme taip pat liudijo apie planus skelbti kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos konkursą.

LAKD vadovo pavaduotojas buvo atleistas 2017 metais, kai teisėsauga perdavė Susisiekimo ministerijai informaciją apie jo susitikimus su R. Kurlianskiu ir buvusiu „Kauno tiltų“ valdybos pirmininku Nerijumi Eidukevičiumi. Anot pareigūnų, per susitikimus derinta, kaip „MG Baltic“ grupės statybos įmonė „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ galėtų gauti Kelių direkcijos užsakymų.

Taip pat teisėsauga įtaria, kad D. Zabulionis į šias pareigas buvo paskirtas R. Kurlianskio ir N. Eidukevičiaus dėka.

D. Zabulionis teigė, kad su R. Kurlianskiu jis buvo draugas nuo studijų laikų. Anot jo, jie bendravo šeimomis, reguliariai susitikdavo.

„Rimantas Sinkevičius (buvęs buvęs susisiekimo ministras – BNS) paprašė, kad pas jį užeičiau, ir tada jis pateikė pasiūlymą, ar nenorėčiau pagalvoti pereiti į Automobilių kelių direkciją“, – prisiminė liudytojas.

Mano darbo metu diskusijos dėl kainos nebevyko.

„Supratau, kad mano pareigos, kaip įmonės direktoriaus yra laikinos, jie skiriami ketverių metų kadencijai“, – kalbėdamas apie savo buvusias direktoriaus pareigas Lietuvos standartizacijos departamente pridūrė D. Zabulionis.

Jis prisiminė, kad per susitikimus su R. Kurlianksiu jis „gal ir galėjo užsiminti apie norą gauti pastovesnį darbą“.

Per apklausą 2017 metais D. Zabulionis liudijo, kad R. Kurlianskiui sakė, jog darbas Standartizacijos departamente yra beprasmis.

Raimondas Kurlianskis / P. Peleckio/Fotobanko nuotr.

Anot jo, pagrindinės funkcijos naujose pareigose LAKD buvo viešųjų pirkimų organizavimas.

D. Zabulionis akcentavo, kad buvo susipažinęs su kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos pirkimo dokumentais, tačiau tvirtino, kad pirkimo sąlygų dokumentą rengė viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“.

Jis teigė, kad dovanų dėl šio projekto jis iš nieko nebuvo gavęs.

„Mano darbo metu diskusijos dėl kainos nebevyko“, – kalbėjo D. Zabulionis.

„Aš nesu kaltinamas D. Zabulionio papirkimu, kaip tai gal keistai beatrodytų“, – po posėdžio žurnalistams sakė R. Kurlianskis.

Jis tvirtino, kad jam smagu, kai jo draugas eina geras pareigas, tačiau pabrėžė, kad jis pats buvo pajėgus jas gauti.

R. Kurlianskis byloje kaltinamas davęs kyšių keliems politikams už naudingų sprendimų priėmimą.

K. Daukšys beveik nieko nebeprisiminė 

Kęstutis Daukšys teigė beveik nieko nepamenąs apie Pelno mokesčio įstatymo keitimo aplinkybes.

Įtariama, kad buvęs „darbietis“ V. Gapšys R. Kurlianskio prašymu turėjo paveikti K. Daukšį dėl Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo.

Parlamente 2015 metais svarstytas Pelno mokesčio įstatymo projektas, kuriuo Lietuva turėjo į savo teisę perkelti Europos Sąjungos direktyvą, sugriežtinančią dividendų apmokestinimą, nevisiškai atitiko direktyvą.

Kęstutis Daukšys / V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.

Įstatymo pataisomis, pasak naujienų portalo delfi.lt, buvo nepatenkinta „Vilniaus prekybos“ grupė, o „MG Baltic“ atstovas R. Kurlianskis dėl jų bandė daryti įtaką kai kuriems Seimo nariams, kad būtų pakeistos formuluotės.

K. Daukšys teisme liudijo, kad su R. Kurlianskiui buvo susitikęs vieną ar du kartus. Vieną kartą susitiko restorane prie Seimo, kitą kartą – pačiame Seime.

Jis nebeprisiminė Pelno mokesčio ir kitų įstatymų projektų keitimo aplinkybių. Į daugelį klausymų politikas atsakė: „Neatsimenu“.

„Aš dabar neatsimenu, esmę greičiausiai ruošiau pats“, – apie Pelno mokesčio įstatymą kalbėjo K. Daukšys.

Jis liudijo, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad kalbėjo su V. Gapšiu dėl Pelno mokesčių įstatymo pakeitimo.

„Paprastai frakcijos seniūnas atsiskaito savo frakcijai“, – kalbėjo jis.

Ankščiau K. Daukšys teisėsaugai davė parodymus, kad nežino, kodėl V. Gapšys 2015 metai atsisakė Darbo partijos frakcijos seniūno pareigų, kurias vėliau perėmė jis pats.

Tada jis R. Kurlianskį įvardijo, kaip ekonomikos specialistą.

2017 metais teisėsaugai duotuose parodymuose K. Daukšys taip pat į didžiąją dalį klausimų negalėjo atsakyti, nes neatsimena.

Byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras V. Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 5 dieną tenkino Kelių direkcijos skundą ir panaikino D. Zabulioniui priteistą 13,2 tūkst. eurų kompensaciją. LVAT panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) pernai rugpjūtį priimtą nutartį, kuria direkcijos sprendimas atleisti D. Zabulionį buvo pripažintas neteisėtu dėl procedūrinių pažeidimų.

„Įvertinus D. Zabulionio padarytų pažeidimų pobūdį, spręstina, kad jis piktnaudžiavo tarnyba. Pritaikyta nuobauda – atleidimas iš pareigų – yra proporcinga“, – rašoma LVAT nutartyje.

Įvertinus D. Zabulionio padarytų pažeidimų pobūdį, spręstina, kad jis piktnaudžiavo tarnyba.

LVAT teigimu, D. Zabulionis privalėjo deklaruoti ryšius su R. Kurlianskiu, nes jie kėlė interesų konfliktą – verslui atstovaujantys asmenys, tarp kurių buvo R. Kurlianskis, turėjo interesų laimėti Kelių direkcijos konkursus ir to siekė derindami jų sąlygas sau palankia linkme.

„R. Kurlianskis, būdamas koncerno „MG Baltic“, esančio vieninteliu „Mitnijos“ akcininku, viceprezidentu, bei asmeniškai bendraudamas su D. Zabulioniu, buvo taip pat suinteresuotas šių ūkio subjektų laimėjimais, be to, jis buvo tarpininkas, per kurį vykdavo šių asmenų susitikimai, aptarimai, pozicijų derinimai“, – rašoma LVAT nutartyje.

Teismo teigimu, D. Zabulionis, asmeniškai bendraudamas su R. Kurlianskiu, apie tai žinojo ir derino viešųjų pirkimų sąlygas, kad sudarytų galimybes juos laimėti suinteresuotiems asmenims ir taip piktnaudžiavo tarnyba.

D. Zabulionis pirmą kartą iš Kelių direkcijos dėl įtarimų korupcija buvo atleistas 2017-ųjų kovą, tačiau teismams nutarus, kad direkcija netinkamai atliko jo nusižengimo tyrimą, pernai vasarį jis buvo sugrąžintas į darbą. Nepaisant to, direkcija atnaujino tyrimą ir pernai kovą vėl atleido D. Zabulionį, tačiau šis vėl pasiskundė teismui.

VAAT pernai birželį nurodė, kad Kelių direkcija neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti D. Zabulionio nusižengimo tyrimą, be to, ji netinkamai rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo nuostata dėl galimybės skirti tarnybinę nuobaudą trejus metus nuo nusižengimo. VAAT teigimu, šiuo atveju turėjo būti taikomas šešių mėnesių terminas, kuris yra akivaizdžiai praleistas, nes STT nurodė apie D. Zabulionio padarytus galimus pažeidimus 2016 metais.

Tačiau LVAT teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju turi būti taikomas trejų metų terminas.

Su tokiu vertinimu nesutiko teisėjai Arūnas Sutkevičius ir Vaida Urmonaitė-Maculevičienė. Jie pareiškė atskirąją nuomonę, palaikančią VAAT vertinimą dėl maksimalaus termino, per kurį galima skirti nuobaudą už tarnybinį pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) antradienį iš esmės atnaujino D. Zabulionio atleidimo bylą ir žodiniame posėdyje ją nagrinės kitų metų sausio 22 antrą dieną, BNS patvirtino teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Pasak LVAT teisėjų kolegijos, teismui kilo klausimų dėl galimybės atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimą po to, kai paskirta tarnybinė nuobauda buvo panaikinta teismo, ar buvo laikytasi nuobaudos skyrimo procedūros, be to, reikia aiškiai apibrėžti galbūt padarytas neteisėtas veikas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugpjūtį nutarė, kad D. Zabulionis ir antrą kartą buvo atleistas neteisėtai, jam priteista 13,2 tūkst. eurų kompensacija už priverstines pravaikštas. Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija sprendimą apskundė LVAT-ui.

D. Zabulionis prašo grąžinti jį į buvusias pareigas direkcijoje, priteisti 15 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo šių metų kovo 21 dieną.

Pirmą kartą D. Zabulionis atleistas pernai kovą dėl galimai neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais.

LVAT šių metų vasarį patenkino D. Zabulionio skundą ir nurodė jį gražinti į buvusias pareigas, taip pat išmokėti jam beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją. Į darbą jis buvo grąžintas vasario pabaigoje, tačiau kovo 21 dieną vėl atleistas.

Galimą D. Zabulionio tarnybinį nusižengimą tyrusi Kelių direkcijos komisija nustatė, kad jis šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms ir valstybės tarnautojo etikos principams, diskreditavo valstybės tarnybą ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

„Būsime priversti atidžiau vertinti įvairius faktus ir informaciją, kuri teikiama sprendimų priėmėjui ir, matyt, patys ministrai, kas susiję su įstaigų vadovais, turės labai aiškiai pasverti ypatingai specialiųjų tarnybų gaunamą informaciją, nes po to ją reikia teikti teismui ir teismas vertina labai preciziškai“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad daugeliu atvejų atleistiesiems palankūs sprendimai būna susiję su procedūriniais pažeidimais.

„Tai pačio fakto nepaneigia dėl tokio žmogaus reputacijos, galimybės darbuotis, bet kada terminai nesilaikomi ar pažeisti tarnybinio patikrinimo terminai – tai yra procedūriniai pažeidimai, tai tikrai tokių dalykų neturi būti daroma, kalbant apie procesą, kuris vykdomas norint atleisti susikompromitavusį valstybės tarnautoją“, – kalbėjo premjeras.

Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis antrą kartą iš pareigų buvo atleistas neteisėtai, jam priteista 13,2 tūkst. eurų kompensacija už priverstines pravaikštas.

Būsime priversti atidžiau vertinti įvairius faktus ir informaciją, kuri teikiama sprendimų priėmėjui.

Šis atleidimas įvyko po to, kai jis į darbą grąžintas neteisėtu pripažinus ir pirmąjį jo atleidimą iš pareigų pernai kovą dėl neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais.

Kiek anksčiau teismas D. Zabulioniui už neteisėtą atleidimą buvo priteisęs beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją. Laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas praėjusią savaitę LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ teigė, kad minėtą sumą padengė draudimo bendrovė. Šią savaitę jis BNS patikslino, kad direkcija turi sudariusi sutartį su draudimo bendrove BTA.

Birželį Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė turi kompensuoti 22 tūkst. eurų žalą vietos gydymo įstaigai, iš kurios ji neteisėtai atleido vyriausiąją gydytoją. Ji šį sprendimą apskundė.

Gegužę Vilniaus apygardos administracinis teismas grąžino į pareigas atleistą buvusį Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūną Tomą Jakučionį.

Teismas paskelbė, kad nuobauda T. Jakučioniui skirta nepagrįstai, nes padaryta pažeidžiant nuobaudų skyrimo taisykles.

Jo naudai teismas priteisė daugiau nei 13,5 tūkst. eurų už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį.

Balandį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad buvęs karinių oro pajėgų vadas Audronis Navickas nuo pareigų užpernai buvo nušalintas neteisėtai, nes nušalinimo metu karininkas nebuvo įtariamas drausmės pažeidimo padarymu, jo atžvilgiu nevyko joks tarnybinis patikrinimas, tačiau į pareigas A. Navicko negrąžino.

Sausį Vilniaus apygardos teismas pripažino neteisėtu Dariaus Udrio atleidimą iš savivaldybės įstaigos „Go Vilnius“, atsakingos už investicijas į sostinę ir turizmą bei priteisė pernai liepą atšauktam įstaigos vadovui didesnę nei 17 tūkst. eurų kompensaciją.

D. Zabulionio atleidimą neteistu pirmadienį paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Tačiau pareiškėjas į darbą negrąžinamas, nes teismo vertinimu, nebus sudarytos sąlygos dirbti, be to, pats D. Zabulionis suabejojo galimybe dirbti šioje institucijoje. Negrąžinti pareiškėjo į darbą prašė ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Teisėja Irena Paulauskienė sakė, kad atleidimas pripažintas neteisėtu, nes pažeistos procedūros.

„Kai pirmą kartą atleido iš tarnybos, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad padaryti procedūriniai pažeidimai, grąžino į darbą. Kai jį (D. Zabulionį – BNS) grąžino į darbą, tada Kelių direkcija atnaujino tyrimą, manydama, kad tyrimą gali atnaujinti. Tačiau atnaujinti tyrimą nebuvo teisinio pagrindo“, – BNS sakė teisėja.

Pasak jos, padarytų procedūrinių pažeidimų pakanka pripažinti atleidimą neteisėtu, buvo praleisti terminai nuobaudai skirti.

Teismo sprendimas nėra galutinis, jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas BNS teigė, kad direkcija skųs teismo sprendimą.

„Be abejonės (skųsime – BNS). Teisininkai dar nepristatė man šio klausimo, bet vienareikšmiškai skųsime“, – BNS sakė V. Andrejevas.

Pripažindamas D. Zabulionio atleidimą neteisėtu, Vilniaus apygardos administracinis teismas jam priteisė ir daugiau kompensacijų – remiantis Darbo kodeksu kaip papildoma priteista 2,6 tūkst. eurų kompensacija. Be to, priteista sumokėti po daugiau nei 127 eurus už kiekvieną dieną (neatskaičius su darbo santykiais susijusių mokesčių/įmokų) nuo šio teismo sprendimo iki jo įsiteisėjimo, tačiau ne ilgiau kaip už vienus metus.

Pareiškėjo reikalavimas dėl 15 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo atmestas, teismas paskelbė, kad ne šio teismo kompetencijoje yra bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl garbės ir orumo galimo pažeidimo.

Pirmą kartą iš pareigų D. Zabulionis atleistas pernai kovą dėl neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasarį patenkino D. Zabulionio skundą ir nurodė jį gražinti į buvusias pareigas, taip pat liepta išmokėti jam beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją. Į darbą jis grąžintas vasario pabaigoje.

Antrą kartą D. Zabulionis atleistas kovo 21 dieną. Galimą jo tarnybinį nusižengimą tyrusi Kelių direkcijos komisija nustatė, kad jis šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms ir valstybės tarnautojo etikos principams, diskreditavo valstybės tarnybą ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Teisėsauga įtaria, kad D. Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvo paskirtas buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuometinio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D. Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją. Tuo metu D. Zabulionis tikina, kad su R. Kurlianskiu jį siejo ilgametė, apie 30 metų trunkanti asmeninė pažintis, judviejų šeimos tarpusavyje bendravo.

Tikina negalintis rasti darbo

Nei D. Zabulionis, nei jo advokatai į sprendimo paskelbimą pirmadienį neatvyko.

Prieš tai vykusiame posėdyje D. Zabulionis skundėsi, kad buvo paskelbta viešai, jog jis atleistas už korupciją, todėl negali rasti darbo ir privačiame sektoriuje, buvo kreipęsis ir į Darbo biržą.

„Su sūnumi bandėme verslą kurti, bet kai tik pamatydavo mano vardą ir pavardę, atmetimo reakcija. Visuomenės nuomonė suformuota, kai viešai paskelbiama, kad atleistas už korupcinius nusikaltimus“, – teismui skundėsi D. Zabulionis.

Jo advokatas Albertas Kručkauskas teigė, kad buvo pažeminta pareiškėjo dalykinė reputacija, ją pažemino susisiekimo ministras ir direkcijos atstovas, esą buvo išplatinti tikrovės neatitinkantys pranešimai. STT rašto aplinkybės nėra įrodytos ir interpretuojamos, remiamasis prielaidomis.

Po to, kai LVAT nutarė D. Zabulionį grąžinti į pareigas, direktorius jam pasakė, kad negali priimti į darbą, nes išvyksta į komandiruotę.

Tuomet D. Zabulionis iš darbovietės gavo pažymą, kad buvo atvykęs į darbą, joje buvo parašyta, kad bus informuotas, kada bus įvykdytas teismo sprendimas dėl jo grąžinimo į pareigas. Vakare internetinėje žiniasklaidoje jis perskaitė, kad yra grąžinamas į pareigas, tačiau jo paties darbdavys neinformavo.

Vėliau jam įteiktas pranešimas, kad nušalinimas nuo darbo.

„Kadangi buvau nušalintas, susirinkau daiktus ir išėjau namo“, – teismui pasakojo D. Zabulionis.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pirmą kartą iš pareigų D. Zabulionis buvo atleistas pernai kovą dėl neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) vasarį patenkino D. Zabulionio skundą ir nurodė jį gražinti į buvusias pareigas, taip pat išmokėti jam beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją. Į darbą jis buvo grąžintas vasario pabaigoje.

Antrą kartą D. Zabulionis atleistas kovo 21 dieną, galimą jo tarnybinį nusižengimą tyrusiai Kelių direkcijos komisijai nustačius, jog jis šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms ir valstybės tarnautojo etikos principams, diskreditavo valstybės tarnybą ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Teisėsauga įtaria, kad D. Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvo paskirtas buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuometinio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka.

STT pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D. Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją. Tuo metu D. Zabulionis tikina kad su R. Kurlianskiu jį siejo ilgametė, apie 30 metų trunkanti asmeninė pažintis, judviejų šeimos tarpusavyje bendravo.

Buvo paskelbta viešai, kad atleistas už korupciją, negaliu rasti darbo ir privačiame sektoriuje, bandžiau ir per Darbo biržą. Su sūnumi bandėme verslą kurti, bet kai tik pamatydavo mano vardą ir pavardę, atmetimo reakcija.

„R. Kurlianskis man niekada neperdavė jokio atlygio, kaip ir aš neperdaviau jokios informacijos, susijusios su direkcija. Aš niekada neneigiu, kad esam pažįstami ir to neslėpiau“, - teismo posėdyje sakė D. Zabulionis.

Būdamas pavaduotoju Lietuvos automobilių kelių direkcijoje, D. Zabulionis kuravo Viešųjų pirkimų, Ūkio, Informacinio technologijų skyrius.

Teismas sprendimą dėl antrojo D. Zabulionio atleidimo skelbs rugpjūčio 20 dieną.

D. Zabulionio advokatas sako, kad jo klientas už tą patį nubaustas du kartus, ko neleidžia daryti įstatymas. Todėl įsakymas dėl atleidimo yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Niekur negali rasti darbo

Teismo posėdžio pradžioje buvo paskelbta, kad D. Zabulionis prašo panaikinti kovo 21 dienos įsakymą dėl atleidimo, grąžinti į valstybės tarnybą. Taip pat paskelbtas reikalavimas dėl 15 tūkst eurų neturtinei žalai atlyginti.

„Tai mano pusės metų atlyginimas“, – teismu sakė D. Zabulionis, paklaustas, kodėl prašo priteisti būtent tokią sumą.

Jis sako, kad galbūt būtų buvę galima su vadovybe derėtis dėl atleidimo pagrindo, jis pats būtų palikęs tarnybą.

„Buvo paskelbta viešai, kad atleistas už korupciją, negaliu rasti darbo ir privačiame sektoriuje, bandžiau ir per Darbo biržą. Su sūnumi bandėme verslą kurti, bet kai tik pamatydavo mano vardą ir pavardę, atmetimo reakcija. Visuomenės nuomonė suformuota, kai viešai paskelbiama, kad atleistas už korupcinius nusikaltimus“, – teismui skundėsi D. Zabulionis.

Jo advokatas Albertas Kručkauskas teigė, kad buvo pažeminta pareiškėjo dalykinė reputacija, ją pažemino susisiekimo ministras ir direkcijos atstovas, esą buvo išplatinti tikrovės neatitinkantys pranešimai. STT rašto aplinkybės nėra įrodytos ir interpretuojamos, remiamasis prielaidomis.

Po to, kai LVAT nutarė D. Zabulionį grąžinti į pareigas, direktorius jam pasakė, kad negali priimti į darbą, nes išvyksta į komandiruotę.

Tuomet D. Zabulionis iš darbovietės gavo pažymą, kad buvo atvykęs į darbą, joje buvo parašyta, kad bus informuotas, kada bus įvykdytas teismo sprendimas dėl jo grąžinimo į pareigas. Vakare internetinėje žiniasklaidoje jis perskaitė, kad yra grąžinamas į pareigas, tačiau jo paties darbdavys neinformavo.

Vėliau jam buvo įteiktas pranešimas, kad nušalinimas nuo darbo.

„Kadangi buvau nušalintas, susirinkau daiktus ir išėjau namo“, – teismui pasakojo D. Zabulionis.

Direkcija su skundu nesutinka

Lietuvos automobilių kelių direkcijai šioje byloje atstovavo du teisininkai – advokatas Gytis Mekionis ir advokato padėjėja Giedrė Gužiūnaitė. Jie sako nesutinkantys su ieškiniu ir prašo, kad tuo atveju, jeigu teismas tenkintų D. Zabulionio ieškinį, bent negrąžinti į ankstesnes pareigas.

„Ar normalu darbo metu susitikinėti su privačiais asmeninis?“, – D.Zabulionio teiravo direkcijos advokatas G. Mekionis.

Advokato padėjėja G. Gudžiūnaitė sakė, kad šiuo atveju nesvarbu, kaip pats D. Zabulionis save vertina, svarbu, kaip šiuos įvykius vertina visuomenė.

„Yra duomenų apie D. Zabulionio veikimą ne tarnybos naudai, nėra abejonių dėl tarnybinių nusižengimų padarymų, užtenka fakto, kad Zabulionis derino pirkimus su trečiaisiais asmenimis, (..), diskreditavo direkciją, griovė pasitikėjimą ja, pakenkė jos įvaizdžiui visuomenėje, griovė autoritetą. Pagrįsta išvada, nuobauda neprieštarauja nei Valstybės tarnybos įstatymui“, –  sakė D. Gudžiūnaitė.

Ji sakė, kad grąžinus pareiškėją į pareigas, bus demotyvuoti kiti įstaigos darbuotojai.

D. Zabulionui atstovaujantis advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“ vadovaujantis partneris Albertas Kručkauskas BNS pranešė, kad ketvirtadienį D. Zabulionio skundas įteiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT).

Pasak A. Kručkausko, teismo prašoma panaikinti Kelių direkcijos direktoriaus įsakymą dėl D. Zabulionio atleidimo, atlyginti už priverstines pravaikštas bei viešais pasisakymais padarytą neturtinę žalą.

VAAT atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS informavo, kad teismą ketvirtadienį pasiekė D. Zabulionio skundas.

Pirmą kartą iš pareigų D. Zabulionis buvo atleistas pernai kovą dėl neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasarį patenkino D. Zabulionio skundą ir nurodė jį gražinti į buvusias pareigas, taip pat išmokėti jam beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją. Į darbą jis buvo grąžintas vasario pabaigoje.

Antrą kartą D. Zabulionis atleistas kovo pabaigoje, galimą jo tarnybinį nusižengimą tyrusiai Kelių direkcijos komisijai nustačius, jog jis šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms ir valstybės tarnautojo etikos principams, diskreditavo valstybės tarnybą ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Teisėsauga įtaria, kad D. Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvo paskirtas buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuometinio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka.

STT pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D. Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją. D. Zabulionis anksčiau teisme tikino, kad su R. Kurlianskiu jį siejo ilgametė asmeninė pažintis, judviejų šeimos tarpusavyje bendravo.

„Ne, tikrai nesvarsčiau (ar skųsti – BNS), reikia nusiraminti, susitvarkyti, tada bus galima spręsti“, – BNS sakė D. Zabulionis.

Susisiekimo ministerijos teigimu, galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi Kelių direkcijos komisija nustatė, jog D. Zabulionis šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms ir valstybės tarnautojo etikos principams, diskreditavo valstybės tarnybą ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Konkrečių pažeidimų ministerija neįvardino. D. Zabulionis BNS teigė, kad buvo supažindintas su komisijos išvadomis, tačiau jų taip pat nedetalizavo.

„Šito aš jums nepasakysiu. Aš sergu, guliu lovoje ir man sunku atsikelti“, – kalbėjo D. Zabulionis.

Pirmą kartą iš pareigų D. Zabulionis buvo atleistas pernai kovą dėl neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasarį patenkino D. Zabulionio skundą ir nurodė jį gražinti į buvusias pareigas, taip pat išmokėti jam beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją. Į darbą jis buvo grąžintas vasario pabaigoje.

Teismas tuomet nustatė, kad Kelių direkcija, atlikdama D. Zabulionio tarnybinio nusižengimo tyrimą, nepateikė jam nusižengimo kvalifikavimo ir nesurinko visų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nepatikrino jo pateiktų aplinkybių ir netinkamai įformino tyrimo rezultatus.

Teisėsauga įtaria, kad D. Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvo paskirtas koncerno „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuometinio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka.

STT pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D. Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją. D. Zabulionis anksčiau teisme tikino, kad su R. Kurlianskiu jį siejo ilgametė asmeninė pažintis, judviejų šeimos tarpusavyje bendravo.

Laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas BNS informavo, kad D. Zabulionis nušalintas vėliausiai iki kovo 21 dienos, kol komisija pateiks savo išvadas.

„Jis (D. Zabulionis – BNS) jau yra išvykęs namo, jis yra nušalintas nuo užimamų pareigų. Atliekamas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti tai, ką teismas pasakė, kad nebuvo objektyviai ištirtos visos aplinkybės. Dabar atliksim tyrimą, kad nustatytume aplinkybes dėl jo veiklos įstaigoje“, – BNS sakė V. Andrejevas.

D. Zabulionis BNS teigė nenorintis komentuoti situacijos.

„Aš neturiu ką komentuoti. (...) Vienaip ar kitaip aš esu grąžintas, nuo įstaigos vadovo aš neturiu jokių įgaliojimų kalbėti su žurnalistais, o kaip privatus asmuo aš irgi nenoriu kalbėti. (...) Šiandien be komentarų“, – BNS sakė D. Zabulionis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasario viduryje patenkino D. Zabulionio skundą ir nurodė jį gražinti į buvusias pareigas Kelių direkcijoje, taip pat išmokėti jam beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją. Teismas nutarė, kad Kelių direkcija, atlikdama D. Zabulionio tarnybinio nusižengimo tyrimą, nepateikė jam nusižengimo kvalifikavimo ir nesurinko visų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nepatikrino D. Zabulionio pateiktų aplinkybių ir netinkamai įformino tyrimo rezultatus.

Pasak V. Andrejevo, kompensacija D. Zabulioniui bus išmokėta per kelias dienas.

D. Zabulionis iš pareigų atleistas pernai kovo pradžioje, išdirbęs apie vienerius metus. Tuomet Susisiekimo ministerija teigė dėl D. Zabulionio veiksmų ketinanti kreiptis į Generalinę prokuratūrą, o Kelių direkcijos komisija pradėjo vidinį patikrinimą.

V. Andrejevas BNS teigė, kad vykstant teismo procesui, vidinis patikrinimas buvo sustabdytas, o dabar vėl atnaujintas.

Remiantis patikrinimą atliekančios komisijos išvadomis Kelių direkcijos vadovas turės nuspręsti dėl galimybių D. Zabulioniui toliau dirbti įstaigoje.

Teisėsauga įtaria, kad D. Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvo paskirtas koncerno „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuometinio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D. Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją. D. Zabulionis anksčiau teisme tikino, kad su R. Kurlianskiu jį siejo ilgametė asmeninė pažintis, judviejų šeimos tarpusavyje bendravo.

Laikinai nušalinus D. Zabulioni nuo pareigų, laikinai Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojus dirbs direkcijos projektų įgyvendinimo ir techninės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Lipkevičius.