„Reikia susivokti, kad nepakeitus buvusio referendumo sąlygų, einant 2024 metais su tomis pačiomis sąlygomis labai sunku gauti naują rezultatą. Jei pritrūks nors vieno balso, sprendimas bus atidėtas, ir jau šiandien, jau vakar mes turime kalbėti ir apie planą B: o kas bus, jei referendumas bus kaip ir 2019 metais su tokiu rezultatu“, – per spaudos konferenciją Seime ketvirtadienį sakė D. Henke.

Pasaulio lietuvių atstovė kėlė klausimą ir dėl to, ar referendumas yra vienintelis kelias, kad gimimu Lietuvos pilietybę įgiję žmonės ją galėtų išlaikyti ir tapę kitų valstybių piliečiais.

„Mums reikia kalbėti, ar iš tiesų jau tikrai nebėra kitų sprendimo būdų, dabar pasirinktas įrankis referendumu, kad tauta nuspręstų ir dar kartą pasisakytų tuo pačiu klausimu“, – sakė D. Henke.

Mums reikia kalbėti, ar iš tiesų jau tikrai nebėra kitų sprendimo būdų, dabar pasirinktas įrankis referendumu, kad tauta nuspręstų ir dar kartą pasisakytų tuo pačiu klausimu.

Konstitucijos pakeitimas daugybinei pilietybei įteisinti numatytas kartu su 2024 metais vyksiančiais prezidento rinkimais. Referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo jau vyko 2019 metų gegužę kartu su prezidento rinkimais, tačiau tuomet nepavyko priimti Konstitucijos 12 straipsnio pataisos.

Nors už dvigubos pilietybės galimybę balsavo 73 proc. dalyvavusiųjų referendume arba daugiau kaip 900 tūkst. rinkėjų, Konstitucijos pataisai priimti pritrūko apie 300 tūkst. balsų.

Kad Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės būtų pakeistas, pataisą privalėjo palaikyti daugiau kaip pusė visų rinkėjų, tuo metu tai buvo ne mažiau kaip 1,23 milijono.

PLB vadovė kalbėdama apie būsimą referendumą pabrėžė, jog itin svarbu, kad šalies vadovai ir politikai būtų vieningi šiuo klausimu.

„Svarbiausia, kad Lietuvos valstybės vadovai irgi kalbėtų viena gaida, kodėl pilietybės išsaugojimas svarbus ir kodėl tas referendumas bus toks svarbus. Pirmiausia, kas galėtų būti skirtumas nuo 2019 metų, nes tuo metu valstybės vadovai buvo absoliučiai nevieningi tuo klausimu, komunikacine prasme buvo net kenkiama, pasakyčiau taip drastiškai“, – kalbėjo D. Henke.

Anot jos, dabar teikia vilčių tai, kad daugybinės pilietybės įteisinimas įrašytas Vyriausybės programoje. „Tai rodo, kad bent valdančios partijos susitelkė tuo klausimus ir rado bendrą sprendimą“, – pabrėžė PLB valdybos pirmininkė.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams. Šiam Konstitucijos skirsniui taikoma didesnė apsauga ir jis keičiamas ne paprasta, o visų piliečių dauguma.

Praėjusios kadencijos Seimas buvo priėmęs pataisas, nuleidusias balsų kartelę referendumui dėl pilietybės, tačiau tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė jas vetavo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.

Pilietybės klausimus svarstė šią savaitę Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Jo metu PLB valdybos pirmininke trečiai kadencijai buvo perrinkta Vokietijos lietuvių atstovė D. Henke.

D. Henke Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovauja nuo 2015 metų.

„Lenkiuosi ir dėkoju už Seimo pasitikėjimą. Norėčiau mums visiems, Lietuvos ir pasaulio lietuviams, palinkėti vienybės ir dar labiau telktis, nes reikia nugalėti agresorių“, – PLB trečiadienį paskelbtame pranešime cituojama D. Henke.

D. Henke Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovauja nuo 2015 metų.

Pasak PLB vadovės, naujoji valdyba ir toliau skirs ypatingą dėmesį palaikyti ryšiui su Lietuvos institucijomis. Į valdybą išrinkti pasaulio lietuvių atstovai iš trijų kontinentų.

Lenkiuosi ir dėkoju už Seimo pasitikėjimą.

Pasaulio lietuvių bendruomenių atstovai šią savaitę posėdžiavo Vilniuje Seimo rūmuose. Į PLB XVII Seimą susirinko lietuviai iš 37 pasaulio šalių.

Be organizacinių, PLB atstovai taip pat diskutavo pilietybės išsaugojimo, lietuvių bendruomenių stiprinimo, lituanistinio švietimo, tautinės tapatybės puoselėjimo, kitais diasporai aktualiais klausimais.

PLB Seimas yra aukščiausias bendruomenės valdymo organas, šaukiamas kas treji metai.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasirašė pilietybės grąžinimo dekretą, remdamasis Pilietybės įstatymo nuostatomis dėl ypatingų nuopelnų.

Dekrete nustatyta, kad Lietuvos piliete D. Henke taps, kai prisieks Lietuvai.

Įstatyme numatyta, kad Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei jam Lietuvos pilietybė grąžinta dėl ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.

Lietuvos pilietybė už ypatingus nuopelnus valstybei gali būti grąžinta, jei asmuo ją įgijo gimdamas ir po to jos neteko.

Klaipėdoje gimusi D. Henke Vokietijoje baigė studijas, daugiau kaip 20 metų dalyvauja Hamburgo ir visos Vokietijos lietuvių veikloje. 2018 metais ji antrą kartą perrinkta Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke.

Prezidentūra pranešime tarp D. Henke nuopelnų nurodo tai, kad ji 2004 metais padėjo įkurti iki šiol gyvuojančią lituanistinę Hamburgo mokyklą „Abėcėlė“, yra ne pelno siekiančios lietuvių ir vokiečių draugijos „LiT.art“ kultūros draugijos narė, Europos lietuvių kultūros centro Hiutenfelde įkūrėja, daugybės renginių lietuvių bendruomenėms organizatorė.

Anot pranešimo, jau du dešimtmečius D. Henke aktyvi veikla padeda palaikyti užsienio lietuvių nuolatinį ryšį su tėvyne, saugoti tautinį identitetą, skatinti lituanistinį švietimą ir puoselėti kultūrines tradicijas lietuvių bendruomenėse.

Rekomendacijas dėl pilietybės grąžinimo už nuopelnus D. Henke pateikė buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lietuvos ambasada Vokietijoje, Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės, Lietuvos ambasada Airijoje, Pasaulio lietuvių bendruomenė.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Jie Vilniaus apygardos administraciniam teismui ginčija Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) spalį priimtą sprendimą.

Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda 2020 metų rinkimams buvo įsteigta Seimui priėmus įstatymą, sudariusį sąlygas tai padaryti, jei balsavusiųjų skaičius naujausiuose rinkimuose buvo didesnis nei 0,9 vidutinio rinkėjų apygardose skaičiaus. Tai yra maždaug 31-32 tūkst. rinkėjų.

VRK sprendimą priėmė remdamasi aktyviu užsienio lietuvių dalyvavimu praėjusiuose prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose, kur atitinkamai balsavo beveik 53 tūkst. ir 40 tūkst. rinkėjų.

Tačiau socdemai teismui teigia, kad „paskutinius rinkimus“ reikia interpretuoti kaip Seimo rinkimus. 2016 metais renkant parlamentą pirmajame ture balsavo daugiau nei 16 tūkst. užsienio lietuvių.

Partijos skunde taip pat rašoma, kad net jeigu sprendimas sukurti vienmandatę remiantis prezidento ir Europos Parlamento rinkimais kaip paskutiniais yra pagrįstas, jis vis tiek prieštarauja įstatymui, leidžiančiam 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį nuo vidutinės apygardos dydžio (nuo 31–32 tūkst. rinkėjų iki 37–38 tūkst. rinkėjų). Pagal šį įstatymo reikalavimą, naujos apygardos galimas rinkėjų skaičius viršytų nustatytas ribas.

„Visos apygardos pagal Konstituciją ir įstatymą turi turėti ribas, o šita apygarda neturi nei ribų, (...) nei apibrėžto apygardos rinkėjų skaičiaus“, – BNS pirmadienį sakė socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas.

„Aš suprantu, kad politinė konjunktūra pastūmėjo valdančiuosius priimti tokį sprendimą, (...) bet jausime sąžinės priekaištus, jeigu paliksime šitą klausimą nenagrinėtą“, – pridūrė jis.

„Labai tikimės, kad teismas kreipsis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar gali egzistuoti apygardos be apibrėžtų ribų ir neatitinkančios įstatymuose numatyto rinkėjų skaičiaus, tai yra plius minus 10 procentų“, – kalbėjo politikas.

Pasaulio lietuviai: toks požiūris – keistas

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sako, kad socialdemokratų skundas rodo keistą valstybės požiūrį į užsienio lietuvius.

„Keistas toks požiūris ir tai rodo, kad valstybė neturi plano, ką reiškia darbas su diaspora“, – BNS teigė D. Henke.

„Esam diasporinė valstybė, bet diaspora, užsienyje gyvenantys piliečiai vis yra atstumiami, vis neįtraukiami į bendros valstybės raidą ir planus“, – pridūrė ji.

Socialdemokratai skundą teismui padavė lapkričio 6 dieną, tačiau apie tai viešai neskelbė.

„Mes iš to viešųjų ryšių nedarome, nemėginame pūsti burbulų, bet manome, kad viskas turi vykti pagal įstatymus, teisės aktus“, – tvirtino G. Paluckas.

Seimo rinkimai vyks kitąmet spalį.

„Skaičiai rodo, kad žmonėms be galo rūpi šitas klausimas. (...) Tai yra kiekvienam, kiekvienos šeimos nariui aktualus klausimas“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė D. Henke.

„Na, o Lietuvoje vyks sprendimas ir, aš manau, kad niekas nežino, kada kokiai šeimai ar asmeniui teks svarstyti tą klausimą ateityje. Tai yra tiesiog Lietuvos ateities klausimas“, – pridūrė ji.

Referendume siūloma nustatyti, kad Lietuvos pilietybės nepraranda „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.

Šiuo metu dviguba pilietybė emigravusiesiems po nepriklausomybės atkūrimo leidžiama griežtesniais išimtiniais atvejais.

Niekas nežino, kada kokiai šeimai ar asmeniui teks svarstyti tą klausimą ateityje. Tai yra tiesiog Lietuvos ateities klausimas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė BNS sakė, kad balsuoti šiame referendume, kitame plebiscite dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir prezidento rinkimuose užsiregistravo beveik 52,7 tūkst. piliečių užsienyje.

Daugiau nei 19,3 tūkst. žmonių užsiregistravo balsuoti Jungtinėje Karalystėje, apie 7,5 tūkst. – Jungtinėse Valstijose, maždaug 1,4 tūkst. – Ispanijoje.

„Mes sumušėme visus rekordus ir tai yra didžiulis signalas, kad užsienio lietuviams irgi yra įdomi Lietuvos politika“, – teigė Pasaulio lietuvių bendruomenės lyderė.

Tačiau ji tvirtino, kad kai kurie užsienio lietuviai negavo balsavimo vokų laiku ir todėl negalės pareikšti savo valios.

„Elektroninis arba internetinis balsavimas ateityje galėtų, man atrodo, būtent užsienio lietuviams arba gyvenantiems užsienyje lietuviams suteikti galimybę aktyviau dalyvauti visuose rinkimuose“, – sakė D. Henke.

Pasak jos, vykstantis pilietybės referendumas yra sėkmingas vien dėlto, kad apie šį klausimą pradėta aktyviai kalbėti.

„Aš manau, kad tai yra be galo gerai, bet galėjo taip būti jau metus, dvejus“, – kalbėjo PLB pirmininkė.

Vis dėlto D. Henke pabrėžė, kad jeigu žmonės nenubalsuotų už dvigubos pilietybės išplėtimą, valdžiai reikės ieškoti būdų stiprinti ryšį su užsienio lietuviais, nes „lietuviai liks išvažiavę, jie ir toliau išvažiuos“.

Šalies savivaldybėse pirmadienį prasidėjo balsavimas rinkimuose ir referendumuose, jis truks iki penktadienio. Rinkimų ir referendumų diena bus sekmadienis.

Susitikimo metu diskutuota, kaip kartu susitelkus paskatinti užsienyje bei Lietuvoje gyvenančius tautiečius būti aktyvius ir dalyvauti sprendžiant svarbiausius Lietuvos klausimus.

„Artėjantis referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo yra ypatinga galimybė susitelkti ir parodyti, kad esame vieninga tauta, neabejinga ir pilietiška“, - URM pranešime cituojamas L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministerija, koordinuodama Globalios Lietuvos programos įgyvendinimą, kovo 15-17 dienomis Vilniuje surengė užsienio lietuvių pilietiškumo stiprinimo mokymus, kuriuose dalyvauja Jungtinės Karalystės, Airijos, JAV, Vokietijos, Norvegijos ir kitų šalių lietuvių bendruomenių atstovai.

„Svarstysime veto, kas bus nutarta, tada ir matysime, dabar aš negaliu vienas iš karto sakyti. Turbūt nėra neteisingas tas veto – dėl to, kad išskirtas vienas straipsnis yra, tai galbūt dar bandysime kokių kitokių variantų daryti“, – po susitikimo penktadienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, paklaustas, ar išlieka nusiteikimas Seime atmesti šalies vadovės veto.

Jis taip pat aiškino, kad pasirengimo referendumui strategija neturėtų skirtis nuo to, koks referendumo metu turės būti pasiektas balsuojančių aktyvumas.

„Čia strategijų daug nėra, čia tiesiog turi ateiti tie žmonės, kurie balsuoja, tai tokios ir strategijos – kad jie būtų paskatinti ateiti“, – teigė V. Pranckietis.

Čia strategijų daug nėra, čia tiesiog turi ateiti tie žmonės, kurie balsuoja, tai tokios ir strategijos – kad jie būtų paskatinti ateiti.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke po susitikimo savo ruožtu dėstė, jog tikisi, kad aukščiausi valstybės vadovai agituos aiškindami, ką reiškia pilietybės išsaugojimas ir kad Lietuvai reikalingi piliečiai. Be kita ko, ji pabrėžė, kad svarbu, jog Seime būtų greičiau priimti sprendimai dėl referendumo datos ir kitų organizacinių klausimų bei pradėtas šviečiamasis darbas.

„Mes esame gana susirūpinę, kad vasara prabėgo, liko devyni mėnesiai būtent iki prezidento rinkimų, su tais prezidento rinkimais surišamas galimas referendumas, ir esame sunerimę, kad iš tikrųjų dar jokie žingsniai konkretūs nėra pradėti“, – sakė D. Henke.

Ji pasidžiaugė sulaukusi V. Pranckiečio pažado, kad referendumo klausimai bus sprendžiasi Seimo rudens sesijos pradžioje.

Politikai svarsto galimybę su prezidento rinkimais kitais metais skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo. Dvigubos pilietybės galimybės siekia išeivių bendruomenė.

Seimas pavasario sesijoje priėmė pataisas, kurios leistų dvigubą pilietybę įteisinti už tai pasisakius daugiau kaip pusei referendumo dalyvių, o ne visų piliečių, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė šias pataisas grąžino Seimui svarstyti iš naujo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Valdančiųjų atstovai anksčiau yra sakę, kad planuoja veto atmesti ir kartu kreiptis į Konstitucinį Teismą, jog jis įvertintų, ar žemesnė referendumo kartelė neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

„Prašome visų politinių partijų susitelkimo ir bendro darbo vienijant žmones šiam svarbiam apsisprendimui“, – penktadienį paskelbtame pareiškime sako Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.

Pareiškimas paskelbtas po naujausios apklausos, ji rodo, kad Lietuvos gyventojai stipriai remia dvigubos pilietybės idėją.

„Pasaulio lietuvių bendruomenė džiaugiasi, kad pilietybės išsaugojimo lietuviams idėja stipriai palaikoma Lietuvoje“, – rašoma pareiškime.

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo „vienareikšmiškai bus surengtas“ per kitus prezidento rinkimus 2019 metais. Nors čia pat pripažįsta įžvelgiantis grėsmę, kad balsavimas gali žlugti dėl mažo aktyvumo.

Naujausia apklausa rodo, kad, nepaisant didelės gyventojų paramos dvigubai pilietybei, ketinančių dalyvauti referendume balsų neužtektų priimti tokioms Konstitucijos pataisoms.

Pasak S. Skvernelio, dar yra laiko situacijai pakeisti, o „Vyriausybė, Seimas ir kitos institucijos turi padirbėti, kad referendumo rezultatai būtų sėkmingi“.

„Skaičiai rodo, kad dauguma gyventojų yra už tai, bet yra iššūkis, kad ateitų kuo daugiau piliečių ir išreikštų valią, matome, kad yra grėsmė, gali neateiti, ir nesurinksime daugiau kaip pusės visų gyventojų šalies balsų“, – penktadienį žurnalistams Akmenėje sakė premjeras.

„Dėl to turime padirbėti, manau, kad yra pagrindas geras, turime dar laiko, tik žmonės gali nuspręsti labai svarbų klausimą referendumo būdu, ar mes norime išlaikyti kuo tampresnius ryšius su lietuviais, kuriam pasaulio krašte jie begyventų“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Anot jo, neabejotina, kad referendumas bus surengtas su prezidento rinkimais.

„Referendumas bus vienareikšmiškai surengtas, net neabejoju, kad bus sutapatintas su prezidento rinkimų datomis. Labai svarbu šalyje gyvenančių piliečių dalyvavimas, aišku, būtų keista, jei tokiam svarbiam referendume dalyvavusių užsienio piliečių būtų tiek, kiek per praėjusius Seimo rinkimus, tada atrodo, vardan ko mes tai darome“, – sakė S. Skvernelis.

Seimo didžiausios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad „skaičiai keistųsi gerąja prasme pradėjus labai aktyvią pasiruošimo referendumui diskusiją“.

„Sprendimai bus priimti, manau, rugsėjį–spalį, ir tas pasiruošimas, manau, didins tik pritariančių skaičių“, – BNS teigė „valstiečių“ seniūnas.

Pasak R. Karbauskio, taip pat Seimas toliau sieks sumažinti kartelę, reikalingą referendumui dėl dvigubos pilietybės.

Seimas priėmė pataisas, kurios leistų dvigubą pilietybę įteisinti už tai pasisakius daugiau kaip pusei referendumo dalyvių, o ne visų piliečių, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė jas grąžino dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.

Valdantieji planuoja veto atmesti ir kartu kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad įvertintų, ar žemesnė kartelė neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Tuo tarpu pasirengimas referendumui, anot R. Karbauskio, vyksta, kokiomis sąlygomis jis bebūtų rengiamas – su aukštesne ar žemesne kartele.

Seime dirbanti pasirengimo referendumui grupė yra apsisprendusi dėl siūlomos formuluotės, ketinama balsavimą rengti dvi dienas, svarstoma plėsti balsavimo užsienyje vietų skaičių.

„Mūsų sprendimas daryti referendumą dvi dienas, su abiem prezidento rinkimų turais, tai labai didelis žingsnis, kad dalyvaujančių žmonių skaičius padidėtų. Užsienio lietuviams nespėja suvaikščioti laiškai, dabar balsavimas prasitęs dar dvi savaites, mes šnekėjom su Pasaulio lietuvių bendruomene, tai labai gerai“, – teigė LVŽS vadovas.

Užsienio reikalų ministerijos užsakymu liepos pabaigoje atlikta gyventojų apklausa rodo, kad ketinančių referendume dalyvauti ir už dvigubos pilietybės įteisinimą balsuoti piliečių balsų nepakaktų tokioms Konstitucijos pataisoms priimti.

Apklausos duomenimis, referendume dėl dvigubos pilietybės dalyvautų 57 proc. šalies gyventojų, už tokią Konstitucijos pataisą linkę pasisakyti 71 proc. gyventojų, tačiau jai priimti reikia daugiau kaip pusės visų – ne tik dalyvaujančių balsavime – balso teisę turinčių piliečių „už“.

Liepos pabaigoje įmonės „Spinter Research” atliktos apklausos metu gyventojų buvo klausiama, ar jie pritaria, kad būtų nustatyta, jog pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios kitos šalies pilietybę, neprarastų Lietuvos pilietybės.

Tam visiškai pritarė 33 proc. ir buvo linkę pritarti 38 proc. apklaustųjų, tad iš viso dvigubos pilietybės įteisinimą palaiko 71 proc. gyventojų. Priešingą nuomonę išreiškė 12 proc. gyventojų: 5 proc. nepritaria visiškai, 7 proc. yra linkę nepritarti.

Klausiami, ar dalyvautų referendume, jei jis vyktų 2019 metais, teigiamai atsakė 57 proc. gyventojų, neigiamai – 16 proc., o 27 proc. sakė esantys neapsisprendę.

Politikai svarsto galimybę su prezidento rinkimais kitais metais skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Dvigubos pilietybės galimybės siekia išeivių bendruomenė.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

„Dėkoju už pasitikėjimą, už įvertinimą. Dirbsime visi kartu, laukia didžiuliai iššūkiai, 2019 metai: ir rinkimai, ir referendumas, ir Pasaulio lietuvių metai. Turime stiprinti bendruomenes viduje, ir su žvilgsniu visada, visais darbais atsigręžti į Lietuvą“, – sakė trejų metų kadencijai perrinkta D. Henke.

Iš 118 balsavime dalyvavusių PLB Seimo atstovų už D. Henke savo balsą atidavė 86 pasaulio lietuviai. Jos konkurentė buvo Didžiosios Britanijos atstovė Dalia Asanavičiūtė.

Taip pat buvo naujai išrinktos PLB valdyba, kontrolės ir ginčų komisijos.

PLB Seimas yra aukščiausias išeivių bendruomenės valdymo organas, į kurį tradiciškai kraštų rinkti atstovai renkasi kas trejus metus.

Šią savaitę nuo pirmadienio posėdžiavusiame PLB Seime dalyvavo atstovai iš 33 šalių.