„Dėl kompensacijų dar per anksti kalbėti, nes reikia įvertinti pirmiausia žalą, realią patirtą žalą. Kadangi paskelbta ekstremali situacija, savivaldybė (Jonavos rajono – BNS) turi nustatyti komisiją žalai, suformuluoti padarytos žalos poreikį ir kreiptis į Finansų ministeriją“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė D. Miniataitė.

Anot jos, negalima skaičiuoti žalą, padauginus 1,6 mln. žvėrelių iš galimos jų rinkos kainos, „kaip šiandien buvo pasakyta“.

„Manau, tai žymiai sudėtingesnis procesas ir negaliu atsakyti konkrečiai, kaip ta žala bus dengiama, nes tiesiog nežinau“, – pridūrė ji.

Kandidatė į žemės ūkio ministres taip pat taip pat pabrėžė, kad siekiant suvaldyti situaciją audinių ūkiuose, turi būti testuojami darbuotojai.

„Situacija yra nepavydėtina, reikia pripažinti, yra visos galimybės kad toliau šitas virusas gali plėstis ir į kitus ūkus, tuomet, aišku, biosaugos dalykai, vienas iš prioritetų – darbuotojų tikrinimas, testų darymas, nes sergantys darbuotojai užkrečia žvėrelius“, – teigė D. Miniataitė.

Viceministras Egidijus Viskontas trečiadienį teigė, jog kompensacijoms kailinių žvėrelių verslui reikėtų išmokėti apie 24-26 mln. eurų.  Anot jo, galimų kompensacijų „nuodugnus skaičiavimas“ dar neatliktas, o tokia išmokų suma paskaičiuota, jei reikėtų sunaikinti bandų motinas ir tektų uždaryti fermas.

Anot jo, 24 mln. eurų pakaktų kompensuoti maždaug 40 tūkst. motininių audinių sunaikinimą.

Praėjusią savaitę Jonavos rajono Vilkijos ūkio ir „Danmink“ fermose nustačius koronavirusą žvėreliams ir darbuotojams, savivaldybėje šį pirmadienį įvesta ekstremali padėtis. Tai leis numatyti kompensacijas už audines. 

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad šiuo metu daugiau koronaviruso židinių Lietuvos  kailinių žvėrelių ūkiuose nėra.

„Po susitikimo prezidentas atkreipė dėmesį į tai, kad kandidatė turi ilgametę patirtį žemės ūkio sektoriuje, yra labai gerai susipažinusi su sektoriaus problematika, turi vadinamą institucinę patirtį iš žemės ūkio ministerijos, labai gerai pažįsta toje srityje dirbančius žmones ir tai yra jos neabejotini privalumai“, – po G. Nausėdos susitikimo su pretendente į ministro postą sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Pasak jo, G. Nausėda pasigedo ilgalaikės vizijos, kaip žemės ūkis galėtų būti transformuojamas į aplinkai palankų, didesnę pridėtinę vertę kuriantį sektorių ir kaip jis galėtų labiau prisidėti prie regioninės politikos stiprinimo.

„Taip pat prezidentas pasigedo aiškesnės vizijos, kaip galėtų būti sprendžiami neefektyvumo ir skaidrumo klausimai, susiję su Nacionaline žemės tarnyba“, – sakė prezidento atstovas.

Tuo metu D. Miniataitė teigė, kad pokalbis su prezidentu buvo dalykiškas, o vienas pagrindinių jos prioritetų – pasirengimas naujajai Europos Sąjungos finansinei perspektyvai.

Dalia Miniataitė/P. Paleckio (Fotobanko) nuotr.

„Prioritetai yra labai aiškūs, tai yra naujasis laikotarpis, turime parengti programas, kad galėtume dešimt metų naudotis parama, toliau yra dalykai, susiję su aukštesne pridėtine verte, kuri yra nepakankama žemės ūkyje. Skaitmeninimas yra ne mažiau svarbus, trumpų grandinių plėtra ir galimybė užsidirbti, gauti pajamas smulkiems ūkiams ir, be abejonės, kaimo gaivinimas“, – žurnalistams po susitikimo sakė D. Miniataitė.

Be to, ji ketina skirti dėmesio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos bei klimato kaitos mažinimui  bei ekologinei žemdirbystei.

Prezidentas pasigedo aiškesnės vizijos, kaip galėtų būti sprendžiami neefektyvumo ir skaidrumo klausimai.

„Žemdirbiai turės per šituos ketverius metus ne tik daug ko išmokti, gauti informaciją, bet ir technologiškai persiorientuoti ir pakeisti daugeliu atveju technologijas, kad ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos – BNS) būtų suvaldyta“, – teigė kandidatė.

Ji kol kas neatskleidė, kokią komandą formuotų, tačiau neatmetė, kad joje būtų dabar ministerijoje dirbantys žmonės.

„Neneigiu, kad komanda gali būti suformuota iš Žemės ūkio ministerijoje dirbančių kolegų“, – sakė D. Miniataitė.

59-erių D. Miniataitė ministerijos kanclere dirbo nuo 2009 metų, pernai ji savo noru atsistatydino ir tapo ministerijos vyriausiąja patarėja.

Nuo 2004-ųjų ji dirbo ministerijos sekretore, 2001-2004 metais buvo žemės ūkio viceministrė, o 1998-2001 metais – Žemės ir maisto ūkio integracijos į Europos Sąjungą departamento vadovė.

Kaip vieną svarbiausių darbų ji nurodė pridėtinės vertės kūrimą ir konkurencingumo didinimą žemės ūkyje, dėmesį naujajai ES finansinei perspektyvai.

„Kalbu kaip kandidatė, Vyriausybės programos nesame susiformavę ir tikrai jos nepristatinėju, bet, mano supratimu, pirmas dalykas yra vis dėlto, kalbame apie pridėtinę vertę žemės ūkio ir maisto sektoriuje ir žuvininkystėje. Tas jau pastebėta net tik mūsų, bet pastebi ir Europos Komisijos ataskaitos, kad nežiūrint, jog milijardinės paramos ateina, proveržio šitoje srityje nėra“, – žurnalistams antradienį sakė D. Miniataitė.

Jos teigimu, pridėtinė vertė sektoriuje turi atsirasti naudojant inovatyvias technologijas, aukštesnės vertės produktų kūrimo grandines.

„Čia tikriausiai reikia irgi paminėti transformaciją iš tradicinės ekonomikos, pagrįstos iškastiniais ištekliais, į bioekonomiką – jos pagrindiniai akcentai yra dedami biomasei (...) Ir dar vienas iššūkis, jeigu pažiūrėsime į (...) moderniausias šalis, tai šiandien pirmieji prioritetai yra žiediškumui, taigi, mūsų linijines technologijas teks per tą dešimtmetį reorganizuoti į žiedines. Tai irgi, matyt, papildomi iššūkiai“, – sakė ji.

Pasak pretendentės į ministrus, didelį dėmesį teks skirti ir 2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) finansinei perspektyvai.

Šiandien pirmieji prioritetai yra žiediškumui, taigi, mūsų linijines technologijas teks per tą dešimtmetį reorganizuoti į žiedines.

„Dabar taip, kaip išsidėliosime strategiškai paramos dalykus ir pagrindinius programinius dokumentus, gyvensime ateinanti dešimtmetį. Tai yra labai svarbu – patiems susitelkti, būtinai rasti dialogą su socialiniais partneriais“, – sakė D. Miniataitė.

Jos nuomone, vertėtų stengtis suaktyvinti vidutinių ūkių dalį, kad „jie taptų prekiniais, komerciniais ūkiais, ir būtų daugiau ekonomiškai stabili“.

„Jeigu žiūrėsime tradicinį ūkį, tai čia ir ministras A. Palionis apie tai kalbėdavo, kažkur tarp 50-100 hektarų, tai tas marginalus ūkis, kuris dar nėra stabilus ūkis, kad jau gali būti ramus dėl savo ekonominių pajėgumų“, – kalbėjo ji.

D. Miniataitė sakė, jog reikia taisyti situaciją ir su vadinamaisiais deklaratyviais arba „sofos“ ūkininkais.

„Sofos“ ūkininkai, jeigu tai yra žemės ūkio paskirties žemė ir vieną kartą nušienaujama, tai mūsų vienas iš pagrindinių resursų neišnaudojamas, – neturime kažkokių iškasenų, kalnų aukso ar panašiai. Tai šitoje vietoje taip, turėtume efektyviau naudoti žemę kaip vieną iš gamybos priemonių“, – kabėjo pretendentė į ministrus.

Pasiūlymas tapti ministre buvo netikėtas

D. Miniataitė teigė nesitikėjusi pasiūlymo tapti ministre ir rimtai įvertinusi siūlymą.

„Net negalvojau, net nesapnavau. (...) Galvojau, žinoma, galvojau (apie siūlymą – BNS), bet įvertinau kai kuriuos momentus ir manau, kad apsisprendžiau kandidatuoti. Įvertinau tai, ką galėsiu padaryti, kokius turiu gebėjimus, patirtį, žinias, informaciją, žinojimą apie sektorių, apie visą sistemą“, – žurnalistams kalbėjo D. Miniataitė.

„Turiu panašių patirčių dirbant panašų darbą, kadangi buvau viceministrė ir dalyvavau derybų procese dėl narystės Europos Sąjungoje“, – sakė ji.

Ji nurodė esanti centro dešiniosios pakraipos pažiūrų, tačiau tikino jų neakcentuojanti. 

Įvertinau tai, ką galėsiu padaryti, kokius turiu gebėjimus, patirtį, žinias, informaciją, žinojimą apie sektorių, apie visą sistemą.

„Galbūt, sakyčiau, centro dešiniosios. Ta prasme, manau, kad normalios tos pažiūros, čia nieko bendro neturi (...) Manau, kad aš daugiau dabar fokusuojuosi į darbus, tikrai didelis paketas darbų laukia. Tai šiuo atveju pažiūros galbūt nėra taip ir svarbu“, – sako D. Miniataitė.

Pretendentė į ministro pareigas teigė, kad su visais ministrais rasdavo kalbą, nepriklausė jokiai politinei partijai ir kol kas neplanuoja stoti.

D. Miniataitės kandidatūra buvo pateikta paskutinė iš viso naujo formuojamo ministrų kabineto. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad D. Miniataitė gerai žino ministerijos darbą, iššūkius, labai svarbią klimato kaitos temą, „nes mes turime rasti protingų sprendimų, kaip nesunaikinti prekinio žemės ūkio ir atliepti klimato kaitos ir žaliosios ekonomikos tikslus“.

59-erių D. Miniataitė ministerijos kanclere dirbo nuo 2009 metų, pernai ji savo noru atsistatydino ir tapo ministerijos vyriausiąja patarėja.

Nuo 2004-ųjų ji dirbo ministerijos sekretore, 2001-2004 metais buvo žemės ūkio viceministrė, o 1998-2001 metais – Žemės ir maisto ūkio integracijos į Europos Sąjungą departamento vadovė.

„Jeigu mano kandidatūra bus patvirtinta, teiksiu ponią Dalią Miniataitę žemės ūkio ministro pareigoms užimti, ji buvo ilgametė ministerijos kanclerė, po to galbūt buvo stumtelta į šoną, nes ne visiems įtiko“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

I. Šimonytė teigė, kad D. Miniataitė gerai žino ministerijos darbą, iššūkius, labai svarbią klimato kaitos temą, „nes mes turime rasti protingų sprendimų, kaip nesunaikinti prekinio žemės ūkio ir atliepti klimato kaitos ir žaliosios ekonomikos tikslus“.

59-erių D. Miniataitė kanclere dirbo nuo 2009 metų, pernai ji savo noru atsistatydino ir tapo ministerijos vyriausiąja patarėja.

Nuo 2004-ųjų ji dirbo ministerijos sekretore, 2001–2004 metais buvo žemės ūkio viceministrė, o  1998–2001 metais – Žemės ir maisto ūkio integracijos į Europos Sąjungą departamento vadovė.

Ministerijos svetainėje pateikiamais duomenimis, kanclere D.Miniataitė dirbo nuo 2009 metų. Jiiš pareigų pasitraukė savo noru.

Gruodžio pabaigoje valdžia nusprendė, kadkancleriai tampa politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojais.

Po šio pasikeitimo kanclerės pareigų neteko ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Danguolė Juozapavičienė.Ji iš pareigų pasitraukė šalių susitarimu.