Pasak komisijos atstovės Loretos Kimutytės, ši pareigybė departamente komisijos pirmininkės įsakymu įsteigta liepos 24 dieną. Aplinkos ministeriją D. Krinickas paliko liepos 20-ąją.

„Reikėjo stiprinti patį departamentą, ieškojome žmonių. Kaip matėte, pareigybės aprašyme labai aukšti ir reikalavimai, nes departamentas labai jaunas, darbų daug, šilumos sektoriaus reguliavimo klausimai labai aktualūs. Tuo labiau, mūsų departamento direktorė išėjo į motinystės atostogas“, – komentavo L. Kimutytė.

Jos teigimu, D. Krinickas komisijoje dirba nuo rugpjūčio 22-osios.

„Komisija skelbė konkursą ir Valstybės tarnybos departamentas pasiūlė kandidatą iš rezervo (valstybės tarnautojų – BNS) – kadangi jis atitiko visus kriterijus. Tai čia normali praktika, mes šiemet turėjome jau kelis žmones iš rezervo“, – BNS sakė

Pats D. Krinickas BNS sakė atkūręs savo kaip karjeros valstybės tarnautojo statusą ir atitikęs reikalavimus naujoms pareigoms.

„Procedūra pagal Valstybės tarnybos įstatymą: aš atsistačiau karjeros valstybės tarnautojo statusą, patekau į rezervą ir man esant rezerve, jau tokiu atveju, jei atitinka kvalifikacinius reikalavimus (...) galima pretenduoti į tam tikras pareigybes – taip ir atsitiko“, – BNS teigė buvęs viceministras.

D. Krinickas, be kita ko, komisijoje nagrinės kitų institucijų parengtų teisės aktų projektus, teiks pasiūlymus dėl jų, dalyvaus, Kainų komisijai tikrinant jos reguliuojamas įmones.

„Departamentas kuruoja šilumos ir vandens kainų tiek skaičiavimą, tiek peržiūras, derinimo klausimus, inicijuoja ir dalyvauja audituose, rengia metodikas ir pan. – šias funkcijas man ir reikės kuruoti“, – teigė D. Krinickas.

Iš Aplinkos ministerijos, kurioje dirbo nuo 2004-ųjų metų, D. Krinickas nusprendė trauktis dėl asmeninių priežasčių. Tuomet jis nekomentavo, ar jo pasitraukimas yra susijęs su premjero pozicija dėl kogeneracinių jėgainių.

Pirmadienį jis išsamiau neaiškino pasitraukimo iš Aplinkos ministerijos priežasčių.

„Kažko naujo tikrai nepasakysiu, tiesiog tokios, kokios buvo anksčiau įvardytos, tokios ir lieka“, – BNS sakė D. Krinickas.

Viceministro poste jis buvo atsakingas už atliekų tvarkymą, vandenų ir taršos prevenciją. Anksčiau jis buvo Atliekų departamento direktorius, vadovavo Vandenų departamentui.

Aplinkos ministro Kęstučio Navicko patarėjas Mindaugas Bajarūnas Eltai sakė, kad kol kas neturi informacijos dėl naujų galimų kandidatūrų į aplinkos viceministro D. Krinicko vietą, jų galbūt bus kitą savaitę.

K. Navickas šią savaitę lankosi Niujorke, kur dalyvauja Jungtinių Tautų Aukšto lygio politiniame forume. Iš JAV ministras grįžta penktadienį.

ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį D. Krinickas patvirtino, jog traukiasi iš aplinkos viceministro pareigų.

D. Krinickas ministerijoje atsakingas už atliekų tvarkymo, vandenų ir taršos prevencijos sektorius.

„Komentuoti (pasitraukimo priežasčių, - ELTA) detaliai nenorėčiau, jas žino ministras, mes esame trumpai pasišnekėję, dėl ko. O daugiau dėl asmeninių priežasčių“, - tada sakė D. Krinickas.

Aplinkos ministras Eltai sakė, kad D. Krinicko sprendimas trauktis iš pareigų jam buvo netikėtas, ir kol kas jis nežino, ką kviesti į šias pareigas.

Ministras vylėsi, kad iki paskutinės D. Krinicko dienos - liepos 20-osios - pavyks rasti naują viceministrą.

„Būtų gerai. Nesu toks naivus. Tiesą pasakius, tuščias lapas. Pradedu galvoti, bet dar neturėjau nė vieno pokalbio“, - praėjusį trečiadienį Eltai sakė K. Navickas.

Aplinkos ministerijoje D. Krinickas dirbo nuo 2004-ųjų. Penkerius metus vadovavo Vandenų departamentui, vėliau tapo Atliekų departamento direktoriumi. Aplinkos viceministro pareigas pradėjo eiti praėjusių metų spalį.

„Tokio pareigūno su ilgamete institucine atmintimi pasitraukimas – nemaža netektis ministerijai. Esu dėkingas už jo pastangas vadovaujant sudėtingoms aplinkos sektoriaus sritims. Vertinu D. Krinicko indėlį valstybinei aplinkos apsaugos kontrolei stiprinti, atliekų tvarkymo sistemai skaidrinti. Linkiu jam kuo didžiausios sėkmės naujoje veikloje“, – pranešime spaudai teigė aplinkos ministras.  

D. Krinickas buvo atsakingas už atliekų tvarkymo, vandenų ir taršos prevencijos sritis.

K. Navickas sako priekaištų dėl jo darbo neturintis.

Aplinkos ministerijoje Dalius Krinickas dirba nuo 2004-ųjų. Prieš tapdamas viceministru, jis buvo Atliekų departamento direktoriumi, dar prieš tai penkerius metus vadovavo Vandenų departamentui. Paskutinė viceministro darbo diena ministerijoje – liepos 20-oji.

Paklaustas, ar jo pasitraukimas yra susijęs su premjero pozicija ir kogeneracinėmis jėgainėmis, D. Krinickas portalui 15 min.lt teigė nenorintis to komentuoti: „Aš tiesiog nenorėčiau komentuoti. Ta prasme, nei kažko patvirtinti, nei paneigti. Tiesiog dėl asmeninių priežasčių ir tiek“.

BNS primena, kad aplinkos viceministru D. Krinickas pradėjo dirbti pernai spalio pabaigoje, iki tol jis vadovavo Aplinkos ministerijos Atliekų departamentui.

Naujienų portalas delfi.lt antradienį pranešė, kad viceministro deklaracijos priede „Ryšiai su fiziniais asmenimis“ kaip interesų konfliktą galinčius kelti asmenis D. Krinickas nurodė savo pusbrolį, motinos brolį, studijų bendrakursį bei bendrakursę, buvusį dėstytoją, bendraklasę, žmonos brolį, taip pat jos buvusį sutuoktinį bei žmonos pusseserės pažįstamą.

„VTEK vertinimu, visi anksčiau paminėti viceministro deklaruoti asmenys nepriskirtini ypatingiems asmens duomenims. Todėl komisija kreipėsi į viceministrą D. Krinicką, nurodydama patikslinti privačių interesų deklaraciją taip, jog viešintini duomenys nebūtų pažymėti kaip ypatingi asmens duomenys“, – naujienų portalui nurodė laikinasis VTEK vadovas Saulius Katuoka.

Aplinkos viceministras teigė asmenų tapatybių neatskleidžiantis, nes jų vardų ir pavardžių viešinimas gali prieštarauti duomenų apsaugos įstatymams.

D. Krinickas sako papildomai kreipęsis į VTEK, kad išsiaiškintų, ar iš tikrųjų paviešinęs šiuos duomenis pažeistų įstatymus.

Viceministras teigia buvęs komisijos informuotas, kad galutinį sprendimą dėl neatskleidžiamų asmenų paviešinimo gali priimti pats.

„Gavęs VTEK atsakymą, priimsiu sprendimą dėl deklaracijoje nurodytų asmenų vardų ir pavardžių viešinimo“, – sakė D. Krinickas.

Politikas antradienį BNS atsiųstame komentare taip pat užsiminė buvęs „iš anksto įspėtas apie galimas užsakomąsias medžiagas viešojoje erdvėje mano atžvilgiu“.

Pasak viceministro, jomis gali būti siekiama paveikti jį dėl pozicijos vadinamajame „Metrail“ skandale ar kitų sprendimų.

„Užsakomųjų publikacijų tikslas – menkinti ne tik mano reputaciją, bet ir manipuliuoti viešąja nuomone tariamu neskaidrumo šešėliu, kuris esą klesti Aplinkos ministerijoje“, – kalbėjo D. Krinickas.

Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia poziciją dėl pakuočių gamintojus ir importuotojus vienijančių organizacijų „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) pateikto taikos sutarties projekto.

Ši sutartis reikalinga siekiant išspręsti verslo ir ministerijos ginčą, kai dėl bankrutavusios atliekų tvarkytojos „Metrail“ išrašytų fiktyvių dokumentų 2018-ųjų išvakarėse šimtai įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti 15 mln. eurų taršos mokesčio už 2013–2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas.

Verslas tikina, kad atliekos nebuvo sutvarkytos dėl „Metrail“ kaltės, todėl papildomų mokesčių mokėti nenori. Ministerija savo poziciją dėl verslo pateiktų pasiūlymui ginčui spręsti žada pateikti artimiausiu metu.

Viceministras persistengė siekdamas būti „super skaidrus“

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad jam pavaldus viceministras Dalius Krinickas persistengė būdamas skaidrus, kai deklaravo devynis galinčius jam kelti interesų konfliktą privačius asmenis.

„D. Krinickas, tiesą pasakius, persistengė. (...) Norėdamas būti super skaidrus jis surašė visą savo familiją, pažįstamus ir visą kitą“, – BNS antradienį sakė ministras.

Savo privačių interesų deklaracijoje kaip interesų konfliktą galinčius kelti asmenis aplinkos viceministras nurodė savo pusbrolį, motinos brolį, studijų bendrakursį bei bendrakursę, buvusį dėstytoją, bendraklasę, žmonos brolį, taip pat jos buvusį sutuoktinį bei žmonos pusseserės pažįstamą.

Visgi jis neatskleidė šių asmenų tapatybių viešai, motyvuodamas, kad taip gali pažeisti asmens duomenų apsaugos įstatymus.

Viceministras šiuo klausimu kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, anksčiau D. Krinickui nurodžiusią, kad kaip ypatingi asmens duomenys nurodyti žmonės yra viešintini.

„Tas per didelis uolumas šitoje vietoje jam nepadeda, atsisuka prieš jį. Bet tai, kad jis deklaruoja ir plačiai deklaruoja man, kaip vadovui, kokie gali būti tie asmenys, aš vertinu teigiamai“, – sakė aplinkos ministras.

„Jeigu jis deklaravo vežėją, kuris išveža atliekas iš namų, tai truputį juokinga“, – pridūrė jis.

K. Navickas teigė turintis viceministro viešai nepateikiamas asmenų pavardes.

Toks susitarimas pasiektas antradienį aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovų susitikime.

„Suradome du aspektus, ties kuriais apsistojome ir toliau dirbsime. Kadangi atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų yra panaikinta už beveik 15 tūkst. tonų, tai gamintojų atstovai sako, kad yra kiekiai, kurie buvo ir bus surinkti, viršijant Vyriausybės nustatytas užduotis. Jie siūlo padaryti užskaitas mažinant tas tonas. Mes tą principa suprantame ir priimame tą įsipareigojimą“, – BNS sakė aplinkos viceministras Dalius Krinickas.

Gamintojai ir importuotojai teigia, jog 2016-2017 metais jie sutvarkė daugiau nei reikalaujama atliekų, taip pat įsipareigojo viršyti normas 2018–2020 metais. Taip, anot jų, būtų padengta 2013-2015 metais nesutvarkytų apie 15 tūkst. tonų metalo ir plastiko pakuočių.

„Antra, gamintojai įsipareigojo nupirkti arba finansuoti papildomai 50 tūkst. pirminio rūšiavimo konteinerių komplektų“, – pridūrė D. Krinickas.

Anot jo, taikos sutartį dar turės patvirtinti teismas, nagrinėjantis įmonių ir aplinkosaugininkų ginčą.

Dėl „Metrail“ išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų 2018-ųjų išvakarėse šimtai įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti 15 mln. eurų taršos mokesčio už 2013–2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas.

Aplinkosaugininkai 2015–2017 metais tikrino bendrovę „Metrail“ ir nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

D. Krinickas sako, kad pasiekus susitarimą su įmonėmis, iš jų nebus reikalaujama sumokėti papildomų sumų.

„Pagrindinis aspektas yra tas, kad ne sankcijos yra prioritetas, o visi kiti įsipareigojimai – atliekų sutvarkymas ir investicijos į infrastruktūrą“, – teigė aplinkos viceministras.

Dėl neteisėtos „Metrail“ veiklos aplinkosaugininkai yra kreipęsi į teisėsaugą. Ikiteisminį tyrimą šiuo metu atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir Vilniaus apygardos prokuratūra.

Ką leido į upelį?

Klaipėdos rajone prie Vilhelmo kanalo gyvenantis Gintaras Lukošius tikina likęs šokiruotas šeštadienį išvysto vaizdelio.

"Kelyje tarp Mickų ir Vaškių išvydau stovinčią autocisterną. Matyti, kaip vairuotojas cisternos turinį galbūt pila į neužšalusį drenažinį upelį. Jis, beje, susisiekia su Minijos upe. Išvydęs mane, užsuko sklendę. Aplink buvo jaučiama smarvė, tikėtina, jog į upelį buvo išleistos fekalijos", – apie įtarimus sukėlusius savo įspūdžius pasakojo gyventojas.

G.Lukošius teršėją nufotografavo ir atvaizdu pasidalijo socialinio tinklo "Facebook" paskyroje.

"Viskas vyko šeštadienį, 12 val. 30 min. Aš paskambinau Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos telefonu. Jį esu išsisaugojęs, nes esu žvejys, medžiotojas ir gyvenu prie Vilhelmo kanalo. Tačiau išgirdau pareigūno paaiškinimą, jog jam laisva diena ir jis neketina niekur vykti. Jis patarė skambinti Bendrojo pagalbos centro 112 telefonu", – pasakojo vyras.

Netrukus, 12 val. 43 min., įvykio liudininkui perskambino Kretingos rajono agentūros specialistas Edmundas Mikaločius, kuriam šį savaitgalį derėjo budėti ir reaguoti į visus Klaipėdos krašte nutikusius įvykius.

"Aš paprašiau jo elektroninio pašto adreso. 12 val. 47 min. jam buvo išsiųsta visa informacija", – įvykių chronologiją dėstė G.Lukošius.

Per toli važiuoti

Ieškant fekalijų autocisternos savininko, jį akimirksniu atpažino dituviškiai.

Dituvos sodų bendrijos gyventojai puolė dalintis internete fotografija apie įtartą teršėją, minėdami, jog verta atsisakyti tokio fekalinių šulinių išvežėjo paslaugų, nes elgiamasi nedovanotinai gamtos atžvilgiu.

Gamtosaugininkas E.Mikaločius, vakar sulaukęs žurnalistų klausimo, kodėl nevyko į įvykio vietą, lemeno, jog jam buvo per toli.

"Aš išsiunčiau viską Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūrai. Per Bendrąjį pagalbos centrą 12 val. 39 min. gavome pranešimą. Kadangi ten ne avarija, o kaip sakė, "šūdvežis" pylė srutas, tai, supranti, mes nespėjame nuvažiuoti. Nieko nerasi ten. Turime mašinos numerį. Pranešėjas atsiuntė nuotrauką. Kadangi ten Klaipėdos rajonas, išsiunčiau jų agentūrai, į Gargždus", – aiškino E.Mikaločius.

Paklaustas, ar panašu, jog aplinkosaugininkai "pramiegojo" įtariamą teršėją, E.Mikaločius išpyškino: "Na, taip."

Siuntinėjo laiškus

Klaipėdos rajono agentūros vyriausiasis specialistas Algimantas Pagojus pirmadienio rytą net uždusęs tikino, jog viską skuba aiškintis.

"Rytmetį buvau policijoje, nemačiau, ar kas man ką siuntė. Inspektorius turi nuotrauką, kiek žinau, reikia užsiimti tuojau pat ir nusistatysime transporto priemonę, kieno ji, kas savininkas ir ką ten vežė", – raportavo A.Pagojus.

Specialistas teisinosi, jog kol kas jokios medžiagos jis neturi.

"Kas būdravo, tas turėjo ir nuvažiuoti. Jei yra padarytas pažeidimas, bus nubaustas", – tikino A.Pagojus.

Patikinus, kad kretingiškis jo kolega pats prisipažino, jog įvykio vietoje nesilankė, A.Pagojaus optimizmas atslūgo.

"Na, taip, kaip įrodysi, ar pylė, ar siurbė jis? Tada blogai, kad nevažiavo. Jei pranešta buvo 112 numeriu, turėjo kas nors reaguoti. Bet gal paimsime mėginius, rasime ką? Ne kilogramą, ne litrą juk išpylė", – spėliojo pareigūnas.

A.Pagojus, tik prieš pietus įsijungęs elektroninį paštą, patikino, jog kretingiškio kolegos laiškas jo pašte atsirado pirmadienį, 9 val. 12 min.

"Taip, šiandien. Atsidariau ir matau, kad parašyta, jog būdravo E.Mikaločius ir gavo pranešimą telefonu 112 apie aplinkos teršimą. Susisiekė su pranešėju, yra nuotrauka. Toliau jis rašo: "Geros dienos." Nors bent būtų man paskambinęs", – garsiai savaitgalį budėjusio aplinkosaugininko laišką skaitė A.Pagojus.

Būdravimo tarnyba būdravo

Koks turėtų būti vadinamųjų būdraujančių aplinkosaugininkų darbas, nesugebėjo atsakyti net Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas, laikinai einantis direktoriaus pareigas.

Lietuvių kalbos žodynas teigia, kad žodis "būdrauti" reiškia "neramiai miegoti", "dažnai prabusti".

Į klausimą, kaip bus reaguojama dėl Priekulėje gyventojo užfiksuoto vaizdelio, A.Šepštas atsakė trimis žodžiais: "Gavome. Nukreipėme. Aiškinsimės."

Pamėginus pasiaiškinti, ar regiono aplinkosaugininkų laikinas vadas domėjosi, kaip būdravo jo pavaldiniai, pareigūnas tik gūžčiojo pečiais.

"Nežinau. Yra būdravimo tarnyba, kuri būdrauja. Aš nežinau, kodėl nukreipė į kitą agentūrą. Ką tik gavau iš aplinkos viceministro laišką su rezoliucija "Išsiaiškinti". Aš tik iš jūsų išgirdau, kas kaip siuntinėjo laiškus. Ar važiuoti į vietą, ar ne, sprendžia Vilniuje esanti būdravimo tarnyba", – tikino A.Šepštas.

Jis turėjo galvoje Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Pranešimų priėmimo centrą, kuris buvo įkurtas 2014 m. spalį.

V.Marozas norėtų ilsėtis

"Reikės aiškintis, kodėl kas važiavo ar nevažiavo. Viceministras matė nuotrauką socialiniuose tinkluose. Tik tiek", – lemeno A.Šepštas.

Pasirodo, vaizdelį socialiniame tinkle matė ir Vitalis Marozas, kuris vadovauja Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai.

"Aš per vėlai pamačiau. Nepamenu, kada. Bet aš dar ir atostogose. Jų metu norėčiau ilsėtis, o ne dirbti", – paminėjo V.Marozas.

Beje, dėl šio pareigūno veiksmų Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente jau vyko tyrimas. Tą kartą analogiškoje situacijoje, kai į žvejų iškvietimą V.Marozas nesureagavo, jo karjerą gelbėjo tas faktas, jog inspekcijos automobilis su pareigūnais buvo išsiųstas į teismą Kretingoje.

Už budėjimus – papildomi eurai

Aplinkos viceministras Dalius Krinickas patikino, jog domėsis, kaip klaipėdiečiams seksis išsiaiškinti, ar tinkamai pareigas savaitgalį atliko aplinkosaugininkai.

"Gal jie minėjo 9 val. mano siųstą laišką? Ar nesu socialinių tinklų vartotojas, bet gavęs informaciją persiunčiau Klaipėdai, prašydamas pasiaiškinti situaciją. Vežėją, manau, įmanoma greitai nusistatyti. Aš nežinojau, kad pranešti norėjusiam žmogui teko tiek kartų skambinti, o į įvykio vietą taip niekas ir nenuvažiavo. Neįmanoma nesureaguoti, juk matyti nuotraukoje valstybinis mašinos numeris. Ir vairuotojas matyti. O dar liudininkas vietoje? Na, tai tikrai apmaudu. Būtinai pasidomėsiu tarnybiniu patikrinimu ir jo baigtimi. Beje, už būdravimo dienas skiriamas papildomas atlygis", – neslėpė D.Krinickas.

"Tikiuosi, kad jie bent nuvažiuos pirmadienį ir užfiksuos viską, kol dar neužsnigo. Nesuprantu, kaip taip galima dirbti? Aš buvau įvykio vietoje, aplinkosaugininkai galėjo man paskambinti, būčiau atvažiavęs ir pirštu parodęs, kokioje vietoje viskas įvyko", – stebėjosi Klaipėdos rajono gyventojas, vakar antrą kartą susiruošęs pagelbėti būdravusiems aplinkosaugininkams.

„Europos atliekų mažinimo savaitei skirti renginiai skatina atliekoms suteikti naują gyvenimą – jas perdirbti ar pakartotinai panaudoti. Kiekvienas turime suprasti, kad gamtos ištekliai nėra begaliniai. Ir kuo tausiau juos naudosime, kuo mažiau turėsime atliekų, tuo geriau bus ir aplinkai, ir mums patiems“, – sako aplinkos viceministras Dalius Krinickas.

Europos atliekų mažinimo savaitės, kuri organizuojama kasmet lapkričio mėnesį, pagrindinis tikslas – skatinti visuomenę tausiai naudoti išteklius, siekti, kad susidarytų kuo mažiau atliekų, daiktus naudoti pakartotinai ar prailginti jų naudojimo laiką. Renginių metu jų dalyviai susipažįsta su pagrindinėmis atliekų susidarymo ir tvarkymo problemomis, ieško galimybių mažinti susidarančių atliekų kiekį, tinkamai tvarkyti jau susidariusias atliekas, keičiasi idėjomis apie antrinį jų panaudojimą. Jie iš atliekų gamina žaislus, interjerui ar buičiai skirtus daiktus, siuva daugkartinio naudojimo maišelius, keičiasi nebereikalingais daiktais ir t. t.

Šiemetiniai Europos atliekų mažinimo savaitės renginiai vyks lapkričio 18-26 dienomis. Daugiausia dėmesio numatoma skirti antriniam daiktų panaudojimui. Šių metų šūkis – „Suteik naują gyvenimą”. Akcijai skirtus renginius organizuos savivaldybės, valstybės institucijos, privačios įmonės, švietimo įstaigos, bendruomenės, pavieniai žmonės.

Lietuvoje šiuos renginius koordinuoja Aplinkos ministerija. Šiemet dalyvauti akcijoje, kaip sakė ministerijos Atliekų departamento vyriausioji specialistė Lina Valintėlė, užsiregistravo 120 šalies įmonių, įstaigų ir organizacijų. 19 iš jų renginius organizuos tarptautiniu mastu. Savaitės dalyviai yra suplanavę arti 400 renginių. Tai didžiausias jų skaičius per pastaruosius trejus metus, kai prie Europos atliekų mažinimo savaitės akcijos prisijungė ir Lietuva.

Jis pakeitė prieš dvi savaites iš pareigų pasitraukusį Mindaugą Gudą ir bus atsakingas už atliekų tvarkymo, vandenų ir taršos prevencijos sektorius.

Aplinkos ministerijoje D. Krinickas dirba nuo 2004-ųjų. Prieš tapdamas Atliekų departamento direktoriumi, jis penkerius metus vadovavo Vandenų departamentui.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) yra pradėjusi tyrimą dėl paramos buvusiai aplinkos ministro Kęstučio Navicko darbovietei, kurioje dirbo M. Gudo žmona ir kuriai ministerija skyrė ne vieną milijoną eurų.

Žiniasklaida skelbė, kad K. Navicko sudaryta komisija rekomendavo skirti per 3 mln. eurų paramą „Baltijos aplinkos forumui“, pats ministras įsakymo dėl paramos nepasirašė – tai esą padarė jį pavadavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. K. Navickas nuo praėjusiųjų metų, dienraščio teigimu, yra ir BAF dalininkas.

Premjeras Saulius Skvernelis spalio viduryje teigė, kad M. Gudo pasitraukimas nesusijęs su VTEK tyrimu. Tą patį tvirtino ir aplinkos ministro atstovas Mindaugas Bajarūnas, patikinęs, kad viceministras pasitraukė dėl asmeninių priežasčių.

Nevyriausybinė organizacija Europos aplinkosaugos biuras šią savaitę paskelbė apklausą, kokios pozicijos Europos Sąjungos valstybės laikosi žiedinės ekonomikos, kuria siekiama sumažinti atliekų bei vis daugiau jų perdirbti, atžvilgiu.

Paskelbtos apklausos duomenimis, Lietuva pasisakė prieš, kad 2030 metais būtų perdirbama 65 proc. komunalinių atliekų, šalis nepritaria ir pakartotiniam jų perdirbimui, privalomiems biologinių atliekų perdirbimo tikslams, taip pat kad iki 2018 metų EK iškeltų atliekų prevencijos tikslus bei kad 10 proc. pakuočių būtų perdirbama. Tačiau šalis pritaria, kad gamintojams būtų nustatyti minimalūs atliekų reikalavimai.

Anot biurui atsakymus pateikusio D.Krinicko, Lietuva iš tikrųjų pritaria EK tikslams, tik dėl jų prašo tam tikrų išimčių.

"Tai yra nevyriausybininkų organizacija ir jų truputėlį keistas informacijos surinkimas ir šalių suskirstymas neatitinka realios situacijos. Bendrai klausimynas, kurį atsiuntė iš 5 ar 6 klausimų - jie buvo labai paprasti. Vienas klausimų buvo, ar mes pritariame tikslams. Mes parašėme, kad pritariame tikslams, kurie yra ambicingi, bet realiai pasiekiami", - BNS sakė D.Krinickas.

Anot jo, derybose dėl EK tikslų nėra vienareikšmių atsakymų, pavyzdžiui, Lietuva siekia, jog 65 proc. komunalinių atliekų perdirbimo tikslo įgyvendinimo laikas būtų pratęstas iki 2035 metų.

"Jeigu mes visiškai pritartume tikslams, mums nereikėtų dalyvauti derybose. (...) Mes manome, kad dabartinis ambicijų lygis yra per didelis, bet lygiagrečiai mūsų pozicija tokia, kad mes pritartume 65 proc. atliekų perdirbimui, jeigu mums atsirastų galimybė gauti papildomų penkerių metų pereinamąjį laikotarpį. Jeigu 2030 metais matome, kad nepasiekiame, turėtų atsirasti galimybė prašyti papildomų penkerių metų", - aiškino ministerijos atstovas.

Jis tikino, kad nė vienose derybose Lietuva nepasakė, jog prieštarauja kuriam nors tikslui.

Aplinkos apsaugos komiteto vadovas nustebintas

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika stebisi tokiais apklausos duomenimis. Anot jo, Lietuva turi siekti ambicingų aplinkosaugos tikslų ir susitvarkyti su atliekomis.

"Aš pats buvau Briuselyje, Maltoje aplinkos apsaugos komitetų pirmininkų posėdyje. Tie tikslai yra ambicingi ir jiems pritariu, nes jie mūsų aplinkai draugiški. Visos tos priemonės reikalingos mums tam ,kad sumažintume atliekų srautus į sąvartynus", - BNS sakė K. Mažeika.

Anot jo, Lietuvos pozicija jį nustebino - jo teigimu, jei Lietuvos institucijų pozicija dėl žiedinės ekonomikos iš tikro būtų neigiama, tai reikštų, kad prieštaraujama politikų ambicijoms.

"Vertinčiau tai kaip neatsakingą poelgį ir visiškai nesuderintą poziciją, nes politiniai sprendimai yra visiškai priešingi, kad mes sieksime tų tikslų", - tikino parlamentaras.

Europos Komisija, Europos Parlamentas bei Taryba gegužės pabaigoje pradės galutines derybas dėl žiedinės ekonomikos paketo.

Žiedinės ekonomikos idėja numato, kad naujai kuriama produkcija turėtų būti patvari, pataisoma bei perdirbama. Skaičiuojama, kad 65 proc. komunalinių atliekų turėtų būti grąžinama atgal į ekonomiką - tai yra perdirbama, dėl ko turėtų sumažėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas.