Nuo psichikos sveikatos sutrikimų, gyvenimo su negalia iki lėtinių ligų. Būtent todėl socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ skiria dėmesį šiai problemai spręsti ir taip skatina žmones ,,susprogdinti stigmų burbulą“ ir skirti savo 1,2 proc.  gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį iki š. m. gegužės 2 d. 

Stigmų, susijusių su ligomis, paplitimas yra kompleksinė problema, kurią sukelia klaidingas požiūris apie sergančiųjų bendruomenes, baimę ir žinių trūkumą. Sveikatos sutrikimai dažnai yra stigmatizuojami, o asmenys susiduriantys su diskriminacija ir išankstiniu nusistatymu vengia kreiptis į gydytojus ir eiti sveikimo keliu. Socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ nariai teigia, jog nepagrįsti teiginiai bei užgaulios stigmos sergančiųjų bendruomenes užklumpa dažnai, todėl atėjo metas griauti įsisenėjusias stigmas ir formuoti visuomenę, kurioje augtų supratimas, kad: „prašydamas pagalbos, žmogus netampa silpnu“, „individualieji žmogaus poreikiai nėra našta“, „žmonės su negalia yra visuomenės dalis“, „priklausomybės nėra valios neturėjimas“.

Apie stigmų griovimą kalba ir pats VšĮ „Skirtingos Spalvos“ įkūrėjas Dalius Stankevičius: „Aš manau, kad stigmos yra empatiškos visuomenės orumo, pilietiškumo ir tolerancijos didžiausias priešas. Nei vienas žmogus nepasirinko gimti su tam tikra liga, negalia ar sutrikimu, taip pat nepasirinko meilės kitam jausmo. Stigmos formuoja žmogaus baimę būti žmogumi. Todėl mes, jau antrus metus iš eilės kviečiame visuomenę susprogdinti stigmų burbulą ir po truputį tolti nuo žmonių skirstymo į „mes“ ir „jie“. Socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ tikslas visuomet buvo mažinti socialinę atskirtį ir stengtis formuoti visuomenę, kurioje nebūtų žmogaus nuvertinimo apraiškų.“

Artėjant mokesčių deklaravimo ir 1,2 proc. GPM skyrimo termino pabaigai, iniciatyvos nariai teigia, kad remdami nevyriausybines organizacijas, visuomenė gali prisidėti prie teigiamų pokyčių ir padėti spręsti aktualias problemas, su kuriomis šiandien susiduria visuomenė. Pagal VMI pateiktus duomenis, už 2022 metų mokestinį laikotarpį 77 proc. gyventojų nepaskyrė savo gyventojų pajamų mokesčio dalies paramai, todėl paramai nepaskirta gyventojo sumokėto GPM dalis liko valstybės biudžete. Už 2022 m. mokestinį laikotarpį 35 mln. eurų galėjo būti skirti paramos gavėjams ar politinėms partijoms, tačiau nebuvo paskirti ir liko valstybės biudžete.

Būtent dėl šios priežastis VšĮ „Skirtingos Spalvos“ įkūrėjas skatina žmones nelikti abejingiems ir deklaruoti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalį: „Visoms nevyriausybinėms organizacijoms žmonių parama yra svarbi, nes iš jų gimsta gražūs darbai ar tam tikros pagalbos formos, kuriomis siekiame padėti visuomenės pažeidžiamoms asmenų grupėms. Galbūt net nesusimąstome, bet už organizacijos vardo visuomet stovi laisvą laiką įprasminantys žmonės, kurie savanoriaudami siekia vieno tikslo – padėti tam, kuris negali padėti sau būti lygiaverte visuomenės dalimi. Todėl suteikta finansinė parama yra tarsi parodymas ir įvertinimas darbų, kuriuos atliekame vardan žmonių gerovės“, – teigia D. Stankevičius.

Socialinės iniciatyvos įkūrėjas dalinosi ir pačios viešosios įstaigos planais šiems metams bei apie vis labiau kylantį pasitikėjimą ir palaikymą iniciatyvai: „Su komanda įdedame labai daug širdies, kurią galėtų pajusti tie, kurie jaučiasi pamiršti, nemylimi ir nuolatos nuvertinami. Gyvuodami jau penkerius metus supratome, kad yra labai daug temų, kurios vis dar yra nepatogios visuomenei. Šiais metais planuojame kalbėti apie ankstukus. Apie tą trapią gyvybę mažame žmoguje, kuri negeba pasirūpinti savimi, ir apie tėvus, kurie išgyvena kiekvieną akimirką su jauduliu, kad jų vaikai užaugtų sveiki ir juos suptų palaikanti visuomenė. Mūsų šių metų tikslas – būti arčiau šeimų ir padėti joms ieškoti įkvėpimo ir vilties“, – sako D. Stankevičius. 

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ tiki, jog norint išspręsti problemas, susijusias su sergančiųjų bendruomenės palaikymu, reikalingas daugialypis požiūris, apimantis sąmoningumo didinimą, empatijos ir švietimo skatinimą. Mesdama iššūkį stereotipams, socialinė iniciatyva kviečia rinktis ją ir skirti savo 1,2 proc. GPM dalį bei drauge leistis į spalvotą kelionę.

Pagal „Eurostat“ atliktus tyrimus, depresija visame pasaulyje serga apie 250–300 milijonų žmonių. Pagal šios ligos sergamumą Lietuva užima 10 vietą pasaulyje, o diagnozuojamų atvejų skaičius nuolat auga. Būtent šie rodikliai parodo visuomenės emocinės ir dvasinės sveikatos būklę, todėl labdaros fondas #nebeNORIUGYVENTI sieks suteikti žmonėms, jaučiantiems depresijos simptomus arba jau seniai gyvenantiems su šia liga, pagalbą. Kaip teigia fondo organizatoriai, kad tik kartu su visuomenės palaikymu galime padėti žmonėms, jaučiantiems nuolatinį nerimą, galvojantiems apie savižudybę ar nejaučiantiems gyvenimo džiaugsmo.

Daliaus Stankevičiaus kvietimas prisidėti prie fondo:

Sumanymas steigti fondą kilo po pokalbio su viena iš iniciatyvos herojų Ieva Zasimauskaite.

„Sirgdama depresija, ji pasidalijo patirtimi, kad yra labai daug žmonių, kurie nori sveikti, bet negali finansiškai sau to leisti. Taip 2020 m. pirmą kartą visuomenei pristatėme fondą, kuris kvietė padėti su emociniais sunkumais susiduriantiems žmonėms, nebematantiems tikslo gyventi, nebenorintiems pabusti, kažko siekti ar tikėti gyvenimu po saule. Mūsų tikslas jau trečius metus iš eilės – padėti surasti viltį gyvenimui ir ištarti žodžius NORIU GYVENTI“, – sakė labdaros sumanytojas ir VšĮ „Skirtingos spalvos“ įkūrėjas D. Stankevičius.

Ar patiriami išgyvenimai ir neigiamos emocijos gali daryti įtaką savižudiškam elgesiui? Klinikinė psichologė A. Mockuvienė sako, kad mintys apie savižudybę kyla, kai žmogus patiria labai didelį emocinį skausmą, kuris tuo metu gali būti nepakeliamas. Taip pat žmogus gali išgyventi neviltį, bejėgiškumą, vienišumą, menkavertiškumą, jaustis kitiems našta.  

Aušra Mockuvienė. Goodlife Photography nuotr.

Veiksmingiausi būdai, kaip žmonės gali padėti kitiems, norintiems negyventi su nevilties jausmu, pasak jos, yra bendrystė: „Nesiekčiau tokioje užduotyje veiksmingumo, juo labiau – kovos. Ieškočiau – bendrystės, saugumo, galimybės suprasti, kaip ir kodėl žmogus patiria neviltį. Neviltis gali mažėti ne tiek dėl efektyvių argumentų, kiek patiriant bendrumo išgyvenimą, jaučiantis suprastam, išgirstam, pamatytam.“

Kiekvienas iš mūsų galime padėti kitam svajoti, pamilti, tikėti, pabusti, sveikti, nepasiduoti, pasilikti, pasirūpinti kitu, kalbėtis su šalia esančiu ir svarbiausia – išbūti, nes viskas praeina.

 

D. Stankevičius apie šių metų labdaros fondo komunikacijoje esantį žodį „padėk“ sako: „Šis žodis kviečia visuomenę suprasti, kad žmonės, kurie susiduria su emocinės sveikatos sunkumais ar turi tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų, dažnu atveju, praranda norą ne tik gyventi, bet ir tuo pačiu nejaučia žemiškų gyvenimo dalykų. Todėl kiekvienas iš mūsų galime padėti kitam svajoti, pamilti, tikėti, pabusti, sveikti, nepasiduoti, pasilikti, pasirūpinti kitu, kalbėtis su šalia esančiu ir svarbiausia – išbūti, nes viskas praeina. Net ir tuo metu atrodanti tamsiausia valanda vis tiek po truputį šviesėja.“

Turbūt didžioji dalis visuomenės išgirdusi žodžius „nebenoriu gyventi“ išsigąstų ir nežinotų, kaip elgtis toliau. Kaip tinkamai suteikti emocinę pagalbą? „Aš ir pats prieš keletą metų būčiau nežinojęs, kaip turiu padėti žmogui, kuris ištaria žodžius „nebenoriu gyventi“. Ir tai yra mūsų visuomenės neišmoktos pamokos, kaip galime išgelbėti žmogų, nuo ko prasideda pagalbos kelias. Bet įsileidę žmones giliau į savo vidų, laiku pastebėję jų tam tikrus išgyvenimus, galime jiems padėti eiti sveikimo keliu, suteikti drąsos. O tos drąsos reikia, nes dalis visuomenės vis dar nepatogiai žiūri, klijuoja „ligonio“ etiketes. Be to, reikia suprasti, kad šie žodžiai atsiranda tuomet, kai gyvenimo patiriamas skausmas užgožia kasdienybės džiaugsmą, kurio žmogus tiesiog nebegali jausti, nes aplinkui mato tik tamsą. Dabar, išgirdęs šiuos žodžius, stengiuosi išbūti su žmogumi ir parodyti, kad jis man rūpi“, – mintimis dalijosi labdaros fondo sumanytojas D. Stankevičius. 

Dalius Stankevičius. B. Laurinaitytės nuotr.

Patiems žmonėms, kurie susiduria su nenoru gyventi ar depresija, klinikinė psichologė A. Mockuvienė sako, jog labiausiai linkėtų nelikti vienam su savo skausmu, kančia, neviltimi ir vienišumu: „Radus žmogų, kuriuo gali pasitikėti, su kuriuo saugiai jautiesi, gali lengviau išbūti ir su pačiais sunkiausiais ir aštriausiais jausmais. Juo labiau, kad visi jausmai ir būsenos yra laikini, net jei labai sunkūs ir tęsiasi jau kurį laiką. O sprendimas nusižudyti visgi yra neatšaukiamas.“

D. Stankevičius sako, jog viltis yra, kad kalbėti apie depresiją jau nebėra tabu, ir darome viską, kad jaučiama stigma vis mažėtų: „Aš esu labai laimingas, kad galime kurti tokį fondą, kuris ne tik turi siekį padėti kitiems sveikti, bet tuo pačiu neša ir stigmą griaunančią žinutę apie emocinę sveikatą, kad neturime bijoti ar gėdytis padėti sau ir šalia esančiam. Dvejų metų praėjusio fondo rezultatas yra per 100 žmonių išgelbėtos gyvybės, kurioms pavyko sugrąžinti norą gyvenimui, šeimos kūrimui, meilės sau pažinimui, gebėjimui pabusti ir vykti į darbą ar tiesiog galėjimui pasidžiaugti tuo, kad gali būti.“

Už šios gražios iniciatyvos slepiasi vos keli žmonės ir savanoriai, kurie prisideda prie visuomeninių renginių organizavimo, socialinių kampanijų kūrimo ir pagalbos sergančiųjų bendruomenėms. Iniciatyvos įkūrėjas Dalius Stankevičius sako, jog socialinės iniciatyvos veikla nėra lengvos kasdienybės užsiėmimas. Visgi darbas komandoje, bendras tikslas, atviri pokalbiai, dalijimasis užduotimis padeda tikslus ir svajones vėl ir vėl lipdyti iš naujo. Apie komandos užkulisius, džiaugsmus ir pokyčius dalinasi socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ komandos nariai:

Komandos „Skirtingos Spalvos“ nariai. Zemaitis photography nuotr.

„Kai 2019 m. gruodžio 21 d. visuomenei su komanda pristatėme socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ užmojus ir pagrindinį tikslą – mažinti juntamą socialinę atskirtį, supratau, kad nuo tos dienos manyje sustiprės pamatinių vertybių svarba. Ir, praėjus ketveriems metams, galiu drąsiai teigti, kad taip ir yra. Supratau, kad žmogiškumas ir gebėjimas empatiškai jausti kitus yra tas raktas į santykį su gyvenimu ir tikrumą su žmogumi, ko mums šiomis dienomis taip trūksta. Noriu tikėti, kad žmonės atradę iniciatyvą, galės pažinti savo turimas vertybes ar jas auginti iš naujo“, – sakė iniciatyvos įkūrėjas Dalius Stankevičius. 

Dalius Stankevičius. B. Laurinaitytės nuotr.

Paklausus, kaip atsirado pagrindinė iniciatyvos mintis mažinti atskirtį tarp „mes“ ir „jie“, Dalius atvirauja, jog tai įvyko iš jausmo, kad nors ir esame visi skirtingi, bet neturime būti atskirti: „Juk kiekvienas iš mūsų norime gyvenime turėti lygias teises: galimybę dalyvauti norimo darbo atrankose, nevaržomai nuvykti į parduotuvę ar gydymo įstaigą, dalyvauti mėgstamo atlikėjo ar grupės koncerte, pabūti meno parodoje ar be baimės akyse užlipti ant scenos ir parodyti savo ypatumus. Ir visai nesvarbu, ar aš gyvenu su lėtine liga, sutrikimu ar tam tikra negalios forma, aš dienos pabaigoje vis tiek esu žmogus, nesu jie, tie kiti, bet esu mes“.

Kalbant apie vertybes, iniciatyvos narė Jurgita Bakanaitė sako jaučianti, kad iniciatyva veikia vedama didžiulio tikėjimo: „Tikėjimo, jog iš tiesų galime kažkam padėti, tikėjimo, kad kartu galime daugiau, kad be manęs galbūt nebūtų šalia esančio žmogaus, tikėjimo, kad net vieno žmogaus indėlis gali padaryti didelę įtaką kito žmogaus gyvenimui. Man iniciatyva yra apie žmogų, jausmus, galimybę pažinti ir kažką pakeisti. Nors ir mažais žingsneliais link svarbių pokyčių kiekvienam iš mūsų“.

Jurgita Bakanaitė. B. Laurinaitytės nuotr.

Komandos nariai sako ir tai, jog besikeičianti iniciatyva augina ir juos pačius, o tai ypač skatina pagalbą kitiems. „Komandoje vis juokaujame, kad nuo įkūrimo pradžios tenka praeiti labai daug etapų: nuo scenos rekvizitų nešiojimo iki bendravimo su garbingais srities specialistais, kurie puikiai išmano savo darbą. Tokie etapai ir grūdina, ir leidžia suprasti, kad padėti kitam galime ne tik finansiškai. Pagalbos reikia visada ir visokios: pokalbio, ištiestos rankos ar tiesiog buvimo šalia. Būti iniciatyvos dalimi reiškia būti tuo nedideliu vilties spindulėliu kažkam, ko galbūt net nepažįsti, tačiau žinojimas, kad tą viltį pasėjai kitame žmoguje, yra neįkainojamas. Tą jausmą linkėčiau pajusti kiekvienam“, – atviravo Jurgita. 

Paklausus, ar yra kokių nors įsimintinų ir smagių istorijų, kurios nutiko iniciatyvos gyvavimo laikotarpiu, iniciatyvos narė Deima Jokubaitytė sako, jog visos istorijos ir nutikimai su šia komanda yra įsimintini, o pati komanda jai tapusi daugiau nei tik kolegos: „Turbūt labiausiai man įstrigęs įvykis – Eurovizijos žiūrėjimas. Prieš Irmos Jokštytės istoriją apie gyvenimą su aklumu susitikome visi vieną dieną anksčiau, pasiruošėme renginiui, o vakare su komanda kartu žiūrėjome „Euroviziją“. Labai suartėjome ir būtent tuo momentu supratome, kad esame ne tik komanda, bet ir draugai“.

 Deima Jokubaitytė. B. Laurinaitytės nuotr.

Komandos nariai prisipažįsta ir tai, kad kartais būna tikrai sunku norint įgyvendinti tam tikras idėjas, tačiau įvairių žmonių komentarai ir pagyrimai skatina judėti tolyn. „Nors iniciatyvoje vyrauja labai daug ryškių spalvų, kartais tos spalvos šiek tiek išblunka. Kartais pradedi abejoti savimi, kartais užklumpa jausmas, kad negali padėti visiems, nes vis kažko trūksta – lėšų, žmonių ar laiko, nors idėjų galvoje tiek daug. Tačiau viena gauta žinutė po renginio, vienas komentaras socialiniuose tinkluose, gautas laiškas, kad mūsų kuriamas turinys padėjo kažkam išgyventi sunkias akimirkas, per vieną sekundę panaikina nuovargį, o spalvos vėl ima ryškėti“, – sakė iniciatyvos narė Jurgita. 

Iniciatyvos ženkleliai. G. Depšytės nuotr. 

Apsilankiusiųjų lauks pažintis su nevyriausybinėmis organizacijomis, interaktyvūs žaidimai apie emocinę sveikatą, jautrus ir asmeniškas sveikos gyvensenos mentoriaus Nojaus Berlinsko pokalbis. Tarptautinei tolerancijos dienai skirtą renginį vainikuos jaunosios kartos atlikėjo Manto Ben koncertas. 

Lietuva vis dar grumiasi su problema, kuri ir toliau meta šešėlį tautai – nerimą keliančiu savižudybių skaičiumi. Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2022 m. užfiksuota net  527 dėl šios priežasties prarasti Lietuvos žmonės. Savižudybių problematika kelia didelį susirūpinimą ir skatina vyriausybę ir piliečius skubiai imtis veiksmų. Nors Lietuva šiuo metu susiduria su niūria savižudybių lyderės realybe, galime pasidžiaugti, nes per pastaruosius dešimtmečius savižudybės skaičiai yra mažėjantys. Spręsdama socialinius veiksnius, didindama sąmoningumą ir skatindama atvirą visuomenę, Lietuva gali siekti ateities, kurioje kiekvienas pilietis turėtų galimybę gyventi visavertį ir prasmingą gyvenimą. Būtent todėl socialinė iniciatyva „Skirtingos spalvos“ ir Kauno miesto visuomenės sveikatos biuras organizuodami įvairius renginius, nori įkvėpti nepasiduoti. 

„Šiais metais nutarėme skirti išskirtinį dėmesį mūsų miesto jaunimui, akcentuojant vieną iš labiausiai bendrai savijautai darančių įtaką temų – psichikos sveikatai ir psichologinei gerovei. Pastarųjų kelių metų gyvenimas pandemijoje padarė ryškią įtaką ir nemenką žalą žmonių tarpasmeniniams santykiams, gerai savijautai, o jauni žmonės, vaikai ir paaugliai, ypatingai jautrūs ir jiems reikalinga ugdyti gebėjimą prisitaikyti prie stresinių situacijų“, – sakė Kauno visuomenės sveikatos biuro direktorė Gerda Kuzmarskienė.

Gerda Kuzmarskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Lapkričio 16 d. renginys prasidės nuo nevyriausybinių organizacijų mugės šurmulio. Joje atvykusieji galės išvysti Lietuvos policijos, Jaunimo linijos, Kauno Algio Žikevičiaus saugios vaiko mokyklos, VšĮ Dainavos jaunimo centro, VšĮ Meda Project, VšĮ Vilties žiedo, Lietuvos šaulių sąjungos (Vytauto Didžiojo šaulių 2-os rinktinės) stendus. Visų organizacijų komandos pažada atsakyti į kylančius klausimus, supažindinti su jų kasdiene veikla, įtraukti į edukacines, interaktyvias viktorinas.  

„Renginio pavadinimas „O kas viduje?“‘ mums pasako labai daug, kad iš tikrųjų mes nežinome, kas slypi žmogaus viduje, nes tai, kokias šviesias spalvas matome išorėje, viduje galime neretai sutikti tik tamsias spalvas.

 

Kaip numatyta renginio programoje, nuo 14 val. su psichologe prof. Nida Žemaitiene organizatoriai kvies dalyvauti interaktyviame žaidime, kuriame kartu paneigs emocinės sveikatos stigmas, atsakys į svarbius klausimus savižudybių prevencijos tema.

„Renginio pavadinimas „O kas viduje?“ mums pasako labai daug, kad iš tikrųjų mes nežinome, kas slypi žmogaus viduje, nes tai, kokias šviesias spalvas matome išorėje, viduje galime neretai sutikti tik tamsias spalvas. Būtent dėl to su jaunais žmonėmis reikia kalbėti, parodyti, kad šalia jų visada yra tas, kuris išklausys, padės, kai bus sunku, ar patars, kuriuo keliu eiti. Savižudybių prevencija liečia visus, gaila kiekvieno, kuris pasirenka savižudybės kelią. Mes kiekvienas galime daryti viską, kad išsaugotume gyvybę ir padėtume žmonėms pasilikti. Kartais reikia tik vieno klausimo, ir jau pasidaro šviesiau“, – mintimis dalinosi renginio moderatorius, VšĮ „Skirtingos spalvos“ įkūrėjas Dalius Stankevičius.  

Dalius Stankevičius. B. Laurinaitytės nuotr.

Nuo 14.45 val.  renginio dalyviai galės išgirsti pokalbį su N. Berlinsku, kuris yra prekės ženklo ir sporto klubo „Priklausomi nuo sporto“ įkūrėjas, jėgos ir sveikatingumo treneris, subalansuoto bei sąmoningo gyvenimo būdo mokytojas.

„Labai svarbu prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir suprasti, kad tu nesi vienintelis, kuris patiria problemų, kad per tai eina ar ėjo praktiškai visi, ir imtis veiksmų, kad pagerinti savo situaciją, neįstatant savęs į emocinį ir psichologinį kalėjimą. Kiek daug jaunų, ir ne tik, žmonių išgyvena emocines, psichologines ir dvasines problemas vien iš nežinojimo, galvodami, kad šios problemos yra tik pas juos ir kad visi kiti neina per šiuos sunkumus. Buvimas šio renginio dalimi man reiškia galimybę padėti tiems, kuriems iš tiesų reikia pagalbos, įkvėpti tuos, kurie yra praradę viltį, suteikti motyvacijos gyventi tiems, kurie gyvenimu nebetiki“, –  atviravo būsimo renginio svečias N. Berlinskas. 

Nojus Berlinskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo 15.30 val. renginys baigsis jaukiu Lietuvos jaunosios kartos atlikėjo ir aktoriaus Manto Ben koncertu. Renginio organizatoriai kviečia atvykti į renginį visus, kurie susiduria su sunkiomis emocijomis arba tiesiog nori sužinoti daugiau informacijos apie savižudybių prevenciją.

Kristina Navickienė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Šio renginio tikslas – pakviesti jaunimą ir visus, kurie nori pažinti ir patyrinėti savo emocijas, jausmus, mintis ir išgyvenimus bei semtis įkvėpimo spręsti kylančius sunkumus. Renginio metu kviečiame kalbėti ir ieškoti būdų, kaip išbūti su tuo, kas viduje, o įvykus netikėtoms gyvenimo situacijoms, kurios paveikia mūsų emocinę sveikatą, gebėti susitvarkyti su naujais iššūkiais“, – teigė Kauno visuomenės sveikatos biuro psichologė Kristina Navickienė. 

– Prabėgo tretieji iniciatyvos metai. Kaip jie atrodė?

– Tretieji iniciatyvos gyvavimo metai buvo iš tiesų kitokie. Kaip ir daugeliui, šiais metais visokeriopai keitėsi mūsų gyvenimo ritmas, supratimas į jo trapumą ir laisvės svarbą. Kai atsigręžiu į praeitų metų sausio mėnesį, galiu drąsiai pasakyti, jog tuo metu dirbome su savivaldybėmis, įvairias prekiniais ženklais, tarptautiniu lygmeniu gyvuojančiomis įmonėmis. Turėjome išsikėlę didelius tikslus ir siekius, padėsiančius žmonėms iš arčiau susipažinti su tolerancijos samprata bei socialinės atskirties problemomis Lietuvoje. Deja, bet vasario mėnesį greta didžiai saugomos laisvės į šukes sudužo ir dalis mūsų iniciatyvos svajonių. Žinoma, tikiu, kad bendromis jėgomis dėl žmogiškumo mums pavyks visa tai sulipdyti.

– Ar jūsų minimas iniciatyvos svajonių šukes rinkti ir atgal lipdyti tenka dažnai?

– Socialinės iniciatyvos veikla nėra lengvas užsiėmimas. Esame jauna komanda. Visi turime pagrindinius darbus, mokslus, ne visas kasdienes iniciatyvos užduotis atliekame kupini energijos ir entuziazmo. Visgi, komandiškumas, bendras tikslas, atviri pokalbiai, dalijimasis užduotimis – visa tai padeda tikslus ir svajones vėl ir vėl lipdyti iš naujo. Tiesa, kartais tenka ko nors atsisakyti – šiemet nerengėme du metus iš eilės organizuotos diabeto konferencijos. Buvo to laukiančių ir besidominčių. Turime priimti nelengvus sprendimus, mokėti atsisakyti, vien tam, jog galėtume itin apgalvotai sutelkti jėgas kitiems projektams ar iššūkiams. Kartais tenka priminti vieni kitiems, kas ir kodėl, o žmonių visokiomis formomis ištartas „ačiū“ suteikia vilties ir motyvacijos toliau kurti tolerantišką visuomenę.

Dalius Stankevičius. B. Laurinaitytės nuotr.

– Šiais metais įgyvendinot socialinę kampaniją „Įgalink“.  Kaip ji atrodė?

– Sužinoję, jog kas trečias su negalia gyvenantis žmogus Lietuvoje neturi darbo, panorėjome prisidėti prie pokyčio. Vykdėme į visuomenę orientuotą informacinę kampaniją apie negalias, tačiau išsikėlėm tikslą labiausiai koncentruotis į įdarbinimo procesą tiesiogiai lemiančius asmenis – darbdavius. „Įgalink“ rezultatu tapo mokymai apie negalią turinčių žmonių įdarbinimo procesą. Nuo teorijos apie visus negalios tipus, iki biurokratinių procesų, valstybės teikiamos pagalbos – visa tai mokymų cikle apžvelgėme ir mokėmės vieni iš kitų.

Manau, jog Lietuva pamato vis įvairesnių diagnozių spalvų, bet pažintis su jomis yra vis dar nedrąsi, kelianti įvairių baimių ir nepatogumų. Man visada norisi klausti: kodėl? 

– Su kokiais iššūkiais susidūrėte rengdami kampaniją?

– Ši kampanija tapo iššūkiu ne tik komandai, bet ir prie jos jau nuo birželio mėnesio prisidėjusiems partneriams. Svarbūs buvo klausimai: kaip mes sudominsime įmones prisijungti prie mokymų apie negalią turinčių žmonių įtrauktį į darbo rinką? Ar darbdaviams rūpi ši socialinė atskirtis? Kas turėtų tapti kampanijos pagrindiniu simboliu? Pastaruoju pasirinkome pienės žiedą. Pienė yra piktžolė, tad kvietėme mintis-piktžoles naikinti iš savęs, pamatyti, kokia pienė gali būti graži, ryški ir įkvepianti.

– Kiek kampanija buvo sėkminga?

Manau, jog pakankamai. Negalią turinčių žmonių svarbos klausimas visuomenėje buvo keliamas vis dažniau ne tik internetinėje erdvėje, bet ir radijuje, televizijoje bei kitose medijų priemonėse. Kalbant skaičiais, mūsų mokymų ciklą baigė 42 žmonės. Jie gavo teorines ir praktines žinias, kuriomis, tikiu, dalinsis ir savo darbovietėje. Verta paminėti, jog sulaukėme ir mažų verslų, ir didelių įmonių dėmesio.

– Kokia yra „Skirtingų Spalvų“ komanda? Su kokiais sunkumais tenka susidurti?

– Žodyje „komanda“ man telpa neišsenkantis bendrystės jausmas. Kai kuriems prisijungimas prie iniciatyvos veiklos padeda įprasminti kasdienybės sunkumus, padeda jiems save įprasminti būtyje, savas idėjas paversti tolerantiškumo, socialinio jautrumo bei žmogiškumo pėdsakais, kuriais ateityje mins vis daugiau žmonių. Tiesa, kai esi socialiniame lauke, su sunkumais nesusidurti yra neįmanoma, o pastaruoju metu vis daugiau atsakomybės jaučiame dėl užsitaraujamo pasitikėjimo. Neretai išgirstu, jog mūsų iniciatyvą kuria profesionalai, kurie turi sukaupę patirtį versle, komunikacijoje, partnerystėse, renginių organizavime. Iš tiesų visi esame iki 24-erių metų, su sveikatos temomis iki iniciatyvos neturėję nieko bendro. Visgi, profesionalu gali tapti ir jaunas, ir su negalia gyvenantis ar diagnozę turintis asmuo. Esame dėkingi mumis pasitikinčiais verslo ir sveikatos atstovais, esame atviri pasiūlymams, pokalbiui, bendroms idėjoms bei projektams.

– Ar Lietuva jau pažįsta daug spalvų?

– Manau, jog Lietuva pamato vis įvairesnių diagnozių spalvų, bet pažintis su jomis yra vis dar nedrąsi, kelianti įvairių baimių ir nepatogumų. Man visada norisi klausti: kodėl? Juk žmogus su diagnoze ar be jos vis tiek yra žmogus. Jis turi jausmus, geba jais kalbėti, matyti, įkvėpti kitą bei pažinti gyvenimą. Mūsų iniciatyvos tikslas ne tik socialinės atskirties mažinimas. „Skirtingos Spalvos“ yra ir apie pažintį su žmogumi bei mūsų pačių empatijos kūrimą. Tiesa, viskas juda gera linkme – atsiranda vis daugiau iniciatyvų, socialinių judėjimų, kurie įsikvėpė mūsų idėjomis ir skleidžia spalvas, kurios yra ryškios, galinčios labai daug, nes už jų visada yra žmogus.

– Ką žada artėjantys metai?

– Žinote, yra pasakyta labai graži mintis, kad žemę ir dangų skiria ne aukštis, o mūsų pačių požiūris. Manau, jog tokia mintimi inciatyva artėjančius metus ir gyvuos. Veiksime vedami požiūriu, jog visi esame tam, kad galėtume kurti gyvenimą. Iniciatyva ir toliau pristatys herojaus istorijas, įgyvendins rubrikos „Patarimai“ laidas su specialistais, kurs socialines kampanijas bei organizuos sveikatos konferencijas. Bandysime ir toliau vesti žmones iš „mes“ ir „jie“ požiūrio formavimo.