Ketvirtadienį už tai numatantį Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo papildymo projektą, kurį pateikė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis, po pateikimo balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 8, susilaikė 21 parlamentaras. Po svarstymo Seimo komitetuose į Seimo salę projektas sugrįš birželio 14 d.

Pagal siūlomą projektą pacientė, svarstanti nėštumo nutraukimą, patyrusi persileidimą ar nėštumo nutraukimą, turi iš sveikatos priežiūros specialisto gauti informaciją dėl krizinio nėštumo pagalbos paslaugų teikimo ir konsultavimo galimybių. Šios informacijos teikimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.

Seimo narė Morgana Danielė kritiškai vertino įstatymo pataisą, pavadindama ją „mikrovadybos projektu“.

„Mielieji Seimo vyrai, palikite moteris ramybėje“, – prašė parlamentarė, akcentavusi, kad nereikėtų siekti moterų perauklėti, edukuoti.

Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai atkreipė dėmesį į tai, kad kalbant apie nėštumą įstatyme vartojamas žodis „pacientas“.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma ragino nebijoti žodžio „pacientė“. „Kai vyrai pradės gimdyti – tada ir pataisysime...“, – patarė jis.

Siūlomu projektu siekiama užtikrinti laiku prieinamą, kvalifikuotą ir individualizuotą pagalbą kiekvieno krizinio nėštumo atveju; sumažinti krizinio nėštumo atvejų skaičių; kurti palankias sąlygas nėštumui, atsakingai tėvystei.

Tikimasi, kad nauja įstatymo nuostata padės užtikrinti, kad moterys nėštumo metu galėtų gauti informaciją, nepatirdamos papildomo streso ir kitų nemalonių pojūčių. Manoma, kad siūloma nuostata taip pat padės gydytojams lengviau suteikti reikiamą pagalbą ir užtikrinti informacijos tikslumą.

Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta jokia specifinės prevencijos ir kompleksinės pagalbos krizinio nėštumo metu sistema.

Vadinamosios „žolės“ ji pirmą kartą pabandė tuomet, kai buvo vos 13 metų. „Lietuvoje kas antras paauglys žino, kur įsigyti kanapių. Tą adrenalino jausmą tikrai atsimenu ir aš jį, kaip aktyvi paauglė, kartojau daugybę kartų ir kitais būdais“, – sako politikė, nebijanti prisipažinti, kad ji buvo problematiška paauglė.

„Piešiau grafičius, bėgau nuo policijos, kai mane vijosi“, – šį vakarą, 19.30 val., LNK laidoje „KK2 penktadienis“ sakys politikė.

Paklausta, ar rūkė tik kanapes, ar bandė ir kitų narkotinių preparatų, Seimo narė nepabijojo prisipažinti, kad „kai buvau jauna, buvo visko. Heroino, kokaino, hašišo? Absoliučiai visko buvo“.

Narkotikų dekriminalizavimo laukia ir M. Danielės bendrapartietis, „Kanapių kultūros dienų“ organizatorius Nerijus Vitkauskas, kuris prisipažino apie 10 metų rūkantis kanapes. Jeigu būtų sučiuptas, jam grėstų baudžiamoji atsakomybė. Taigi jis aktyviai kovoja ir už narkotikų dekriminalizavimą, o ateityje pasisako ir už legalizavimą.

Narkotikų dekriminalizavimas visiems padarys meškos paslaugą ir vartotojų atsiras tikrai daugiau. Taip mano 10 metų narkotikus vartojęs, o dabar jau 20 metų jiems sveikti padedantis „Alfa“ centro įkūrėjas Vladislavas Pocius. „Iš 15 artimų mano draugų, kurie vartojo, „išsikapanoti“ pavyko tik dviem. Vieną draugą susprogdino, keli perdozavo, vienas išvažiavo į Ispaniją, susipažino su prostitutėmis, jam įdėjo klofelino ir jis nebepabudo“, – sakė vyras.

Daugybę istorijų žinantis Vladislavas ne sykį patyrė: nuo narkotikų priklausomi žmonės virsta „antžmogiais“, kuriems svarbu tik viena – gauti dozę.

„Iš aš netekau daugybės savo draugų. Kai kurie yra įkalinimo įstaigose, artimiausias draugas mirė perdozavęs. Ir tai buvo mano pagrindinė motyvacija pradėti dirbti šioje srityje“, – sako M. Danielė, kuriai  narkotikų dekriminalizavimas atrodo geriausias sprendimas.

Laidoje ji prisipažins, kad, sulaukusi 18-os, pasikeitė vardą, o ištekėjusi – ir pavardę. Ar tai ji padarė dėl skandalingos praeities?