„Mūsų šilumos gamybos įrenginiai visiškai paruošti prasidėjusiam šildymo sezonui, atlikti visi būtini remonto ir priežiūros darbai. Esame pasirengę užtikrinti nepertraukiamą šilumos gamybą ir jos pasiūlą konkurencingomis kainomis“, – sako „Danpower Baltic“ generalinė direktorė Aušra Ignotaitė.

Pasak jos, bendrovė šilumą gamina iš atsinaujinančių išteklių – biokuro, o parduoti gali tik tuomet, kai ją pagamina pigiau nei savivaldybės valdoma „Kauno energija“.

„Ekspertų skaičiavimais, jei Kaune nevykdytume veiklos, o gyventojai už šilumos gamybą mokėtų „Kauno energijos“ siūlomomis kainomis, vien praėjusiais metais už paslaugą jie būtų sumokėję maždaug 4 mln. eurų brangiau“, – teigia A. Ignotaitė.

„Danpower Baltic“ vadovės teigimu, tinkamai paruošta įranga bei tikslingos investicijos į jos atnaujinimą leis ir šiemet bendrovei užsitikrinti konkurencingas šilumos gamybos kainas, o gyventojams – sutaupyti pigiau mokant už paslaugą.

„Aktyvi gamintojų konkurencija Kaune leidžia gyventojams gauti geriausias kainas. Brangstant šildymui Lietuvoje, Kaune šilumos kainos galėtų išlikti tokios pačios, kaip praėjusį šildymo sezoną ar net būti mažesnės“, – pažymi A. Ignotaitė.

Jos teigimu, Kainų komisijai nustačius, kad pastaraisiais metais vartotojai už šilumą „Kauno energijai“ permokėjo beveik 15 mln. eurų, šios permokos bus grąžintos mažinant šilumos kainas.

Be to, Kainų komisijos skaičiavimais, visų Lietuvos nepriklausomų gamintojų veikla 2017 m. šilumos vartotojams leido sutaupyti daugiau nei 12 mln. eurų, iš jų – net 7 mln. eurų Kaune.

Danpower Baltic“ yra didžiausia nepriklausoma šilumos gamintoja Lietuvoje, kuri 2017 m. pagamino 14 proc. Lietuvai reikalingos šilumos energijos.

Pasak A. Ignotaitės, vartotojams bus naudinga ir šildymo sezono viduryje įsigaliosianti nauja šilumos supirkimo tvarka, kuri suvienodintos konkurencines sąlygas dalyvavimui šilumos supirkimo aukcionuose.

Iki šiol centralizuoto šilumos tiekimo įmonės aukcionuose galėjo dalyvauti tik su kuro kaštais, o pastoviuosius gamybos kaštus jiems turėjo padengti šilumos vartotojai. Tuo metu nepriklausomi šilumos gamintojai, iš kurių šilumos tiekėjai gali supirkti šilumą, buvo priversti dalyvauti aukcionuose su visomis gamybos sąnaudomis.

Atsinaujinančios energetikos bendrovę „Danpower Baltic“ valdo Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonei „Enercity“ priklausanti kompanija „Danpower“ – kartu su Lietuvos partneriais.

Iki šiol kompanija Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų, jai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.

„Danpower“ šilumos gamybai naudojamas biokuras leidžia sumažinti CO2 taršos bei dujų importo apimtis. Skaičiuojama, kad dėl to kasmet užsienio tiekėjams už dujas nereikia sumokėti apie 20 mln. eurų.

Ligšiolinis įmonės vadovas Artūras Kliukevičius toliau dirbs bendrovės konsultantu.

Pasak „Danpower Baltic“ valdybos pirmininko Burkhardo Fogelio (Burkhard Vogel), vadovybės atnaujinimas susijęs su nauju etapu kompanijos istorijoje. Taikiai užbaigus teisinius ginčus dėl valstybės įsipareigojimų investuotojams, šiuo metu kartu su Lietuvos verslo partneriais ruošiama tolimesnės veiklos strategija.

„Ilgalaikė mūsų veiklos strategija priklausys nuo aiškios ir tvarios Lietuvos atsinaujinančios energetikos strategijos bei realių valdžios žingsnių, pagaliau sudarant vienodas konkurencines sąlygas visiems investuotojams, visiems rinkos dalyviams“, – pranešime žiniasklaidai sako B. Fogelis.

Anot jo, „Danpower“ yra sukaupusi daug patirties įgyvendinant didelio masto žaliosios energetikos projektus Vokietijoje ir galėtų ją toliau sėkmingai pritaikyti Lietuvoje.

Iki šiol kompanija Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų, jai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.

„Danpower Baltic“ yra didžiausia nepriklausoma šilumos gamintoja Lietuvoje, kuri 2017 m. pagamino 14 proc. Lietuvai reikalingos šilumos energijos.

Kainų komisijos duomenimis, 2017 m. visų nepriklausomų gamintojų veikla šilumos vartotojams leido sutaupyti daugiau nei 12 mln. eurų. Iš jų – net 7 mln. eurų Kaune.

„Danpower Baltic“ šilumos gamybai naudoja biokurą, o tai leidžia sumažinti CO2 taršos bei dujų importo apimtis. Skaičiuojama, kad dėl to kasmet užsienio tiekėjams už dujas nereikia sumokėti apie 20 mln. eurų.

A. Ignotaitė nuo 2011 m. vadovavo bendrovės departamentui, vykdžiusiam biokuro įsigijimus, prieš tai investicijų valdymo bendrovėje „Žabolis ir partneriai“ vystė įvairius investicinius projektus.

Atsinaujinančios energetikos bendrovę „Danpower Baltic“ valdo Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonei „Enercity“ priklausanti kompanija „Danpower“ kartu su Lietuvos partneriais.

„Danpower Baltic“ skundą atsiėmė po to, kai praėjusią savaitę Lietuva įgyvendino savo prisiimtus įsipareigojimus ir kompanijai išdavė leidimą gaminti elektrą su skatinamuoju tarifu Kaune, teigiama pranešime žiniasklaidai

Investuotoja dar gegužę, įgyvendindama taikos sutartį su Energetikos ministerija, atsiėmė daugiau nei 32 mln. vertės ieškinius dėl patirtos žalos valstybės atžvilgiu bei atsisakė teisių į Kainų komisijos nutarimu suteiktą skatinamąjį tarifą Vilniaus biokuro elektrinei. Vokietijos „Danpower“ taip pat neteiks 35 mln. eurų vertės pretenzijos tarptautiniame Vašingtono arbitraže.

„Danpower“ taikos sutartimi taip pat patvirtino savo ketinimą investuoti į 100 krovos stotelių tinklą elektra varomiems automobiliams Lietuvoje.

Į ES Bendrąjį teismą dėl Vilniaus atliekų deginimo jėgainei skiriamos paramos „Danpower Baltic“ kreipėsi praėjusių metų liepą. Bendrovė savo skunde teigė, kad Vilniaus atliekų deginimo jėgainės statyboms ES parama skirta be konkurso, ja „Lietuvos energijai“ yra sukuriamos išskirtinės, lengvatinės sąlygos ir taip pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principai.

„Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto įgyvendintojai, kreipdamiesi dėl ES paramos, kaip vieną pagrindinių argumentų nurodė tai, kad be valstybės pagalbos tokio tipo projekto Vilniuje įgyvendinti neįmanoma. Tačiau vos už 100 km, Kaune, kartu su privačiu investuotoju komerciniais pagrindais yra įgyvendinamas beveik analogiškas projektas be jokios paramos“, – teigė „Danpower Baltic“ valdybos narys Markusas Siusmanas (Markus Suessmann).

Pasak jo, „Danpower Baltic“ taip pat siūlė savo investicijas bei galimybę įgyvendinti atliekų deginimo projektą Vilniuje be ES paramos ir gerokai pigiau, nei „Lietuvos energija“.

Atsiėmusi skundą ES Bendrajame teisme bei įgyvendinusi kitus taikos sutartimi su Energetikos ministerija prisiimtus įsipareigojimus, „Danpower Baltic“ elektrą Kauno biokuro elektrinėje gamins su skatinamuoju tarifu.

Ši elektrinė 2013 metais laimėjo elektros skatinimo kvotų aukcioną. Tuomet valstybė bendrovei įsipareigojo 12 metų iš jos elektrą supirkti po 9,7 cento už kilovatvalandę, tačiau vėliau tarifą panaikino. Tuo tarpu „Danpower Baltic“ į biokuro elektrinę investavo daugiau nei 20 mln. eurų, o tarifo panaikinimas šias investicijas pavertė nuostolingomis.

Praėjusią savaitę valstybė įgyvendino taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atstatė investuotojai panaikintą tarifą.

„Išduotas leidimas pagaliau leis bent Kaune veikti tokiomis sąlygomis, kokias valstybė mums pažadėjo prieš investuojant. Dabar galėsime vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitomis energetikos įmonėmis, kurios jau yra gavusios elektros skatinamuosius tarifus ar Europos Sąjungos paramą“, – sako Vokietijos „Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Fogelis (Burkhard Vogel).

Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonei „Enercity“ priklausanti kompanija „Danpower“ kartu su Lietuvos partneriais valdo atsinaujinančios energetikos kompaniją „Danpower Baltic“. „Danpower Baltic“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų, jai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.

„Darydami dar vieną nuolaidą valstybei, nevykdžiusiai savo ankstesnių įsipareigojimų užsienio investuotojams, neprarandame vilties, kad galėsime dirbti Lietuvoje su ilgalaike atsinaujinančios energetikos strategija, aiškiomis ir visiems vienodomis taisyklėmis, žodžio ir įstatymų viršenybe“, - pranešime žiniasklaidai teigia „Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Fogelis (Burkhard Vogel).

„Danpower“ informavo ministeriją sutinkanti pratęsti sutartyje numatytą rugpjūčio 1 d. terminą, iki kurio valstybė turėjo atstatyti 2013 m. suteiktą, bet 2015 m. panaikintą žaliosios energetikos skatinimo tarifą biokuro elektrinei Kaune. Neatstačius šio tarifo, „Danpower“ įgautų visas teises į derybose atsisakytą skatinimo tarifą Vilniaus biokuro jėgainės projektui, kurį galutine ir neskundžiama nutartimi yra patvirtinęs teismas.

„Nesiekiame kokių nors privilegijų – norime tik vienodų, teisėtų galimybių konkuruoti su kitomis energetikos įmonėmis, kurios jau yra gavusios skatinamuosius tarifus ar Europos Sąjungos paramą“, – sako „Danpower“ finansų direktorius.

Gegužę sudarytą taikos sutartį su Energetikos ministerija Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra patvirtinęs dviejose bylose. Tačiau šios sutarties dalimi tapusio taikos susitarimo su Valstybine energetikos inspekcija teismas nepatvirtino, nutaręs išsiaiškinti, ar bendrovei atstatomas žaliosios energetikos skatinamasis tarifas iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšų nepažeidžia viešojo intereso. Tuomet Energetikos ministerija kreipėsi į „Danpower“, prašydama atidėti sutartyje nustatytų valstybės įsipareigojimų vykdymą.

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių visoje Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti šiltnamio efektą bei iškastinių išteklių importą.

Iš viso Lietuvoje per 2017 m. daugiau nei 1,5 tūkst. įmonių ir fizinių asmenų buvo išmokėta beveik 148 mln. eurų paramos iš VIAP biudžeto lėšų. Šiemet ši suma viršys 145 mln. eurų.

Pasak B. Fogelio, „Danpower“ yra bene vienintelė įmonė Lietuvos energetikos sektoriuje, iki šiol nesinaudojusi nei Europos Sąjungos, nei VIAP parama.

Šalies politikams keliant klausimus dėl galimybių paviešinti Energetikos ministerijos ir „Danpower“ taikos sutartį, B. Fogelis patvirtina, kad investuotoja tam neprieštarauja.

„Mes džiaugsimės, jeigu mūsų sutarties paviešinimas padidins skaidrumą Lietuvos energetikoje ir parodys pavyzdį kitiems rinkos dalyviams“, – teigia B. Fogelis.

Taikos sutartimi „Danpower“ atstačius leidimą elektros energijos gamybos plėtrai Kaune su fiksuotu 9,7 cento už kilovatvalandę tarifu 12 metų laikotarpiui, Vokietijos investuotoja sutiko atsisakyti teisme apginto skatinamojo tarifo Vilniuje. Taikos sutartimi taip pat nutraukiami teisiniai ginčai aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. „Danpower“ įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.

Vokietijos kompanija „Danpower“ Lietuvoje valdo atsinaujinančios energetikos bendrovę „Danpower Baltic“. „Danpower Baltic“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų, jai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.

„Danpower“ priklauso Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei „Enercity AG“, kurios metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.

Registrų centrui pateiktoje „Danpower Baltic“ ataskaitoje nurodyta, kad įmonės konsoliduotos pardavimo pajamos per metus išaugo daugiau nei 50 proc. - iki 28,186 mln. eurų. Praėjusiais metais bendrovė uždirbo 3,501 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno.

„Konkurencija šilumos rinkoje yra arši ir nei pajamų, nei pelno automatiškai mums niekas negarantuoja. Garantuotus pelnus ir išskirtines sąlygas turi nebent tik monopolinę veiklą vykdančios valstybinės energetikos bendrovės. Mes dirbame rinkos sąlygomis ir nuolat ieškome efektyviausių sprendimų“, - Eltai atsiųstame komentare teigia B. Vogelis.

Pasak jo, „Danpower Baltic“ visas pajamas uždirbo gamindama „žaliąją“ šilumą iš atsinaujinančių išteklių - biokuro. Bendrovė skaičiuoja, kad 2017 metais pagamino net 14 proc. Lietuvai reikalingos šilumos energijos.

„Šilumą galime parduoti tik tuomet, kai ją pagaminame pigiau nei savivaldybių šilumos tiekimo įmonės. Tinkamai paruošta įranga, tikslingos investicijos į jos atnaujinimą bei kuro sandėliavimą, pernai mums leido užsitikrinti konkurencingas šilumos gamybos kainas, o gyventojams - pigiau mokėti už paslaugą“, - pažymi B. Vogelis.

Pasak jo, šilumos gamybai naudojamas biokuras leidžia sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo brangaus šildymo dujomis bei tausoti aplinką, kadangi į orą patenka mažiau anglies dvideginio (CO2).

„Mūsų biokuro katilinės, priešingai nei dalies kitų rinkos dalyvių, yra pastatytos be Europos Sąjungos paramos ar kitokios valstybės pagalbos. Tačiau, nepaisant to, efektyvi įmonės veikla leidžia pasiūlyti geras šilumos gamybos kainas ir sėkmingai konkuruoti dėl jos pasiūlos“, - sako B. Vogelis.

Geresnius rezultatus, anot B. Vogelio, lėmė ir tai, kad 2016 m. vasarį bendrovė baigė trijų biokuro katilinių, priklausiusių UAB „Marivas“, įsigijimo procedūras.

„Pritaikėme Vokietijoje įgytą patirtį ir pasiekėme, kad šiose katilinėse pagaminamos šilumos kaina būtų konkurencinga net paramą ar subsidijas gaunančių konkurentų kainų atžvilgiu“, - teigia B. Vogelis.

„Danpower“ finansų direktoriaus teigimu, 2016 m. vasarą pradėjo veikti ir Kaune bendrovės pastatyta biokuro elektrinė, kuri iki šiol negauna teisėtai laimėto skatinamojo elektros supirkimo tarifo.

„Gamindami elektrą Kaune patiriame nuostolių. Apskritai, elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje vis dar yra nuostolinga veikla, todėl ji yra remiama valstybės“, - sako B. Vogelis.

Pasak jo, Kaune grąžinus skatinamąjį tarifą, iki šiol jokios paramos negavusi „Danpower“ per metus iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto gautų apie 1,5 mln. eurų, arba apie 18 mln. eurų per visus 12 metų.

„Kai tarifas bus grąžintas, galėsime dar efektyviau konkuruoti šilumos gamybos kainomis su kitais rinkos dalyviais, kurie savo projektų įgyvendinimui yra gavę ES paramą ar užsitikrinę elektros gamybos skatinimą“, - sako B. Vogelis.

Iš viso Lietuvoje per 2017 m. daugiau nei 1,5 tūkst. įmonių ir fizinių asmenų buvo išmokėta beveik 148 mln. eurų paramos iš VIAP biudžeto. Šiemet ši suma viršys 145 mln. eurų.

Vokietijos kompanija „Danpower“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų ir čia valdo atsinaujinančios energetikos bendrovę „Danpower Baltic“, kuriai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.

„Danpower“ priklauso Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei „Enercity AG“, kurios metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.

Generalinė prokuratūra panaikino STT nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigojo tarnybą pakartotinai įvertinti informaciją.

„Būtent dėl leidimų, dėl to kreipėsi premjeras, STT atsisakė (pradėti tyrimą – BNS) įvertinę informaciją, o aukštesnysis prokuroras peržiūrėjo tą atsisakymą ir panaikino. Prašoma iš naujo įvertinti premjero kreipimąsi“, – BNS tvirtino prokūratūros atstovė Rita Stundienė.

Pasak prokuratūros, gegužės 14 dieną gauta premjero informacija, prašant įvertinti institucijų ir jų darbuotojų veiksmus, išduodant leidimus plėtoti elektros pajėgumus „Danpower“ įmonėms Vilniuje ir Kaune bei vėliau juos sustabdant ir panaikinant.

STT gegužės 28 dieną atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes esą nėra veikų, turinčių nusikaltimo – piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo – požymių.

STT per 10 dienų nuspręs dėl naujo prokuratūros pavedimo.

„Dešimt dienų terminas procesinio sprendimo priėmimui – ar pradėti ikiteisminį tyrimą ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ir po to, žinoma, vėl sprendžia prokuratūra“, – BNS teigė STT atstovė Renata Endružytė.

STT vertino medžiagą dėl 2013 metais priimtų sprendimų, išduodant leidimus „Danpower“ plėtoti elektros gamybos pajėgumus, o 2015 metais juos sustabdant ir panaikinant, be to, reikalaujant turėti detalųjį planą, kuris nebuvo pateiktas 2013 metais.

Atsisakiusi pradėti tyrimą STT teigė, kad leidimų išdavimo metu galiojusioje Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijoje nebuvo pakankamai aiškiai ir išsamiai nurodyta, kad prie prašymo išduoti tokį leidimą turi būti pateikiamas detalusis planas, o skirtingų institucijų nuomonės dėl būtinumo jį rengti iš esmės skyrėsi.

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tuomet BNS teigė, kad STT išvada rodo, jog prieš kelerius metus vykę procesai, išduodant ir panaikinant leidimus „Danpower“, nebuvo susiję su korupcine veikla.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gegužę patvirtino Energetikos ministerijos ir  „Danpower“ taikos sutartį. Ja įmonei „Danpower Baltic“ bus atstatytas 2013 metais suteiktas, bet 2015 metais panaikintas leidimas gaminti elektrą Kaune, 12 metų mokant didesnį – 9,7 cento už kilovatvalandę tarifą. Tačiau įmonė atsisako didesnio fiksuoto tarifo Vilniuje.

Be to, sutartimi nutraukiami teisiniai ginčai aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. Vokietijos ir Lietuvos investuotojai įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.

Žurnalistinį tyrimą atlikęs portalas 15min.lt gegužę rašė, esą ministrų kabinetas nuslėpė tiesą apie milijonus eurų kainuosiančią taikos sutartį su verslininkų Rakauskų ir Vokietijos „Danpower“ valdoma energetikos įmone „Danpower Baltic“.

Premjeras tikino, kad netiki ir tuo, kas yra rašoma apie su konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio šeima susijusio verslo reikalus.

Konservatorių lyderis vyriausybės valandoje Seime atkreipė dėmesį į ketvirtadienį portale 15min publikuotą straipsnį, kuriame rašoma, kad premjeras ir su juo susiję Seimo nariai jau kelerius metus bando stabdyti šimtamilijoninius Lietuvos valstybės projektus. 15min straipsnyje teigiama, kad S. Skvernelio ketinimai atsisakyti valstybinių jėgainių arba mažinti jų galią būtų naudingi ne Lietuvai, bet privačiai energetikos įmonei „Danpower Baltic“.

Pasak G. Landsbergio, galima matyti, kad su verslininku Artūru Rakausku siejama bendrovė „Danpower Baltic“ nuosekliai veikė, jog valstybės valdoma „Lietuvos energija“ būtų priversta atsisakyti vieno iš jų įgyvendinamo atliekų deginamo kogeneracinių jėgainių projekto ir tokiu būdu būtų atlaisvinta vieta investicijoms.

Konservatorius, priminęs, kad S. Skvernelis 2017 m. buvo susitikęs su vienu iš „Danpower“ akcininkų A. Rakausku, premjero klausė, ar galima tikėtis, kad jis nusišalins nuo su kogeneracinių elektrinių statyba susijusių sprendimų.

„Premjere, slėpdamasis nuo žiniasklaidos, neatsakydamas į klausimus jūs tik stiprinate įtarimus, kad pasidavėte „Senukų“ koncerno įtakai. Turint galvoje ir jūsų asmeninį interesą dėl gyvenamosios vietos. Premjere, ar iškilus naujiems faktams apie jūsų daromą įtaką „Lietuvos energijos“ projektams, galų gale galima tikėtis, kad nusišalinsite nuo klausimų, susijusių su kogeneracinių elektrinių statyba?“ – klausė konservatorių pirmininkas.

E. Genio/LRT nuotr.

S. Skvernelis sakė negalįs pakomentuoti straipsnio, nes jo neskaitė.

„Mes dirbome, o jūs turėjote galimybę paskaityti“, – atsakydamas į G. Landsbergio klausimą pabrėžė premjeras.

S. Skvernelis taip pat pridūrė, kad ne visais faktais, kuriuos pateikia žiniasklaida, reikia tikėti.

„Rašo, kad jūsų šeimos verslas taip pat turi betarpišką sąsają su „Lietuvos energijos“ dukterine įmone, rašo, kad be aukciono buvo išnuomotos patalpos už mažesnę negu rinkos kainą. Rašo, kad padarytas projektas mokyklos statybos, kainavęs 270 tūkst. „Lietuvos energijos“ pinigų, ir tik paaiškėjus aplinkybėms nebuvo pastatytas. Bet aš nemanau, kad tai yra tiesa“, – Seime vykusioje vyriausybės valandoje kalbėjo S. Skvernelis.

„Suvokiame visą situacijos rimtumą ir norime elgtis joje kuo atsakingiau, tačiau mūsų galimybės taip pat nėra begalinės. Tai nėra vien šilumos tiekėjo ir šilumos gamintojo problema, todėl tikimės, kad į jos sprendimą įsitrauks visos, už šilumos tiekimą Vilniaus gyventojams atsakingos, šalys“, - pranešime spaudai teigė „Danpower Baltic“ valdančios bendrovės Vokietijos įmonės „Danpower“ vadovas Markas Suessmannas.

Jo teigimu, šiuo metu „Vilniaus energija“ yra skolinga už spalio mėnesį ir tuoj bus skolinga už lapkritį, tačiau skolos dydžio neatskleidė.

Suvokiame visą situacijos rimtumą ir norime elgtis joje kuo atsakingiau, tačiau mūsų galimybės taip pat nėra begalinės. Tai nėra vien šilumos tiekėjo ir šilumos gamintojo problema, todėl tikimės, kad į jos sprendimą įsitrauks visos, už šilumos tiekimą Vilniaus gyventojams atsakingos, šalys.

„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas BNS patvirtino, kad įmonė negali šiuo metu sumokėti už „Danpower Baltic“ pagamintą šilumą, nes praėjusį mėnesį buvo areštuotos įmonės sąskaitos. Teismas lapkričio pabaigoje Konkurencijos tarybos prašymu areštavo beveik 20 mln. eurų vertės bendrovės „Vilniaus energija“ lėšų.

„Viskas yra tiesiogiai susiję su lėšų areštavimus. Mes dabar visomis jėgomis bandome spręsti iškilusias problemas“, - tvirtino N.Mikalajūnas.

Jis pridūrė, jog bendrovė teismo sprendimą dėl sąskaitų arešto yra apskundusi.

Konkurencijos taryba pernai gruodį „Vilniaus energijai“ skyrė 19 mln. eurų baudą už tai, kad ši susitarė su ja susijusia Estijoje registruota biokuro tiekėja „First Opportunity“ (buvusia „Bionovus“) penkerius metus tik iš jos pirkti biokurą. Tokiu būdu, anot tarybos, „Vilniaus energija“ nepasinaudojo galimybe kurą pigiau pirkti iš kitų tiekėjų, ir tai galėjo turėti neigiamą poveikį konkurencijai ir vartotojams. Dėl šio baudos teismas ir areštavo „Vilniaus energijos“ lėšas.

Dar 2012 metai prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, įtarus „Vilniaus energijos“ vadovus leidus „Bionovus“ pelnytis iš biokuro pardavimų. Prokurorų teigimu, įtariama, kad „ Vilniaus energija“, įsigydama kurą, paslaugas ir kitas prekes, sąnaudas įtraukė į šilumos kainą. Skaičiuojama, kad „Bionovus“ 2007–2011 metais vien iš pardavimų „Vilniaus energijai“ gavo daugiau nei 15,3 mln. eurų grynojo pelno.

Apie 25 proc. šilumos Vilniaus ir Kauno miestams tiekiančiose biokuro katilinėse bus naudojama sertifikuota ir prekės ženklu „Žalia lietuviška energija“ pažymėta elektros energija. Per metus planuojama sunaudoti apie 7700 MWh elektros energijos.

„Nemažai prisidėjome prie to, kad didžiuosiuose miestuose didėtų šilumos dalis, pagaminama iš biokuro, – šiuo metu Vilniuje ji sudaro apie 50 proc., o Kaune viršija 90 proc. Tikime, kad tvarią žaliosios energijos sistemą turime kurti ne tik gamindami, bet ir vartodami atsinaujinančią energiją“, – teigia „Danpower Baltic“ generalinis direktorius Artūras Kliukevičius.

„Energijos tiekimo“ generalinis direktorius Vidmantas Salietis pažymi, kad šią ekologišką elektros energiją Lietuvoje jau naudoja daugiau nei 100 įmonių. Dauguma jų – užsienio kapitalo įmonės.

„Kaune pagamintą „Žalią lietuvišką energiją“ renkasi daug dėmesio atsakingam augimui ir ekologijai skiriančios įmonės. Atsinaujinančios elektros energijos naudojimas šilumos gamybai – dar vienas žingsnis tvarios energetikos sistemos link“, – sako V. Salietis.

Vokietijos ir Lietuvos kapitalo energetikos bendrovei „Danpower Baltic“ leista įsigyti 3 biokuro katilines valdančią bendrovę „Marivas“. Pirmadienį konkurencijos tarybai suteikus leidimą koncentracijai rinkoje, „Danpower Baltic“ sėkmingai užbaigė sandorį su Nyderlandų investiciniu fondu „Green Environment Fund I“ ir visiškai perėmė katilinių valdymą. Anksčiau Vyriausybės sudaryta komisija jau patvirtino sandorio atitikimą Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo reikalavimams.

Pagal spalio mėnesio susitarimą, „Danpower Baltic“ perima Vilniuje veikiančias biokuro katilines Paneriškių g. (48,5 MW) ir Zetielos g. (23,8 MW), taip pat – Kaune veikiančią biokuro katilinę Biruliškių g. (48,5 MW).

Energetikos bendrovės atstovų teigimu, kovo mėnesio šilumos gamybos kainų pasiūlymus šilumos tiekėjams pateikė dar senieji biokuro katilinių šeimininkai, o „Danpower Baltic“ savo kainą jau siūlys balandžio mėnesiui.

„Šį šildymo sezoną padaryti didesnės įtakos Vilniaus ir Kauno šilumos gamybos rinkoms dar negalėjome. Šiandien, užbaigus sandorį, užimame jau apie ketvirtadalį rinkos tiek Vilniuje, tiek Kaune, todėl kitais metais mūsų darbo rezultatai bus ryškiau matomi ir gyventojams. Žinoma, tam prireiks ir efektyvaus bendradarbiavimo su visomis institucijomis ir miestų savivaldybėmis“, – sako Artūras Kliukevičius, „Danpower Baltic“ generalinis direktorius.

Pasak jo, vykdydama nuoseklią verslo plėtrą, bendrovė siekia ilgalaikės naudos Vilniaus ir Kauno gyventojams. Šiuose miestuose didėjanti iš biokuro pagaminamos šilumos dalis, aktyvesnė konkurencija šilumos gamybos rinkoje ir skaidresnis reguliavimas yra efektyviausios priemonės tą pasiekti.

Sandorio užbaigimas žymi reikšmingą „Danpower Baltic“ verslo plėtros etapą – bendrovė pasiryžusi į tvarios energetikos projektus Baltijos šalyse investuoti iki 180 mln. eurų, naujų biokuro katilinių statybą derindama su naudingais įsigijimais. Praėjusių metų lapkritį Vilniaus Savanorių pr. ėmė veikti nauja 25 MW „Danpower Baltic“ biokuro katilinė. Iki 2016-2017 m. šildymo sezono pradžios Kaune planuojama baigti ir pirmosios biokuro kogeneracinės elektrinės statybos darbus.

Bendrovę „Danpower Baltic“ lygiomis dalimis valdo „Danpower“ GmbH ir atsinaujinančios energetikos bendrovė „GECO investicijos“. 84,9 proc. „Danpower“ GmbH akcijų priklauso Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei „Stadtwerke Hannover AG“, dirbančiai su prekės ženklu „Enercity“. „Stadtwerke Hannover AG“ yra viena didžiausių Vokietijoje savivaldybės komunalinių paslaugų bendrovių, veikianti Hanoveryje, joje dirba 2500 darbuotojų, jos pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.