Balinimas namuose gali baigtis liūdnai

Dažna klaida, kurią daro norintieji gražesnės šypsenos – dantų balinimas namuose. Pasak gydytojos odontologės Marijos Lazauskaitės, žmonės vis dar tiki, jog gali išsibalinti dantis „nekenksmingomis” priemonėmis namuose: „Dažniausiai dantų balinimui žmonės vis dar naudoja kepimo sodą, tačiau tokios abrazyvios medžiagos kaip soda subraižo dantų emalį ir pakenkia dantims, dėl ko vėliau jie gali patamsėti dar labiau, atsirasti dantų jautrumas ir vystytis ėduonis“, – sako gydytoja.

Pasak jos, saugiausia dantis balinti tomis priemonėmis, kurias rekomenduoja burnos higienistas ar odontologas. Tą reikėtų atlikti tik su specialisto priežiūra ar konsultacija, savavališkas dantų balinimas gali negrįžtamai pakenkti dantims. Pakartotinai balinti dantis galima atsižvelgiant į dantų jautrumą, jų būklę, spalvos pokyčius.

Ir prižiūrimi dantys gali patamsėti

Gydytoja odontologė įspėja, jog net ir skrupulingai prižiūrimi dantys gali būti apleisti: „Labiausiai kenkia netaisyklingas dantų valymas, netinkama priežiūra ar nerekomenduojamų medžiagų naudojimas valant dantis ar siekiant juos išbalinti.“ Pasak specialistės, dauguma pamiršta, jog didelę įtaką dantų baltumui turi rūkymas: „Labiausiai gražiai dantų spalvai kenkia cigaretėse esančios dervos, kurios ant dantų paviršiaus nusėda įkvepiant cigaretės dūmus ir taip dantims gali suteikti gelsvą ar net rudą atspalvį.“ Tuo metu elektroninėse cigaretėse ar kaitinamo tabako įrenginiuose dervų nėra, tad šie įrenginiai dantų spalvos pokyčiams įtakos gali turėti mažiau.

Labiausiai kenkia netaisyklingas dantų valymas, netinkama priežiūra ar nerekomenduojamų medžiagų naudojimas valant dantis ar siekiant juos išbalinti.

Pasak gydytojos, dantų baltumui kenkti gali ir maisto racionas, paciento amžius. Kuo pacientas vyresnis, tuo dantys tamsesni, dėl atsirandančių emalio įtrūkimų labiau kaupiasi apnašos, be to, dantys tampa tamsesni dėl su amžiumi vis storėjančiu dentino sluoksniu po emaliu.

Kaip ilgiau išlaikyti nepriekaištingą šypseną?

Norint džiaugtis gražia, balta šypsena ilgiau, pasak gydytojos, svarbiausia tinkama dantų higienos rutina. To reikėtų neapleisti ir dantis valyti bent du kartus per dieną, po 2 minutes: „Po dantų valymo rekomenduojama nevalgyti ir negerti bent 2 valandas, nepamiršti valyti tarpdančių siūlu ar specialiais šepetėliais, reguliariai lankytis pas odontologą ir burnos higienistą profesionalios burnos higienos procedūroms, taip pat profilaktiškai tikrintis dantis“, – sako M. Lazauskaitė.

Pasak gydytojos, svarbiausia atsižvelgti į savo dantų būklę, kadangi kiekvienam žmogui ji yra individuali, tad tiek kasdienė burnos priežiūra, tiek laikas iki pakartotinės balinimo procedūros gali būti skirtingas. Na, o prisiruošus pagaliau atlikti dantų balinimo procedūrą, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su savo odontologu.

Sakoma, kad šį ajurvedinį dantų balinimo būdą jau senovėje žinojo Rytų medicinos atstovai. Jo šalininkai teigia, kad tai – puiki alternatyva lazeriniam dantų balinimo metodui, balinamųjų kapų ar abrazyvinių medžiagų naudojimui. Pasak jų, aliejus padeda iš dantenų ištraukti toksinus, išvalyti gleives ir taip apsisaugoti nuo dantų dėmių bei tamsių ratilų aplink dantenas susidarymo. Skalaujant šia priemone lengviau pašalinamos giliai tarp dantų ir dantenų įstrigusios nuosėdos.

Bene labiausiai aliejus vertinamas dėl to, kad jame esantys lipidai esą padeda iš danties emalio „ištraukti“ daugelį dėmių, kurių nepavyksta nuplauti vandeniu. Toks poveikis aiškinamas tuo, kad dauguma tokių dėmių tirpsta tik riebaluose. 

Norint išbandyti šį balinimo būdą svarbiausia įsigyti kokybiško, ekologiško šalto spaudimo aliejaus. Tiks sezamo sėklų, linų, šaltalankio, gryno kokoso arba saulėgrąžų aliejus. Pastaruoju metu ypač daug pagyrų sulaukia kokosų aliejus – nemažai žmonių dalijasi stulbinamu jo poveikiu.

Savo ruožtu medikai balinamosiomis aliejaus savybėmis abejoja, tačiau sako, kad natūralus sertifikuotas produktas žalos padaryti neturėtų.

Kaip atliekama procedūra

Į burną paimkite vieną valgomąjį šaukštą aliejaus. Švelniai, neskubėdami skalaukite panašiai lyg naudotumėte burnos skalavimo skystį, t.y. pirmyn ir atgal, o ne iš šono į šoną. Procedūros trukmė: 5–15 min, tačiau šis laikas gali kisti priklausomai nuo to, kokį aliejų pasirinkote. Aliejų reikėtų išspjauti tada, kai jis pabąla ir pasidaro skystesnis.

Skalauti burną aliejumi geriausia vos tik atsikėlus, tuščiu skrandžiu. Aišku, tai nėra griežta taisyklė. Galite pasirinkti ir kitą jums labiau tinkantį laiką. Jei skalaujant aliejaus norisi nuryti, lėtai pro nosį iškvėpkite ir palaukite. Jei kitaip neišeina, galite šiek tiek jo nuryti, tačiau tuomet laikykite aliejų burnos priekyje. Po procedūros rekomenduojama burną praskalauti šiltu sūriu vandeniu.

Ar tokia alternatyvi dantų balinimo priemonė yra sveika?

Specialistės komentaras

Burnos higienistė Jūratė Aganauskienė:

- Tam, kad būtų galima paneigti arba patvirtinti burnos higienai ar dantims balinti naudojamo aliejaus poveikį, reikėtų daugiau mokslinio pagrįstumo. Pati nesu susidūrusi su pacientais, kurių dantims būtų pakenkęs aliejus. Kita vertus, praktika parodė, kad jau kurį laiką paplitęs manymas neva aliejus apsaugo nuo akmenų susidarymo ir gydo periodontą daugiau pagrįstas mitais. Galbūt juo makaluojant, kaip ir skalaujant, apnašos nuo dantų kiek ir pašalinamos, tačiau tokie žmonės pas odontologą ateina dėl daugeliui būdingų problemų – dantų akmenų ir periodonto ligų.

Taigi stipriai abejočiau aliejaus veiksmingumu ir balinant dantis. Nuo seno žinoma, kad dantis balina vandenilio peroksidas. Taip pat veikia ir rūgštis. Tačiau ne vienas pacientas, ypač jaunesnės mergaitės, panaudojusios sodos ar citrinos rūgšties, susigadino dantis. Su tokiomis medžiagomis žaisti negalima. Reikėtų vengti ir dantų balinimo namuose naudojant juosteles, pieštukus, balinančius dantų šepetukus ir kitas savo sudėtyje peroksido turinčias priemones.

Balinamąsias pastas ar anglies granules galima palyginti su kūno šveitimu – tai veiksminga, bet gali duoti naudos, jei naudojama tik retkarčiais. Tai gali padėti nuo viršutinio sluoksnio nuvalyti apnašas, bet ilgainiui nutrins apsauginį danties emalį.

Apskritai dantų balinimas – ne grožio procedūra. Jei žmogus nori ją atlikti, ne visada tai galima daryti dėl jo sveikatos būklės. Balinti galima tik sveikus dantis, atlikus profesionalią dantų higieną. Kitu atveju galima tik pakenkti: dantys tampa jautrūs, galima pažeisti danties nervą. Taigi visur reikalinga atidi gydytojų priežiūra.

Dantų balinimas – viena iš geidžiamiausių grožio procedūrų. Kita vertus, visuomenėje vis dar sklando daug nepagrįstų mitų apie dantų balinimą. Neteisinga informacija žmonių neatgraso nuo noro turėti spindinčią šypseną, tačiau paskatina vengti profesionalaus dantų balinimo ir pasikliauti neefektyviomis, o kartais – net ir pavojingomis „liaudiškomis“ priemonėmis.

Lietuvos burnos higienistų sąjungos vadovė Danguolė Mieldažienė ir specialsitė Marit Soha aptarė populiarius įsitikinimus apie dantų balinimą – būtinai perskaitykite juos, jei vis dar tikite, kad gražia šypsena džiaugsitės pasinaudoję valgomąja soda ar vandenilio peroksidu. 

1. „Dantis puikiai balina dantų pastos ir kitos balinamosios priemonės, skirtos naudoti namų sąlygomis“. Tai yra tiesa. Šiandien rinkoje yra labai efektyvių ir 100 proc. saugių priemonių, skirtų naudoti namuose. Tačiau turėkite galvoje, kad ir šiomis priemonėmis privalote naudotis saikingai. Visada pasitarkite su burnos higienistu arba odontologu – tik jie galės pasakyti, ar jūsų dantis apskritai galima balinti.

2. „Dantų balinimo procedūros pažeidžia emalį“. Ne, jei atsakingai laikysitės gydytojų nurodymų ir nesavivaliausite. Šiuolaikinės profesionalios dantų balinimo priemonės atitinka griežtus ES reikalavimus ir neturi neigiamos įtakos emaliu. Tačiau dantis būtina balinti prižiūrint profesionalui – tai garantuos, kad bus parinktos tinkamos priemonės ir saugus jų kiekis. Beje, nuolatinis dantų balinimas ir daugelio skirtingų procedūrų naudojimas siekiant įspūdingų rezultatų dantų emaliui tikrai gali pakenkti, tad balta šypsena džiaukitės saikingai.

3. „Dantų balinimas sukelia dantų jautrumą ir net yra skausmingas“. Po dantų balinimo procedūrų dantys gali tapti jautresni, tačiau šis poveikis bus juntamas tik trumpą laiką. Paprastai su tokia problema susiduria tik tie pacientai, kurie jau anksčiau skundėsi jautriais dantimis. Beje, dantų balinimo procedūra neturi būti skausminga – yra specialių priemonių, kurios užtikrina, kad balinamoji priemonė nesilies su dantenomis ir nesukels jokių nemalonių pojūčių.

4. „Dantų balinimas gali tapti vėžio priežastimi“. Ne. Kol kas nėra jokių mokslinių įrodymų, kad dantų balinimo procedūros gali būti siejamos su vėžiniais susirgimais. Tai nereiškia, kad dantis galite balinti be perstojo. Taip pat nerekomenduojama dantų balinimo procedūrų atlikti paaugliams.

5. „Dantis galima išbalinti natūraliomis priemonėmis – valgomąja soda ir citrinos sultimis“. Šiomis priemonėmis žmonės naudojosi seniau – kai dar nebuvo tam skirtos dantų pastos. Minėtus produktus galite naudoti buityje, gamindami maistą, tačiau jie visiškai netinka burnos priežiūrai. Taip net galite sau pakenkti – rūgštys ardo danties emalį. Tuo tarpu soda ir vandenilio peroksidas gali sukelti bakterinį disbalansą burnoje ir smarkiai pažeisti dantenas bei dantų paviršių.

6. „Dantų balinimo procedūros užtenka kartą – dantys lieka balti visą laiką“. Deja, bet ne. Viskas priklauso nuo kasdienių jūsų įpročių – dantys greičiau tamsėja jei rūkote, vartojate daug kavos, arbatos ar raudonojo vyno, maisto produktų, dažančių dantis. Su laiku dantų spalva taps tokia pati, kaip ir iki balinimo procedūros. Jei norite, kad dantys ilgiau išliktų balti, bent kartą į pusmetį apsilankykite pas burnos higienistą – jis pašalins dantis bjaurojančias apnašas. Naudokite kokybišką balinamąją pastą. Beje, pabandykite dažančius gėrimus gerti per šiaudelį – tai taip pat padeda dantis išlaikyti baltesnius.

7. „Žvaigždės nuolat balina savo dantis, dėl to jie tokie spindintys“. Tikrai ne visada. Akinamai baltą šypseną modeliams ir TV žvaigždėms dažnai suteikia ne dantų balinimas, o estetinis dantų protezavimas.

Gamtai taip jau sutvarkė, kad dantų emalio spalva yra įgimta ir šie ne visuomet atrodo taip puikiai, kaip besišypsančių veidų iš žurnalų viršelių. Tiesa, tai galima pakoreguoti. Pasak odontologų, ieškodami pigesnių variantų žmonės neretai užsiimama eksperimentais namuose. O jie dažnai nulemia dantų jautrumą ar net dar didesnes problemas.

Nors sakoma, kad dantų balinimas – viena pigesnių odotologinių procedūrų, ne visi norėdami padailinti šypseną skuba į odontologo kabinetą. Verčiau ieško liaudiškų būdų, kurie gali ne tik neatnešti norimo rezultato, bet ir pakenkti.

Specialistai patvirtins, kad dantų spalva priklauso nuo žmogaus amžiaus ir lyties. Ilgainiui ji kinta dėl žalingų įpročių. Pavyzdžiui, dėl rūkymo, dažno kavos ar arbatos, raudono vyno, sulčių gėrimo, mitybos įpročių. Įtakos turi ir vartojamų vaistų poveikis sergant bendromis ligomis. Be to, žmogui senstant, dantų spalva natūraliai keičiasi dėl nuolatinio dantų dėvėjimosi. Dėl kandimo emalyje daugėja mikroskopinių įtrūkių. Pro juos patenka pigmentinės medžiagos, kurios dar labiau keičia danties paviršiaus spalvą.

Nors sakoma, kad dantų balinimas – viena pigesnių odotologinių procedūrų, ne visi norėdami padailinti šypseną skuba į odontologo kabinetą. Verčiau ieško liaudiškų būdų, kurie gali ne tik neatnešti norimo rezultato, bet ir pakenkti.

Liaudiški receptai

Gerai žinoma liaudiška priemonė dantų balinimui – citrinos rūgštis arba žievelė. Pastarąja tiesiog trinami dantys arba burna skalaujama citrinos sultimis. Tačiau toks dantų balinimas gana greit lems dantų jautrumą, taip pat gali pažeisti dantenas.

Kita dažna dantų balinimo namuose priemonė – soda. Ji tepama ant dantų ir įtrinama. Vertėtų žinoti, kad trinti dantis soda nerekomenduotina dėl žalingo poveikio dantims. Odontologų teigimu, ši medžiaga braižo emalį ir padidina dantų jautrumą.

Dantų balinimas namuose aktyvinta anglimi naudojamas dėl to, kad vadinamuosiuose angliukuose yra kalio hidroksido. Jis ir atstoja balinamąją priemonę. Aktyvintos anglies tabletė sutrinama ir užberiama ant šepetėlio. Lėtais judesiais valomi dantys. Šios medžiagos naudojimas nerekomenduotinas dažniau nei savaitę. Bet tai irgi ne geriausias būdas, nes kalis taip pat kenkia dantų emaliui.

Minėtos priemonės nėra visai saugios dantims. Gali visiškai suniokoti jų emalį ar pažeisti dantenas, padidinti jų jautrumą. Jei vis dėlto nusprendėte išbandyti liaudiškas priemones, kaskart po procedūros rekomenduojama skalauti burną ramunėlių nuoviru. Taip pat, įspėja odontologai, tokių priemonių naudojimas gali lemti atvirkštinį procesą – dantų emalio patamsėjimą.

Tarp kitko...

Vienas, ko gero, saugiausių dantų balinimo namuose būdų - naudojant balinamąją dantų pastą. Tokios pastos galima rasti kiekviename prekybos centre. Tiesa, specialistai sako, kad tokios datų pastos nevertėtų naudoti kasdien. Be to, ryškaus efekto tokia pasta neduos. Balinamoji dantų pasta gali pašviesinti dantis ne daugiau kaip dviem tonais ir vartojant ją ilgą laiką.

Komentaras

Kelė Katelman Staton, Amerikos kosmetinės odontologijos akademijos dantistė:

– Jei jūsų dantys puikios būklės, galite apsvarstyti balinimo namuose būdus. Tačiau, jei dantys ar dantenos yra jautrūs, dantų balinimas namuose nėra geriausias pasirinkimas, kadangi gali sukelti dar didesnį jautrumą. Todėl geriausia būtų kreiptis į odontologą, kuris parinks tinkamiausią dantų balinimo būdą. Taip pat reikėtų prisiminti, kad dantų balinti negalima nėštumo metu.

Balti dantys gražu visiems, bet nereikia to baltumo pervertinti, sako Odontologijos instituto dėstytoja Rūta Bendinskaitė. „Jei žmogus šypsosi labai baltais dantimis, paprastai kyla įtarimas, kad arba jie balinti (o tai nėra labai gerai), arba iš viso dengti porcelianu“, – pabrėžia medicinos mokslų daktarė.

Odontologės teigimu, balta dantų spalva rodo, kad dantys pakankamai švarūs. Tačiau, pastebi ji, būna ir labai negražių, dėmėtų, rudų, bet visiškai sveikų dantų.

– Dantų priežiūra neįsivaizduojama be dantų pastos ir šepetėlio. O kokios yra papildomos priemonės ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį jas renkantis?

– Tai galėtų būti tarpdančių siūlas. Jei tarpdančiai nepažeisti, dantys pakankamai tiesūs, galima naudoti tarpdančių šepetėlius. Bet tai – individuali priemonė, kurią turėtų parinkti ir išmokyti naudotis odontologas. Tiesą sakant, su siūlu, jei labai agresyviai jį naudosime, irgi galima pažeisti ir dantenas, ir dantis. Todėl reikėtų paprašyti higienisto ar odontologo pagalbos, kaip taisyklingai naudotis tarpdančių siūlu.

Skalavimo skysčiai yra papildoma priemonė, sukurta, kad iš burnos būtų pašalinti mikroorganizmai. Bet tai neįmanoma, nes mikroorganizmai gyvena mūsų virškinamajame trakte, kurio pradžia yra burna. Taigi jų yra, bus ir buvo. Todėl manau, kad skalavimo skystį reikėtų rinktis pasitarus su gydytoju.

– Ar reikia valyti dantis kūdikiams?

– Kai vaikas dantų dar neturi, jų nereikia ir valyti. Bet ar valyti burną, ar ne, galima nuspręsti patiems pagal savo norą, tikėjimą, patyrimą ir t. t. Kai visiškai išdygsta pirmas dantukas (ne kol matyti tik mažas kraštelis), rekomenduočiau įsigyti kūdikių šepetėlį. Jis maunamas ant piršto, jo šereliai nėra tokie, kaip įprasto šepetėlio. Toks šepetukas šiek tiek pavalo ir pamasažuoja – vaikams tai patinka. O svarbiausia, kad tokiu šepetuku neužgausime burnelės, nes jis nespaudžia, nebraižo, neduria. Antra, vaikas, turintis aštrius priekinius dantukus, per tą guminį šepetėlį neįkanda įpirštą.

Ar tokiems mažučiams valyti dantų pasta, diskutuotina – galima ją naudoti, galima nenaudoti. Bet reikėtų rinktis tokią, ant kurios pakuotės nurodyta, kad ji skirta metukų neturintiems vaikams.  Standartinę, ypač suaugusiųjų, dantų pasta netinka.

– Kodėl negalima spręsti, ar dantys sveiki, pagal jų spalvą?

– Visiems gražu balti dantys. Bet jei žmogus šypsosi labai baltais dantimis, paprastai kyla įtarimas, kad arba jie balinti (o tai nėra labai gerai), arba iš viso dengti porcelianu. Būna ir labai negražių, dėmėtų, rudų, bet absoliučiai nesugedusių dantų. Tiesiog balti dantys paprastai būna pakankamai švarūs. Galima siekti baltų dantų, bet tai neturėtų būti pervertinta.

– Ką ir kaip dažnai reikėtų valgyti, kad nepakenktume dantims?

– Visi maisto produktai (išskyrus riešutus, kurie neturi angliavandenių) sumažina burnos pH (padidina rūgštingumą). Dar angliavandenių neturi vanduo, mėsa. Visa kita (net ir sveikasis medus, vaisiai, vaisių sultys) sukelia didesnį burnos parūgštėjimą, o tai – dantų gedimo pradžia. Kadangi vis tiek valgome viską, valgyti reikia protingai, svarbiausia, ko gero, yra ne kiekis, o dažnis. Geriau valgyti rečiau – žinoma, ne kartą per dieną. 

Kai vieno 16-mečio, kurio dantys buvo labai išgedę, paklausiau apie valgymą, išaiškėjo, kad kiekvieną pertrauką mokykloje jis valgo spurgas, traškučius ir t. t. Toks valgymas yra dantų gadinimas. Bet jei tuos pačius traškučius, tortą ar saldainius valgysime ne dažniau kaip kartą per dieną, iš karto po valgio, o paskui dantis išsivalysime, dantų nesugadins ir saldumynai. 

– Kaip dažnai reikia lankytis pas odontologą?

– Būna, kad žmogus ir po trejų metų ateina visiškai sveika burna, o kai kuriems pas odontologą eiti reikia kas pusę metų, gal net kas tris mėnesius, nes dantys labai genda. Priežastys įvairios – paprastai dantų ėduonis išsivysto per keletą mėnesių, galbūt per pusmetį, kažkam – per metus.

Jei dantis sekasi valytis pačiam, dažnai atlikti burnos higienos nereikia. Jei nesiseka, burnos higiena turėtų būti atliekama kas pusę metų. Tai labai individualu, todėl reikia išsiaiškinti su savo odontologu.

Mano dantys nėra labai balti, o taip jų norisi. Jau buvau susiruošusi eiti pas odontologę, bet draugė atkalbėjo. Ji tikina, kad tai yra labai brangu ir kenkia dantims. Kaip yra iš tiesų?

Apie dantų balinimą pasakoja odontologė Audronė Stankevičienė:

- Pastaraisiais metais dantų balinimo procedūra tapo labai populiari. Žmonės nori būti gražūs ir švytėti balta šypsena. Šios procedūros nerekomenduočiau tiems, kurie turi jautrius, priekyje plombuotus dantis. Balinimo procedūra labiausiai tinka žmonėms, turintiems nejautrius dantis.
Yra keli dantų balinimo būdai.

Pirmasis, kurį galite atlikti patys namuose. Ant dantų nakčiai ar porai valandų dienai dedamos kapos - skaidrios plokštelės su balinamąja medžiaga. Kapas pritaiko gydytojas, bet jau mačiau, kad jų galima ir nusipirkti. Kiek priklausys procedūrų - individualu. Balinimo metu negalima vartoti dažančių maisto produktų: kavos, arbatos, raudonojo vyno, burokėlių, mėlynių ir t.t. Dar savaitę nuo jų atsisakykite ir sulaukę reikiamo rezultato.

Kitas būdas, kai jums dantis balina odontologas. Jis kas antrą trečią dieną nuvalo dantis ir kuriam laikui juos padengia balinamąja medžiaga. Rezultatui pasiekti prireiks dviejų trijų procedūrų. Apsauga kaip ir pirmuoju atveju.

Trečiasis būdas: dantys užtepami medžiaga ir dvi valandas balinami specialios lempos šviesoje. Pakanka vieno seanso.

Ketvirtasis būdas: dantys užtepami specialia medžiaga ir balinami su lazeriu. Užtenka vienos procedūros.

Tokias paslaugas, jei tik turi reikiamų medžiagų, gali atlikti bet kuris profesionalus odontologas. Čia pagrindinė problema yra kaina, nes medžiagos ir priemonės yra brangios.

Kiek sau gali leisti pacientas?

Jei balinasi namuose pats - nuo 200 iki 300 litų. Jei tai atlieka gydytojas - nuo 300 iki 400 litų. Balinimas su specialia lempa arba lazeriu jums atsieis daugiau nei 1000 litų. Brangiųjų procedūrų privalumas tas, kad jos trumpos, mažiau laiko reikia vengti dažančių maisto produktų.

Dantų baltumo „garantija“ labai priklauso nuo to, kaip laikysitės instrukcijos, prižiūrėsite dantis, kaip veikia jūsų medžiagų apykaita. Baltumas gali išsilaikyti nuo dvejų iki penkerių metų.