V. Gapšys interviu Eltai pasakojo, kad kalėjime siekia kuo aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose parlamente – skaito parlamento plenarinių posėdžių stenogramas, per padėjėjus teikia įstatymo projektus, siunčia į institucijas įvairias užklausas.

„Ką Seimo nariai veikia nuo sausio iki kovo 10 dienos? Dalis kolegų „sužibėjo“, būdami kalnuose ir kitur atostogaudami. Tai kodėl mano veikla, kai registruoju projektus, nesiskaito kaip darbas? O buvimas kalnuose traktuojamas kaip darbas? (…) Taip, esu apribotas, nes negaliu balsuoti komitetų ir plenariniuose Seimo posėdžiuose, bet susipažinti su darbotvarke, klausimais, teikti pasiūlymus aš galiu. Dėl to aš manau, kad dirbu Seimo nario darbą“, – aiškino V. Gapšys.

Politikas viliasi, kad jam pavyks įrodyti, jog jis galėtų fiziškai važiuoti darbuotis į Seimą. Jei ne, pasak V. Gapšio, tašką diskusijose dėl to, kokiu būdu turėtų dirbti kalėjime esantis Seimo narys, padės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

V. Gapšys tikisi, kad LAT sulauks išteisinimo vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Jis kartoja manantis, jog keturis su puse metų laisvės atėmimo bausmę jam skyręs Apeliacinis teismas negalėjo priimti sprendimo šioje byloje.

Nuo politikos nenutolęs ir aktualijas sekantis V. Gapšys teigė turintis patarimų dėl teisėsaugos veiksmų neseniai išsiskirstyti svarsčiusiai Darbo partijai. Politikas buvusius bendražygius ragina susikaupti, nepulti į paniką bei nepriimti neapgalvotų sprendimų.

– Ar Jūs pats susitaikėte su situacija, kokioje dabar esate? Ar dabar, tai yra praėjus keturiems mėnesiams nelaisvėje, į situaciją žvelgiate kitaip negu iš pradžių, nuskambėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui?

– Natūrali pirma reakcija yra susijusi su santykiu su šeima. Tuos santykius palaikome: susitinkame, išnaudojame visus pasimatymus, bendraujame nuotoliniu būdu su vaikais. Nėra taip, kad mus čia fiziškai skriaudžia. Čia, įstaigoje, yra nedaug tų žmonių. Tiesiog gyveni, laikaisi tų taisyklių, kurios čia apibrėžtos, ir judi į priekį.

– Kaip Jūsų šeima reagavo į tai, kad buvo Jums skirta laisvės atėmimo bausmė?

– Tai nėra lengva situacija ir ji šeimos santykius veikia, bet su žmona darome viską, kad vaikai patirtų kuo mažiau streso, kad būtų galima palaikyti bendravimą. Pavyzdžiui, pavyko susiderinti dėl nuotolinių pasimatymų. Jų metu kompiuterio pagalba gali padėti vaikams ruošti namų darbus.

Tiesa, pavyzdžiui, nėra galimybės turėti pasimatymų sekmadieniais. Nesant šiai galimybei, kitomis dienomis atvežti į įstaigą pasimatymui nepilnamečius vaikus sunkiau. Iškėliau tą klausimą įstaigoje. Tam yra speciali nuteistųjų taryba, ji tą klausimą dėl pasimatymų sekmadieniais aptars. (...) Darbo dienomis žmona vežioja vaikus į ugdymo įstaigas, pati žmona dirba, tai natūralu, kad pasimatymams lieka tik savaitgaliai. Be to, vaikai lanko ir būrelius. Kito žmogaus atveju jo dukra mokosi muzikos mokykloje ir šeštadieniais turi užsiėmimus, koncertus. Tad kada žmogui su dukra bendrauti? Taigi, keliame tokius klausimus.

Pavyzdžiui, pavyko išspręsti klausimą dėl mokesčių deklaravimo. (...) Iki šiol čia nebuvo tinkamai sudaryta galimybė tai padaryti elektroniniu būdu. Iškėliau šį klausimą, parašiau teisingumo ministrei ir gavau atsakymą, kad informuota Kalėjimo tarnyba, jog būtų sudaryta galimybė nuteistiesiems deklaruoti mokesčius elektroniniu būdu. (...) Prieiga prie kompiuterio, interneto įstaigoje yra, tik yra ribotas internetinių puslapių, prie kurių gali prieiti, skaičius. Aš, pavyzdžiui, stebiu Seimo posėdžius.

– Yra galimybė Seimo posėdžius stebėti tiesiogiai?

Aš turbūt dažnai geriau žinau, kas vyko Seimo posėdyje, negu kiti Seimo nariai, kurie tiesiog pusę posėdžio kažkur lakstė.

– Vaizdo transliacija neprieinama, nes Seimas posėdžius transliuoja ne per savo internetinę svetainę, o per platformą „Youtube“, o šis puslapis nėra įtrauktas į sąrašą tų, prie kurių galima prieiti. Bet pasiimu visą Seimo plenarinių posėdžių stenogramą ir aš turbūt dažnai geriau žinau, kas vyko Seimo posėdyje, negu kiti Seimo nariai, kurie tiesiog pusę posėdžio kažkur lakstė. Skaitant posėdžių stenogramas, mano atsilikimas nuo posėdžių yra galbūt kelios dienos, bet gylis, ką žinau, kas vyko Seimo posėdyje, yra didesnis nei tų, kurie sėdi Seimo salėje, kalbasi tarpusavyje ar būna laisvalaikio zonoje.

– Užsiminėte apie tai, kuo užsiimate kalėjime, tai gal galite apibūdinti savo dieną?

– Perėjau į vasaros režimą, tai keliuosi šiek tiek anksčiau. Atsikeliu po 6 val., papusryčiauju, 7-8 val. skiriu Seimo nario veiklai, pasižiūriu žinias, dabar, pavyzdžiui, dirbu su Tarptautinės energetikos agentūros dokumentais, nes Seime pristatinėjama nacionalinės energetikos vizija 2050 metams. Kai kuriomis dienomis imuosi kitos veiklos, kuri priskirta kalėjime. Kitomis dienomis, kaip minėjau, peržiūriu Seimo posėdžių stenogramas, Seimo komitetų darbotvarkes, reaguoju parlamentarų iniciatyvas, tarkime, rengiu pasiūlymus. Pasiūlymą reikia parengti, išsiųsti paštu, pasirašyti.

– Jūsų įstatyminės iniciatyvos iš kalėjimo pasiekia Seimą?

 – Puikiausiai. Esu registravęs ir įstatymo projektų, ir pasiūlymų projektams. (...) Galiausiai mano įstatymo projektus Seime pristato frakcijos kolegos.

– Siunčiate teisės aktų projektus per savo patarėjus ir padėjėjus?

– Taip, žinoma.

 – Kiek jų dabar turite įdarbinęs?

– Padėjėjų skaičių aš sumažinsiu, nes tiesiog laukiu galimybės susijungti su jais normaliam pokalbiui. Manau, kad jų liks trys ar keturi, kurie ten Seime darbuosis. (…)

– Ar dar kažkas be Andriaus Mazuronio iš politinių bendražygių ar kitų kolegų buvo Jus aplankę kalėjime?

– Buvo su A. Mazuroniu atvažiavę. (...) Atvažiavo vienas kolega iš partijos, tada atvyko žmogus, kuris ir man, ir A. Mazuroniui patarinėja. Buvo norinčių ir daugiau atvažiuoti, bet tiesiog nėra fiziškai galimybės, nes pasimatymus pirmiausiai skiriu šeimai.

– Neseniai teismas nepriėmė Jūsų skundo, kuriuo siekėte, kad Seimo nario darbas Jums būtų prilygintas darbinei veiklai čia, kalėjime. Ar tokiu būdu siekiate galimybės prie Seimo plenarinių ir komiteto posėdžių prisijungti nuotoliniu būdu?

– Galimybė dalyvauti posėdžiuose nuotoliniu būdu būtų, jei tik kas norėtų ją duoti. Pagal Bausmių vykdymo kodeksą, veikla kitose įstaigose ar organizacijose gali būti pripažinta darbine veikla. Svarbiausia, kad tai nebūtų susiję su darbu užsienyje, kad darbas truktų bent 80 valandų per mėnesį. (...) Ką Seimo nariai veikia nuo sausio iki kovo 10 dienos? Dalis kolegų „sužibėjo“, būdami kalnuose ir kitur atostogaudami. Tai kodėl mano veikla, kai registruoju projektus, nesiskaito kaip darbas? O buvimas kalnuose traktuojamas kaip darbas? (…) Taip, esu apribotas, nes negaliu balsuoti komitetų ir plenariniuose Seimo posėdžiuose, bet susipažinti su darbotvarke, klausimais, teikti pasiūlymus aš galiu. Dėl to aš manau, kad dirbu Seimo nario darbą.

– Kiek įstatymų projektų ir pasiūlymų, būdamas kalėjime, spėjote per patarėjus įregistruoti Seime?

– Registruoti keli pasiūlymai, vienas įstatymo projektas, dar vienas projektas paruoštas, dar vienas yra ruošiamas. (...)

Minėtą teismo sprendimą dėl skundo nepriėmimo, kiek kalbėjausi su advokatu, apskųsime Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Aš savo ruožtu parašysiu naują prašymą pripažinti mano Seimo nario veiklą darbine veikla. (...) Įstatymai nustato sąlygą, kad pirmiausia nuteistasis turi siekti įsidarbinti ne bausmės atlikimo vietoje. Tai aš tą darbą, kaip Seimo narys, dirbu. Neužmirškite Konstitucijos nuostatos, kad aš negaliu dirbti jokio kito darbo, išskyrus savo tiesioginį darbą. Taigi, čia kyla konstitucinis klausimas, ar čia, kalėjime, aš galiu iš viso užsiimti kažkokia kita veikla, nes už tą kitą darbinę veiklą yra mokama išmoka. Kalėjimas maždaug per metus man sumokės apie 2000 eurų už tą darbinę veiklą, bet, kaip minėjau, Seimo narys negali gauti kitokį atlygį, išmokas, išskyrus užmokestį už savo veiklą.

– Kokį darbą kalėjime dirbate?

– Tvarkau patalpas. Bet, kaip sakiau, aš, pagal Konstituciją, už šį darbą negaliu gauti atlygio. Be to, turiu darbą už kalėjimo ribų. (...) Bet Kalėjimų tarnyba užsispyrė, nepripažįsta mano Seimo nario veiklos kaip darbo. Man parašė, kad negali Seimo nario veiklos pripažinti darbu, nes jis susijęs ir su komandiruotėmis užsienyje. Bet aš ir neprašau kažkur išvažiuoti. (...)

– Teikiate įstatymo projektus per kolegos, per patarėjus. Bet balsuoti už įstatymo pataisas, tai yra įgyvendinti vieną svarbiausią Seimo nario mandato realizavimo sąlygų, juk negalite. Ar tikrai jaučiatės galintis sakyti, kad pilnai dirbate Seimo nario darbą?

– Turbūt nėra Seimo nario, kuris 100 procentų dalyvautų visuose balsavimuose parlamente. Taip, aš jaučiuosi blogai, kad negaliu balsuoti ir sutinku, kad tai nėra visiškai pilnavertis Seimo nario darbas. Bet, jeigu atsiversite Seimo statutą, pamatysite, kad Seimo nario balsavimai, nors tai yra labai svarbi konstitucinė tavo darbo dalis, jie nėra vienintelis darbas. Įstatymo projektų rengimas, registravimas, užklausų teikimas yra ne mažiau svarbus dalykas. Manau, kad ta teisėkūros inicijavimo, parlamentinės kontrolės teisė, kartais yra svarbesnė nei mygtuko spaudinėjimas. Bet, jei pažiūrėsime, Bausmių vykdymo kodeksą, jis man netruko dalyvauti Seimo posėdžiuose.

– Bet kaip tai padaryti? Kaip Jūs galite dirbti Seimo nario darbą iš kalėjimo?

– Bausmių vykdymo kodeksas leidžia dirbti darbą už bausmės atlikimo vietos ribų. Jei asmuo dar negali išvykti iš bausmės atlikimo vietos, turi būti pasirašyta sutartis tarp kalėjimo ir įstaigos. Kadangi ta sutartis labiau tinkama ne Seimo darbui, o, tarkime, tam, kad asmuo galėtų važiuoti remontuoti pastatus, tai šioje vietoje kyla klausimų. Jei formaliai prašyčiau leisti išvažiuoti dirbti į Seimą, tai gaučiau atsakymą, kad to negaliu, nes nėra pasirašyta sutartis. Bet, pagal įstatymą, manau, kad turiu tokią teisę ir tikiu, kad iki to prieisime, tačiau greičiausiai tai jau bus po kasacinio teismo proceso dalies byloje. Aš bandysiu įrodyti, kad, jei nuteistasis gali išvažiuoti dirbti, tarkime, į autoservisą, tai galiu ir aš išvažiuoti dirbti į Seimą.

– Kitaip tariant, vienas iš variantų, kurio siekiate, yra galimybė Jums iš kalėjimo vykti į Seimą, ten dirbti plenarinio posėdžio metu ir tada grįžti į įkalinimo įstaigą, taip?

– Taip. Tokia įstatyminė galimybė yra. Aišku, jos įgyvendinimas sukeltų tam tikrų klausimų, bet manau, kad tai yra įmanoma. (...)

Sausį teikiau prašymą gauti leidimą nuotoliniu būdu dalyvauti Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose. (...) Bet man buvo atsakyta, kad negaliu to daryti, nes priklausau paprastai nuteistųjų grupei, o tokiam nuteistajam neleidžiama įkalinimo įstaigoje turėti nešiojamąjį kompiuterį. (...) Bet juk aš ir dabar prie kompiuterio prieinu. (...)

Galiausiai nutariau, kad reikėtų spręsti klausimą dėl patekimo į lengvą nuteistųjų grupę, nes, kaip numatoma taisyklėse, tokiai grupei priskiriami nuteistieji gali naudoti nešiojamuoju kompiuteriu. Tokiu atveju galėčiau dalyvauti Seimo komitetų posėdžiuose ir juose balsuoti. (...)

Iš kitos pusės, balsavimo Seimo plenariniuose posėdžiuose klausimas galėtų būti paprasčiausiai išsprendžiamas kasacinio teismo sprendimu, panaikinant byloje Apeliacinio teismo nuosprendį, kuris yra nepagrįstas ir priimtas teismo, kuris negalėjo priimti sprendimo. Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis mūsų byloje turėjo nusišalinti.

– Kalbate apie teisėją, kuris vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas?

– Taip. (...) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dabar jau buvęs advokatas Drąsutis Zagreckas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. (...) Dokumente minimas teisėjas A. Bielskis, kuris, remiantis D. Zagrecko parodymais, susitarė priimti kyšį. Šią bylą (vadinamąją teisėjų korupcijos bylą – ELTA) tiria tas pats Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjas, kuris tyrė ir mūsų („MG Baltic“ politinės korupcijos bylą – ELTA) bylą. Teismo nutartyje dėl D. Zagrecko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės minimas ir kitas mūsų byloje apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teisėjas – Linas Šiukšta. (...)

Šitie du teisėjai (A. Bielskis ir L. Šiukšta – ELTA) veikia šitame kontekste, tyrėjas yra tas pats ir toje byloje, ir mūsų byloje. STT vadovas (Žydrūnas Bartkus – ELTA) dar prieš pirmos instancijos teismo nuosprendį („MG Baltic“ politinės korupcijos byloje – ELTA) pareiškė, kad čia yra klausimas ne apie tai, ar mus nuteisti, ar ne, bet apie tai, kaip stipriai mus reikia nuteisti.

Šitam teisėjui (A. Bielskiui – ELTA) nepradedamas ikiteisminis tyrimas, nepradedama net drausminė byla. Jis žino, kad specialaus liudytojo statusas jam gali būti pakeistas į įtariamojo statusą. Ir teisėjas nagrinėja mūsų bylą, kur STT akivaizdžiai rodo savo suinteresuotumą bylą išspręsti ne bet kokiu būdu, o skiriant pačias griežčiausias bausmes. Prašoma A. Bielskio nušalinimo ir teisėjų kolegija jo nenušalino. Ar tokia kolegija turėjo teisę nagrinėti šią bylą? Tokie klausimai tikrai bus keliami Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Kiek esu žiūrėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) bylas, tai iki tokių situacijų net nėra prieinama. Paprastai net už žymiai silpnesnius ryšius pripažįstama, kad teisėjai turėjo nusišalinti nuo bylų. Vienoje byloje, kurią neseniai nagrinėjau, rašoma, kad buvo penkių teisėjų kolegija ir vienas iš penkių teisėjų turėjo ryšių (galimai abejotinų – ELTA). Ten valstybė manė, kad vienas iš penkių teisėjų kolegijoje nepadarys poveikio kolegijai, o EŽTT pasakė, kad teismo pasitarimas yra uždaras ir nežinome, ką tas vienas teisėjas ten daro, kokius argumentus pasitelkia. Vien dėl to, kad nėra žinoma, kaip tas vienas teisėjas elgiasi, buvo pripažinta, jog buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija. (...)

– Įtariate kažkokius mainus ar susitarimą tarp teisėsaugos ir minimo teisėjo?

– Jeigu jie (mainų – ELTA) ir nebuvo sutarti žodžiu, tas teisėjas tiesiog negalėjo nešališkai tos bylos („MG Baltic“ politinės korupcijos bylos – ELTA) nagrinėti, nes jaučia virš savęs giljotiną. Kai tu jauti giljotiną, tai tu galvą juk nori patraukti. (...) Šito argumento užtenka, kad būtų panaikintas Apeliacinio teismo nuosprendis, o kiti argumentai rodo, jog pirmos instancijos teismas buvo teisus, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį.

Kasaciniame teisme suplanuoti posėdžiai mūsų byloje. Tikiuosi, kad trijų posėdžių pakaks bylos išnagrinėjimui. Manau, kad kasacinis teismas kelių mėnesių laikotarpyje priims sprendimą. (...)

– Kadangi jau esate kalėjime ne vieną mėnesį, noriu paklausti, ar maždaug tokios kasdienybės šioje įstaigoje, apie kurią pasakojote, ir tikėjotės? Gal kažkas vis dėlto nustebino?

– Mane nustebino Apeliacinis teismas su savo nuosprendžiu. Mane stebina, kaip tokie teisėjai gali priiminėti tokius nuosprendžius. Apie gyvenimą kalėjime, sąlygas aš negalvojau ir šiai minutei esu tikras, kad ne čia turėčiau būti. Manau, kad turėčiau būti su jumis Seime ir kalbėti apie kokį rimtą įstatymo projektą. Bet gyvenimas susiklostė taip, kaip susiklostė, aš ginsiu savo teises iki paskutinės instancijos, jei reikės – ir EŽTT, Konstituciniame Teisme.

– Anksčiau du kartus prašėte teismo stabdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bet abu kartus teismas nesutiko su tokiu prašymu. Dar bandysite toliau teikti tokius prašymus?

– Ne, neturiu tokių planų, nes manau, kad tai užimtų ir mano, ir kasacinio teismo laiką. Manau, kad reikia klausimą išspręsti iš esmės kasaciniame teisme. (...) Kasacinio teismo diskrecija yra plati. Esu minėjęs situacijas, kai teismas, nagrinėjant kasacinius skundus, sustabdė laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

– Tarkime, kasacinio teismo sprendimas stabdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą Antanui Kandrotui-Celofanui?

– Gali būti. Bet esmė yra tai, kad mano atveju susiklostė išskirtinės aplinkybės. Mano Seimo nario mandatas yra nepanaikintas apkaltos proceso tvarka. Klausimas, ar apkalta turėjo būti po Apeliacinio, ar po kasacinio teismo nuosprendžio, nes skaitant Konstitucinio Teismo nutarimą šiuo klausimu, ten nepasakoma, kad apkalta Seimo nariui turi vykti po apeliacinės instancijos teismo sprendimo. (...) Pavyzdžiui, Petro Gražulio atveju apkaltos klausimas buvo sprendžiamas po kasacinio teismo sprendimo.

Manau, kad mano atveju kasacinis teismas netenkino prašymo sustabdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bijodamas žiniasklaidos, nes galvojo, kad prastai atrodys, sustabdęs laisvės atėmimo bausmės vykdymą man.

– O iš viso nekyla Jums minčių pakeisti savo pozicijos dėl Seimo nario mandato? Gal vis dėlto svarstote atsisakyti mandato, kol kasacinis teismas priims sprendimą?

– O kaip man vėliau susigrąžinti mandatą?

– Seimo rinkimuose.

– O kodėl turėčiau nepabaigti Seimo nario kadencijos? Aš galiu nė vieno prašymo kalėjimui dėl darbo Seime nepildyti, tik išspręskite bylą kasaciniame teisme ir išsispręs visi kiti klausimai.

Jei galėčiau atsisakyti Seimo nario mandato tam laikotarpiui, kol kasacinis teismas priims sprendimą, ir vėliau susigrąžinti mandatą po teismo sprendimo, jei būčiau išteisintas, taip ir padaryčiau, bet tokios procedūros nėra. (...)

– Jūs nekeičiate savo pozicijos ir dėl kaltinimų byloje?

– Tikrai taip. Manau, kad esu nekaltas. (...) Tą pačią dieną, kai mūsų byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis, Aukščiausiasis Teismas Kęstučio Tubio byloje priėmė visiškai priešingą sprendimą ir aiškiai pasakė, kad reikia atriboti su rinkimais susijusią veiklą, kuri nėra nusikalstama, nuo kitų veiklų. Aš juk esu nuteistas už nuolaidą reklamai. Tai yra visiškai teisėta veikla, nes mes galėjome gauti nuolaidas, bet mane už tai nuteisia, o K. Tubio byloje teismas kalba apie su rinkimais susijusios veiklos atribojimą nuo kitų veiklų. Apeliacinis teismas mūsų atveju to net nesvarstė, o pirmos instancijos teismas tvirtino, kad tai yra visiškai teisėta veikla. (...)

– Ir Seime, ir eidamas į teismo posėdžius, ir čia, kalėjime, kalbate kaip politikas. Ar tebesiejate savo ateitį su politika?

– Tai yra sudėtingas klausimas. Su humoru pasakyčiau taip – nežinau, ar žmona man tai leistų. Palieku tokį atsakymą, į kurį, patikėkite, sutelpa daug visko.

– Kalbat apie galimus jūsų ateities planus, leiskite priminti, kad be laisvės atėmimo bausmės teismas jums yra skyręs ir apribojimą 5 metams būti išrinktam ar dirbti valstybės tarnyboje. Tai jums galėtų užkirsti kelią kandidatuoti į Seimą.

– Aš galvoju apie išteisinimą. Jei galvoju apie išteisinimą, tai negalvoju apie baudžiamojo poveikio priemonę.

– Kuo užsiimate kalėjime laisvu laiku?

– Sportuoju, knygas skaitau. Yra stadionas, ten galima vaikščioti, fizinius pratimus atlikti. Kalbant apie knygų skaitymą, tai čia per kelis mėnesius viršijau savo pusantrų metų normą... Perskaičiau 17 knygų.  

– Sekate politines aktualijas?

– Taip, seku.

– Ar girdėtoje apie teisėsaugos tyrimą, susijusį su Darbo partijos atstovų veikla Europos Parlamente?

– Esu pakankamai daug girdėjęs, nes mane šiame tyrime apklausė liudytoju apie kitų asmenų veiklas, bet negaliu apie tai komentuoti, nes įsipareigojau apie tai nekalbėti.

– Ar šios žinios sukėlė jums nerimą? Nors šiuo metu nesate Darbo partijos narys, bet kaip politikas juk užaugote šioje partijoje.

– Man nerimą kelia partijos atstovų svarstymai „pasileisti“, nedalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Man teko išgyventi ne vieną krizinę situaciją ir jas valdyti. Pasakyčiau, kad kiekvienoje krizinėje situacija pats blogiausias dalykas yra pulti komentuoti, karštligiškai priiminėti sprendimus. Natūralu, kad pasiūlymai partijai stabdyti veiklą, nedalyvauti rinkimuose yra galimi, svarstytini, bet priiminėti tokius sprendimą tą pačią dieną, kai pasirodo žinia apie teisėsaugos tyrimą, yra neprofesionalu, taip krizės nevaldomos. Reikia nepulti į paniką, nekomentuoti, ko nežinai, ir nesukelti tais komentarais dar didesnių klausimų. Jei būčiau partijos narys, siūlyčiau sudaryti darbo grupę, pasikviesti advokatus, pasiprašyti informacijos iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos apie tyrimą, pasižiūrėti, kam pareikšti įtarimai, koks ten partijos vaidmuo ir tik tada priimti sprendimus. Man būtų gaila, jei partija vėliau gailėsis, kad jie skubotai priėmė vienokius ar kitokius sprendimus. (...)

– Gal turite kokią žinią, kurią norėtumėte perduoti rinkėjams, visuomenei?

– Ačiū tiems, kurie palaikė ir palaiko mane, kurie siunčia palaikymo žinutes žmonai ir man. Tiems, kurie nepalaiko mane, keikia, galiu pasakyti, kad pasikalbėsime tada, kai bus galutiniai teismų sprendimai.   

„Žinoma, jam neturėtų būti suteiktas jį įdarbinusio Seimo nario Česlovo Olševskio pasitikėjimas. Aš laukčiau ryžtingesnių sprendimų ir visiškai aiškaus, nedviprasmiško atsiribojimo. Ko iki šios dienos aš neišgirdau“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Vis tik Seimo pirmininkė sako šio klausimo su parlamentaru Č. Olševskiu neaptarusi, kadangi sprendimą, jos vertinimu, turėtų priimti pats Regionų frakcijos atstovas.

Panašių situacijų esame ne vieną turėję, kai atrodo, kad Seimo pirmininkas, kaip darželio auklėtojas, turėtų nueiti, pagrūmoti pirštu ir pasakyti, kaip turi būti.

„Panašių situacijų esame ne vieną turėję, kai atrodo, kad Seimo pirmininkas, kaip darželio auklėtojas, turėtų nueiti, pagrūmoti pirštu ir pasakyti, kaip turi būti. Akivaizdu, kad tai yra kiekvieno Seimo nario atsakomybės klausimas, kam suteikia pasitikėjimą, ką darbina. Ir aš tikėčiausi, kad tokie sprendimai turėtų būti priimami be paraginimo“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.

Visgi viešos kritikos sulaukęs Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungoje. Apie tai feisbuke informavo LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Tuo metu Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) su prašymu įvertinti, ar parlamentaro Č. Olševskio patarėjo darbas Seime nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ir gynybai.

„Kol kas dirbu frakcijos atstovu spaudai. Imamės darbų, laukiame sesijos, sutartis neterminuota“, – BNS trečiadienį sakė M. Gailius.

Jis taip pat sakė šiuo metu rašantis knygą ir tai derinsiantis su nauju darbu.

„Turėjau dabar beveik mėnesį labai intensyvaus darbo ir esame susitarę su frakcijos seniūnu E. Gentvilu, kad kai kurias dienas dirbsiu žymiai aktyviau, o kai kurios dienos bus laisvesnės, galėsiu atsidėti savo projektams“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas spaudai.

Kol kas dirbu frakcijos atstovu spaudai. Imamės darbų, laukiame sesijos, sutartis neterminuota.

M. Gailius vasario pradžioje paliko aplinkos ministro S. Gentvilo komandą. Ministras tuo metu teigė, kad tuometinis jo atstovas spaudai „grįžta į kūrybą“.

M. Gailius aplinkos ministro atstovu spaudai dirbo nuo 2020 metų gruodžio. Iki tol jis vedė laidas Žinių radijuje, anksčiau dirbo kultūrinėje spaudoje, „Verslo žiniose“, „Lietuvos žiniose“, portaluose lrt.lt ir alfa.lt, taip pat išleido novelių rinkinį „Šlapias spalis“ bei parašė romaną „Oro“.

M. Gailius yra baigęs žurnalistiką Vilniaus universitete, mokėsi Danijoje ir Švedijoje. 

Šie du parlamentarai prašė šitokiu būdu jiems sudaryti sąlygas patekti į Seimo rūmus.

Anot jų, tokį precedentą buvo sukūręs konservatorių Laurynas Kasčiūnas, vieną dieną dirbęs iš vertėjų kabinos.

Konservatorius užpernai gruodį po mažareikšmio kontakto su sergančiuoju savo iniciatyva nuo kolegų izoliavosi vertėjų kabinoje.

„Seimas apsisprendė dėl darbo sąlygų ir tas sprendimas yra labai aiškus, kaip Julius Sabatauskas sakė, ne valdybos jėgoms dabar keisti tuos sprendimus“, – pirmadienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Gruodžio pabaigoje priimtos Seimo statuto pataisos numato, kad nuo sausio 11-osios į parlamentą Seimo nariui leidžiama patekti tik pateikus dokumentą, patvirtinantį, jog jis atitinka kriterijus, numatytus Vyriausybės nutarime dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo.

Tai reiškia, kad Seimo narys turi įrodyti, jog yra paskiepytas nuo COVID-19, persirgęs šia liga arba turi neigiamą testo rezultatą.

Tokie sprendimai stebina. L. Kasčiūnui leido eiti į vertėjų būdelę, iš ten dirbti (...). Dabar išeina, kad opozicijai to negalima.

Jeigu tokių duomenų nepateikęs parlamentaras nedalyvaus Seimo ar komitetų, komisijų posėdžiuose, bus laikoma, jog posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.

„Aš esu išrinktas Seimo narys ir eisiu į darbą“, – pirmadienį BNS sakė D. Kepenis, sužinojęs apie Seimo valdybos sprendimą.

Jis tvirtino persirgęs COVID-19, apie tai informavęs Seimo kanceliariją.

„Jeigu aš esu sveikas kaip ridikas, aš einu į darbą“, – kalbėjo parlamentaras.

V. Ąžuolas sakė sprendimą neleisti dirbti iš vertėjo kabinos skųsiąs Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

„Tokie sprendimai stebina. L. Kasčiūnui leido eiti į vertėjų būdelę, iš ten dirbti (...). Dabar išeina, kad opozicijai to negalima. Tą sprendimą teks apskųsti Etikos komisijai, kad ji išaiškintų, ar tik konservatoriams galima tokias sąlygas sudaryti, ar vienodos sąlygos turėtų būti sudaromos visiems Seimo nariams“, – tvirtino „valstietis“.

Jis sakė nežinąs, ar antradienio rytą jo įėjimo į Seimą kortelė veiks.

„Ryt ryte sužinosime“, – teigė parlamentaras.

Seimo kanceliarijos duomenis, iki pirmadienio popietės 130 parlamentarų buvo pateikę reikiamus dokumentus, kad antradienį galėtų įeiti į Seimo rūmus.

Iš viso parlamente dirba 141 išrinktas politikas.

Antradienio rytą prie įėjimų į parlamento rūmus žada budėti po kanceliarijos darbuotoją ir padėti Seimo nariams patekti į pastatą.

Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis tvirtino, kad užblokavus Seimo narių korteles jų mandatai nepanaikinami, todėl ragino visam Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar tokiu būdu gali būti ribojamos tautos išrinktųjų galimybės atlikti pareigas.

Jis nuogąstavo, kad po kurio laiko paaiškėjus, jog minėtos Seimo statuto pataisos vis dėlto pažeidžia Konstituciją, galėtų kilti abejonių dėl priimtų įstatymų teisėtumo.

Seimas, atrodo, tam neturi laiko, nes svarbiau tarpusavio rietenos ir netgi patyčios viešojoje erdvėje. Politikams labiau rūpi parduoti save nei vykdyti pažadus ir imtis tiesioginio darbo – rengti ir priimti įstatymus. Darbas Seime labiau primena realybės šou, kai kurių parlamentarų elgesys net verčia suabejoti sveika nuovoka.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga: Aš paklausiau vaistinėje, nupirkau jums vaistukų.

TS-LKD frakcijos vadovas Gabrielius Landsbergis: Sekundę.

A. Veryga: Tai yra ne vaistukų, tai lašeliai.

G. Landsbergis: Ministre, ministre, iš esmės tai, ką Jūs dabar darote, galima laikyti net ir tyčiojimusi iš žmogaus, kuris turi tam tikrą ligą.

A. Veryga: Kai užsidedat nuotrauką su gyvūnams skirtais medikamentais rusiškomis pakuotėmis, tai yra, manau, labai labai neatsakinga. Jūsų reikalas imti ar ne, aš tiesiog nupirkau.

Ir lyg to būtų negana, A. Veryga tikrą šou surengė net ir pirkdamas skystį kontaktiniams lęšiams. Darbo dieną, tarnybiniu automobiliu ir su žurnalistais ministras važinėjo po vaistines, norėdamas įrodyti, kad akių lęšių skysčiui recepto nereikia. Ir, panašu, kad pastaruoju metu tokios parodomosios akcijos, emocingos diskusijos socialiniuose tinkluose politikams priimtinesnės nei tiesioginis darbas. Anksčiau jie ginčydavosi dėl įstatymų, o dabar viešoje erdvėje politikai mieliau pešasi dėl įvaizdžio.

„Politinių partijų tipas dabar panašesnis į privačių kompanijų, kurioms pateikti, viešai kalbėti apie produktus, paslaugas yra labai svarbu, nes pirkėjas gali rinktis. Manau, ta logika labai stipriai galioja ir kalbant apie politinius veikėjus“, – teigia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius dr. Mindaugas Jurkynas.

„Valstiečių“ atstovas Povilas Urbšys, paneigdamas partijos deklaruotą pagarbą šeimai ir moteriai, sukėlė skandalą pareiškęs, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto neturėtų pristatyti besilaukianti parlamentarė, šiuo klausimu replikavo ir Petras Gražulis bei Artūras Skardžius. Etikos ir procedūrų komisija, vadovaujama „valstiečių“ sąjungininkės Lenkų rinkimų akcijos narės, P. Urbšiui rekomendavo tik atsiprašyti.

Kitas šitos istorijos veikėjas – Socialdemokratų darbo frakcijos narys A. Skardžius taip pat ramus. Nors Antikorupcijos komisija, kuri aiškinosi A. Skardžiaus šeimos interesus atsinaujinančios energetikos srityje, konstatavo, kad parlamentaras turėjo interesą teikdamas kai kurias įstatymų pataisas ir kad galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus, šią savaitę valdantieji A. Skardžiaus net nepašalino iš Seimo Ekonomikos komiteto, o per svarstymą salėje parlamentaras užsipuolė konservatorių lyderį, kurį esą taip pat reikėtų mesti iš komiteto, nes jo žmona neva neskaidriais ryšiais susieta su „Lietuvos energija“.

„Jums labai skaudu tą dalyką girdėti, bet tai akivaizdus konfliktas ir galimybė dalyvauti šio komiteto veikloje. Tikrai nenorėčiau kalbėti apie Dainių Kreivį ar Tadą Langaitį, tai gerbiamieji kolegos, nekurkime precedento, vadovaukimės statutu ir neišdykaukime“, – kalbėjo A. Skardžius.

15min žurnalistas Dovydas Pancerovas, dėl kurio straipsnių Seime ir buvo inicijuotas A. Skardžiaus šeimos interesų tyrimas, sako, kad po to, kai komisijai pavyko išsiaiškinti, kad A. Skardžiaus šeima turi verslą Baltarusijoje, kad tą verslą finansuoja bankas, kurio akcininkai – Rusijos ir Baltarusijos strateginės įmonės, paskelbimas, jog parlamentaras galėjo supainioti privačius ir viešuosius interesus, rodo, kad ir valdantieji, ir atskilėliai socialdemokratai dirba, kad išsuktų A. Skardžių nuo atsakomybės.

O juk „valstiečiai“ nuolat deklaravo reikalausiantys skaidrumo. Premjeras, kartojantis, kad A. Skardžius negali dirbti Ekonomikos komitete, kai buvo balsuojama dėl komitetų sudėties, net nedalyvavo, nors tuo metu pagal darbotvarkę jis turėjo būti Seime, o Ramūnas Karbauskis balsavo už A. Skardžiaus išlikimą.

„Dabar išeina taip, kad vyriausybė ir valdančioji dauguma yra „pastatyta“ ant A. Skardžiaus, kuris turi finansinių ryšių su vėjo energetika, turi verslą Baltarusijoje, turi „Gazprom“ banko paskolą ir tuo pat metu jis – būtent „valstiečių“ balsais – turi leidimą dirbti su slapta informacija, vis dar dirba Ekonomikos komitete“, – sako D. Pancerovas.

Ne mažiau keista, kad, perstumdant komitetų sudėtis, į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą paskirtas Algirdas Butkevičius. Mat komitetas vykdo parlamentinį tyrimą, kuriame dėl „Lietuvos geležinkeliuose“ įdiegtos rusiškos valdymo sistemos, galinčios kelti grėsmę nacionaliniams saugumui, A. Butkevičius buvo apklaustas.

Tad užkulisiniai žaidimai vyksta ir nenuostabu, kad Seimo darbą beveik 45 proc. visuomenės vertina blogai, panašiai tiek išvis apie jį neturi jokios nuomonės.

„Tu tampi teisėju savo paties byloje, nes mes kviečiame A. Butkevičių į apklausas, mes jį apklausiame apie jam žinomas aplinkybes ir, nors tyrimas nėra atliekamas dėl jo paties veiklos, šiuo atveju jam nebūtų labai etiška dalyvauti tyrime“, – mano Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Beje, „Savaitės“ žiniomis, A. Butkevičius ilgai šiame komitete neužsisėdės. Su nuo Socialdemokratų partijos atskilusia frakcija „valstiečiai“ jau sukirto rankomis, kad vietoje jiems priklausančio Ūkio ministerijos vadovo posto, kuris atitenka „valstiečių“ kandidatui, A. Butkevičius vadovaus Ekonomikos komitetui. Tačiau taip pat su viena sąlyga – A. Skardžius turi pasitraukti iš Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojų ir Ekonomikos komiteto, nes jo gelbėjimas pakenkė ir šiaip jau abejotinai tapusia „valstiečių“ reputacijai.

(K.Kavolėlio/BFL nuotr. - A.Butkevičius)

Tad užkulisiniai žaidimai vyksta ir nenuostabu, kad Seimo darbą beveik 45 proc. visuomenės vertina blogai, panašiai tiek išvis apie jį neturi jokios nuomonės.

„Tiems, kas domisi politika, sekti, kas vyksta Seime, kartais būna skausminga – stebėti tuos apsišaudymus, stebėti ne visą laiką tinkamoje vietoje atsidūrusius žmones, stebėti išdavystes, kurios parengiamos remiantis politiniais skaičiavimais. Tai nėra labai malonus reginys, manau, kad žmonės, natūraliai vengdami to streso, tiesiog stengiasi nuo tos dalies atsiriboti“, – sako viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus.

O tuo metu Kęstutis Pūkas, dėl seksualinio priekabiavimo laukiantis Konstitucinio Teismo išvados, ilgai sirgęs, žurnalistų užfiksuotas besirūpinantis tėvo sodybos remontu, staiga pagijo ir jau pasirodė Seime. „Sodra“ nusprendė, kad jis pažeidė nedarbingumo taisykles, ir už tą dieną ligos išmokos K. Pūkas negaus.

Tačiau sirgdamas, praėjus keturioms dienoms po nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, K. Pūkas padėjėja įdarbino savo advokato žmoną Indrę Arasimavičienę. Ji Seime įdarbinta pusantro etato, tai reiškia, kad iki mokesčių K. Pūko advokato žmona gauna beveik 1018 eurų. Kas gali paneigti, kad taip valstybės lėšomis apmokamas advokato darbas?

Beje, nors K. Pūkas beveik visą liepą sirgo, nedarbingumo pažymėjimą turėjo ir didžiąją dalį rugsėjo, tačiau per liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius kanceliarinėms išlaidoms jam skirta beveik 2,5 tūkst. eurų. Bet matant, kaip elgiasi formalios daugumos neturintys valdantieji, nėra jokių garantijų, kad už K. Pūko balsą ir jam bus suteikta indulgencija, o tai reiškia, apkaltos procedūra bus įveikta.