Už tai balsavo 89 Seimo narių, prieš buvo vienas, o susilaikė keturi. 

Projektą sudarys naujų elektros perdavimo linijų – apie 170 kilometrų ilgio 330 kV Darbėnai–Varduva–Mūša bei 72 kilometrų ilgio 330 kV Panevėžys–Mūša – statyba, taip pat 330 kV transformatorių pastotės „Varduva“ statyba.

Užbaigti Lietuvos šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimą planuojama iki 2034-ųjų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pristatydamas projektą anksčiau Seime teigė, kad juo bus pradėtas naujas elektros perdavimo tinklo plėtros etapas: papildomomis naujomis perdavimo sistemos linijomis bus sujungta rytinė ir vakarinė Lietuvos elektros energetikos sistemos dalys.

Kai kurie parlamentarai per projekto svarstymą priekaištavo, kad dėl jo įgyvendinimo bus nusavinta daug privačios žemės ir už ją nebus savininkams teisingai atlyginta.

Energetikos viceministrės Ingos Žilienės teigimu, projekto įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų.

Vis dėlto bendrovės atstovai tikina tęsiantys gamyklai, į kurią ketinama investuoti 400 mln. eurų, tinkamos vietos paieškas bei vertinimus, o dėl investicijos galutinai žada apsispręsti kitais metais.

„Kretingos rajone PAV procedūras sustabdėme atsižvelgdami į (rajono – BNS) tarybos sprendimą dėl nepritarimo planuotai veiklai“, – komentare BNS teigė „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis.

Už tai, kad Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje esančiame Auksūdžio kaime, netoli Palangos kurorto, nebūtų e.metanolio ir vandenilio pramonės, kovo pabaigoje balsavo 22 rajono tarybos nariai, susilaikė vienas, o prieš balsavusiųjų nebuvo.

Planuojamo projekto PAV procedūras bendrovė yra pradėjusi ir Akmenės rajone. Tačiau, anot „European Energy“ atstovo, bendrovė domisi ir vertina daugiau gamyklos statybai galimų vietų.

„Gamyklai tinkamų vietų vertinimas nėra baigtas, o galutinius sprendimus dėl gamyklos statybos Lietuvoje ir vietos pasirinkimo tikimės priimti  ateinančiais metais, kada bus baigti visi vertinimai“, – teigė T. Konkovskis.

Jis pabrėžė, kad galutinis sprendimas dėl investicijų į žaliojo kuro gamyklą Lietuvoje dar nepriimtas: „Bet manome, kad rinka gali būti patraukli tokiai veiklai, todėl anksčiau pradėjome gamyklai tinkamos vietos paieškas.“

„European Energy“ sausį pranešė ketinanti investuoti apie 400 mln. eurų į e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė iki šiol rinkosi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose. Galutinai ją parinkti numatoma 2025 metais, o pradėti veiklą 2028 metais. Pasak bendrovės, tai būtų galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.

Gamykla turėtų sukurti keliasdešimt naujų darbo vietų, ją statant būtų tvarkoma ir tos vietovės bei aplinkinių teritorijų infrastruktūra.

Tačiau iki šiol buvusių potencialių naujos gamyklos vietų – Kretingos bei Akmenės rajonų – bendruomenės nuogąstavo dėl būsimo projekto, jo galimo poveikio aplinkai ir sveikatai.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius anksčiau BNS sakė, jog tarybos nepritarimą gamyklos statybai lėmė tai, jog investuotojai bei centrinės valdžios institucijos nekomunikavo nei su vietos gyventojais, nei su rajono savivaldybe.

Be to, anot jo, situaciją apsunkino ir Valstybės saugumo departamento (VSD) nacionalinių grėsmių ataskaitose anksčiau minėtų asmenų dalyvavimas rajono gyventojų susirinkimuose bei prieš gamyklos statybą nukreiptuose protestuose, taip pat Rusijos kontroliuojamų propagandinių kanalų dėmesys.

„European Energy“ pirmąją pasaulyje didelio masto e.metanolio gamyklą vysto Danijoje, jį turėtų pradėti veikti dar šiemet. Gamyklos produkcija bus naudojama kaip degalai pirmajam pasaulyje CO2 neutraliam krovininiam laivui „Laura Maersk“.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokį Seimo nutarimo projektą: už balsavo 111 Seimo narių, o penki susilaikė. Toliau projektas bus svarstomas gegužės 21-ąją.

Pristatydamas jį ministras Dainius Kreivys teigė, kad projektu bus pradėtas naujas elektros perdavimo tinklo plėtros etapas. 

„Papildomomis naujomis perdavimo sistemos linijomis bus sujungta rytinė ir vakarinė Lietuvos elektros energetikos sistemos dalys nuo Panevėžio iki Darbėnų“, – teigė ministras.

„Tai energetikos greitkelis, kuris mums kritiškai reikalingas“, – pridūrė Ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Gintautas Paluckas. 

Projektą sudaro trijų po 330 kilovoltų (kV) linijos Darbėnai–Varduva–Mūša, Panevėžys–Mūša ir transformatorių pastotės „Varduva“ statybos.

Vakar naujienų agentūros ELTA išplatintame pranešime, kurį plačiai cituoja šalies žiniasklaida, Kretingos rajono savivaldybės vadovas Antanas Kalnius darsyk viešai patikino priėmęs asmeninį sprendimą neleisti galimai planuojamų vandenilio ir metanolio gamyklos statybų prie Darbėnų. Apie tai kolega meras Darbėnų bendruomenei pranešė ir kovo 8-ąją vykusiame susitikime su darbėniškiais.

Nuoširdžiai džiaugiuosi ir sveikinu mūsų kaimyninio rajono vadovą pakeitus savo poziciją ir nuomonę. Klysti yra žmogiška, taisyti klaidas – gerbtinas ir garbingas žingsnis.

„Gamyklos Darbėnuose nebus. Nė vienas euras nėra vertas to, kaip šiuo metu yra susiskaldžiusi bendruomenė“, – teigia kolega Antanas. Ir šis teiginys, mano nuomone, yra viena iš pačių geriausių pastarųjų savaičių žinių ir pavyzdys, kaip svarbu tinkamai komunikuoti su bendruomene, išgirsti žmonių lūkesčius, pajusti gyventojų nuotaikas ir būti kartu su jais, o ne skirtingose beatsirandančių didelių barikadų pusėse. Reikia visada nepamiršti, kad mus renka žmonės, tad pirmiausia mes, politikai, turime atstovauti ir ginti jų interesus.

Manau, kad Darbėnų atvejis bus įrašytas į nepriklausomos ir demokratiškos Lietuvos istoriją kaip dar vienas pavyzdys, kokia didelė jėga yra susitelkusi bendruomenė bei kaip svarbu ją girdėti. Ir kaip pavyzdys to, kad vietos valdžia, nors ir ne iškart, gal kiek vėluodama, bet vis dėlto geba į tai atsižvelgti ir priimti kitą, bendruomenės lūkesčius atitinkantį sprendimą.

Gerbiamas mere,

norėčiau praplėsti jūsų teiginį – nė vienas euras nėra vertas ir to, kad atsirastų akivaizdus šaltukas tarp dviejų kaimyninių savivaldybių ir tam tikro pykčio – neva Palanga kišasi į Kretingos rajono reikalus, moko, kaip reikia dirbti, net priima darbėniškių delegaciją, atvykusią pasiteirauti, ar Darbėnai galėtų tapti Palangos savivaldybės dalimi.

Maža to, viešai buvau įvardijamas net aršiu Kretingos rajono valdžios oponentu.

Kaip matote, viešai kliuvo ne tik jums, bet ir man.

Tokiose situacijose, kai aistros jau ne verda, o kunkuliuoja, ir kai dar jos sąmoningai kurstomos politinių, galimai finansinių bei interesų įrankių pagalba, kartais sunku nesivadovauti emocijomis ir atskirti, kur pramanas, o kur tiesa.

O tiesa yra ta, kad, kalbant apie planus galimai prie Darbėnų statyti didžiulę chemijos pramonės gamyklą, pasisakau ne prieš Kretingos rajono valdžią, o už tai, kad būtų išsaugota rekreacinė pajūrio teritorija ir ji būtų skirta ne metanoliui gaminti.

Nereikia pykti ant Palangos, kad priėmėme žmones iš Darbėnų, atvažiavusius pasikalbėti. Ar turėjome nepriimti, išvaryti, neišklausyti jų?

Netinka pykčiui ir tas faktas, kad nelikau stebėtojas, abejingas pajūrio teritorijų vystymo planams. Manau, abu suprantame, kad chemijos pramonės vystymas ir užsienio investicijos yra ypač svarbu Lietuvai, ir mes nesame prieš tokias investicijas, tačiau mūsų Lietuva, palyginti, didelė, o pajūris – pernelyg mažas tokių cheminių gamyklų statybai. Šalyje tikrai turime tokioms gamykloms tinkamų pramoninių zonų.

Esu ir visada būsiu dėkingas, kad palaikėte mūsų savivaldybę ir bendruomenę pergalingai pasibaigusiuose siekiuose neleisti sunaikinti Palangai svarbų reabilitacijos centrą „Pušynas“. Buvote su mumis prie vieno stalo ir tuomet, kai stojome į aršią kovą su Konkurencijos taryba, ketinusia padėti nesąžiningam verslui nusavinti mūsų baseiną. Ir jūsų bei kitų merų dėka pavyko pasiekti, kad savivaldybių pačių lėšomis pastatyti ir viešosioms paslaugoms skirti objektai dabar gali būti valdomi pačių savivaldybių nuožiūra. Kartu su jumis ne kartą demonstravome ir gražaus kaimynų bendradarbiavimo pavyzdžius, sprendžiant turizmo pajūryje infrastruktūros plėtojimo klausimus.

Pyktis ar nuoskaudos yra blogi patarėjai.

Man rūpi, kaip bendrauja mūsų savivaldybės, kaip bendrauja Kretinga ir Palanga. Todėl kviečiu – susitikime, išgerkime arbatos ir toliau keliaukime mūsų pajūriui, abiem mūsų savivaldybėms ir jų gyventojams bendru naudingu keliu.

„Gamyklos Darbėnuose nebus. Nė vienas euras nėra vertas to, kaip šiuo metu yra susiskaldžiusi bendruomenė“, – Eltai trečiadienį teigė A. Kalnius.

„Sprendimas nėra spontaniškas. Daug analizuota ir diskutuota. Penktadienį gyventojai susitikime išsakė savo lūkestį, kad tos gamyklos nebūtų. Negaliu leisti, kad bendruomenė būtų taip skaldoma“, – pridūrė jis.

Kretingos mero teigimu, priimti tokį sprendimą paskatino ne tik bendruomenės iniciatyva, bet ir investuotojų atsainumas.

„Kol kas oficialaus pranešimo investuotojams išsiuntę nesame, nėra jokios komunikacijos su šia įmone. Ji visiškai nieko nepristatė bendruomenei, nieko nekomunikavo“, – pasakojo A. Kalnius.

Nė vienas euras nėra vertas to, kaip šiuo metu yra susiskaldžiusi bendruomenė.

Meras pažymėjo, kad šį sprendimą savivaldybės taryba planuoja patvirtinti dar šį mėnesį.

ELTA primena, kad šių metų sausį Danijos energetikos bendrovė „European Energy“ pranešė, jog renkasi vietą, kur Lietuvoje galėtų statyti metanolio gamyklą, į kurios projektą planuojama investuoti per 400 mln. eurų.

Kaip tuomet skelbė „Verslo žinios“, poveikio aplinkai vertinimas buvo pradėtas dviejose vietose – Akmenės ir Kretingos rajonuose.

Vasario pabaigoje Kretingos rajono gyventojai, prieštaraujantys ketinimams tokią gamyklą statyti prie Darbėnų miestelio, susirinko į protestą greta savivaldybės. Kaip pranešė LNK, darbėniškiai planuojamos chemijos gamyklos Auksūdžio kaime ragino atisakyti dėl pavojaus sveikatai, oro ir vandens taršos.

Kretingos rajono taryba nusprendė laukti kol bus atliktas apie vienerius metus truksiantis poveikio aplinkai vertinimas. Tam, kad siūlymas nepritarti gamyklos statyboms būtų priimtas, neužteko jam pritariančių rajonų politikų balsų.

Kovo pradžioje Palangos meras Šarūnas Vaitkus pranešė, kad gamyklos statyboms prie Darbėnų miestelio, nepritariantys gyventojai ketina inicijuoti Darbėnų seniūnijos prijungimą prie Palangos savivaldybės.

Planuojama, kad vieta gamyklai bus pasirinkta 2025 metais, o veiklą gamykla pradės 2028 metais. Jos pajėgumai per metus užtikrins 19,25 tūkst. tonų vandenilio ir 100 tūkst. tonų e. metanolio gamybą. Numatoma, kad šiuos žaliuosius degalus daugiausia naudos laivybos sektorius.

Šiandien Palangos savivaldybėje apsilankę Darbėnų seniūnijos delegatai – įvairių bendruomenių iniciatyvinės grupės „Už švarų Darbėnų kraštą“ atstovai – informavo, kad vienas po kito rengiami piketai, bandymai pakeisti vietos valdžios nuomonę ir ištransliuoti gyventojų nepritarimą, neduoda bendruomenei laukiamų rezultatų. Jau surinkta per 9 tūkstančius gyventojų parašų, tačiau žmonėms teigiama, kad tie parašai nieko nereiškia. Anot darbėniškių, gyventojų pasipriešinimo banga yra tokia didžiulė, kad griebiamasi kraštutinių, bet labai svariais ne tik emociniais, bet ir ekonominiais argumentais paremtų priemonių – iniciatyvinės grupės atstovai informavo apie ketinimus imtis teisinių veiksmų, kad ši seniūnija būtų prijungta prie Palangos savivaldybės ir kartu su kurortu taptų vienas administracinis vienetas. Darbėniškiai pasikalbėti su Palangos vadovais, pranešti žinią ir sužinoti mūsų poziciją delegavo net dešimt gyventojų.

„Netekome vilčių būti išgirsti. Virš Darbėnų susitvenkė labai dideli debesys, rajono meras mūsų negirdi, ministras klaidžioja kažkur platumose. Todėl norime atsigręžti į tuos, kurie mus girdi, palaiko, mato tokias pat kaip ir mes šios pajūrio rekreacinės teritorijos perspektyvas“, – susitikime kalbėjo iniciatyvinės grupės atstovė Jūratė Sofija Laučiūtė.

Darbėniškiai sunerimę ne tik dėl to, jog chemijos pramonės gamykla galimai atsiras visai greta jų namų, žmones ypač neramina tai, kad būtų kardinaliai ir negrįžtamai pakeistos seniūnijos, kuri pastaruoju metu ypač aktyviai orientuojasi į pajūrio reakcines galimybes ir verslus, perspektyvos. „Palanga supranta mūsų interesus, mūsų norus ir mūsų planus. Mes norime, kad greta Palangos esanti mūsų seniūnija plėtotų kurortines, turistines, sveikatinimo paslaugas, o ne chemijos pramonę. Todėl matome save būtent Palangos kurorto sudėtyje“, – kalbėjo delegatai.

Jie akcentavo, jog Kretingos rajono savivaldybės pozicija pakeisti rajono strateginius vystymo prioritetus, atsisakant siekti kurortinės teritorijos statuso ir keičiant kryptį į chemijos pramonės vystymą, yra nesuprantama ir kelianti nerimą. Tai Darbėnų seniūnijai reikštų bet kokių planų būti kurorto kaimyne, taip pat teikiančia rekreacines ir kurortines paslaugas, sunaikinimą.

„Mums iki jūros yra arčiau nei iki Kretingos, o iki Šventosios – tik 8 kilometrai. Jau dabar vasarotojai, atvykę pajūrin, apsistoja Darbėnų seniūnijoje, naudojasi čia teikiamomis nakvynės paslaugomis bei siūlomomis pramogomis. Pajūris yra mūsų visų, ir mes patys norime spręsti, kas turi būti rekreacinėse teritorijose greta jūros. Tai ne mes atsikraustome šalia gamyklos, tai gamykla atsikrausto greta mūsų. Todėl norime pradėti rinkti gyventojų parašus, kad būtų keičiamos administracinės ribos ir Darbėnų seniūnija būtų Palangos sudėtyje“, – informavo iniciatyvinės grupės pirmininkas Kęstutis Kulesius.

Apie, anot iniciatyvinės grupės, netinkamą Darbėnų gyventojų atstovavimą sprendžiant šios teritorijos perspektyvas kalbėjo ir vykti į Palangos savivaldybę deleguotas iš Darbėnų kilęs garsus krepšinio treneris Kazys Maksvytis. „Mes siekiame, kad gyventojas būtų svarbus sprendžiant jo gyvenamosios vietos perspektyvas. Dabar esame visiškai negirdimi“, – kalbėjo treneris.

Buvau paklaustas, kokia mano nuomonė, kaip vertinu Darbėnų bendruomenės iniciatyvą dėl šios seniūnijos prijungimo prie Palangos?

Nenoriu ir negaliu kištis į Kretingos rajono savivaldybės valdžios reikalus, tačiau ir negaliu likti nuošalyje.

Lietuva turi tik 99 kilometrus pajūrio, iš jo tik 25 kilometrai pakrantės ruožo priklauso Palangos savivaldybei.

Prognozuojama, kad jau per artimiausius šešerius ar septynerius metus Palanga susijungs su Šventąja ir mūsų savivaldybėje liks labai mažai neurbanizuotų vietų. Šie procesai jau dabar labai akivaizdūs. Tai reiškia, jog netolimoje perspektyvoje didesnėms kurortinės infrastruktūros investicijoms pas mus praktiškai nebeliks vietos, ir turizmui reikalinga infrastruktūra – viešbučiai, poilsio namai, nauji poilsio, pramogų, vandens atrakcionų parkai – judės link Kretingos rajono, o vystytojai būtent čia matys didžiausias plėtros galimybes.

Jau dabar galima kalbėti apie tai, jog Palangai artimiausias Kretingos rajono gyvenvietes vasaromis noriai renkasi pajūrio išsiilgę poilsiautojai, kur jų laukia puikūs nakvynių, gastronomijos, lankytinų vietų ir ypač pramogų pasiūlymai. Didžiuliais turistų traukos centrais tapo „Atostogų parkas“, greta esantis „HBH“, išskirtinai dideliu populiarumu mėgaujasi vandenlenčių parkas „313“. Ir visi jie kuriasi greta Palangos bei orientuojasi į būtent turizmą.

Dar labiau turizmo investicijas į Kretingos rajono gyvenvietes paskatins statomas Šventosios uostas.

Ką turistams galės pasiūlyti aukso vertės pajūrio rekreacinės teritorijos, jei jose įsikurs chemijos pramonės gigantai?

Ne kartą akcentavau, kad mes, pajūrio gyventojai, nesame prieš metanolio gamyklos atsiradimą mūsų šalyje, priešingai – palaikome tokios pramonės vystymą kaip galimybę mūsų valstybei būti konkurencinga. Tačiau viskam turi būti savo vieta: chemijos pramonei – tam pritaikytos, su atitinkama infrastruktūra ir logistikos sprendimais išvystytos vietovės, turizmui, rekreacijai ir sveikatinimui – mūsų pajūris. O jo juk niekur kitur neperkelsime ir jokioje kitoje Lietuvos teritorijoje nesukursime.

Esu įsitikinęs, kad šiuo atveju mes kalbame ne tik apie vienos mūsų kaimynės seniūnijos, bet ir apie visos Lietuvos turizmo sektoriaus plėtros perspektyvas. Tad, jei darbėniškiams pavyks įveikti visas teisines procedūras, kurių tikrai yra nemažai, Palangos taryba mielai svarstys galimybę priimti juos į mūsų savivaldybės sudėtį.

Beje, Palangos savivaldybėje apsilankę Darbėnų seniūnijos iniciatyvinės grupės atstovai priminė, kad Palangos ir Darbėnų istorija persipina jau daugiau kaip pusę amžiaus. Darbėnų kaimas ilgą laiką priklausė Palangos seniūnijai, vėliau – Palangos valsčiui.

Kaip nurodoma LNK parengtame reportaže, darbėniškiai dar tik planuojamos chemijos gamyklos Auksūdžio kaime ragino atsisakyti dėl pavojaus sveikatai, oro ir vandens taršos.

Ketvirtadienį Kretingos rajono taryba nusprendė laukti kol bus atliktas apie vienerius metus truksiantis poveikio aplinkai vertinimas. Tam, kad siūlymas nepritarti gamyklos statyboms būtų priimtas, neužteko jam pritariančių rajonų politikų balsų.

Kaip skelbia LNK žinios, šiam sprendimui nepritariantys bendruomenės nariai Kretingos rajono merui Antanui Kalniui įteikė apie 7 tūkst. gyventojų parašų.

ELTA primena, kad šių metų sausį Danijos energetikos bendrovė „European Energy“ pranešė, jog renkasi vietą, kur Lietuvoje galėtų statyti metanolio gamyklą.

Kaip tuomet skelbė „Verslo žinios“, poveikio aplinkai vertinimas buvo pradėtas dviejose vietose – Naujosios Akmenės ir Kretingos rajonuose.

Bendrovė išplatintame pranešime nurodė, kad tai būtų didžiausio galingumo tokio tipo gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse, o į projektą planuojama investuoti per 400 mln. eurų.

Preliminariai planuojama, kad poveikio aplinkai vertinimai užtruks apie metus, tad vieta gamyklai bus pasirinkta 2025-aisiais. Planuojama, kad veiklą ji pradės 2028 metais, o jos pajėgumai per metus užtikrins 19,25 tūkst. tonų vandenilio ir 100 tūkst. tonų e. metanolio gamybą. Numatoma, kad šiuos žaliuosius degalus daugiausia naudos laivybos sektorius.

Jau ne kartą spaudoje buvo minimi uosto direkcijos planai gaminti vandenilį tiesiog uoste, prie Naujosios perkėlos.

Ar kas nors iš planuotojų pagalvojo apie gyventojus? Gal kartais miesto valdžia išreiškė savo poziciją ar bent nuomonę šiuo klausimu? Kažkaip neteko girdėti.

Tyli visi tartum vandens į burną prisisėmę. Darbėniškiai jaučiasi nesaugūs 1,5 km atstumu nuo tokios gamyklos, o ką mes, gyvenantys keliolikos ar keliasdešimt metrų atstumu nuo jos?

Kodėl prieš imantis tokių planų nepasitariama su gyventojais? Paskui, išleidus krūvą pinigų techniniams projektams, paaiškės, kad Klaipėdoje gali pasikartoti Darbėnų istorija.

Gal galėtumėte inicijuoti savo laikraštyje diskusiją šiuo klausimu? Manau, tai padėtų išvengti niekam nereikalingo susipriešinimo ateityje.

Darbėniškiai dešimtmečiais kauptomis kolekcijomis garsėja ne tik Kretingos krašte.

Į rekordų knygą įrašytas darbėniškių 293 juostų rinkinys.

Tačiau šiuo metu kolekcininkai turi jau daugiau kaip 500 tautinių juostų. Kolekciją sudaro tik Lietuvoje austos juostos, o iš jų seniausia yra nuausta apie 1920 m.

Ilgiausia kolekcijos juosta – 3,1 m ilgio ir 21 cm pločio, mažiausia ir trumpiausia – 20 cm ilgio, 2 cm pločio.

Gausiausią tautinių rankšluosčių rinkinį sudaro per 400 rankšluosčių.

Tai – Lietuvoje austi medvilniniai, lininiai, šilkiniai, vilnoniai rankšluosčiai su nėriniais, mezginiais, kutais.

Iš jų seniausias išaustas apie 1820 m., ilgiausias – 2,87 m ilgio ir 46,5 cm pločio, plačiausias – 71 cm pločio ir 2,25 m ilgio, trumpiausias ir siauriausias – 49 cm ilgio, 16 cm pločio.

"Norime sudominti atvykstančius raštų gausybe. Kolekcijai teko atiduoti tris kambarius, dabar jau salėmis juos reikėtų vadinti. Sukaupėme galbūt didžiausią Lietuvoje austinių raštų kolekciją. Visus raštus, kuriais mokėjo austi mūsų tėvai ir proseneliai, galima rasti čia. Vieną salę paskyrime juostoms, kitą – rankšluosčiams, o trečią – lovatiesėms", – kalbėjo D.Dudėnienė.

Darbėniškiai ilgą laiką kolekciją vietiniams rodė tik tam tikrų švenčių ar renginių metu, tačiau nuo šiol kolekciją bus galima pamatyti penktadienį duris atveriančiame Darbėnų tekstilės amatų centre.

"Mes esame tekstilininkai. Jei ne Kretingos savivaldybės pagalba, kažin ar būtume įkūrę amatų centrą su kavine ir muziejumi po vienu stogu", – pasakojo D.Dudėnienė.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informavo, kad apie apie 9 val. 15 min. Kretingos rajone, Darbėnų miestelyje, namo kieme, rastas mirusio vyro, gimusio 1971 metais, kūnas su muštine žaizda galvoje.

Pareigūnai aiškinasi mirties priežastį.