Įvertinusi valstybių narių prašymus, EK pasiūlė Europos Sąjungos Tarybai suteikti papildomą 3,7 mlrd. eurų finansinę paramą šešioms valstybėms narėms pagal priemonę SURE, skirtą COVID-19 pandemijos paveiktoms darbo vietoms ir pajamoms išsaugoti, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

„Ši papildoma finansinė parama padės ES šalims apsaugoti savo žmones ir darbo jėgą, dėl pandemijos patiriančius nepaliaujamą spaudimą“, – pranešime sakė EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.

EK teigimu, paskolos padės valstybėms padengti išlaidas, pirmiausia skirtas savarankiškai dirbantiems žmonėms, taip pat sveikatos priemonėms. 

Į finansų ministro Rishio Sunako skatinimo priemones įskaitomos premijos įmonėms, išlaikančioms savo darbuotojus ir priimančioms praktikantus, investicijos į „ekologiškas“ darbo vietas ir lėšos, suteiksiančios visai šaliai galimybę mėgautis nuolaidomis restoranuose.

„Žmonės turi žinoti, kad, nors ateityje laukia sunkumai, niekas neliks be vilties“, – sakė iždo kancleris R. Sunakas.

Pažymėdamas, kad „žmonės nerimauja galimai prarasiantys savo darbo vietas ir kad didėja nedarbo lygis“, R. Sunakas kreipėsi į šalį: „To tiesiog nepriimsime.“

Į kitas priemones įskaitomas laikinas pridėtinės vertės mokesčio, taikomo maistui, apgyvendinimui ir traukos vietoms, sumažinimas bei namų pirkimo sandoriuose taikomo žyminio mokesčio sumažinimas, pagelbėsiantis statybų sektoriui.

Didžiojoje Britanijoje užfiksuotas didžiausias COVID-19 protrūkis visoje Europoje. Nacionaliniu mastu įvestas karantinas lėmė didžiausią ekonominį susitraukimą tarp Didžiojo septyneto (G7) pramoninių valstybių.

R. Sunakas teigė, kad JK ekonomika koronaviruso karantino metu susitraukė 25 proc. – „tiek pat, kiek paaugo per pastaruosius 18 metų“.

Ministras taip pat patvirtino 3 mlrd. svarų sterlingų vertės „žaliąsias“ investicijas, šalies ministrui pirmininkui Borisui Jonhsonui pažadėjus „statyti, statyti, statyti“ ir išgelbėti ekonomiką iš krizės gniaužtų.

Į investicijų paketą įskaitoma 2 mlrd. svarų sterlingų vertės subsidijų suma namų ūkiams, kad šie galėtų apšiltinti namus ir padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą, bei 1 mlrd. svarų sterlingų suma viešojo sektoriaus pastatams, į kuriuos įskaitomos ligoninės.

Planas taip pat yra dalis ilgalaikio Didžiosios Britanijos įsipareigojimo iki 2050 metų iki nulio sumažinti anglies emisijas ir taip prisidėti prie kovos su klimato kaita.

Didžioji Britanija kovo 23 dieną įvedė visuotinį karantiną, kad galėtų apriboti COVID-19 plitimą. Šalis nuo tol pamažu švelnina apribojimus, kad galėtų paskatinti sunkiai paveiktą verslą.

Naujausiais oficialiais duomenimis, sausio-kovo mėnesiais JK ekonomika patyrė didžiausią ketvirčio susitraukimą – -2,2 proc. – per daugiau nei 40 metų.

Tačiau į duomenis įtraukiama tik viena karantino savaitė, tad ekonomistai prognozuoja, kad antrą ketvirtį žala bus daug didesnė.

Jei ekonomika trauksis du ketvirčius iš eilės, šalis panirs į techninę recesiją.

Nuo krizės pradžios Anglijos bankas viruso paveiktą šalies ekonomiką parėmė daugiau nei 300 mlrd. svarų suma ir sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordinių 0,1 proc. žemumų.

Ekspertai skaičiuoja, kad neatidėliotinos pagalbos priemonės valstybei gali kainuoti iki 300 mlrd. svarų sterlingų.

Pastaraisiais mėnesiais labiausiai pigo įvairiausios prekės – jų kainos gegužės mėnesį buvo vidutiniškai 1,6 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tiesa, to buvo galima tikėtis, nes prekių pigimui buvo nemažai priežasčių – atpigo nafta bei daugelis kitų žaliavų, kai kurie gamintojai dėl kritusios pasaulinės paklausos bandė padidinti pardavimus mažindami kainas. Be to, karantino metu didesnė dalis pirkėjų įprato pirkti internetu, kur lengviau palyginti ir išsirinkti mažiausias kainas.

Tačiau defliacija – kainų mažėjimas – beveik visai nepalietė Lietuvos paslaugų sektoriaus.

Gegužės mėnesį paslaugos buvo beveik 5 proc. brangesnės nei prieš metus. Tai neturėtų nei piktinti, nei stebinti – svarbiausias paslaugų kainų veiksnys yra darbuotojų atlyginimai. Kadangi nuo šių metų pradžios beveik dešimtadaliu didėjo minimalus atlyginimas, be to, vidutinis darbo užmokestis pastaraisiais metais augo panašiu tempu, visa tai vis atsispindi ir paslaugų kainose.

Lietuvoje populiaru reklamuoti žemą kainą. Nemažiau populiaru ir kone įprasta yra piktintis aukštomis kainomis.

Nereikėtų užmiršti ir sparčiai augusių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, kurie atsispindi, pavyzdžiui, švietimo ir sveikatos paslaugų kainose, net jei už jas sumoka valstybė, o ne pats paslaugos gavėjas. Taigi, daug kas turbūt pripažintų, kad toks atlyginimų augimo sukeltas kainų kilimas nėra problema.

Galbūt gali stebinti, kad dar didesnė infliacija buvo stebima restoranuose, kavinėse ir baruose, kur kainos buvo net 6,5 procento didesnės nei prieš metus. Didelė dalis šio kainų augimo įvyko dar iki pandemijos ir karantino – nuolat didėjant darbo sąnaudoms didėjo ir kainos.

Gajus mitas, kad paslaugų sektoriuje nėra konkurencijos, todėl „kainos yra neadekvačios“. Vis tik ten, kur konkuruoja tūkstančiai viešbučių, kavinių ir restoranų, išlieka tik tie, kurie gali pasiūlyti patraukliausią kainos ir kokybės santykį. Atitrūkę nuo realybės bankrutuoja, jų vietą užima kiti – reiškia, rinka veikia. Abejojate tuo?

Vien Vilniaus apskrityje veikia daugiau nei tūkstantis maitinimo ir gėrimų teikimo veikla užsiimančių įmonių. Kiekvienais metais vidutiniškai 66 arba kas dvidešimtai šia veikla užsiimančiai įmonei yra pradedami bankrotų procesai. Šiemet tokių įmonių bus turbūt dvigubai daugiau. Turbūt nereikėtų tikėtis, kad du mėnesius pajamų beveik negavusios ir ant išlikimo ribos atsidūrusios įmonės papildomus klientus bandytų vilioti mažindamos kainas.

Kainų mažinimas sumažina įmonių galimybes išsaugoti darbo vietas ir didinti atlyginimus.

Ekonomikos nuosmukis, o jei tiksliau, mažėjantis gyventojų vartojimas, besitraukiančios investicijos bei eksportas reiškia mažesnę paklausą, kurią atgaivinti įmonės kartais bando mažindamos kainas. Tačiau kainų mažinimas sumažina įmonių galimybes išsaugoti darbo vietas ir didinti atlyginimus, o nedidėjančios ar net mažėjančios gyventojų pajamos dar labiau mažina jų perkamąją galią ir visuminę paklausą.

Tokiu būdu gali įsisukti taip vadinama „defliacinė spiralė“ – vienas kitą vejantis ir sustiprinantis kainų bei atlyginimų mažėjimas. Būtent šio scenarijaus vyriausybės bando išvengti didindamos išlaidas bei biudžeto deficitus, o centriniai bankai – mažindami palūkanas ir didindami pinigų pasiūlą.

Tiesa, persistengus su šiomis priemonėmis galima perkaitinti ekonomiką ir sukurti nepageidaujamai didelę infliaciją, tačiau tai tikrai dar ne šių metų problema.

Lietuvoje populiaru reklamuoti žemą kainą. Nemažiau populiaru ir kone įprasta yra piktintis aukštomis kainomis. Vis tik nereikėtų užmiršti, kad dažniausiai žemos kainos yra skurdžiausių valstybių bruožas ir turi mažai ką bendro su gerove, o kainų mažėjimas koja kojon žengia su gyventojų pajamų mažėjimu.

Seimui priėmus siūlomus įstatymų pakeitimus dėl šių paprastai ir greitai veikiančių ekonomikos skatinimo priemonių, dirbančiuosius, vaikus auginančias ir mažiausias pajamas gaunančias šeimas šiemet pasiektų maždaug 500 mln. eurų, pranešė prezidentūra.

Prezidentas siūlo laikinai – iki metų pabaigos – sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo 20 iki 15 proc., taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio.

G. Nausėda taip pat pasiūlė ankstinti numatytą neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais.

Šalies vadovas pasiūlė Seimui priimti įstatymą, pagal kurį vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinė 120 eurų išmoka.

Parlamentarai ketvirtadienį apsispręs dėl Užimtumo įstatymo pataisų, numatančių, kaip iki šių metų pabaigos papildomai bus remiamas verslas, kuris per krizę išlaikys darbo vietas.

Pataisomis siūloma, kad pirmus du mėnesius valstybė padengtų prastovoje esančio darbuotojo darbo užmokesčio dalį, neviršijančią MMA – ji dabar siekia 437 eurus į rankas, o vėlesnius du mėnesius subsidija siektų 50 proc., o paskutinius du mėnesius – 30 proc. 

Jeigu įmonės būtų įtrauktos į potencialaus augimo įmonių sąrašą, jos galėtų pasinaudoti 100-30 proc. subsidija darbuotojų algoms – ji siektų 303,5 euro iki 1 214 eurų (iki mokesčių).

Planuojama, kad ši priemonė pasieks 210 tūkst. darbuotojų, jai numatoma skirti 380 mln. eurų.

Pataisomis be kita ko numatomos paskatos žmonėms, iškritusiems iš darbo rinkos, persikvalifikuoti, steigti papildomas darbo vietas dirbantiems pagal individualią veiklą. 

Taip pat numatoma pusę metų  skirti darbo paieškos išmoką – negaunantiems nedarbo išmokos ji siektų 200 eurų. Prognozuojama, kad darbo netekusių žmonių gali būti apie 200 tūkst. Paramai jiems būtų skirta apie 265 mln. eurų. 

Seimas apsispręs, ar didinti paramą savarankiškai dirbantiems gyventojams ir 257 eurų valstybės subsidiją mokėti ne tik per karantiną, bet ir du mėnesius po jo, be to, skirti subsidiją, kai dėl koronaviruso krizės įtakos jie nutars persikvalifikuoti, pakeisti veiklą ir sau įkurti naują darbo vietą – iki 11,5 minimalios algos (5 025,5 euro į rankas).

Ruošėsi iš anksto

Kaip ir daugelis įmonių, uostamiesčio pašonėje įsikūrusi bendrovė "Vlantana" karantino metu dirba ekstremalių sąlygų ritmu.

Tačiau įvertinant vienos didžiausių šalies logistikos įmonių veiklos ir personalo mastą – šiuo metu čia dirba beveik pustrečio tūkstančio darbuotojų – kompanijai teko spręsti nemenkus iššūkius.

Kaip pripažino bendrovės "Vlantana" generalinis direktorius Tomas Stonys, bene svarbiausias veiksnys, lėmęs sklandžią veiklą karantino metu, – greita reakcija į koronaviruso (COVID-19) plitimo tendencijas.

"Dar vasarį, kai didelis susirgimų skaičius buvo fiksuojamas ne tik Kinijoje – vis labiau virusas plito ir Europoje, buvo akivaizdu, kad mūsų darbuotojams važinėjant po įvairias šalis galime prisišaukti bėdų, jei nebus tinkamai kontroliuojami parvykstančiųjų srautai, nesilaikoma higienos reikalavimų", – prisiminė kompanijos vadovas.

Daugeliui tokio masto epidemija ir jos diktuojamos sąlygos – ganėtinai nauja situacija, tačiau, pasak pašnekovo, bendrovės vadovų komandos patirtis suteikė galimybę iš smulkių detalių sudėlioti tikėtinus krizės epizodus bei prevenciškai kiek įmanoma geriau jai pasirengti.

Pokyčiai – nuo vilkiko iki biuro

Tad nors šalyje karantinas įsigaliojo kovo 16-ąją, jau mėnesio pradžioje įmonėje buvo inicijuotas vadinamasis krizių valdymo komitetas ir nedelsiant imtasi tam tikrų procesų pakeitimų: uždarytas biuras, palikus įėjimą tik per vienas duris – nuo tol vairuotojai į jį nebepatenka, o reikalinga dokumentacija biurą pasiekia tik vokuose, kurie dezinfekuojami priėmimo punkte.

Siekiant kritiniu atveju administracijoje apsaugoti specialistų resursus, nuspręsta, kad didžioji dalis žmonių turi dirbti nuotoliniu būdu – šiuo metu iš kiekvieno padalinio biure darbuojasi 20–30 proc. darbuotojų.

"Grįžusiems vairuotojams iš karto pradėta matuoti temperatūra, pastebėjus atitinkamų simptomų, darbuotojams net nebuvo leidžiama išlipti iš vilkiko. Žmonės buvo persiunčiami į kitą aikštelę, jiems patiekiamas maistas, stebima situacija, tariamasi su karštosios linijos konsultantais", – pasakojo įmonės vadovas ir pasidžiaugė, kad iki šiol koronaviruso pavyko išvengti.

Esant poreikiui, puikios saviizoliacijos sąlygos darbuotojams gali būti suteiktos ir kompanijos komplekse įkurtame motelyje – čia užtikrinama ne tik patogi gyvenimo buitis, bet ir maisto tiekimas iš šalia esančios kavinės.

Tomas Stonys: Kai tik vienas Italijos regionų buvo visiškai uždarytas, jame dviem savaitėms buvo įstrigę penki mūsų vairuotojai. Stengėmės bent per atstumą nuolatos palaikyti kontaktą su žmonėmis, praskaidrinti jų nuotaiką.

Lūžis jau įvyko

"Vlantanos" vadovo T.Stonio pastebėjimu, bene didžiausias iššūkis, su kuriuo teko susidurti pirminiu permainų etapu, – žmonių reakcijos.

"Žinoma, daugeliui buvo sudėtinga persiorientuoti, ypač vairuotojams, kuriems teko susilaikyti viename taške, nesibūriuoti, dėvėti apsaugines kaukes bei paisyti kitų reikalavimų. Kai kurie vengė vykti pro užkrato krečiamas šalis, tačiau tai buvo tik pačioje pradžioje ir pavieniai atvejai. Dabar lūžis jau įvykęs, sakyčiau, įsivažiavome į tam tikrą režimą, dirbame toliau, tik šiek tiek kitaip nei anksčiau", – kalbėjo pašnekovas.

Darbuotojai aprūpinami visomis būtinosiomis saugos priemonėmis, pradedant veido kaukėmis, vienkartinėmis pirštinėmis ir baigiant dezinfekciniais skysčiais, taip pat vairuotojams pateiktos išsamios instrukcijos, kaip elgtis grįžus į įmonės teritoriją, kaip pateikti dokumentaciją, pasiimti transporto priemonę, kaip elgtis reise, degalinėse, atvykus pas klientą.

T.Stonys neneigė, kad bendrovei taip pat teko susidurti su laikinais saugos priemonių tiekimo nesklandumais, tad atitinkamu metu reikėjo operatyviai reaguoti ir improvizuoti: "Vienu metu stigo pusės litro ar litro tūrio dezinfekcinio skysčio priemonių, skirtų vilkikų vairuotojams. Mes suradome jo labai dideliais tūriais, atskirai įsigijome nedideles talpyklas ir patys išpilstėme. Pritrūkę respiratorių ir medicininių kaukių, užsisakėme daugkartinio naudojimo medžiagines."

Tačiau, kaip pripažino T.Stonys, žmonėms ne mažiau nei fizinis svarbus emocinis saugumas.

"Pats kiekvieną dieną po kelis kartus visą organizaciją elektroniniais laiškais informuoju apie aktualiausias naujienas, pokyčius, kad darbuotojai jaustų tą pulsą, rūpestį jais. Kai tik vienas Italijos regionų buvo visiškai uždarytas, jame dviem savaitėms buvo įstrigę penki mūsų vairuotojai. Stengėmės bent per atstumą nuolatos palaikyti kontaktą su žmonėmis, praskaidrinti jų nuotaiką", – prisiminė įmonės vadovas.

Solidarus sprendimas

Kaip pastebėjo bendrovės "Vlantana" transporto ir logistikos direktoriaus pavaduotojas Tadas Grybinas, šiandienos darbuotojų nuotaika – ko gero, patikimiausias barometras, patvirtinantis, kad įmonės strategija imtis visų įmanomų saugos priemonių nedelsiant pasiteisino.

"Mūsų bazė – ne tik Lietuvoje, tad iškart persiorientavome į visas bazes, buvo sudėliota logistika, organizuotas nuolatinis apsaugos priemonių tiekimas. Tai buvo gana greiti procesai, susiję veikiau ne su kažkokiu stresu, o tiesiog su pokyčių, naujos informacijos įsisavinimo momentais. Juo labiau kad informacija įmonėje periodiškai atnaujinama, palaikoma nuolatinė komunikacija su vairuotojais dėl rekomendacijų, kokios tvarkos privalu laikytis iškraunant ir pakraunant krovinius bei pan. Mano nuomone, teisinga komunikacija, pozityvus požiūris į darbuotoją automatiškai leidžia jam jaustis užtikrintai ir saugiai, jis jaučia, kad juo realiai rūpinamasi", – teigė pats vilkiko vairuotojo darbo patirties turintis ir pradedančius transporto vadybininkus kuruojantis darbuotojas.

Maža to, karantino metu drastiškai išaugus nedarbui, bendrovė "Vlantana" ėmėsi nestandartinės strategijos.

"Vadovų komandoje priėmėme susitarimą, kad šiuo sunkiu metu stengsimės atsakingai bendruomenės, kurios gyventojai dirba mūsų įmonėje, atžvilgiu ir išsaugosime kiekvieną darbuotoją. Išskyrus vairuotojus, visi kiti solidariai, be jokio priverstinio spaudimo, su darbdaviu pasirašė individualius susitarimus, jei to prireiks, terminuotam laikotarpiui 20 proc. susimažinti atlyginimus. Mano žiniomis, tai padarė 95 proc. administracijos, logistikos centro darbuotojų, kurių įmonėje yra apie 300", – svarbius pokyčių meto sprendimus įvardijo kompanijos generalinis direktorius T.Stonys.

„Dabartiniai atleidimai yra natūralus procesas. (...) Tai yra neišvengiama, anksčiau ar vėliau, matyt, tų atleidimų būtų, baigtųsi ES pinigai, panaši situacija būtų“, – „Žinių radijui“ teigė jis.

Pasak darbdavių konfederacijos prezidento, susiklosčius dabartinei situacijai nepavyks išsaugoti visų darbo vietų.

„Iš tos balos, į kurią mes visi įkritome, ne visiems pavyks išlipti sausiems ir tokios yra realijos. Ar tai Lietuva, ar Amerika, nei mes kuo išsiskiriame, nei pasižymime. Tai yra neišvengiamas dalykas. Surasti kažkokių receptų, kad išlaikytume darbuotojus, to nebus. Būkime realistai ir supraskime, kad nepavyks išsaugoti visų darbo vietų“, – teigė D. Arlauskas.

„Pagal tai, kas buvo pristatyta, trumpuoju periodu tas padės. Bus galimybė forminti prastovas, kurios įvyko ne dėl įmonių kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių, susijusių su pandemija. Tų prastovų metų dalį darbuotojų atlyginimo Vyriausybė kompensuos iš specialaus fondo. Kurį laiką tas padės ir gelbės. Jeigu paaiškėtų, kad problema yra ilgalaikė, tada kiltų klausimų“, – žurnalistams pirmadienį sakė V. Sutkus.

Jo teigimu, bendro verslo ir valstybės užduotis yra padaryti viską, kad būtų išsaugotos darbo vietos.

V. Sutkus taip pat sakė teigiamai vertinąs Prezidentūros siūlymą dviem savaitėms atidėti mokestinių prievolių vykdymą.

„Tas pasiūlymas yra geras. Mes irgi apie tai kalbėjome. Tai buvo ir mūsų LVK pakete. Paketą pateikėme Vyriausybei ir Seimui kovo 9 dieną. (...) Mus šiandien patikino finansų ir teisingumo ministrai, kad tai galioja automatiškai ir yra priimti sprendimai netaikyti prievartinio lėšų nurašymo“, – sakė V. Sutkus.

Pagal planą, valstybės lėšomis iki trijų mėnesių turi būti prisidedama prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams. Darbuotojui turi būti užtikrinta išmoka, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga.

Vyriausybei taip pat suteikiama teisė skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.