Net 6 iš 10 darbuotojų Lietuvoje papildomą sveikatos draudimą įvardija kaip vieną svarbiausių motyvavimo priemonių, rodo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atliktas tyrimas.

Suprasdama šį poreikį ir milžinišką naudą darbuotojams, papildomu sveikatos draudimu didžiausią kolektyvą Lietuvoje „Maxima“ apdraudė dar 2020 m., kilus COVID-19 pandemijai, ir kasmet jį pratęsia. Per metus bendrovė tam skiria apie 1,3 mln. eurų.

„Pastaruosius metus lydi daug neapibrėžtumo ir nežinomybės, todėl mums ypač svarbu savo darbuotojams suteikti kuo daugiau stabilumo. Papildomo sveikatos draudimo pratęsimas jiems padės jaustis ramiau žinant, kad užklupus ligai jie galės gauti papildomas gydymo paslaugas, o sveikatos priežiūrai išleisti mažiau“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ Personalo departamento direktorė Tatsiana Ihnatovich.

Nuo profilaktinių tyrimų iki odontologo paslaugų

Papildomai apdraudžiami yra visi „Maximos“ darbuotojai, nepriklausomai, kokiose pareigose ar padalinyje jie dirba: parduotuvėje, maisto gamybos ceche, logistikoje ar administracijoje.

Visiems „Maxima“ darbuotojams yra suteiktos vardinės papildomo sveikatos draudimo kortelės, kurios užtikrina šeimos ar gydytojo specialisto konsultaciją, paskirtų diagnostinių tyrimų atlikimą, ambulatorinį gydymą tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose.

Papildomai drausdama savo darbuotojus „Maxima“ tęsia bendradarbiavimą su draudimo įmone „Gjensidige“. „Maxima“ yra pasirinkusi sveikatos draudimo paslaugų rinkinį, kuris atitinka komandos poreikius. Tarp šios bendrovės darbuotojų populiariausios yra ambulatorinio gydymo, sveikatos profilaktikos ir skiepų bei odontologo paslaugos. Taip pat darbuotojai mielai naudojasi galimybe rūpintis savo regėjimu“, – pažymi „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Sveikatos draudimas – tik viena iš papildomų naudų

Pasak T. Ihnatovich, bendrovei ypač svarbu taikyti įvairiapusiškas motyvavimo priemones – kad darbuotojai savo darbe saugiai jaustųsi tiek fiziškai, tiek finansiškai.

„Mūsų komanda kasdien rūpinasi, kad pirkėjams „Maximos“ parduotuvės būtų geriausia vieta apsipirkti. Vertindami nuoširdų jų darbą, bendrovėje reguliariai peržiūrime tiek darbuotojų bazinius darbo užmokesčius, tiek finansinio motyvavimo sistemą bei įvairias papildomas naudas, kad jos būtų lengvai prieinamos ir naudingos visiems kolegoms“, – sako T. Ihnatovich.

Platus papildomų socialinių naudų darbuotojams sąrašas yra įtvirtintas kolektyvinėje darbo sutartyje. Iš viso yra dvi dešimtys įvairių naudų, kurios skirtos ne tik darbuotojų, bet ir jų šeimų gerovei.

Pavyzdžiui, darbuotojui skiriama 200 eurų išmoka šeimoje gimus vaikui, o sutuoktuvių proga skiriamos 3 dienos papildomų apmokamų atostogų. Darbuotojų vaikams, kurie gerai mokosi, skiriamos stipendijos bei nemokama vasaros stovykla. Taip pat padedama daugiavaikėms darbuotojų šeimoms bei auginančioms neįgalius vaikus. Įvairios išmokos skiriamos nelaimių atveju.

Kasmet visiems pageidaujantiems „Maxima“ darbuotojams yra sudaromos sąlygos nemokamai pasiskiepyti nuo sezoninio gripo. Nerimą, įtampą ar stresą jaučiantiems darbuotojams yra sudarytos sąlygos nemokamai anonimiškai konsultuotis su profesionaliais psichologais. Bendrovė savo lėšomis darbuotojams, susirgus COVID-19 ir gydantis ligoninėje, skiria specialias išmokas.

Paaiškėjus, kad teismo skirtą kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo buvusiam Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojui Daiviui Zabulioniui padengs ne pati įstaiga, o draudimo bendrovė, BNS apklausė kitas susisiekimo sektoriaus įmones bei institucijas, kurioms teismai nurodė buvusiems darbuotojams kompensuoti žalą dėl neteisėto atleidimo.

Sveikatos apsaugos ministerijai kol kas neteko mokėti kompensacijos už žmonių atleidimą, tačiau su ja bylinėjasi bent du atleisti darbuotojai. 

D. Zabulioniui žalą padengė draudimo bendrovė

Dėl neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir „Kauno tiltų“ vadovais D. Zabulionis pirmą kartą iš pareigų atleistas pernai kovą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šiemet vasarį patenkino jo skundą ir nurodė grąžinti į buvusias pareigas bei išmokėti beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją.

Laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas BNS sakė, kad šią sumą padengė draudimo bendrovė „Baltikums Vienna Insurance Group“ (dabar – „BTA Baltic“). Anot jo, praktika drausti visus darbuotojus taikoma nuo 2016 metų, per metus draudikams mokama 19,2 tūkst. eurų.

V. Andrejevo teigimu, šiemet baigėsi direkcijos 2016 metais pasirašyta sutartis, o gegužės 11 dieną su BTA filialu Lietuvoje pasirašyta nauja vienerių metų 25 tūkst. eurų vertės sutartis.

„Čia yra įstaigos draudimas, ne vadovo draudimas. Absoliučiai visi įstaigos darbuotojai yra apdrausti. (...) Jei nustatoma, kad dėl darbuotojų būtų pareikštos pretenzijos, tai draudimo bendrovė padengtų tas sąnaudas. Jei yra piktybinės ar nusikalstamos veiklos požymių, tada draudimo bendrovė žalos nedengia, ją reikėtų išieškoti iš kalto asmens“, – BNS aiškino V. Andrejevas.

Anot jo, be D. Zabulionio, direkcijoje yra buvęs dar vienas atvejis, kai atleistam darbuotojui dėl finansininkės klaidos buvo pervestas atlyginimas.

Šių metų kovą D. Zabulionis antrą kartą atleistas iš Kelių direkcijos, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugpjūtį nutarė, kad tai neteisėta ir priteisė jam 13,2 tūkst. eurų kompensaciją – pinigai dar nėra sumokėti, nes direkcija apskundė sprendimą.

Draudikų atstovas: tokia praktika itin reta

Įmonių vadovų ar valdybos narių draudimas yra įprasta praktika, bet valstybės tarnautojų, valstybės įmonių vadovų draudimas yra ypatingai reta praktika.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis BNS teigė, kad tokia praktika, kai draudžiami visi įstaigos darbuotojai, labai reta, nes draudimo bendrovės nėra linkusios prisiimti didelės rizikos.

„Tokia praktika nėra labai paplitusi, (...) aš neturiu informacijos, kad, be Kelių direkcijos, dar kas nors turėtų tokį draudimą. Įmonių vadovų ar valdybos narių draudimas yra įprasta praktika, bet valstybės tarnautojų, valstybės įmonių vadovų draudimas yra ypatingai reta praktika“, – BNS sakė A. Romanovskis.

Susisiekimo ministerijos komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė BNS teigė, kad vien vadovų civilinės atsakomybės draudimą turi Lietuvos oro uostai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „Problematika“, „Kelių priežiūra“, „Oro navigacija“, Lietuvos paštas, Vidaus vandenų kelių direkcija, „Detonas“ ir Registrų centras.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ už jos ir antrinių įmonių vadovų civilinės atsakomybės draudimą per trejus metus sumokės 157,5 tūkst. eurų, Klaipėdos uosto direkcija – beveik 22 tūkst. eurų per metus, Registrų centras – 6 tūkst. eurų, BNS pranešė įmonių atstovai. Tuo metu Lietuvos oro uostai neatskleidžia metinės draudimo įmokos.

Apsidraudė ir Sveikatos ministerija

Iš BNS apklaustų įstaigų, kurioms teismai nurodė kompensuoti žalą atleistiems tarnautojams, be Kelių direkcijos, dar Sveikatos apsaugos ministerija yra apdraudusi visus darbuotojus ir ministrą. Tačiau iki šiol jai neteko mokėti kompensacijos.

Ministerijos atstovė spaudai Gabrielė Banaitytė BNS teigė, kad metinė draudimo įmoka siekia 16 tūkst. eurų.

Dėl atleidimo teismuose su ministerija bylinėjasi buvęs Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas ir buvęs ministerijos kancleris Gedeminas Aleksonis. Pirmasis siekia, kad ministro Aurelijaus Verygos įsakymas atšaukti jį iš pareigų būtų pripažintas neteisėtu, antrasis prašo priteisti 10 tūkst. eurų neturtinės žalos.

2016 metų liepą Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovo pareigų netekęs Algis Sasnauskas šiemet kovą  buvo visiškai išteisintas, teismo grąžintas į pareigas, bet vėliau, pasibaigus jo kadencijai, atleistas, jam priteista ir šiemet birželį išmokėta beveik 45 tūkst. eurų kompensacija.

VLK atstovas spaudai Rimantas Zagrebajevas BNS teigė, kad įstaiga šiuo metu civilinės atsakomybės draudimo neturi, bet svarsto įsigyti tokias paslaugas. Tokio draudimo neturi ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) – į pareigas grąžintam buvusiam jo darbuotojui Tomui Jakučioniui teismų sprendimu įstaiga išmokėjo daugiau nei 13,5 tūkst. eurų kompensaciją.

Buvęs karinių oro pajėgų vadas Audronis Navickas 2016 metais nuo pareigų buvo nušalintas neteisėtai, yra nutaręs teismas, tačiau į pareigas jo negrąžino. Krašto apsaugos ministerija BNS informavo, kad nei ministerija, nei Lietuvos kariuomenė vadovų civilinės atsakomybės draudimo neperka. 

Teismams priimant iš valstybės tarnybos atleistiems asmenims palankius sprendimus, premjeras Saulius Skvernelis neseniai paragino atleidžiant darbuotojus atidžiau tikrinti faktus ir nedaryti procedūrinių pažeidimų.

„Būsime priversti atidžiau vertinti įvairius faktus ir informaciją, kuri teikiama sprendimų priėmėjui ir, matyt, patys ministrai, kas susiję su įstaigų vadovais, turės labai aiškiai pasverti ypatingai specialiųjų tarnybų gaunamą informaciją, nes po to ją reikia teikti teismui ir teismas vertina labai preciziškai“, – tuomet kalbėjo S. Skvernelis.

Draudimo bendrovės duomenimis, piktnaudžiavimo požymių galima įžvelgti net daugiau nei pusėje sveikatos draudimo sumų panaudojimo atvejų, o siekdamos žūtbūt pritraukti draudikų išmokas, privačios gydymo įstaigos spaudžia gyventojus ryžtis ir visai nereikalingoms procedūroms ar netgi operacijoms.

Anot bendrovės atstovų, piktnaudžiavimo sveikatos draudimu mastai ypatingai išaugo per pastaruosius kelerius metus, o sukčiavimo atvejai tampa vis įžūlesni.

„Nereikalingų su apdraustųjų sveikatos būkle niekaip nesusijusių tyrimų, konsultacijų ir procedūrų už sveikatos draudimo sumas gyventojams bandoma suteikti vis daugiau. Privačios sveikatos priežiūros įstaigos ar gydytojai tokiu būdu siekia gauti didesnes pajamas, tačiau gyventojams tai mažų mažiausiai kainuoja jų brangų laiką, sukelia papildomo streso, abejonių ir netikrumo dėl savo sveikatos būklės“, – sako draudikai.

Vis tik, tokio piktnaudžiavimo pasekmės gali būti ir daug rimtesnės. Suteikiant nereikalingas procedūras, taikant nebūtiną gydymą ar atliekant realios naudos nesuteikiančias operacijas yra žalojama paciento sveikata, kyla įvairių komplikacijų grėsmė, o vietoje efektyvaus sveikatos problemų sprendimo, gydymo procesas išsitęsia ar netgi tampa naujų negalavimų priežastimi.

Be to, draudimo bendrovės teigimu, dėl siekio nesąžiningai išnaudoti sveikatos draudimo sumas pacientų ligos istorijose neretai atsirandantys įrašai apie nebūtus susirgimus gali užkirsti kelią žmogui ateityje įsidarbinti tam tikrame darbe arba palankiomis sąlygomis apsidrausti asmens ar gyvybės draudimu.

Draudikams pasigilinus į konkrečią sveikatos draudimo sumos panaudojimo situaciją ir išsiaiškinus, kad tam tikrų procedūrų ar gydymo išlaidos buvo padengtos nepagrįstai, apdraustajam gali tekti jas kompensuoti iš savo kišenės.

„Gydytojai neretai bando įtikinti pacientus, kad sveikatos draudimo sumų panaudojimas prisidengiant netikromis ligų diagnozėmis ar melagingai nurodžius jų panaudojimo paskirtį yra naudingas ir patiems gyventojams. Pavyzdžiui, draudikams pasigilinus į konkrečią sveikatos draudimo sumos panaudojimo situaciją ir išsiaiškinus, kad tam tikrų procedūrų ar gydymo išlaidos buvo padengtos nepagrįstai, apdraustajam gali tekti jas kompensuoti iš savo kišenės“, – pažymi jie.

Draudikai atskleidžia, kad jau pasitaiko ir tokių atvejų, kai draudimo bendrovei iš gydymo įstaigos pateikiami keli skirtingi išrašai su kone priešingomis išvadomis dėl to paties paciento sveikatos būklės. Pavyzdžiui, viename jų nurodoma, kad pacientas yra sveikas, o tyrimai atlikti tik profilaktiškai, tačiau kitame tie patys tyrimai įvardijami kaip būtini gydant daugybę paciento ūminių susirgimų, priskiriama brangi operacija. Kartais paaiškėjus, kad tam tikrų medicinos ar sveikatos paslaugų išlaidos pagal pateiktus išrašus nėra dengiamos, apdraustieji vos po keleto dienų pristato naują pažymą su naujomis diagnozėmis.

„Apdraustieji turėtų visuomet reikalauti gydymo įstaigų specialistų pagrįsti paskiriamų tyrimų ar procedūrų būtinumą – ypač jei gydytojas jų rekomenduoja atlikti vis daugiau ir labai įvairių – dargi nesusijusių su paciento nusiskundimais. Labai kritiškai reikėtų vertinti ir nepagrįstus gydymo įstaigų reikalavimus mokėti papildomus mokesčius ar atsisakymą pateikti medicininės dokumentacijos kopijas, siūlymus pažymose ir išrašuose nurodyti kitokius, nei iš tiesų atlikta, tyrimus ir procedūras“, – sako draudimo bendrovė.

Anot draudimo ekspertų, sveikata yra pernelyg brangus turtas, kad būtų galima ja rizikuoti siekiant finansinės naudos, todėl tiek patys apdraustieji, tiek jais besirūpinantys gydytojai turėtų priimti atsakingus sprendimus ir neprisidėti prie neteisėtų draudimo išmokų panaudojimo schemų.

Net ir viliojamas didesniu piniginiu atlygiu paklausus specialistas lieka ištikimas esamam darbdaviui – galvų medžiotojai darbo rinkoje šiandien su tokia situacija susiduria vis dažniau, nors dar gana neseniai atlyginimo dydis daugeliui buvo lemiamas kriterijus.

Situacijai kintant darbdaviai suskubo rūpintis ir kitomis specialistų skatinimo priemonėmis. Draudimo ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau įmonių savo darbuotojų lojalumą ėmė skatinti juos apdrausdami. Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje 2014 metų duomenimis, gyvybės draudimu įmonės apdraudė 20,6 proc. daugiau darbuotojų nei 2013 m.

„Jei prieš keletą metų savo darbuotojus gyvybės draudimu drausdavo daugiausiai užsienio bendrovės, tai dabar matome, kad daugėja jų pavyzdžiu sekančių lietuviškų įmonių“, – teigia Audronė Kupliauskienė, Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė. „Tai lemia auganti konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos specialistų, darbdavių siekis užtikrinti darbuotojų lojalumą, socialinės atsakomybės principų laikymasis. Be to, šalies ūkiui atsigavus po ekonominės krizės verslas drąsiau investuoja į savo darbuotojus“.

Draudikų duomenimis, visus savo darbuotojus mūsų šalyje vis dar draudžia tik maždaug dešimtadalis įmonių. Dažniausiai gyvybės draudimo privilegijomis lepinama vadovų grandis ir svarbiausi įmonės specialistai. Skiriasi ir tokiu būdu darbuotojus motyvuojančių įmonių pasiskirstymas Lietuvos miestuose. Pusė jų yra įsikūrusios sostinėje, penktadalis Kaune, 5 proc. Klaipėdoje, likę 25 proc. – kituose miestuose.

„Įdomu tai, kad sprendimą darbuotojus skatinti būtent draudimu dažniau priima ne jaunesni, o priešingai – vyresnio amžiaus vadovai, praleidę įmonėje ne vienerius metus, gerai pažįstantys jos darbuotojus“, – pažymi A. Kupliauskienė.

Personalo atrankos ir paieškos agentūros „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius sako, kad kvalifikuoti, į aukštas pozicijas pretenduojantys specialistai paprastai jau būna užtikrinti dėl savo pajamų, todėl vertindami darbdavį jie domisi kitais papildomą vertę darbo vietai suteikiančiais faktoriais – nuo šiuolaikiškai įrengto ir patogioje miesto vietoje esančio biuro iki mokymų galimybės ar patrauklios organizacijos vidaus kultūros.

„Jei kalbėsime apie vadovus ir kitus itin paklausius specialistus, tai tokius privalumus kaip įmonės suteikiamą draudimą šiandien jie laiko savaime suprantamais ir tikisi, kad potencialus naujasis darbdavys taip pat tą pasiūlys“, – tikina K. Blaževičius.

„ERGO Life Insurance“ Lietuvoje ekspertai pastebi, kad užsienio ir Lietuvos darbdaviai darbuotojams siūlo skirtingas draudimo paslaugas. Lietuviškose įmonėse populiariausias darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, o užsienio bendrovės daugiau dėmesio skiria darbuotojų gyvybės, kritinių ligų ar negalios draudimui, kuomet draudimo išmokų suma susiejama su darbuotojo uždarbiu per tam tikrą laikotarpį. Be šių paslaugų darbdaviai taip pat domisi sveikatos draudimu ir pensijų kaupimo programomis.