Šis sprendimas paveiks į turtingesnes Bendrijos nares laikinai komandiruotus darbuotojus iš mažesnius atlyginimus gaunančių ES narių.

Nuo 2004 metų, kai prie ES prisijungė kelios Rytų ir Vidurio Europos šalys, turtingesnės Bendrijos narės pradėjo nerimauti, jog dėl tvarkos, kai laikinai komandiruotų darbuotojų socialiniai mokesčiai mokami jų gimtosioms valstybėms, dirbtinai atpiginama darbo jėga.

„Manau, kad pasiekėme subalansuotą kompromisą“, – sakė ES šį pusmetį pirmininkaujančios Estijos sveikatos apsaugos ir darbo ministras Jevgenijus Osinovskis, vadovavęs 11 valandų trukusioms deryboms.

„Turime labai didelę paramą pasiektam susitarimui“, – sakė jis per baigiamąją spaudos konferenciją Liuksemburge.

Vis dėlto šiam susitarimui prieštaravo Lenkijos, Vengrijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai. Tuo tarpu Didžiosios Britanijos, Airijos ir Kroatijos atstovai susilaikė. Likusios šalys išsakė savo tvirtą paramą kompromisui, sakė Estija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) žadėjo reformuoti šią sistemą ir sakė, kad ji sukūrė nelygias sąlygas turtingesnėse ES narėse, tokiose kaip Prancūzija, Vokietija ir Austrija.

E. Macrono biuras pagyrė pasiektą kompromisą ir teigė, kad tai buvo „pergalė Europai“.

„Tai yra svarbus žingsnis, kad atstatytume pasitikėjimą Europoje“, – nurodė Prancūzijos vadovo atstovai.

Prancūzija siekė, kad laikinai komandiruoti darbuotojai užsienyje galėtų dirbti iki 12 mėnesių, tačiau šis laikotarpis galės būti pratęstas 6 mėnesiams, jei to pageidauja kompanija.

2016-ųjų kovą prasidėjus deryboms Europos Komisija siūlė nustatyti maksimalų 24 mėnesių tokio darbo laikotarpį.

Paryžius taip pat nusileido dėl transporto sektoriaus, nes Vidurio ir Rytų Europos šalys Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija bei Ispanija ir Portugalija išsakė būgštavimų, kad tos reformos pakenks jų tolimųjų reisų vairuotojams.

Jų darbas kol kas bus reguliuojamas pagal ankstesnes taisykles.

1996 metais pristatyta direktyva leidžia kompanijoms iš mažų atlyginimų šalių laikinai atsiųsti savo darbuotojų į turtingas Bendrijos nares nemokant vietos socialinių mokesčių.

Darbuotojų komandiravimo direktyva sukėlė vakarinių ES narių, tokių kaip Prancūzija, Vokietija ir Austrija, pasipiktinimą. Šios šalys tvirtina, kad ji prilygsta „socialiniam dempingui“, kuris jų darbo rinkose sukelia nesąžiningą konkurenciją.

Tačiau Rytų ir Vidurio Europos šalys, iš kurių atvyksta daugiausiai pigios darbo jėgos, tam smarkiai priešinasi. Lenkija gauna daugiausiai naudos iš šios direktyvos.

Socialinių reikalų eurokomisarė Marianne Thyssen (Marian Teisen), kalbėdamasi su Estijos ministru, pagyrė „proveržį“, kuris bus žingsnis į priekį siekiant užbaigti „socialinį dempingą“.

Europos Parlamentas ir ministrai dabar turės susitarti dėl atnaujintos direktyvos teksto.