Plačiau apie tai papasakojo sinoptikė Elena Klyukina.

– Kokie orai mūsų laukia?

– Artimiausios dienos bus pakankamai sausos. Antradienis, trečiadienis bus labai panašūs. Trečiadienį vietomis galbūt iškris viena kita snaigė. Nuo ketvirtadienio iš Vakarų į Lietuvą slinks toks pakankamai gilus, brandus ciklonas, kuris su savimi atneš smarkesnių kritulių. Krituliai daugiausiai bus sniego pavidalo. Pajūryje, kur temperatūra svyruos arti nulio laipsnių, sniegas maišysis su šlapdriba ir lietumi.

– Ar keliai pasidengs ledu?

– Labai tikėtina, tačiau ledas, ko gero, nebus pagrindinė problema. Pagal naujausius duomenis, bus iškritę pakankamai daug sniego, todėl reikės valyti kelius. Slydimas gali būti ten, kur suvažinėtas tas sniegas.

Sinoptikai artimiausiu metu mums jau žada sniegą, šlapdribą ir minusinę temperatūrą. Vadinasi, eismo sąlygos labai greitai pasikeis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Plačiau apie saugų vairavimą nepalankiomis sąlygomis papasakojo saugaus eismo mokytojas Darius Kanapinskas.

– Ką vairuotojui pirmiausiai reikia daryti, jei staiga pakliūva į labai nepalankias eismo sąlygas?

– Pirmiausiai, reikia nepasimesti. Tai pirmas dalykas. Labai priklauso nuo greičio, kokiu įvažiavote. Jei važiavote maksimaliai leistinu greičiu ir patekote į slidų kelio ruožą, tai svarbiausia nedaryti jokių staigių judesių. Negalima nei staigiai pasukti vairo, nei staigiai stabdyti. Aišku, šiuolaikiniai automobiliai turi daug pagalbos iš dirbtinio intelekto. Labai daug priklauso nuo paties vairuotojo, kaip jis sureaguos į tą dalyką. Tačiau du esminiai aspektai yra nepasimesti ir nedaryti staigių judesių.

Jei laiku nesureagavote, tai griovys garantuotas.

– Yra toks reiškinys – juodasis ledas. Jį labai sunku pastebėti kelyje. Kaip vairuotojui reikėtų žinoti, jei ant tokio užvažiavo?

– Tai pats pavojingiausias dalykas. Kai būna minusinis nulis, asfalto danga atrodo šlapia, tokia sodriai tamsi. Pirmas požymis – automobilis ir vairas pasidaro lengvi. Taip pat iš po ratų netykšta vanduo. Jei asfaltas šlapias, tai iš priekio atvažiuojantis automobilis turėtų jus aptaškyti. Jei to nėra, tai jau ženklas, kad važiuojate ledu. Taisyklė ta pati – vengti staigių judesių. Jei kyla įtarimas, kad yra tokia problema, reikia laikytis atstumo. Kuo didesnė distancija, tuo didesnis saugumo garantas.

– Ar galima šiek tiek pristabdyti automobilį?

– Priklauso nuo greičio. Jei automobilis turi šoninio slydimo korekcijas, tai būtų galima pabandyti. Tačiau rekomenduojama tą daryti, kai greitis mažesnis. Saugus greitis yra iki 30 km/val.

– Ką daryti, jei automobilis tampa nevaldomas? Ar yra skirtumas, kuri varomoji ašis automobilyje?

– Daug patirties turinčiam vairuotojui turbūt nebus didelio skirtumo. Tačiau mažiau patirties turinčiam skirtumas tikrai bus. Jei užmeta galą, tai reikia sukti vairą į užmetimo pusę ir greitėti su priekiniais ratais. Bet akceleracija jokiu būdu neturėtų būti didelė, kad ratai pradėtų buksuoti ir slysti vietoje. Pats geriausias dalykas yra būti ant prabuksavimo ribos. Jei jau ratai praslys, tai inercijos jėga žino tik vieną kryptį – tiesiai. Automobilis taps nevaldomas. Jei suksime vairą iki pat galo, tai inercija veiks tiesiai. Jei tik vairą šiek tiek atsuksime, tai automatiškai kontrolę vėl atgausime. Jei automobilis varomas galu, tai čia jau sudėtingiau. Šiuo atveju lygiai taip pat turime sukti vairą į tą pusę, į kurią užmetė. Jei prabuksuos ratai, tai, liaudiškai tariant, išpiešime saulę į priešingą pusę.

– O jei automobilis varomas keturiais ratais?

– Tai dar sunkiau. Toks automobilis vienais atvejais elgiasi, lyg būtų varomas priekiu, kitais atvejais – lyg galu, o trečiu atveju gaunasi toks viduriukas. Kartais žiniasklaidoje pamatome, kaip automobilis varomas keturiais ratais posūkyje išlysta į priešingą pusę. Taip atsitinka todėl, kad ne tinkamu momentu buvo paspaustas greičio pedalas. Abi ašys pradeda sukibti ir automobilis ima slysti į šoną. Jei laiku nesureagavote, tai griovys garantuotas.

– Matome, už mūsų nugarų jau rikiuojasi kamščiai, nors jau ne rytinis metas. Taigi, ir automobilių padaugėja, ir pėsčiųjų.

– Tikrai taip. Bent jau didmiesčiuose mes tai pajuntame atėjus Žolinei, po Žolinės automobilių kaip visada vos ne dvigubėja, trigubėja, tokia progresija vyksta. Ir automatiškai eismo įvykių, grūsčių irgi daugėja. Kartais, aišku, būna klausimas, kaip išvengti eismo grūsčių – tai turbūt neįmanoma misija. Nes jeigu į parduotuvę atėjo daugiau žmonių, kasos užsipildo ir tu nuo to niekur nedingsi. Čia tiktai turime apsišarvuoti kantrybe. Grūstys turbūt mažiausia bėda, didžiausia bėda – eismo įvykiai, ypač, kai nukenčia žmonės. Svarbiausia, kad tiek vairuotojai, tiek pėstieji vieni su kitais bendrautų. Ir ypač dabar, nuo Rugsėjo 1-osios, mažieji išeis ir, aišku, didesnieji išeis, kažkas praleidę vasaras pas močiutes kaime, kur mažesnis intensyvumas. Svarbu, kad nebūtų išsiblaškę. Ypač tėvelių, senelių, globėjų prašau, kad vaikams primintų, jog priėjus pėsčiųjų perėją – aišku, vairuotojai turi prievolę praleisti, bet, būkite geri, kilstelkite ranką pasižiūrėti, ar vairuotojas jus tikrai pastebėjo. Nes su vairuotojais kalbu ir sakau, kad nesėdėtų kaip apuokai.

Svarbiausia, kad tiek vairuotojai, tiek pėstieji vieni su kitais bendrautų.

– Į telefoną nosį įkišę vaikšto ne tik mokiniai, bet ir suaugę…

– Tikrai taip. Vaikai yra mūsų atspindys. Ką mes darome, vaikai lygiai tą patį darys. Jeigu mes, suaugusieji, teisingai elgsimės, vaikai lygiai taip pat. Vairuotojams vėlgi, žiūrėkite, čia palijo, čia sausa, saulutė pašvietė ir pan. Žiūrėkime ir matomumą, ir stiklų švarumą. Aišku, svarbiausia yra greitis. Prieš pėsčiųjų perėjas, distancijas pasirinkime jį saugų ir tikrai bėdų nebus. Ir dar vienas dalykas – būtinai reikia planuoti laiką. Jeigu planuosime laiką, matydami, kad gyvename didesniame-mažesniame didmiestyje, automatiškai turime išvažiuoti anksčiau. O jeigu iš ryto nesudėta kuprinė, švarkelis neišlygintas, skėčio nerandi, dar kažko, tai automatiškai bandysi spausti pedaliuką. Dėl to tiktai prasidės bėdos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet dar yra ir visuomeninis transportas, kuriuo nemažai mokinių keliauja į mokyklas, stovi stotelėse, išlipa iš autobusų. Vėlgi, akys telefone.

– Tikrai taip. Bet jeigu pasižiūrėsime statistiką, kalbant apie visuomeninį transportą, ten, ačiū Dievui, eismo įvykių ar nelaimių įvyksta gerokai mažiau. Nes vis tiek yra galbūt kas tave sustabdys pilietiškai, duos pastabą ar pan. Čia baisiau yra, kada mums reikia bendrauti neverbaliniu būdu. Tada ir gali prasidėti įvairios bėdos.

– Šiuo momentu ir vėliau, rugsėjo–spalio mėnesiais, kam sudėtingiau – sėdintiems prie vairo ar pėstiesiems, dviratininkams?

– Man atrodo, visiems bendrai. Nes eismas yra bendras ir visi vieni kitus turi matyti, gerbti ir pan. Dviratis daugiau turi saugoti pėsčiuosius, automobilis – ir pėsčiuosius, ir dviračius ir t. t. Bet visiems vienodos atsakomybės.

– Bet turime ir prastėjančias oro sąlygas, matomumą, lietų. Ateis ir šalčiai, galbūt pirmas sniegas dar toli, tikiuosi. Bet vis tiek, oro sąlygos keičiasi.

– Tikrai taip, tas dalykas labai daug įtakos turi. Nes, kaip sakiau, palyja iš ryto, rūkas vakare, vėlgi matomumas. Ypač turime atkreipti dėmesį, kad rūkas veikia kaip tolinamasis lęšis – atrodo, kad automobilis yra toli, bet akimirksnis ir jis čia pat. Tačiau čia aš paminėjau automobilį, o pėsčiojo išvis mes nepamatysime. Toliau, kalbant apie pėsčiuosius – labai svarbus atšvaitas. Jeigu vasaros vidury temdavo vos ne 23 val., dabar 20.30 val. jau yra tamsu. Išeidami iš namų pasiimkime atšvaitą.