„Man parašė bičiulė, net ne draugė, bičiulė, su kuria susitinkame kartą per penkerius metus. Keletą dienų prieš tai buvome susitikusios, bendravome vieno renginio reikalais. Kitą dieną ji man rašo: ar tiesa, kad aš laimėjau kažkokį prizą, iš tavo puslapio man parašė. Sakau: palauk. Visų pirma, mes labai retai bendraujame ir tik vakar matėmės ir man kilo įtarimas, kad aš šiandien čia kažką laimiu. Sakau: Dieve, aš iškart įėjau, pasižiūrėjau, kas tai yra. Ji man atsiuntė printscreeną. Ir aišku iškart puoliau jai visą demagogiją rašyti, kad gink Dieve, jokių žingsnių nedarytų, tai nėra mano anketa. Ir tuomet nusprendžiau visa tai paviešinti. Po to ėjo seka, kad žmonės rašė, kad kažkas jau nukentėjo, kažkas su klausimu – ar tikrai čia jūsų anketa? Net man paviešinus dar rašė. Net šįryt rašė žmogus, kuris norėjo įsitikinti“, – situaciją komentavo K. Zvonkuvienė.

Kiek man rašė nukentėjusieji, kai kurie nepabaigė paskutinio žingsnio arba kelis tik užpildė.

Atlikėja įvardijo, kokių gudrybių ėmėsi internetiniai sukčiai, norėdami sukurti anketą, kuo panašesnę į žinomos moters paskyrą. „Visų pirma, mano profilis yra K. Zvonkuvienė. Ten K. Zvonkuvienė „lt“. Ta pati nuotrauka naudojama, todėl vizualiai, visiškai jokio skirtumo lyg ir nesimato neįsigilinus. Tiesiog parašyta prie pat nuotraukos, kad jūs laimėjote prizą. Aš buvau kaip tik prieš keletą dienų paskelbusi šiokį tokį konkursėlį. Ir manau, kad pasinaudojo tiesiog ta gera proga. Jie pradėjo sveikinti tam tikrus žmones, kad jie neva laimėjo tą prizą. Ir reikėjo įeiti, paspausti nuorodą, prisijungti, kažkokius žingsnius padaryti tam, kad žmonės galėtų atsiimti tą savo neva prizą. Kiek man rašė nukentėjusieji, kai kurie nepabaigė paskutinio žingsnio arba kelis tik užpildė. Galbūt ten per sudėtinga ir nusprendė „Ai, velniop“. Bet kai kurie pasimovė“, – pasakojo dainininkė.

„Ne aš vienintelė, ne aš paskutinė. Apmaudu, kad tokie dalykai vyksta, žmonės naudojasi tavo veidu. Ir net neįsivaizduoju, kaip užkirsti tam kelią“, – nevilties neslėpė moteris.

Apmaudu, kad tokie dalykai vyksta, žmonės naudojasi tavo veidu. Ir net neįsivaizduoju, kaip užkirsti tam kelią.

Kibernetinių atakų, kurios yra nusitaikiusios į žinomus žmones – daug. Kodėl sukčiams yra pravartu naudoti žinomą veidą? „Jie naudojasi žinomu žmogumi kaip atakos nešėju tam, kad jis pasiektų didesnę auditoriją ir tokiu būdu bando įtikinti, reklamuoja savo „paslaugą““, – teigė kibernetinio saugumo analitikas Darius Povilaitis.

„Turiu vieną vienintelį patarimą, matydamas, kiek yra tų atakų – netikėkite jokiais pasiūlymais. Ypač gerais, tačiau jie gali būti ir ne tokie geri. Tačiau visą laiką žiūrėkite kritiškai. Kitas dalykas, niekur nepalikite savo realios informacijos – slaptažodžio, kreditinės kortelės duomenų ir t. t. Jūs turite įsitikinti, kad tai, kur jūs einate, yra pakankamai saugu. Kitas dalykas, naudokite kažkokias apsaugos priemones, kad tai apsaugotų jūsų banko sąskaitą, jūsų kreditinę kortelę“, – patarimus dalijo analitikas.

Plačiau – vaizdo įraše:

Politikai ministerijos atstovų taip pat klausė, kodėl duomenys e. sveikatos sistemoje, net viešai paskelbus, kad jie vis dar nėra saugūs, nesunkiai prieinami iki šiol. Tačiau išsakyti ministerijos atstovų argumentai neįtikino - konservatorė Agnė Bilotaitė teigia, kad Antikorupcijos komisija toliau aiškinsis dėl e. sistemos kylančius klausimus.

Į posėdį kviestas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nepasirodė, o ministerijos poziciją išsakė viceministras Algirdas Šešelgis.

Nepaisant to, kad tiek žurnalistai viešojoje erdvėje, tiek saugumo ekspertas posėdžio metu demonstravo, jog e. sveikatos sistemoje duomenys vis dar nesunkiai pasiekiami, viceministras ramino, teigdamas, jog situacija yra valdoma. Jis aiškino, kad visos institucijos sureagavo tinkamai.

Man kyla klausimas, kokį signalą mes siunčiame visuomenei, jeigu Seimas priima sprendimą, kad mes giname tokius žmones, o institucijos juos ima persekioti. Tai, manau, yra labai blogas signalas.

Kartu A. Šešelgis užsiminė, kad jam kyla klausimų dėl D. Povilaičio. Pasak jo, profesionalas turėtų žinoti, kaip elgtis identifikavus spragas. Jo teigimu, tą daryti reikėtų laikantis procedūrų.

Kokių konkrečių priemonių imtasi suradus šią spragą, viceministras prašė pakomentuoti e. sveikatos patarėjo Sveikatos apsaugos ministerijoje Lino Kavolio.

Pastarasis taip pat tvirtino, kad kylantys incidentai yra valdomi ir į juos yra reaguojama.

Jis pabrėžė, kad yra inicijuotas ir išorinis visos sistemos tyrimas, kuris padėtų identifikuoti visas esamas spragas.

„Turi būti sistemiškas požiūris ir po to turi būti normalus atrastų atvejų taisymas“, - posėdyje aiškino specialistas. Jis taip pat pabrėžė, kad nederėtų kalbėti, jog nieko šiuo klausimu nėra daroma.

„Norėtume, kad visos institucijos nebūtų traktuojamos, kad nereaguoja, nedaro. Tikrai šitas atvejis ne toks“, - apibendrino L. Kavolis.

Tačiau politikai skeptiškai vertina tokį ministerijos ramumą. Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės posėdyje A. Bilotaitė klausė, kokį signalą valdžia siunčia žmonėms, jei pilietiškai besielgiantys ir apie problemas pranešantys piliečiai imami persekioti.

„Man kyla klausimas, kokį signalą mes siunčiame visuomenei, jeigu Seimas priima sprendimą, kad mes giname tokius žmones, o institucijos juos ima persekioti. Tai, manau, yra labai blogas signalas“, - piktinosi politikė.

Jai taip pat nesuprantamas buvo ir išsakytas kritiškas požiūris apie konkrečias spragas e. sistemoje prakalbusį D. Povilaitį. Pasak jo, tokiu būdu verčiama bijoti prabilti.

„Bijokite prabilti apie problemas arba jeigu prabilsite, tai žinokite, kaip tiksliai turite tai padaryti, neviešinkite nieko, nes čia mūsų reputacija gali sugriūti. Man asmeniškai keistas šis sprendimas, ir aš jo nesuprantu. Mes turime skatinti pilietiškumą, o ne bausti už jį“, - apibendrino A. Bilotaitė.

ELTA primena, kad nepasitenkinimas kilo, kai kibernetinio saugumo ekspertas D. Povilaitis, atskleidęs spragą e. sveikatos sistemoje, gavo pranešimą, kuriame deklaruoti įtarimai dėl neteisėto neviešų elektroninių duomenų stebėjimo, fiksavimo, perėmimo, įgijimo, pasisavinimo ir paskleidimo.

Tačiau Laisvės TV žurnalistė Rita Miliūtė, atlikusi tyrimą, teigia, kad nereikia būti specialistu, kad galėtum e. sveikatos sistemoje pasiekti asmeninius duomenis. Žurnalistė atskleidė, kad 40 mln. eurų kainavusi sistema neveikia tinkamai. Jos tvirtinimu, sužinoti A. Verygos asmens kodą užtruko vos kelias minutes.

Viešumoje pasklidus informacijai, kad e. sveikatos projektas įgyvendinamas galimai neskaidriai, Seimo narė A. Bilotaitė inicijavo parlamentinį tyrimą, kuris patvirtino, kad visi trys E. sveikatos projekto etapai buvo įgyvendinti netinkamai - sistema nepasiekė tikslų ir neteikia kokybiškų paslaugų.

Vyrui tenka aiškintis teisėsaugai, nes jis pastebėjo, kad prisijungus prie „Registrų centro“ kurtos sistemos, buvo galima rasti pacientų asmens duomenis.

Anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, informacinių technologijų specialistas apie tai, kad elektroninėje sistemoje matomi asmens duomenys, turėjo pranešti atsakingoms institucijoms, o ne visuomenei.

Tačiau Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė negali patikėti kaltinimais D.Povilaičiui.

„Toks žmogus turėtų būtų saugomas nuo baudžiamojo persekiojimo, spaudimo. Šiuo atveju matome, kad žmogus, kuris prabilo apie problemas, yra persekiojamas. Kokį signalą siunčiame visuomenei – žmonės, kurie praneša apie problemas – jūs bijokite, nes jums bus blogai,“ – LRT laidai „Panorama“ sakė ji.

Žmogus, kuris prabilo apie problemas, yra persekiojamas. Kokį signalą siunčiame visuomenei.

BNS anksčiau rašė, kad e. sveikatos sistemos auditas gegužę parodė, kad sistema buvo kuriama neskaidriai, o rangovus pasamdęs Registrų centras neužtikrino pakankamos jų priežiūros. Be to, auditoriams abejonių sukėlė įtartini susitarimai su rangovais ir papildomų paslaugų pirkimas.

Europos Sąjungos remiamas e. sveikatos projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų, investicijos į jį siekė 40 mln. eurų, iš jų 30,8 mln. eurų - ES parama (2007–2013 metais, 2014–2020 metais jai skirta dar 28,25 mln. eurų). Sistema turėjo skaitmenizuoti pacientų duomenis – ligos istorijos įrašus, receptus, gydymą, tyrimų rezultatus, sudaryti galimybę keistis šiais duomenimis tarp gydymo įstaigų.