Verslo forume Ukmergėje antradienį regiono ir nacionalinės valdžios bei verslo atstovai aptarė regiono ekonominės plėtros perspektyvas.

Forumą organizuoja Vilniaus Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPAR).

„Tikslas yra pakviesti regiono verslus diskutuoti su savivaldos ir vyriausybės atstovais, spręsti su verslu susijusius regionų klausimus ir problemas, dalintis patirtimi ir iššūkiais tarp savivaldybių. Taip pat aptarti regiono plėtros galimybes, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų įrankius verslo nacionalinei ir tarptautinei plėtrai“, – prieš forumą Eltai komentavo Vilniaus PPAR atstovė Gintarė Danilevičė.

PPAR prezidentas Sigitas Leonavičius, atidarydamas renginį, akcentavo, kad Ukmergės verslo bendruomenė pastaraisiais metais, nepaisant geopolitinių iššūkių, tvirtėjo.

„Mes per šitą sunkų geopolitinį laikotarpį, pradedant nuo pandemijos, karas vyksta jau dveji metai, tai mes visi sunerimę, jaučiame įtampą, pavojų. Tačiau gynyba ir specialiosios tarnybos užsiima savo veikla, o verslas kartu su regionų vadovais turime rūpintis šiandiena ir ateitimi“, – kalbėjo S. Leonavičius.

Ukmergės rajono mero Dariaus Varno teigimu, savivaldybė labiausiai investuoja į infrastruktūrą, aplinkos tvarkymą, atsinaujinančių energijos išteklių vystymą, turizmo skatinimą, sveikatos, socialines ir paslaugas jaunimui, o ypač – į švietimo sistemos gerinimą.

„Švietimui atiduodame apie 29 proc. biudžeto (pajamų – ELTA), 19 proc. socialinei paramai ir toliau jau tie visi po kelis procentus lieka infrastruktūrai ir kitoms reikmėms. (...) Turime daug planų ateičiai – ir didinti finansavimą įvairioms sritims, ir tobulinti paslaugas, bet, manau, sutarsime, kad investicijos jau atsiperka, mes tai matome ir mes visi prie to prisidedame“, – pabrėžė meras.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPAR) yra Lietuvos verslo atstovus ir mokslo įstaigas vienijanti bendruomenė, kuriai priklauso apie 500 narių – Lietuvos įmonės iš įvairių verslo sektorių, taip pat universitetai, kolegijos bei kitos mokymo įstaigos.

Vilniaus Rūmai turi filialus Alytuje ir Ukmergėje, organizacija veikia pagal Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą.

Vilniaus apygardos teismo posėdyje ketvirtadienį prokuroras V. Paulauskas savo baigiamojoje kalboje prašė teismo D. Varną pripažinti kaltu dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ir dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

„Prašau teismo skirti kaltinamajam penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę“, – teigė prokuroras.

V. Paulauskas teismo taip pat prašė D. Varnui uždrausti laikyti ir nešiotis šaunamąjį ginklą.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, D. Varnas yra kaltinamas 2021 m. spalį Vilniuje, Loretos Asanavičiūtės gatvėje esančioje „Rimi“ parduotuvėje sužalojęs apsaugos darbuotoją. Konfliktas tarp vyro ir apsaugininko įsiplieskė dėl to, kad D. Varnas nedėvėjo apsauginės kaukės, nors tuomet dėl COVID-19 pandemijos kaukių dėvėjimas buvo privalomas.

Anot teisėsaugos, D. Varnas ir apsaugos darbuotojas susistumdė, o vėliau lauke vyras šovė į apsaugininką iš legaliai laikyto šaunamojo ginklo ir peršovė jam abi kojas.

D. Varnui pateikti kaltinimai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir dėl neteisėto šovinių laikymo.

Nukentėjusysis apsaugininkas N. Dulksnys prašo teismo jam priteisti 70 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Septynerius metus dėl vaikų žaidimų aikštelės kovojantys Gėlių rajono gyventojai iš valdžios gavo seniai darytą, seniai dažytą, su pasibaigusiu galiojimu, aikštelės įrangą.

„Suorganizavome talką savaitgalį, bet susirinkę atlikti talkos, pastebėjome, kad greičiausiai tik traumų susirinksime tokią aikštelę pastatę, o ir liksime kalti“, – kalbėjo Gėlių rajono gyventojas Šarūnas Žiupka.

Vos žurnalistams pasidomėjus – žaidimų aikštelė dingo. Vietiniai tik spėjo išsitraukti telefonus.

Ukmergės rajono meras Darius Varnas, paklaustas, ar jam tai atrodo normalu, tvirtino – „Nenormalu“.

Į tolimesnį klausimą, kam bendruomenei siūlė malkų krūvą, meras atsakė: „Ne malkų krūvą. Siūlėme žaidimų aikštelę, kuri demontuota iš darželio. Ne malkų krūvą tikrai“.

Anot Ukmergės rajono mero, aikštelė išvažiavo į seniūnijos garažą ir ten bus utilizuota. Meras neslėpė, kad aikštelė iš vaikų darželio demontuota kaip techniškai nesaugi.

„Jeigu gyventojai patys pasistatytų, jie patys ir neša atsakomybę, jei jų vaikas susižalotų ar kažką. Aš tą turėjau minty. Mes patys ir nestatytume“, – teigė D. Varnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

D. Varnas, paklaustas, ar tokį daiktą gali savivaldybė siūlyti, atsakė: „Siūlyti galime viską“.

Valdžios siūlymai ir gyventojų nuostatos skiriasi.

„Svarbiausia, kad aikštelė būtų saugi. Manau, visų tėvų prioritetas – kad ji atitiktų reikalavimus“, – pabrėžė Gėlių rajono gyventoja Agnė Bartaševičiūtė.

Gyventojai pasakojo, kad dėl aikštelės reikalingumo net siuntė valdžiai nuotraukas, kaip įrodymą, kad vaikų yra.

„Sako, kad čia gal ir vaikų nėra. Mes prieš kokius penkerius metus smėlio dėžei buvome užsisakę porą mašinų, čia tų vaikų buvo pilna. Dar kaimynė fotografavo, siuntė į seniūniją nuotraukas, kad jie pažiūrėtų, kiek iš tikrųjų tų vaikų susirenka“, – nurodė A. Bartkevičiūtė.

Dabar įrodinėja, kad jau buvę vaikai ir naujai gimę – vis dar be žaidimų aikštelės.

„Arba trinasi smėlyne, kitur nėra kur. Niekas neįrengta, kuo užsiimti vaikams? Paima kažkokius pagalius ir laksto, vienas kitą vejasi aplink namą. Va, ir visas žaidimas“, – šnekėjo Gėlių rajono gyventoja Nina Cybakova.

Kelerius metus iš eilės gyventojai kantriai rinko parašus, savivaldybei teikė prašymus.

„Kai matome, kiek metų Š. Žiupka susirinkimus daro, renka parašus iš visų, bet niekas nepasistūmėję. Visada gauname neigiamą atsakymą“, – tvirtino A. Bartkevičiūtė.

Pagal tam tikrą programą atrinkome žmones, kai kurie žmonės jau buvo iškeliavę į Anapilį ir taip toliau. Tai aišku, tą paraišką atmetėme ir laimėtojas buvo kitas.

Nuo pernai pradėta eiti sunkesniu keliu – pateikta paraiška projektui, kuris nelaimėjo.

„Gyventojai buvo tikrai aktyvūs, mano žiniomis, surinkome virš 400 balsų, ko realiai nemačiau viešojoje erdvėje pateikta“, – teigė Š. Žiupka.

Meras tikino, kad laimėtojas išrinktas teisingai. Nors gyventojų balsavimas internetu, pripažįsta, netobulas. Balsavo ir mirusieji?

„Praeitais metais buvo truputį tokių nesklandumų, kai naktį, maždaug po 24 val., nakties, kas  sekundę buvo balsuojama. Pagal tam tikrą programą atrinkome žmones, kai kurie žmonės jau buvo iškeliavę į Anapilį ir taip toliau. Tai aišku, tą paraišką atmetėme ir laimėtojas buvo kitas“, – nurodė Ukmergės meras.

Nuo šiol gyventojų balsavimas už projektus, kaip teigė, bus kitoks, – tobulas.

„Balsavimas per elektroninius valdžios vartus. Prisijungsi, bus identifikuojama jūsų tapatybė ir bus tikrai užtikrintas sąžiningumas 100 proc.“, – tikino D. Varnas.

Šiemet rajono biudžete bendruomenių projektams numatyta 40 tūkst. eurų arba dvigubai daugiau nei pernai. Vaikų žaidimo aikštelės laukia dar kelios bendruomenės.

D. Varnas, paklaustas, ar šiai bendruomenei yra vilčių turėti naują aikštelę, teigė: „Be abejo“.

Patikslintam „Snaigės“ restruktūrizavimo planui pernai gruodį pritarė kreditoriai, o praėjusią savaitę – bendrovės akcininkų susirinkimas.

Anksčiau paviešintame restruktūrizavimo plano projekte bendrovė teigė, jog tikisi atsikratyti skolų ir tęsti veiklą didindama naujų gaminių pardavimus, parduodama nekilnojamąjį turtą. Neatmetama, kad į gamyklą ateis naujas investuotojas, jei reikės, bus mažinamas darbuotojų skaičius.

„Snaigės“ vadovas Darius Varnas BNS anksčiau sakė, kad pagrindiniai plano pakeitimai – išsamesnės kreditorių nuolaidos ir pagalba bei pakoreguotos bendrovės veiklos prognozės, susijusios su pagalba finansinių sunkumų patiriančiai įmonei.

181 kreditoriui bendrovė iš viso skolinga 18,2 mln. eurų, iš jų 8,7 mln. eurų – pagrindinei akcininkei, skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ kontroliuojamai „EDS Invest 3“ (91,1 proc. akcijų), dar 1,5 mln. eurų – tos pačios grupės įmonei „EDS Invest“.

Restruktūrizavimo byla „Snaigei“ Kauno apygardos teisme iškelta 2022-ųjų rugsėjį, o pernai balandį tas pats teismas nepritarė bendrovės pertvarkymo planui, jam nepritarė dalis kreditorių, tarp kurių buvo „EDS Invest“ ir „EDS Invest 3“, o birželį Lietuvos apeliacinis teismas nurodė planą vertinti iš naujo.

91,33 proc. „Snaigės“ akcijų paketą valdo didžiausia įmonės kreditorė „EDS Invest 3“.

Pirmadienį teisme liudijusi apsaugos bendrovės „Eurocash“ atstovė Oksana Šapranauskienė pasakojo, kad nukentėjusysis byloje Nerijus Dulksnys jos atstovaujamoje įmonėje yra dirbęs 2021 m., 2023 m. po kelis mėnesius.

„Negaliu nieko blogo pasakyti. Trumpą laikotarpį dirbo, jis pats savo noru išėjo iš darbo“, – sakė O. Šapranauskienė.

Apsaugos bendrovės „GRIFS AG“ atstovas Ž. Bukauskas teisme pasakojo, kad buvo vienas iš žmonių, kuris 2021 m. spalį, po į apsaugininką paleistų šūvių Vilniuje, vyko į įvykio vietą. Anot jo, atvykus į vietą, joje buvo policijos pareigūnai. Vėliau liudytojas tvirtino peržiūrėjęs vaizdo įrašą, kurioje buvo užfiksuotas konfliktas tarp D. Varno ir apsaugos darbuotojo.

„Vaizdo įrašuose pamatėme, kad pilietis ateina į parduotuvę be kaukės. Apsaugos darbuotojas su piliečiu šnekučiuojasi, apsaugos darbuotojas išsitraukia telefoną, pasiskambina. (...) Pilietis ir apsaugos darbuotojas susistumdo, įvyksta smūgiai mūsų apsaugos darbuotojui ir pilietis šalinasi. Lauke vyksta ginklo išsitraukimas ir šūvis į mūsų darbuotoją“, – komentavo Ž. Bukauskas.

Bendrovės „GRIFS AG“ atstovas kelis kartus buvo klausiamas, ar vaizdo įraše nematyti, kad apsaugos darbuotojas prieš D. Varną naudojo specialiąsias priemones, tai yra dujų balionėlį.

Lauke vyksta ginklo išsitraukimas ir šūvis į mūsų darbuotoją.

„Specialiosios priemonės nebuvo naudojamos prieš smūgius, kiek aš pamenu“, – sakė Ž. Bukauskas.

Jis tvirtino, kad 2021 m. spalį, koronaviruso pandemijos metu, galiojo reikalavimas, einant į prekybos centrus, dėvėti veido kaukę.  Kaip teigė Ž. Bukauskas, paprastai asmenys, kurie įeidavo į parduotuves, būdami be kaukių, būdavo perspėjami.

„Dažniausiai, jei kažkas užmiršta užsidėti kaukę, gauna pastabą iš apsaugos darbuotojo ir užsideda kaukę“, – komentavo liudytojas.

Pasak Ž. Bukausko, jei klientai nesutikdavo užsidėti kaukės, juos apsaugos darbuotojas išlydėdavo iš parduotuvės.

„Jei pilietis neprovokuoja, nesukelia konflikto, viešosios tvarkos pažeidimo, jis išlydimas iš parduotuvės“, – aiškino jis.

Bendrovės „GRIFS AG“ atstovas teigė, kad po į N. Dulksnį paleistų šūvių buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir jokių apsaugos darbuotojo galimų darbo tvarkos pažeidimų nebuvo nustatyta.

„Nustatėme, kad apsaugos darbuotojas viską atliko teisingai“, – tvirtino Ž. Bukauskas.

Kaltinamasis D. Varnas klausė liudytojo, ar jam buvo žinoma apie apsaugos darbuotojo N. Dulksnio teistumą. Ž. Bukauskas tvirtino, kad, pagal bendrovės „GRIFS AG“ tvarką, apsaugininkai turi patys pranešti apie jiems pareikštus įtarimus ar teismo sprendimus jų atžvilgiu. Jo teigimu, N. Dulksnys apie teistumą nebuvo pranešęs.

„Mano žiniomis, kad ne“, – sakė Ž. Bukauskas.

D. Varnas taip pat klausė liudytojo apie apsaugos darbuotojų apmokymus, apie tai, kaip ir kokiais veiksmais jie gali sulaikyti asmenį. Jis teigė, jog apsaugininkai gali naudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones, tačiau nepatikslino, kaip ir kada gali šias priemones naudoti.

„Ar yra normalu šauti į beginklį žmogų?“ – į klausimus klausimu reagavo liudytojas.

D. Varnas užsiminė apie tai, kad liudytojas Ž. Bukauskas 2008 m. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jo atstovaujamoje bendrovėje buvo įdarbinti asmenys, neturintys apsaugininko pažymėjimo.

„Kuo tai susiję su byla?“ – į klausimus reagavo Ž. Bukauskas.

Visgi vėliau jis patvirtino, kad buvo patrauktas atsakomybėn dėl minėtos istorijos.

N. Dulksnys teismui anksčiau yra pripažinęs, kad prieš dešimtmetį buvo teistas byloje dėl padirbto paso ir jo panaudojimo. Tąkart vyras realios laisvės atėmimo bausmės išvengė, tačiau jam buvo skirta bauda. Šiuo metu vyras figūruoja ir kitame teismo procese kaip įtariamasis dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, D. Varnas yra kaltinamas 2021 m. spalį Vilniuje, Loretos Asanavičiūtės gatvėje esančioje „Rimi“ parduotuvėje sužalojęs apsaugos darbuotoją. Konfliktas tarp vyro ir apsaugininko įsiplieskė dėl to, kad D. Varnas nedėvėjo apsauginės kaukės, nors tuomet dėl COVID-19 pandemijos kaukių dėvėjimas buvo privalomas.

Anot teisėsaugos, D. Varnas ir apsaugos darbuotojas susistumdė, o vėliau lauke vyras šovė į apsaugininką iš legaliai laikyto šaunamojo ginklo ir peršovė jam abi kojas.

D. Varnui pateikti kaltinimai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir dėl neteisėto šovinių laikymo.

Nukentėjusysis apsaugininkas N. Dulksnys prašo teismo jam priteisti 70 tūkst. eurų neturtinės žalos.

N. Dulksnys anksčiau teismui pasakojo, kad apsaugininku yra dirbęs ne vienoje įmonėje, į bendrovę „GRIFS AG“ taip pat buvo įsidarbinęs mažiausiai tris kartus. N. Dulksnys taip pat pripažino, kad incidentų su klientais, dirbant apsaugininku, kitomis aplinkybėmis būta ir jo ankstesnėse darbovietėse.

Tiesa, buvę nukentėjusiojo darbdaviai ketvirtadienį teisme teigė apie jo įvardintus konfliktus nieko nežinantys.

Apsaugos bendrovės „Ekskomisarų biuras“ teisininkas Simonas Čiapas pasakojo, kad N. Dulksnys jo atstovaujamoje įmonėje yra dirbęs 2020-2021 m. Anot jo, vyras iš darbo išėjo pats.

„Nusiskundimų dėl asmens ar jo pažeidimų nebuvo“, – sakė S. Čiapas.

„GRIFS AG“ atstovas Rytis Kliševičius teisme dėstė, kad jo atstovaujamoje įmonėje N. Dulksnys dirbo tik apie tris dienas.

„Žmogus išėjo savo noru. (...) Darbas yra sunkus. „Member shop“ yra didelė parduotuvė, dirbti savaitgalį 10 valandų yra nelengva“, – apie priežastis, kodėl N. Dulksnys išėjo iš darbo, spėliojo liudytojas.

Jis teigė, kad apie apsaugininko konfliktus su klientais ar su darbdaviu nebuvo girdėjęs.

Po šių liudijimų teisme nukentėjusiojo N. Dulksnio paklausta, kokius konfliktus su darbdaviais jis turi omeny. Vyras teigė sulaukęs skambučio iš bendrovės „GRIFS AG“ atstovo, kuris jam neva kalbėjęs apie atleidimą iš darbo. Tačiau nukentėjusysis negalėjo įvardyti, kas tas žmogus.

Apibūdino kaip impulsyvų, tačiau geranorišką

Ketvirtadienį teisme taip pat liudijo kitas bendrovės „GRIFS AG“ atstovas Emilis Remeškevičius. Jis buvo tas asmuo, kuriam N. Dulksnys skambino po to, kai 2021 m. buvo pašautas prekybos centre „Rimi“.

E. Remeškevičius apsaugininką apibūdino kaip impulsyvų žmogų, tačiau pabrėžė, kad savo pareigas jis atliko tinkamai.

Kaip asmenybę galiu apibūdinti kaip impulsyvų, bet visada geranoriškai padėdavo, jei reikėdavo pagalbos.

„N. Dulksnys yra atsakingas, savo pareigas atlikdavo tinkamai, nebūdavo jokių problemų tuose objektuose, kuriuose jis dirbdavo. Kaip asmenybę galiu apibūdinti kaip impulsyvų, bet visada geranoriškai padėdavo, jei reikėdavo pagalbos“, – kalbėjo vyras.

Jis tvirtino, kad po incidento, kurio metu N. Dulksnys buvo pašautas, pats apsaugininkas jam skambino, trumpai apibūdino situaciją.

„Buvo išsigandęs, stresas ir sakė, kad jis yra peršautas“, – sakė E. Remeškevičius.

Pasak apsaugos įmonės atstovo, po įvykio buvo atliktas tarnybinis patikrinimas – jokie neleistini apsaugininko veiksmai nebuvo fiksuoti.

E. Remeškevičius, paklaustas apie N. Dulksnio įdarbinimą apsaugininku, pripažino, kad įmonė nežinojo apie asmens teistumą, nors ir kreipėsi į institucijas dėl tokios informacijos.

„Nepamenu, kad būtų buvusi tokia informacija“, – tvirtino liudytojas.

N. Dulksnys teismui anksčiau yra pripažinęs, kad yra prieš dešimtmetį buvo teistas byloje dėl padirbto paso ir jo panaudojimo. Tąkart vyras realios laisvės atėmimo bausmės išvengė, tačiau jam buvo skirta bauda. Šiuo metu vyras figūruoja ir kitame teismo procese kaip įtariamasis dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Bendrovės „GRIFS AG“ atstovas E. Remeškevičius tvirtino matęs vaizdo įrašą, kuriame fiksuotas D. Varno ir N. Dulksnio konfliktas, pasibaigęs šūviais. Anot liudytojo, vertinant vaizdo įrašą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą, į parduotuvę COVID-19 pandemijos metu be veido kaukės atėjęs D. Varnas pažeidė tuo metu galiojusį reikalavimą prekybos centruose dėvėti kaukes.

Tai yra pažeidimas, tuo metu tokie nustatymai buvo.

„Tai yra pažeidimas, tuo metu tokie nustatymai buvo“, – sakė E. Remeškevičius.

Jis tvirtino, kad vertinant vaizdo įrašą, kuriame fiksuotas apsaugininko ir prekybos centro kliento konfliktas, panašu, kad N. Dulksnys buvo išsitraukęs dujų balionėlį, tačiau parduotuvėje jo nepanaudojo. Anot E. Remeškevičiaus, dujų balionėlį apsaugininkas prieš D. Varną galėjo panaudoti lauke.

„Dujų balionėlis gali būti panaudotas, kai kyla grėsmės sveikatai, gyvybei. (…) Jeigu ištraukia ginklą, juo grasina, tai naudojamas dujų balionėlis savigynai“, – dėstė E. Remeškevičius.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, D. Varnas yra kaltinamas 2021 m. spalį Vilniuje, Loretos Asanavičiūtės gatvėje esančioje „Rimi“ parduotuvėje sužalojęs apsaugos darbuotoją. Konfliktas tarp vyro ir apsaugininko įsiplieskė dėl to, kad D. Varnas nedėvėjo apsauginės kaukės, nors tuomet dėl COVID-19 pandemijos kaukių dėvėjimas buvo privalomas.

Anot teisėsaugos, D. Varnas ir apsaugos darbuotojas susistumdė, o vėliau lauke vyras šovė į apsaugininką iš legaliai laikyto šaunamojo ginklo ir peršovė jam abi kojas.

D. Varnui pateikti kaltinimai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir dėl neteisėto šovinių laikymo.

Nukentėjusysis apsaugininkas N. Dulksnys prašo teismo jam priteisti 70 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Dabar projektas bus teikiamas teismui, kuris spręs, ar jį patvirtinti.

Anksčiau paviešintame restruktūrizavimo plano projekte bendrovė teigia, jog tikisi atsikratyti skolų ir tęsti veiklą didindama naujų gaminių pardavimus, parduodama nekilnojamąjį turtą. Neatmetama, kad į gamyklą ateis naujas investuotojas, jei reikės, bus mažinamas darbuotojų skaičius.

„Snaigės“ vadovas Darius Varnas BNS anksčiau sakė, kad pagrindiniai plano pakeitimai – išsamesnės kreditorių nuolaidos ir pagalba bei pakoreguotos bendrovės veiklos prognozės, susijusios su pagalba finansinių sunkumų patiriančiai įmonei.

„Restruktūrizavimo planas buvo atnaujintas atsižvelgiant į pasikeitusias realijas bei į tai, kad kartu su didžiausiu hipotekos kreditoriumi („EDS Invest 3“ – BNS) buvo ieškota ir rasta keletas būdų, kaip padėti finansinių sunkumų patiriančiai įmonei“, – lapkričio pabaigoje sakė D. Varnas.

Pakeistas planas numato, kad bendrovė per ketverius metus sumokėtų skolas, išsaugotų darbo vietas ir išsilaikytų rinkoje.

181 kreditoriui bendrovė iš viso skolinga 18,2 mln. eurų, iš jų 8,7 mln. eurų – pagrindinei akcininkei, skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ kontroliuojamai „EDS Invest 3“ (91,1 proc. akcijų), dar 1,5 mln. eurų – tos pačios grupės įmonei „EDS Invest“.

Planas numato, kad didžiausia dalis – 15,1 mln. eurų – skolų bus grąžinta ketvirtaisiais restruktūrizavimo metais. 

Atsiskaitymas su bendrovėmis vyktų iš karto, jeigu būtų parduotas „Snaigės“ turtas. Bendrovė ketina parduoti 17,4 mln. eurų vertės nekilnojamo turto, kuris nebūtinas jos veiklai, daugiausia – 16,4 mln. eurų numatoma gauti už atlaisvintus gamyklos pastatus ir dalį teritorijos.  

Už beveik 1 mln. eurų numatoma parduoti veikiančią ir įmonei nereikalingą įrangą bei metalo apdirbimo, nestandartinių įrengimų ir konstrukcijų gamybos įmonę „Almecha“.

Restruktūrizavimo byla „Snaigei“ Kauno apygardos teisme iškelta pernai rugsėjį, o šiemet balandį tas pats teismas nepritarė bendrovės pertvarkymo planui, jam nepritarė dalis kreditorių, tarp kurių buvo „EDS Invest“ ir „EDS Invest 3“, o birželį Lietuvos apeliacinis teismas nurodė planą vertinti iš naujo – pirmos instancijos teismas sprendimo dar nepriėmė.

„EDS Invest 3“ neseniai už 500 tūkst. eurų įsigijo  91,1 proc. įmonės akcijų paketą iš Kipro bendrovės „Sekenora Holdings“, taip pat ruošiasi supirkti kitas akcijas.

Kaip pranešė rajono savivaldybė, meras Darius Varnas dėl turto sugadinimo ir viešosios tvarkos pažeidimo kreipėsi į policiją, pradėta administacinė teisena dėl tyčinio turto sugadinimo bei nacistinio simbolio platinimo bei demonstravimo.

„Viliuosi, kad šią vietą stebinčių vaizdo kamerų pagalba pavyks nustatyti paminklą išniekinusius pažeidėjus ar pažeidėją. Spėjama, kad tai įvyko rugpjūčio 24-osios vėlų vakarą, prieš vidurnaktį. Labai nemalonu, kad Ukrainos vėliavos spalvomis nudažyti „Vėliavnešiai“ svastika buvo išteplioti Ukrainai minint Nepriklausomybės dieną“, – pranešime cituojamas D. Varnas.

Policijai užfiksavus pažeidimą, savivaldybės administracija teigia pasirūpinusi, kad paminklas būtų nuvalytas.

Nuo jo bus pašalinta ir svastika, ir Ukrainos vėliavos spalvos, kuriomis paminklą pernai kovo mėnesį nudažė keturios studentės, taip norėdamos atkreipti dėmesį ir parodyti palaikymą Rusijos invazijai besipriešinančiai šaliai.

Vaclovo Krutinio sukurtas bronzinis monumentas „Vėliavnešiai“ atidengtas prieš keturis dešimtmečius, minint Sovietų Sąjungos 60-metį.

Trijų žmonių figūras su didelėmis plazdančiomis vėliavomis už jų nugarų vaizduojanti skulptūra tuomet įkūnijo „revoliucinės minties nemirtingumą“, o pernai svarstyta ją nukelti.

Vis dėlto įvertinus, kad ji neturi jokių akivaizdžių sovietinio laikmečio simbolių, o neigiamas tik jos sukūrimo kontekstas, nuspręsta ją palikti.

Ukrainos vėliavos spalvomis nuspalvinta skulptūra ir anksčiau yra kentėjusi nuo vandalizmo – pernai ji aprašinėta Rusijos puolimą palaikančiais simboliais.

„Šituo darbu mes tikrai užsiimsime, kažkokie sprendimai tikrai bus priimti, manau, artimiausiu metu“, – BNS sakė D. Varnas.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius antradienį feisbuke paskelbė, jog šis su prašymu nukelti paminklinį akmenį į savivaldybę kreipėsi atsižvelgdami į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) pažymą, jog šis dalyvavo Holokauste.

D. Varnas teigė, jog šis klausimas buvo žinomas ir anksčiau, bet galutinio sprendimo, kaip pasielgti su paminkliniu akmeniu kol kas nėra.

„Galvojame ir tą aikštę renovuoti, iš tikrųjų, daryti bibliotekos skaityklą. Kažkokie sprendimai bus, reikia apsitart, susitart, kad nebūtų chaoso tarp miesto gyventojų. Norisi bendro sutarimo – ar atsirastų žuvimo vietoje tas paminklas, ar atsirastų kapinėse kažkur“, – kalbėjo Ukmergės meras.

Jis pabrėžė, kad naujoji valdžia prisiekė balandžio antroje pusėje, rinko komandą, narius tikrino tarnybos, tad procesas užtruko, tačiau šis klausimas nepamirštas.

Artimiausiu metu D. Varnas teigė planuojantis susitikimus su bendruomenėmis, politikais aptarti paminklo likimą ir viliasi, kad kompromisas bus rastas. Šiuo klausimu jis teigė diskutavęs su kai kuriais Seimo nariais, lankęsis Užsienio reikalų ministerijoje.

„Nenoriu chaoso sukelti mieste, rajone, gyventojams, turi būti visų bendras sprendimas. Mes galvojame apie aikštės rekonstravimą, pagal projektą kažkas turėtų tikrai pasikeist“, – sakė meras.

Anot jo, yra parengtos aikštės vizualizacijos, projektas rekonstrukcijai kol kas neparengtas.

D. Varno teigimu, esant prieštaringai informacijai apie J. Krikštaponį, visų pirma iš jo turėtų būti atimti apdovanojimai, kurie buvo įteikti prezidento Valdo Adamkaus. 2002 metais prezidentas partizanui po mirties suteikė pulkininko laipsnį.

„Nesu istorikas, nenoriu apie tai kalbėti, tikrai nežinau, ką jis darė, esu girdėjęs peripetijų. Norėčiau atskirti politiką nuo istorijos“, – teigė meras.

Birželio pradžioje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky taip pat paragino Ukmergėje nukelti paminklą Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadui J. Krikštaponiui, siejamam su dalyvavimu Holokauste.

Anot pirmininkės, jau kurį laiką Lietuvoje ir už jos ribų daug diskusijų kelia partizanui J. Krikštaponiui pastatytas paminklas, kuris, kaip tvirtina bendruomenė, buvo vienas žydų žudynių Baltarusijoje iniciatorių.

J. Krikštaponio veiksmai, pasak LŽB pirmininkės, yra nusikaltimas, o tai įrodo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pateiktos pažymos.

Šis centras 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis (Krištaponis), vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.

LGGRTC dar 2014 metų pabaigoje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu ginant viešąjį interesą atsakyti, ar K. Krikštaponis (Krištaponis) „įvykdė karo nusikaltimus. nusikaltimus žmogiškumui, įsakė žudyti ar žudė taikius gyventojus“.

2015 metų sausį iš prokuratūros genocido centras sulaukė atsakymo, kad teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra, nes pagal Baudžiamojo proceso kodeksą baudžiamasis procesas negali būti pradėtas mirusiam asmeniui.

„Nuo koronaviruso (COVID-19) pasveiko dar vienas mūsų medikas, taigi, iš viso jau yra du“, – feisbuke rašo politikas.

Pirmadienį jis skelbė, kad pasveiko pirmoji susirgusi Ukmergės ligoninės medikė.

D. Varno žiniomis, Ukmergėje yra 79 koronaviruso atvejai, iš jų – 36 medikai.

Antradienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 880 koronaviruso atvejų, 15 žmonių mirė, aštuoni – pasveiko.