Portalas kauno.diena.lt sulaukė informacijos, kad salmoneliozė vėl nustatyta šio darželio auklėtiniui, tiesa, šįkart kol kas tik vienam.
„Pagranduko“ direktorė Vida Bakutienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad yra informuota tik apie vieną salmonelioze neseniai susirgusį vaiką.
„Kiek mums pranešę tėvai, (susirgo, – aut. past.) vienas vaikas“, – sakė V. Bakutienė. Pradėjus plačiau teirautis apie šį atvejį, vadovė tepasakė, kad telefonu apie tai nekalbės.
Po ankstesnio protrūkio ji buvo įsitikinusi, kad įstaigą salmoneliozės užkratą atnešė darželinukas ir juo pasidalijo su draugais.
„Labai tikiuosi, kad čia tik didelis burbulas, – sakė vadovė. – Esame įpareigoti apsiginti, todėl atliksime vietinį tyrimą: kas su kuo bendravo, kas iš kur. Tai labai turi reikšmės. Savo darbo praktikoje esu susidūrusi su atveju, kai šeimos bendravo, šventė gimtadienį kartu, o po to šaukė, kad darželyje kažkas. Gal prekybos centre kažkas, kažkokiame kioske… Mes tikimės, kad ne pas mus bus problema.“
Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai tuomet tikrino, kaip ruošiamas maistas šiame darželyje. Šiurkščių teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta.
VMVT turimais duomenimis, Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigose paskutinis protrūkis buvo fiksuotas 2015 m. Pernai vienas protrūkis užfiksuotas viešojo maitinimo įmonėje, o pavienių atvejų užregistruota 82.
Higiena ir netinkamas apdorojimas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai aiškino, kad sergantis salmonelioze žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu.
Salmonelės gana atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Liga pasireiškia tokiais simptomais kaip viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai, kurie dažniausiai pastebimi po 12–72 valandų nuo užsikrėtimo.
Liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus ir tokiu atveju negydoma liga progresuoja. Bakterijų gali būti randama žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau, tinkamai termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės žūsta. Į sveiko žmogaus organizmą sukėlėjas patenka per burną su maistu, tačiau taip pat gali patekti ir per nešvarias rankas.
Dažniausi veiksniai, lemiantys užteršto patogeniniais mikroorganizmais maisto tiekimą vartotojui ir sukeliantys žarnyno infekcijų protrūkius: nepakankamas maisto apdorojimas šiluma ir jo kontrolė, maisto produktų laikymo temperatūros režimų pažeidimai, netinkamas maisto atitirpinimas, panaudoti užteršti komponentai termiškai neapdorotame maiste, kryžminis maisto užteršimas maisto tvarkymo vietoje: tomis pačiomis svarstyklėmis sveriamos žaliavos ir pagaminti patiekalai, žalios mėsos gamybinis inventorius plaunamas, džiovinamas ir laikomas bendroje gamybinio inventoriaus plovykloje kartu su kitu inventoriumi, nepakankamas maisto tvarkymo inventoriaus ir indų plovimas; nepakankamas aplinkos paviršių valymas, netinkama maisto tvarkymo vietos paviršių dezinfekcija po žalios mėsos dorojimo, prasti maistą tvarkančių asmenų higienos įgūdžiai.
Papildysime NVSC ir VMVT atstovų komentarais.
