Bendrystės nėra

226-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) jungia per 20 daugiabučių, esančių Kuršių ir Šarkuvos gatvėse. Tai viena didžiausių bendrijų Kaune. Tačiau bendrystės dvasia joje neviešpatauja. Atvirkščiai: daug nesutarimų, įtarimų, kaltinimų ir netgi atvirai konfliktinių situacijų, kai tenka panaudoti priverstines priemones.

Ne vieną mėnesį besitęsiančią priešpriešą dar labiau pakurstė prasidėjęs balsavimas, bandant perrinkti bendrijos administraciją. Pakeisti administraciją teko po Registrų centro sprendimo, kurį inicijavo Kauno miesto savivaldybė ir bendrijos vadovais nepatenkinti gyventojai. Pastarieji turėjo ir tebeturi abejonių dėl apskaitos skaidrumo bendrijoje ir jos nariams galimai nepalankios ar net žalingos veiklos.

226-ąją DNSB kritikuojančius gyventojus atstovaujanti Ieva Bagdonavičienė tvirtino matanti akivaizdžių bendrijos nelegalios veiklos požymių.

„Kreipėmės į Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrių (BMAES), kaip į prižiūrinčią instituciją, prašydami padėti iš bendrijos gauti gyventojams aktualią informaciją, ir sulaukėme paaiškinimo, kad, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, 226-osios bendrijos pirmininkas Vidmantas Ardzijauskas išrinktas 1999 m. sausio 28 d., tad bendrijos valdymo organų kadencija seniausiai pasibaigusi“, – pasakojo I. Bagdonavičienė.

Tai „Kauno dienai“ patvirtino ir BMAES Administravimo ir valdytojų veiklos poskyrio vedėja Grita Jasevičienė, pabrėžusi, kad pirmininkas turi būti perrenkamas kas treji metai.

Anot poskyrio vedėjos, minėtoje bendrijoje pirmininkas neperrinktas 20 metų ir situacija čia panaši į pelkę, iš kurios išsikapanoti bus nelengva.

Kvartalai: bendrijai priklauso daugiabučiai, esantys Kuršių ir Šarkuvos gatvėse. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nepateikė dokumentų

I. Bagdonavičienė pasakojo apie galimai neteisėtus bendrijos valdymą siekiančių išlaikyti žmonių veiksmus.

„Bendrijoje nesuformuoti valdymo organai, neatnaujinti duomenys Juridinių asmenų registre. Gyventojų ir savivaldybės iniciatyva buvo inicijuotas bendrijos likvidavimas. Pradėtas neplaninis veiklos patikrinimas, tačiau pirmininkas per numatytą terminą informacijos ir dokumentų kopijų nepateikė. Jam buvo paskirta administracinė bauda“, – pabrėžė I. Bagdonavičienė.

Netrukus buvo atliktas dar vienas patikrinimas, po kurio ir nuspręsta imtis bendrijos veiklą stabdančių sprendimų.

„Pagal naują skundą darėme papildoma patikrinimą. Pamatėme, kad niekas nesikeičia. Prašėme informacijos dėl kaupiamųjų lėšų, bet bendrijos pirmininkas mums nepateikė jokių dokumentų. Už tai jam buvo skirta bauda ir mes dėl 226-osios bendrijos veiklos nesuderinamumo su teisės aktais kreipėmės į Registrų centrą dėl bendrijos likvidavimo“, – „Kauno dienai“ paaiškino BMAES poskyrio vedėja G. Jasevičienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad bendravimas su 226-osios bendrijos vadovu – komplikuotas ir neproduktyvus.

„Kai Registrų centras priima sprendimą dėl bendrijos likvidavimo, savivaldybė turi skirti bendro naudojimo objektų administratorius. Tai ir buvo padaryta – administratorius pasirinko gyventojai ir mero potvarkiu jie buvo paskirti. Pagal Civilinį kodeksą, pasikeitus administracijai, reikia perduoti dokumentus. Bet ta bendrija dokumentų neperduoda, bando vykdyti funkcijas, kurių neturėtų vykdyti. Kiek girdėjau iš gyventojų, keliasi atlyginimus – žodžiu, kaip vykdė neteisėtai veiklą, taip ir tebevykdo. Gyventojai ne kartą skambino, sakydami, kad pas pirmininką neįmanoma patekti, kad jis šaukia, informacijos neduoda ir panašiai. Gyventojai skundžiasi negalintys net sužinoti, kaip naudojamos kaupiamosios lėšos. Taip neturėtų būti. Mes nežinome – gal su tomis kaupiamosiomis lėšomis viskas yra gerai. Bet jei gerai, kodėl neteikia informacijos, kodėl moka didžiules baudas?“ – svarstė savivaldybės specialistė.

Rengia balsavimą

I. Bagdonavičienės ir jos bendraminčių tvirtinimu, bendrijos pirmininkas V. Ardzijauskas bendrijos likvidavimui skirtą metų laikotarpį siekia išnaudoti savo naudai: surengti jam palankų balsavimą.

„Balsavimą dėl bendrijos atgaivinimo inicijavo tik keletas gyventojų, slaptai, nepasitarę su dauguma, nebuvo jokio susirinkimo. Naujoji numatoma pirmininkė yra dabartinio tariamo pirmininko gera pažįstama, jokių kitų kandidatų nėra. Niekas neinformavo ir nesiūlė kitiems kandidatuoti. Neva V. Ardzijauskas nusišalina. Visi kiti kandidatai yra tie patys dabar bendrijoje dirbantys asmenys – namų valdytojai, kaip jie juos vadina“, – pasakojo I. Bagdonavičienė.

Jos tvirtinimu, senosios bendrijos išsaugojimui galintys pasitarnauti gyventojų parašai renkami netinkamais būdais.

„Paaiškėjo, kad šiuo metu slapta renka parašus tik iš senųjų gyventojų, kad pasitvirtintų įstatus. Kaip žinoma, bendrijos likvidavimas trunka metus, šiuo atveju – iki rugsėjo 27 d. Tai arba sutvarkys ir dirbs toliau, arba bus likviduoti. Biuleteniai dalinami tik bendrijos nariams, kurių sąrašo taip pat neteikia, nors pagal įstatymą privalo tą daryti. Biuleteniai nėra adresuoti konkrečiai gyventojui, nėra nurodytas adresas. Tai suteikia galimybę juos klastoti. Jei gyventojas nepasirašo, kad paėmė, tai meta į pašto dėžutę. Taip net nebus aišku, kiek tų biuletenių buvo išdalinta“, – svarstė I. Bagdonavičienė.

Anot jos, balsavimui teikiami klausimai – painūs ir nesuprantami.

„Viskas suplakta. Kodėl, pavyzdžiui, neįtrauktas punktas dėl audito, nors labai gražiai rašoma, kad jau dabar bus viskas skaidriau. Ne visi kandidatai žinomi – pavyzdžiui, į revizoriaus poziciją. Naujieji įstatai taip pat taisyti su gyventojais nederinant ir nesitariant. Norima abejotinu būdu surinkti parašus ir kreiptis į teismą dėl likvidavimo statuso panaikinimo. Iš tiesų turėtų būti šaukiamas visuotinis susirinkimas, bet ir vėl ieškoma įstatymo spragų, todėl balsai renkami paštu“, – pastebėjo I. Bagdonavičienė.

Pasitelkia antstolius

226-osios DNSB veikla nepatenkintiems gyventojams atstovaujanti I. Bagdonavičienė pasakojo apie pasitaikančias ypač aštrias konfliktines situacijas.

I. Bagdonavičienės tvirtinimu, V. Ardzijauskas bendrauja ne geranoriškai ir dėl to kyla konfliktai, nesusipratimai.

„Geranoriškai neperduoda nei raktų, nei ataskaitų, nei namo dokumentacijos, nei informacijos apie sukauptas lėšas. Viena bendrovė, paskirta administruoti kai kuriuos namus, beveik visus juos savo žinion perėmė tik su antstolių pagalba, o trijuose daugiabučiuose (Kuršių g. 30, Šarkuvos g. 9 ir 19) teko net pjauti spynas“, – pasakojo I. Bagdonavičienė.

Pašnekovė atkreipė dėmesį į kai kuriuos kitus bendrijos veiklos ypatumus.

„Bendrija, jungianti apie 1,3 tūkst. gyventojų, neturi nei interneto svetainės, nei elektroninio pašto. Oficialiai skelbiamas tik laidinis telefono numeris, todėl ribojamos galimybės pateikti ir gauti prašomą informaciją“, – sakė I. Bagdonavičienė.

Ji informavo, kad dėl bendrijos veiklos buvo kreiptasi į prokuratūrą.

„Deja, gautas atsisakymas pradėti tyrimą, nes dokumentų nepateikimas, prokuratūros aiškinimu, negali būti traktuojamas kaip nusikalstama veika. O kaip dokumentus gauti, jei nei gyventojams, nei savivaldybei jie nepateikiami?“ – retoriškai klausė kaunietė.

Jos tvirtinimu, nemažai bendrijos daugiabučių savininkų nuogąstauja, kad gali patirti nuostolių.

„Bijome, kad galime likti be sukauptų lėšų, nes rugsėjo mėnesį daugelyje namų buvo vykdomi lauko įėjimo laiptų keitimo darbai, kai kur tvarkomas liftas, kai kur stogas ir pan. Mūsų žiniomis, sąmatos su gyventojais nederintos, oficialiai ši informacija neskelbiama. Todėl gyventojams būtų aktualu sužinoti kaupiamųjų lėšų banko sąskaitos likutį ir įsitikinti, kad turimuose žiniaraščiuose pateiktos sumos yra tikrai realios ir pinigai yra banko sąskaitoje“, – sakė I. Bagdonavičienė.

Ketina teistis

– Gyventojai tvirtina neturintys informacijos, kaip naudojamos lėšos, negauna išlaidų sąmatos ir panašiai. Kaip tai paaiškintumėte? – „Kauno diena“ paklausė V. Ardzijausko.

– Yra namų valdytojai, yra namų susirinkimai… Niekam, kas kreipiasi, šiaip sau jokių sąrašų neduoda. Kovo mėnesio pabaigoje ir balandžio pradžioje bus padarytos kiekvieno namo ataskaitos. Noriu pabrėžti, kad namo gyventojų susirinkimuose visi dokumentai yra pateikiami raštiškai, o tiems, kas pageidauja, pateikiamos ataskaitos pagal kiekvieną butą. Kai į mus kreipiasi dėl ataskaitų, turime konkrečiai žinoti – bendrijos nariai kreipėsi ar ne. Tokia yra tvarka. Visi reikalai tvarkomi su atskiro namo valdytoju. Jei su namo valdytoju neišsprendžiama, yra valdyba. Aiškinti telefonais, žinutėmis mums jau pabodo, mes čia tokių reikalų net nedarome. Dėl to, kad neva gyventojai negauna informacijos… Kiekvienas namas išsirenka savo valdytoją. Būna namo susirinkimai ir gyventojai visą ataskaitą pilnai gauna. O abejojantiems net į pašto dėžutę įmetama.

Mes nežinome – gal su tomis kaupiamosiomis lėšomis viskas yra gerai. Bet jei gerai, kodėl neteikia informacijos, kodėl moka didžiules baudas?

– Gyventojai neturi informacijos apie išlaidas.

– O kodėl jie tai turi žinoti. Kiekvienas namas turi savo – savo valdytoją, santechniką, elektriką ir juos renka pats namas.

– Kodėl bendrijoje nėra sutarimo?

– Jo niekada nebus, nes ten atstovaujama įvairiems interesams.

– Redakcijos pašnekovai sako, kad atliekami fiktyvūs darbai, abejoja, ar teisėtai viename iš daugiabučių veikia kirpykla.

– Jokie darbai neatliekami be namo gyventojų susirinkimo arba atliekami avariniu atveju. Kalbant apie kirpyklą, yra namo gyventojų susirinkimo protokolai. Nuomojasi žmonės ne bendro naudojimo patalpas, moka mokesčius namui. Dėl mūsų buvo surašytas skundas policijai, trijų lapų didelis skundas. Policija tik juokėsi ir sakė, kad čia bus paskutinis skundas ant mūsų…

– Bandote atkurti bendriją. Kokiame etape dabar esate?

– Dabar žmonėms nešiojami biuleteniai, vyksta bendrijos narių raštiškas balsavimas. Ir praėjusį kartą buvo raštiškas balsavimas, turėjome narių daugumą, bet jie neužskaitė. Neteisėtai. Mūsų tikslas – atstatyti bendriją pagal naujus nutarimus. Būstų savininkai spręs, ar bendrijas kurti pagal atskirus namus, ar keli namai norės jungtis į vieną bendriją. Čia, manau, konfrontacijos nevyksta, vyksta pinigų perskirstymas. Žodžiu, seni gyventojai niekuo nesiskundžia, bet yra atėję nauji gyventojai.

– Kodėl paskirtiems naujiems administratoriams nepateikėte dokumentų, neįleidote į patalpas?

– Mes nieko nesiruošiame leisti, nes savivaldybės sprendimai yra neteisėti… Viską spręs teismai… Bendrija susitvarkys dokumentus dėl naujų įstatų… Bendrija susitvarkyti įstatus turi iki rugpjūčio pabaigos, tai ir bus padaryta… Garantuoju 150 proc. Ir mes jau baigiame padaryti. Ir visos bendrijos, patekusios į panašią situaciją, taip elgiasi – paduoda savivaldybę į teismą. Taip padarė 216–oji bendrija, kuri yra Sukilėlių gatvėje. Visi jai nepalankūs savivaldybės sprendimai buvo anuliuoti. Taigi turime pavyzdį, ir tas pavyzdys svarbus ne mums vieniems. Aš esu ilgametis bendrijos pirmininkas ir esu gavęs vėliavą iš savivaldybės už labai gerą darbą, o čia, pasirodo, tapau kažkokiu parazitu.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Didelėms – sunkiau

– Kokią išeitį jūs, kaip specialistė, pasiūlytumėte gyventojams, bandantiems išsikapstyti iš padėties, kuri susidarė aptariamoje bendrijoje? – „Kauno diena“ pasiteiravo Kauno miesto savivaldybės BMAES poskyrio vedėjos G. Jasevičienės.

– Bendrijos pirmininkas ir visi turėtų laikytis teisės aktų, naujiems admistratoriams turi perduoti dokumentus, perduoti kaupiamąsias lėšas ir, jei norima bendrijai gero, nekiršinti gyventojų. Dabar vyksta bendrijos likvidavimo procesas, kuris trunka metus laiko. Pasibaigus šiai procedūrai, gyventojai gali pasilikti tą administratorių, kuris skirtas, gali pakeisti į kitą. Jie turėtų suprasti, kad vieno namo bendrija yra daug patogiau ir paprasčiau. Kai yra didelė bendrija, valdymas yra sudėtingas. Reikia suprasti, kad pagal įstatymą bendrija ar administratorius yra bendro naudojimo objektams valdyti. Keli namai neturi bendro naudojimo objektų. Bendrija turėtų būti steigiama vieno namo pagrindu. Tai yra racionalu ir patys žmonės priima sprendimus… Dabar įsivaizduokite: toje bendrijoje kelios dešimtys namų, bendrijos įstatai nepakeisti, pirmininkas nepakeistas, sprendimų priėmimas neaiškus, nes pagal galiojančius įstatymus yra įgaliotinių susirinkimas. Įgaliotinių susirinkimas turėtų būti numatytas įstatuose, bet minėtoje bendrijoje tokių susirinkimų nevykdavo… Ten yra pelkė.

Pasak G. Jasevičienės, žmonių situacija toje bendrijoje yra nepavydėtina.

„Jei ta bendrija išsiardys, butų savininkams atsiras galimybė, jei, žinoma, jie turės valios, įsisteigti vieno namo bendrijas. V. Ardzijauskas gali būti vieno ar dviejų namų pirmininkas, jeigu jis žmonėms patiko. Kaune yra didelių bendrijų ir visose didelėse bendrijose situacija yra panaši, nes didelėms bendrijos tvarkytis yra sunku“, – apibendrino savivaldybės specialistė.

Ilgametė pirmininkė mirė

Bendrija buvo suburta ne gyventojų, kaip yra įprasta, o savivaldybės iniciatyva dar 1996 m., kai geležinkelininkai atsisakė patys administruoti savo darbuotojų namus.

Tada 20 gyvenamųjų namų Vytauto, Ligoninės, S.Daukanto, Sportininkų, Malūnininkų, Viršutinėje, S.Dariaus ir S.Girėno, Ąžuolų, Klevų, Priestočio, Valstiečių, Kareivinių gatvėse ir M.Mažvydo alėjoje buvo sujungta į bendriją "Spindulys".

Jos pirmininkė buvo paskirta valdžios.

Kai praėjusio dešimtmečio pradžioje pasikeitė įstatymai ir atsirado reikalavimas pirmininkę bei kitus bendrijų valdymo organus rinkti visuotiniame narių susirinkime, moteris jų nepaisė ir po senovei apie 15 metų valdė "Spindulį" viena.

Prieš kelerius metus pirmininkė apsirgo ir įgaliojimą vykdyti funkcijas parašė savo marčios vardu.

Netrukus pirmininkė mirė. Tada turėjo nutrūkti ir ją pavadavusios moters įgaliojimai, tačiau ji ir toliau valdė bendriją.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vadovo Algio Gaižučio, kai pirmininkė mirė, porą metų bendrijos veiklą koordinavo buvusi darbuotoja, velionės marti, kuri visais būdais bandė įteisinti savo statusą, taisyti įstatus.

Jos pastangos buvo bevaisės, tad praėjusių metų vasarą moteris išėjo iš darbo.

Sąskaitos – iš "Vitės valdų"

Po to dauguma bendrijos namų gyventojų pradėjo gyventi gandais ir nuogirdomis.

Žmonės nustebo gavę mokėjimo lapelius, kuriuose nurodyta, kad namus imasi administruoti "Vitės valdos".

Tie, kas ėmė labiau domėtis, išgirdo apie teisininką Arvydą Ektį, kuris esą prisistato kaip bendrijos reorganizatorius.

Anot gandų, jis ir pasirašęs sutartį su "Vitės valdomis". Žmonės ėmė piktintis esą neteisėtai uzurpuota bendrijos valdžia.

Gyventojai dalijosi gandais, kad buvo įsiveržta į bendrijos patalpas, iš teisėtai dirbančios buhalterės atimtas kompiuteris, o ji pati išvaryta.

Esą taip buvo paralyžiuota bendrijos veikla, gyventojai negavo sąskaitų už paslaugas, įsiskolinta bendrijos darbuotojams bei "Sodrai".

Pasklido kalbos, kad, ignoruojant pusės bendrijos namų gyventojų valią, buvo nutrauktos sutartys su įmonėmis, kurios ilgą laiką bendrijai teikė paslaugas.

Teoriškai vadovavo velionė

Tačiau pats A.Ektis tikino nesąs joks bendrijos valdžios uzurpatorius ir pasakojo, kad pernai vasarį Vytauto gatvės 16, 18, 20 ir 22 namų gyventojai paprašė jo, kaip teisininko, pagalbos, atsiskiriant nuo bendrijos "Spindulys".

Balandį šių namų gyventojai surengė naujos bendrijos steigiamąjį susirinkimą.

"Pagal procedūrą, įsteigus naują bendriją reikėjo susisiekti su esamos bendrijos valdymo organais. Tada paaiškėjo, kad tokių nėra. Registrų centre kaip vadovė vis dar buvo įregistruota prieš trejus metus mirusi pirmininkė. Jos pareigas trejus metus ėjo tokia pseudopirmininkė. Ši moteris valdė tokiu pat stiliumi, kaip jos anyta, per buhalterės rankas, – apie padėtį bendrijoje dienraščiui pasakojo A.Ektis. – Savivaldybė ėmė domėtis jos statusu. Gegužės 30 d. Registrų centre savivaldybės prašymu buvo įregistruotas bendrijos likvidavimas. Tada toji oficialių įgaliojimų neturinti pirmininkė išėjo iš darbo. Nuo to laiko "Spindulys" neturi nei tikro, nei netikro pirmininko, tik buhalterę ir tris valytojas."

Teisininkas prisiminė, kad prašymas iš didelės bendrijos atskirti keturis namus jam atrodė nesudėtinga procedūra.

Tačiau kai paaiškėjo, kad nėra su kuo kontaktuoti, užduotis tapo kebli.

Sutartis – laikina

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vadovas A.Gaižutis pasakojo, jog prasidėjus bendrijos likvidavimo procesui, įmonė "Paslaugos būstui" administravo vieną ar du namus, kelis neveikiančios bendrijos namus administravo "Vitės valdos", dar kelis – "Danės būstas".

Tačiau teismui sustabdžius likvidavimo procedūrą, savivaldybė turėjo atšaukti šias sutartis, nes juridinis asmuo dar yra bendrija, nors ir neturinti teisėto atstovo.

Paklaustas, kaip atsitiko, kad pusę bendrijos namų ėmė administruoti "Vitės valdos", šios įmonės direktorius Vaidas Barakauskas aiškino, kad, mirus buvusiai bendrijos "Spindulys" pirmininkei, daugiabučiai namai formaliai liko be priežiūros.

"Tai gana unikali situacija, kurios įkaitais tapo visi bendrijos nariai. Bendrija yra reorganizuojama. Praėjusių metų lapkritį pasirašėme sutartį su reorganizuojamos bendrijos įgaliotu asmeniu Arvydu Ekčiu, kuris pagal pateiktą balsavimo protokolą yra išrinktas bendrijos bendraturčių ir patvirtintas jos atstovu. Dėl pono A.Ekčio įgaliojimų teisėtumo mums jokių abejonių nekyla, nes jis yra išrinktas bendrijos bendrasavininkių, sprendžia bendrijos reorganizavimo klausimus, turi gyventojų pritarimą ir palaikymą, – tikino V.Barakauskas. – Turime pažymėti, kad savo ruožtu siekiame užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą namų administravimą, kol bus išspręsti bendrijos reorganizavimo klausimai – sutartis sudaryta būtent šiam laikotarpiui. Pereinamuoju laikotarpiu gyventojai į mus kreipiasi dėl įvairiausių bėdų: nesandarių namų stogų, nešylančių radiatorių, neprižiūrimų šildymo sistemų, nepaskirstomos bendros elektros, nesamos avarinės tarnybos ir daug kitų klausimų. Visus juos reikia kasdien spręsti, kad būtų užtikrinti gyventojų poreikiai."

Namus administruojančios bendrovės vadovas pabrėžė, kad po reorganizavimo bendrijos gyventojai bus laisvi pasirinkti, kokia forma ir kieno bus administruojami jų namai.

Pasak V.Barakausko, dauguma kelių namų gyventojų jau esą nubalsavę ir pareiškę norą, kad jų būstus administruotų "Vitės valdos".

Jau išreiškė valią

A.Ektis atviravo žinantis, kad daugelio namų gyventojai jau yra apsisprendę, kokių administratorių norėtų iširus "Spinduliui".

Jau žinoma, kad keturi Vytauto gatvės namai ketina steigti atskirą bendriją, Ligoninės g. 7 ir M.Mažvydo al. 5 daugiabučiai ketina šlietis prie šios bendrijos.

Kareivinių g. 2, 4 ir J.Janonio g. 18 namai žada jungtis į atskirą bendriją.

Dar vieną bendriją ketina steigti S.Daukanto g. 26 namo butų savininkai, kaip ir Klevų g. 3 ir 5 namų gyventojai.

Teisininkas dalijosi žiniomis, kad Viršutinės g. 22 namo gyventojai išreiškė valią šlietis prie "Vitės valdų", tokį pat norą turi Sportininkų g. 24, Malūnininkų g. 14, Priestočio g. 20 namai.

Klevų g. 1 namas norėtų būti administruojamas pagal jungtinės veiklos sutartį.

Kol kas nežinia, kaip norėtų būti administruojami S.Dariaus ir S.Girėno 8A, Valstiečių g. 13 bei Ąžuolų g. 12 namų butų savininkai.

Kai kurie gyventojai savo valios raštu nėra išdėstę, apie tai jie tik užsiminė bendrijos likvidatoriumi norinčiam oficialiai tapti A.Ekčiui.

"Tada kai kurių namų gyventojai turėjo laikinus vadovus. Mes manėme, kad per metus būtų įvykęs bendrijos likvidavimo procesas, o namų gyventojai būtų galėję apsispręsti: kurti mažesnes bendrijas, prašyti savivaldybę paskirti administratorių arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Tačiau, kol juridinis asmuo yra bendrija, jokių kitų administravimo formų negali būti. Apsispręsti, kokia forma namai bus administruojami, gali tik bendrijos namuose esančių būstų savininkai", – tikino A.Gaižutis.

Kad būtų nustatyta nauja administravimo forma, pasak valdininko, į teismą turi kreiptis penktadalis bendrijos narių.

Laukia teismo posėdžio

Dalis gyventojų paprašė A.Ektį tęsti bendrijos likvidavimo procedūrą.

Jau vyko teismo procesas, kuriame konstatuota, kad oficialiai nėra nė vieno bendrijos nario, nes buvusi pirmininkė nepaliko bendrijos narių sąrašo.

Todėl po konsultacijų su Registrų centru, savivaldybe bei notarais A.Ektis bandė sušaukti visuotinį visos bendrijos būstų savininkų susirinkimą.

Visi 449 savininkai gavo pranešimą apie susirinkimą, pranešimai buvo įmesti į pašto dėžutes.

Pirmojo susirinkimo metu pusės gyventojų sukviesti nepavyko, todėl jis laikomas neįvykusiu.

Antrą kartą reikėjo ketvirtadalio savininkų. Susirinko apie 130 žmonių. A.Ektis prisimena, kad aktyviausiai dalyvavo S.Daukanto g. 26 namo gyventojai.

Paaiškėjo, kad iš bendrijos nori išeiti daug gyventojų.

Todėl susirinkime nuspręsta, kad bendrija "Spindulys" reorganizuojama, ji bus skaidoma į kelias mažesnes bendrijas. A.Ektis buvo paskirtas reorganizatoriumi.

Tačiau Registrų centras šiam procesui prieštarauja.

Susidarė teisiškai neapibrėžta situacija, kitaip ją galima būtų pavadinti teisiniu vakuumu.

Kadangi situacija itin kebli, Registrų centras nusprendė, kad sprendimą dėl reorganizatoriaus įregistravimo ir bendrijos reorganizavimo turi priimti Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija.

Posėdis turėtų įvykti vasario 27 d.

Reikalai bendrijoje juda į priekį, bet labai lėtai. Visa administravimo dalis perduota bendrovei "Vitės valdos".

A.Ektis tikino, kad tai yra laikina situacija, kol išsispręs bendrijos reorganizavimo klausimai.

Kiekvieno namo gyventojai patys turės apsispręsti, kaip toliau bus administruojamas jų namas.

Įtaria savivaliaujant

Pasak A.Gaižučio, bendrijos likvidavimo procesas pradėtas savivaldybės iniciatyva.

"Kiek mums žinoma, teismas nepaskyrė A.Ekčio laikinuoju bendrijos vadovu. Teismas rekomendavo kreiptis į Registrų centrą. Bet ir ši valstybės įmonė atmetė tokį A.Ekčio prašymą. Taigi, dabar bendrija realiai neturi vadovo. Todėl pasirašinėti sutarčių, neturint teisinių įgaliojimų, neįmanoma", – liudijo valdininkas.

Panašu, kad teisininką savotišku priešu laiko ne tik kai kurie bendrijos nariai, savivaldybės darbuotojų požiūris į jį taip pat specifinis.

Savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas prasitarė telefonu bendravęs su "Vitės valdų" vadovu ir pasakęs jam, kad net laikinai ėmęsi administruoti bendrijos namus jie tai daro neteisėtai.

A.Gaižutis tikino A.Ekčio sudarytos su "Vitės valdomis" sutarties nematęs, nes neturi pagrindo jos pareikalauti.

Kitas reikalas būtų, jeigu gyventojai savivaldybės to paprašytų. Toks prašymas galėtų tapti pagrindu išsireikalauti sutartį.

"Norėtume bent pažiūrėti, kas tose sutartyse parašyta. Žmonės turi teisę žinoti, už ką ir kaip moka. Tai neturėtų būti paslaptis. Žiūrint iš verslo pozicijos, "Vitės valdų" interesą galima suprasti: kažkas paprašė, jie padarė. Savivaldybė net negali kontroliuoti šios sutarties vykdymo, nes ne mes paskyrėme šį administratorių. Gyventojams turi rūpėti, kokius įsipareigojimus gyventojų vardu pasirašė sau tam tikras funkcijas prisiėmęs žmogus, – į vatą nevyniojo A.Gaižutis. – Iš to, ką žinome, galima spėti, kad tas žmogus savivaliauja. Manyčiau, čia galbūt esama kažkokio piniginio intereso. Bet kokiu atveju sutartys gali būti pasirašomos tik su gyventojų žinia, žmonės turi įgalioti atlikti tokius veiksmus. Tai yra jų turtas. Kažkas ateina, užlipa ant bačkos ir šaukia, kad yra tų namų vadas, reikalauja mokėti pinigus arba manipuliuoja tų žmonių vardu sudarydami sutartis. Tokiu atveju žmonės turėtų kreiptis į teisėsaugą. Juk iš jų nežinia kokiu pagrindu prašoma pinigų."

Kažkas ateina, užlipa ant bačkos ir šaukia, kad yra tų namų vadas, reikalauja mokėti pinigus arba manipuliuoja tų žmonių vardu sudarydami sutartis.

Norėjo pasisavinti pinigus?

Tačiau A.Ektis įsitikinęs, kad dėl keblios situacijos bendrijoje "Spindulys" kaltas A.Gaižutis ir jo vadovaujami valdininkai.

"Kai pradėjome spręsti reikalus, susidūrėme tik su savivaldybės darbuotojų daromomis kliūtimis. Trejus metus nematyti, kad mirus pirmininkei nėra bendrijos vadovo, aš tai pavadinčiau apsileidimu. Valdininkai nedirbo savo darbo, netikrino bendrijų, nekontroliavo jų veiklos. Aš įžvelgiu povandenines sroves. Įtariu, kad būta siekio likviduoti bendriją ir pasisavinti bendrijos sąskaitoje sukauptas lėšas. Jos būtų perduotos įmonei, kuri būtų perėmusi administravimą, nes, kai likviduojamas juridinis asmuo, jo sąskaita lieka bešeimininkė. Ją naujieji administratoriai būtų tiesiog perėmę ir tyliai nusavinę. Toks spėjimas man kilo stebint nuoseklią savivaldybės poziciją", – savo įžvalgų neslėpė teisininkas.

Pasak jo, bendrijos sąskaitoje yra šimtai tūkstančių eurų.

A.Ektis tikino esąs tvirtai įsitikinęs, kad bendrija yra tobulesnis administravimo būdas nei susisaistymas su valdomis, nes patys bendrijos nariai geriau kontroliuoja, geriau žino, kokių reikia darbų ir kiek tai gali kainuoti.

Valdų ataskaitos dažniausiai esančios lakoniškos, jų darbuotojai naudojasi gyventojų pasyvumu.

Dirba "į minusą"

Bent vieną kadenciją A.Ektis žada pats vadovauti bendrijai, vienysiančiai Vytauto g., Ligoninės g. ir M.Mažvydo al. namus. Jis turi patirties, mat dirba šį darbą kitoje bendrijoje.

"Man niekas nemoka algos, dirbu veltui. Prašiau savivaldybės darbuotojų pagalbos, bet jų raštuose biurokratiškai teigiama – gyventojai turi organizuoti susirinkimus. Kaip tai reikia padaryti, kai neturi visiškai jokių duomenų? Pats pirkau duomenis Registrų centre, jie man kainavo 300 eurų. Esu visiškame "minuse". Prie sąskaitų neprieinu. Registrų centras manęs neregistruoja kaip vadovo. Net nesu įregistruotas kaip bendrijoje dirbantis asmuo, – aiškino bendrijos reorganizuotoju vadinamas A.Ektis. – "Vitės valdoms" bendrijos namų administravimas buvo atiduotas tik iš bėdos. Aš šios bendrijos negaliu administruoti be pinigų, negaliu administruoti mokesčių ar vesti apskaitos, taip pat atlikti jokių ūkinių operacijų."

Teisininkas pasakojo, kad dėl šios padėties darbuotojams net nebuvo mokami atlyginimai.

Valytojos kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir išėjo iš darbo su trijų mėnesių įsiskolinimu.

Skola bus išieškoma iš bendrijos sąskaitos per antstolius.

Su "Vitės valdomis" A.Ektis susitarė, kad ši bendrovė priimtų valytojas į darbą.