„Pagrindinė politikos kryptis geriausiu atveju paliks mus silpnoje derybinėje pozicijoje, o galbūt ir neišvengiamoje“, – D. Davisas rašo savo laiške Th. May.

Britų žiniasklaida pranešė, kad „Brexit“ jaunesnysis ministras Steve'as Bakeris (Stivas Beikeris) irgi atsistatydino.

Jie pasitraukė praėjus dviem dienoms po vyriausybės sprendimo patvirtinti „Brexit“ strategiją, kad būtų išjudintos stringančios derybos su Briuseliu. Šis planas buvo apsvarstytas per visą dieną trukusį kabineto pasitarimą premjerės oficialiojoje užmiesčio rezidencijoje Čekerse netoli Londono.

D. Davisas sakė, kad naujasis planas „numanomą parlamento kontrolę padarys iliuzinę, o ne tikrą“.

Jis ypač kritikavo siūlymą parengti „bendras taisykles“ su ES, leidžiančias netrikdomai prekiauti su bloku. Pasak D. Daviso, tokiu atveju „didelės dalies mūsų ekonomikos kontrolė būtų perduota ES, ir tai nėra joks realus savo įstatymų kontrolės susigrąžinimas“.

„Taip nesu pakankamai įtikintas, kad mūsų derybų strategija tiesiog neves prie tolesnių reikalavimų suteikti nuolaidų“, rašė jis ir pridūrė, kad šiais reikalais turi rūpintis žmogus, „entuziastingai tikintis jūsų požiūriu, o ne vien vangus šauktinis“.

Th. May savo atsakomajame laiške pareiškė, kad jos „Brexit“ planas „neabejotinai reikš galių sugrąžinimą iš Briuselio į Jungtinę Karalystę“ ir kad jis atitinka įsipareigojimą palikti Europos bendrąją rinką ir muitų sąjungą.

„Norėčiau šiltai jums padėkoti už viską, ką nuveikėte per pastaruosius metus valstybės sekretoriaus poste, kad suformuotumėte mūsų pasitraukimą iš ES“, – pridūrė premjerė.

Britanijos „Brexit“ sekretorius Vienoje susirinkusiems Austrijos verslo lyderiams taip pat sakė, kad baimė dėl ekonomikoje galinčio kilti chaoso, panašaus į vaizdus iš postapokaliptinio filmo „Pašėlęs Maksas“ (Mad Max), yra nepagrįsta.

Siekdamas išsklaidyti europiečių nuogąstavimus D. Davisas sakė, kad JK nenori „pakenkti Europai arba veikti prieš mūsų artimiausių kaimynų interesus“.

„Brexit“ neves prie „anglosaksų lenktynių dugno link, o Britanija nenugarmės į „Pašėlusio Makso“ stiliaus pasaulį, pasiskolintą iš distopinės fantastikos“, pabrėžė jis.

Šiuo metu D. Davisas keliauja po Europos sostines ir stengiasi įtikinti ES lyderius sudaryti su Britanija naujų prekybos ir saugumo sutarčių.

Kai paliks Bendriją 2019 metų kovą, Britanija nori išlaikyti glaudžius ekonomikos ryšius su ES, tačiau Londonui taip pat bus atrištos rankos sudarinėti naujas prekybos sutartis su kitomis šalimis.

Tačiau ES lyderiai perspėjo Britaniją, kad ji negalės vienu metu mėgautis ir laisve nuo bloko taisyklių, ir nevaržoma prekyba.

D. Davisas argumentavo, kad Britanija galėtų toliau laikytis panašių taisyklių ir pripažinti Europos standartus – tuomet neiškiltų didelių papildomų kliuvinių prekiauti.

Pasak jo, „nei viena pusė neturėtų statyti nebūtinų kliūčių“ laisvajai prekybai.

Vis dėlto „Brexit“ oponentai nebuvo įtikinti D. Daviso kalbos. Jie atkreipė dėmesį į ankstesnius britų konservatorių vyriausybės narių pasisakymus, remiančius dereguliavimą tokiose srityse kaip darbuotojų teisės ir aplinkosaugos standartai.

„Vyriausybės tikroji programa aiški, ir ji visiška priešingybė tam, kas mums ką tik buvo pasakyta“, – sakė Britanijos opozicinės Leiboristų partijos įstatymų leidėjas Wesas Streetingas (Vesas Stritingas).

„Jų „kieto „Brexit“ ideologija ves prie prastesnių standartų, silpnesnių saugiklių ir dėsperatiškų pastangų sudaryti laisvosios prekybos sutarčių su panašiais į (JAV) prezidentą (Donaldą) Trumpą (Donaldą Trampą). Nė viena iš jų nė iš tolo neatstos prarastos prekybos su Europa ir ne viena jų nėra palaikoma visuomenės“, – pridūrė jis.

„Kalbame apie pereinamojo laikotarpio sukūrimą, skirtą nutiesti tiltą į ateitį, kur puikiai drauge dirbsime, – sakė jis. – Ir aš nemanau, kad buvo sąžininga paskelbti dokumentą, parašytą atvirai nemandagia kalba, kuris iš tiesų reiškia, kad jie gali savavališkai nutraukti pereinamąjį laikotarpį.“

„Tai nėra šios užduoties tikslas, tai yra nesąžininga ir, manome, buvo neišmintinga tai paskelbti“, – pridūrė D. Davisas.

Britanija ir ES šią savaitę pradėjo derybas dėl dvejų metų pereinamojo laikotarpio sąlygų. Pagrindinės derybų temos – imigracijos politika, Britanijos galimybės sudarinėti prekybos sutartis su trečiosiomis šalimis ir klausimas, ar JK turės laikytis naujų ES įstatymų.

Planuojama, kad Bendriją palikusi Britanija dar dvejus metus turėtų laikytis ES įstatymų, tačiau ji neturėtų galių priimti sprendimus. Mainais į tai JK turėtų laisvą prieigą prie bendrosios rinkos.

Vis dėlto trečiadienį ES paskelbė susitarimo projektą, kuriame numatyta, kad tam tikrais atvejais, jei Europos Teisingumo Teismas kokį nors tos sutarties pažeidimą svarstytų pernelyg ilgai, Bendrija galėtų nubausti Londoną pati.

Tokių veiksmų būtų imtasi, jei Britanija vėl nustatytų muitų mokesčius ar įvestų muitinės patikrinimus vis dar priklausydama ES vidaus rinkai pereinamojo laikotarpio metu, kuris baigsis 2020-ųjų gruodį.

„Manau, kad tas dokumentas buvo ne visai teisinis; tai buvo politinis dokumentas“, – pareiškė D. Davisas Londone.

ES parlamento vyriausiasis „Brexit“ pareigūnas ir liberalų grupės Europos Parlamente lyderis Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas) sakė, kad „nepriimtina apibūdinti“ susitarimą kitaip nei „teisiškai įpareigojančiu tekstu“.

D. Daviso komentarai sekmadienį sukėlė daugiau nerimo ES, kurios parlamente G. Verhofstadtas žurnalistams sakė, kad D. Daviso pareiškimas „griauna pasitikėjimą, reikalingą tokio tipo derybose“.

Per ketvirtadienį prasidėsiantį ES viršūnių susitikimą būtinai turės būti patvirtintas susitarimas dėl „Brexit“, kad derybos galėtų pereiti į kitą etapą. Parlamentas taip pat turi pritarti galutinei Britanijos išstojimo iš ES, 2019 metų kovo 29 dieną, sutarčiai.

Kartu su G. Verhofstadtu dėl D. Daviso kalbų skundėsi Vokietija ir kitos ES narės.

„Čia reikėtų elgtis ir kalbėti lygiai taip pat, kaip ir Londone“, – sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Michelas Rothas (Maiklas Rotas) susirinkimo Briuselyje antradienį užkulisiuose, praneša Vokietijos naujienų agentūra dpa. M. Rothas sakė esąs nustebęs, kad Britanijos vyriausybės komunikavimas Briuselyje yra „kiek kitoks“ nei Londone.

Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) irgi pasisakė šia tema. Jos oficialus atstovas Jamesas Slackas (Džeimsas Slakas) sako, kad Britanijos vyriausybė yra visiškai pasiruošusi laikytis savo įsipareigojimų.

„Praėjusią savaitę pasiektas susitarimas yra politinis, tačiau jis bus perkeltas į Išstojimo sutartį, kuri bus teisiškai įpareigojanti“, – sakė jis.

Pasak D. Daviso, pareigūnai posėdžiaus kitos savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį, paskui penktadienį vyks derybos su ES vyriausiuoju „Brexit“ derybininku Micheliu Barnier (Mišeliu Barnjė) – tai bus jau šeštasis birželį prasidėjusių derybų ratas.

„Mes nevilkiname šio proceso“, – pažymėjo D. Davisas Lordų Rūmų ES reikalų komiteto nariams.

„Aš kviečiau poną Barnier atvykti rytoj į Londoną, bet jis negalėjo. Jis jau buvo sutaręs dėl kitų reikalų, – aiškino jis. – Mes pasiūlėme jiems kitos savaitės pradžią, bet jie negalėjo. Taigi, derybos prasidės vėliau kitą savaitę“.

Europos vadovai vis dar oficialiai nepatvirtino derybų su Britanija dėl prekybos po „Brexit“ pradžios, nes, anot jų, padaryta per mažai pažangos pinigų, Airijos ir ES piliečių teisių klausimais.

Tačiau vadovai susitikimo metu sutarė pradėti vidinius paruošiamuosius darbus dėl galimo pereinamojo laikotarpio susitarimo su Britanija po „Brexit“, kurio trukmė, kaip siūlo Theresa May (Tereza Mei), būtų dveji metai, bei dėl ateities bendradarbiavimo susitarimo.

Briuselyje pasibaigus ketvirtam derybų raundui, ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) ir britų „Brexit“ derybininkas Davidas Davisas (Deividas Deivisas) sakė, kad šįkart buvo pasiekta daugiau aiškumo dėl detalių.

Naujas diskusijų raundas vyko po svarbios britų premjerės Theresos May (Terezos Mei) kalbos, kurią ji sakė penktadienį Florencijoje.

Vis dėlto M.Barnier perspėjo, kad „tikslas dar nepasiektas“ ir lieka vis mažiau laiko padaryti pakankamą pažangą, kad ES lyderiai galėtų pradėti diskusijas dėl santykių su Britanija po 2019-ųjų kovo, kai šalis jau nebebus Bendrijos narė.

„Dėkoju už konstruktyvumą ir ryžtą, kurį abi pusės pademonstravo šiose derybose; manau, žengėme ryžtingų žingsnių pirmyn“, – sakė D.Davisas Europos Komisijos būstinėje per bendrą spaudos konferenciją su M.Barnier.

„Po keturių raundų apžvelgdamas visus klausimus, susijusius su mūsų pasitraukimu iš ES, esu tikras, kad padarėme akivaizdžią pažangą spręsdami svarbias problemas“, – pridūrė britų atstovas.

ES reikalauja, kad būtų pasiekta „pakankamos pažangos“ dėl trijų pagrindinių klausimų: Britanijos išstojimo sąskaitos, Šiaurės Airijos likimo ir 3 mln. Britanijoje gyvenančių ES piliečių teisių.

Savo kalboje britų vyriausybės vadovė pažadėjo, kad iki 2020 metų Britanija įvykdys savo esamus įsipareigojimus Bendrijos biudžetui, ir pasiūlė nustatyti maždaug dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, kad įmonės prisitaikytų prie pasikeitusios situacijos.

„Premjerės kalba Florencijoje davė naują impulsą mūsų deryboms; pajutome tai per derybas šią savaitę“, – sakė M.Barnier.

„Sugebėjome išsiaiškinti kai kuriuos klausimus, tačiau dėl kitų dar laukia ilgas darbas ir tikslo dar nepasiekėme“, – pridūrė jis.

Ragina atidėti sprendimą

Tuo tarpu Europos Parlamentas rezoliucijos projekte, dėl kurio turi būti balsuojama kitą savaitę, ragina ES lyderius atidėti savo sprendimą dėl pažangos laikui po jų viršūnių susitikimo spalio mėnesį.

Rezoliucijos projekte sakoma, jog Europos Parlamentas „laikosi nuomonės, kad ketvirtame derybų rate dar nepadaryta pakankama pažanga dėl piliečių teisių, Airijos ir Šiaurės Airijos, ir dėl Jungtinės Karalystės finansinių įsipareigojimų išsprendimo“.

Europos Parlamentas „ragina Europos Vadovų Tarybą, kad jei per penktą derybų ratą nebus didelio persilaužimo ... visose trijose srityse, spalį vyksiančiame susitikime nuspręsti atidėti savo vertinimą dėl to, ar padaryta pakankama pažanga“, sakoma projekte.

Europarlamentarai tars paskutinį žodį dėl bet kokio susitarimo Britanijos išstojimo iš ES klausimu.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, kuris atstovauja ES narėms, po antradienį Londone įvykusio susitikimo su T.May sakė, kad kol kas „pakankamos pažangos nėra“.

„Akivaizdu, kad išspręsti šį klausimą galima tik atsižvelgus į kontekstą ir laikantis mūsų naujų gilios ir ypatingos partnerystės su ES (gairių)“, – pareiškė D.Davisas, pradėjęs naują derybų ratą su vyriausiuoju Bendrijos derybininku Micheliu Barnier (Mišeliu Barnjė).

Pasak M.Barnier, ES ketina nediskutuoti Britanijos premjerės Theresos May (Terezos Mei) siūlomo pereinamojo laikotarpio susitarimo, kol nebus padaryta pažangos derybose dėl pagrindinių šios šalies išstojimo iš Bendrijos sąlygų, įskaitant piniginius klausimus bei piliečių teises.

Pirmadienį paskelbtame dokumente nurodoma, kad vyriausybė ragina su ES sudaryti „išsamią naują saugumo, teisėsaugos ir baudžiamojo teisingumo partnerystę“.

Toks susitarimas Britanijai leistų likti ES policijos tarnybos Europolo nare ir toliau naudotis Europos arešto orderio sistema, kuri palengvina įtariamųjų išdavimą.

„Bendradarbiavimas tarp valstybių yra itin svarbus, jeigu norime, kad mūsų piliečiai būtų saugūs, o nusikaltėliai nuteisti“, – kalbėdamas apie pasiūlymą sakė „Brexit“ sekretorius Davidas Davisas (Deividas Deivisas).

Britanija skelbia su įvairiais „Brexit“ klausimais susijusius dokumentus, siekdama pašalinti kliūtis derybose su ES.

Reaguodamas į antradienį paskelbtą naują preliminarų dokumentą dėl Britanijos pozicijos, Europos Komisijos atstovas ypatingą dėmesį skyrė JK pasiūlymui po „Brexit“ įkurti laikiną Britanijos ir ES muitų sąjungą.

„Mes šiuos klausimus spręsime tik tuomet, kai bus pasiekta pakankamos pažangos dėl tvarkingos išstojimo“, – sakė EK atstovas.

Britanija teigia, kad jos narystė ES muitų sąjungoje, šiuo metu leidžianti be muitų judėti prekėms, nutrūks kartu su šalies naryste bendrojoje rinkoje, kai Jungtinė Karalystė 2019-ųjų kovą išstos iš Bendrijos.

Britanijos išstojimo iš ES reikalų departamentas skelbia, jog šalis sieks susitarti dėl „laikino įgyvendinimo laikotarpio“, kad būtų užtikrintas aiškumas verslui ir kad būtų galima būtų sutarti dėl naujos muitų tvarkos.

„Vienas iš galimų variantų būtų laikina muitų sąjunga tarp JK ir ES“, – prieš visos ataskaitos paskelbimą vėliau antradienį išplatintame pareiškime nurodė departamentas.

„Brexit“ reikalų departamentas teigia, kad šalis nori turėti galimybę pereinamuoju laikotarpiu turėti galimybę pasirašyti laisvosios prekybos sutartis su trečiosiomis šalimis, nors šie įsigaliotų tik tokio laikotarpio pabaigoje.

Pereinamasis laikotarpis

„Brexit“ reikalų sekretorius Davidas Davisas (Deividas Deivisas) BBC radijui antradienį sakė, kad pereinamasis laikotarpis galėtų trukti „maždaug dvejus metus“ ir turėtų pasibaigti prieš kitus parlamento rinkimus, turinčius įvykti 2022 metais.

Tačiau Komisijos atstovas antradienį pabrėžė, kad „susitarimas dėl būsimos partnerystės tarp ES ir JK gali būti užbaigtas po to, kai JK tarp trečiąja šalimi“.

„Kaip kelis kartus yra sakęs (ES vyriausiasis derybininkas) Michelis Barnier (Mišelis Barnjė), „sklandi prekyba“ nėra galima už bendrosios rinkos ir muitų sąjungos ribų“, – sakė atstovas.

Ekspertai ne kartą perspėjo, kad bus itin sunku susitarti dėl naujo ES ir JK laisvosios prekybos sutarimo prieš Britanijai paliekant bloką, juolab kad Briuselis iki šiol atsisakė pradėti prekybos derybas.

Briuselis mano, kad pirmiausia reikia susitarti dėl kitų trijų klausimų – Britanijos finansinių įsipareigojimų Briuseliui, Britanijoje gyvenančių ES šalių piliečių ir Bendrijoje gyvenančių britų teisių, taip pat dėl Airijos Respublikos sausumos sienos su JK priklausančia Šiaurės Airija statuso.

Tačiau Britanija savo pasiūlymų sienos klausimu skelbs trečiadienį, prieš mėnesio pabaigoje Briuselyje vyksiantį trečiąjį „Brexit“ derybų raundą.

Pati ES taip pat rengia dėl serijos dokumentų dėl savo pozicijos, „įskaitant dėl muitų, klausimų, susijusių su sklandžiu JK išstojimu“, nurodoma ES pareiškime, nenurodant, kada jie bus paskelbti.

Kitas „Brexit“ derybų ratas numatytas rugpjūčio 28 dieną.

„Brexit“ ministras Davidas Davisas (Deividas Deivisas) susitiko su ES vyriausiuoju derybininku Micheliu Barnier (Mišeliu Barnjė) bandyti prastumti susitarimą iki Britanijos išstojimo iš Bendrijos, turinčio įvykti 2019 metų kovą.

Per keturias derybų dienas abi šalys tikisi padaryti pažangą dėl svarbių su Britanijos išstojimu susijusių klausimų, įskaitant piliečių teises ir jos „skyrybų“ sąskaitą, kad vėliau šiais metais būtų galima pereiti prie būsimo prekybos susitarimo aptarimo.

„Dabar laikas imtis darbo ir pasirūpinti, kad derybos būtų sėkmingos“, – žurnalistams sakė D.Davisas, atvykęs į Europos Komisiją, kur jį sutiko M.Barnier.

„Mums nepaprastai svarbu dabar padaryti gerą pažangą, kad aptartume tai ir įvardytume (pozicijų) skirtumus, kad galėtume juos spręsti, taip pat identifikuotume panašumus, kad galėtume juos stiprinti“, – sakė D.Davisas.

M.Barnier, kuris ne kartą ragino britų ministrę pirmininkę Theresą May (Terezą Mei) greitai išdėstyti savo „skyrybų“ strategiją, sakė, jog jiems reikia „išnagrinėti ir palyginti mūsų atitinkamas pozicijas, kad padarytume gerą pažangą“.

„Dabar imsimės reikalo esmės“, – žurnalistams sakė M.Barnier, kuris sakė nepriimantis klausimų iki derybų rato pabaigos šį ketvirtadienį.

Jokio „švilpimo“, tik „tiksėjimas“

Šis susitikimas yra pirmas visapusiškas oficialiai praėjusį mėnesį prasidėjusių derybų ratas. Praėjusį kartą – per vienos dienos sesiją – buvo susitarta dėl proceso kalendoriaus.

Praėjus daugiau nei metams po šoką sukėlusio referendumo už išstojimą ir Th.May iškilimo į valdžią ES pastarosiomis savaitėmis demonstravo vis didesnį pasitikėjimą ir kaltino Didžiąją Britaniją dvejojant, ar ji nori „griežto“, ar „švelnaus“ „Brexit“.

Briuselis tvirtina, kad būsimus santykius pradės aptarinėti tik tada, kai bus padaryta „pakankama pažanga“ dėl „skyrybų“: maždaug 100 mlrd. eurų išstojimo sąskaitos, 3 mln. Britanijoje gyvenančių ES piliečių teisių ir sienos Šiaurės Airijoje.

Šios savaitės derybose turi būti nagrinėjami ir detalesni klausimai, tokie kaip Britanijos ateitis ES atominės energetikos saugumo agentūroje Euratome ir Europos Teisingumo Teismo vaidmuo.

ES lyderiai per viršūnių susitikimą spalio mėnesį turi spręsti, ar pakanka bendro pagrindo, kad būtų galima pereiti prie derybų dėl prekybos.

Bendro pagrindo labai trūko praėjusią savaitę, kai britų užsienio reikalų ministras ir vienas „Brexit“ kampanijos lyderių Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) mestelėjo, kad ES gali „eiti švilpti“ dėl didžiulės reikalaujamos išstojimo sąskaitos. Buvęs eurokomisaras ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras M.Barnier į tai atkirto: „Aš negirdžiu jokio švilpimo, tik laikrodžio tiksėjimą. “

B.Johnsonas, kuris atskirai atvyko į Briuselį pirmadienį susitikti su 27 kolegomis iš ES, išreiškė viltį, kad blokas priims „labai teisingą ir rimtą pasiūlymą“, kurį Britanija pateikė dėl ES piliečių teisių.

„Labai tikiuosi, kad žmonės į tą pasiūlymą pažvelgs su tokia dvasia, kurios jis nusipelno“, – sakė jis žurnalistams.

JK finansų ministras Philipas Hammondas (Filipas Hamondas) sekmadienį sakė, kad Britanija prisiims atsakomybę už pinigus, kuriuos yra skolinga, bet 100 mlrd. eurų sumą pavadino absurdiška.

M.Barnier praėjusią savaitę Briuselyje surengė virtinę susitikimų su britų opozicinės Leiboristų partijos lyderiu Jeremy Corbynu (Džeremiu Korbinu) ir kitais JK veikėjais, nesutariančiais su Th.May.

Visi jie labai nepatikliai vertina griežtą Th.May traktuotę, pagal kurią JK išstotų iš ES be visų galimybių naudotis bloko bendrąja 500 mln. žmonių rinka, kad galėtų pažaboti laisvą imigraciją iš bloko.

„Valdžios grobimas“

Th.May mažumos vyriausybė praėjus mėnesiui po birželio 8-osios pirmalaikių rinkimų tebėra trapi. Ministrės pirmininkės konservatoriai per rinkimus prarado daugumą ir turėjo siekti aljanso su maža, ultrakonservatyvia Šiaurės Airijos Demokratine junionistų partija (DUP).

Įtampa purtė britų vyriausybę, kuri ketvirtadienį pateikė įstatymo projektą dėl Britanijos narystės Europos Sąjungoje oficialios pabaigos.

Th.May laukia mūšis dėl šio įstatymo projekto, kuriame, pasak oponentų, yra pavojingas Londono „valdžios grobimas“ Škotijos ir Velso sąskaita.

Ph.Hammondas, potencialus Th.May varžovas, pripažino, kad ministrai nesutaria dėl daugelio „Brexit“ elementų. Savaitgalį laikraščiuose mirgėjo pranešimai apie vidaus nesutarimus .

„Mano nuomone, daugeliu frontų būtų naudinga, jei mano kolegos – visi mes – sutelktume dėmesį į dabartinius darbus. Šiai vyriausybei tiksi laikrodis dėl „Brexit“ derybų“, – sakė Ph.Hammondas.