„Per tris paras, nuo balandžio 6 iki balandžio 8 dienos, iš viso į gaisrus vykta 379 kartus, iš jų 257 kartus vykta į gaisrus atvirose teritorijose“, – BNS pirmadienį sakė PAGD Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Vida Šmigelskienė.

Tokių gaisrų dažniausiai padaugėja pavasarį, vyraujant šiltiems ir sausiems orams.

Šį savaitgalį viename žolės gaisre nukentėjo žmogus. Varėnos rajone, Mergežerio kaime, penktadienį degė 50 arų miško paklotės. Gesindamas gaisrą kojas apdegė sklypo savininkas.

Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų  žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skiriama nuo 50 iki 300 eurų bauda, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Dar didesnės baudos gresia už durpynų ir durpingų pievų deginimą. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą.

Šiemet žolės gaisrai jau nusinešė žmogaus gyvybę, apgadino gyventojų turto.

Per sausą žolę ugnis keliauja 25 kilometrų per valandą greičiu, tuo metu einančio žmogaus greitis siekia apie keturis kilometrus per valandą. Sparčiausiai dega aukšta ir sausa žolė, jos liepsnos gali pasiekti net dviejų–keturių metrų aukštį. Ligotiems žmonėms ypač pavojingi degančios žolės dūmai.