Kontrabandinė upė
Daugiau nei 5 tūkst. tonų dyzelino ir daugiau nei 700 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių valstybei – tokia įtariama Antano Kandroto nusikalstamos schemos kaina. Teistas ir bausmę Pravieniškių pataisos namuose-kolonijoje atlikęs A.Kandrotas į nusikalstamą veiką įtraukė dar Romą Jablonską ir Andrių Šarkauską. Kompanija nesnaudė ir anksčiau nurodytus degalų kiekius Vokietijoje su nuliniu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu įsigijo per kelis mėnesius.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Kauno valdybos vykdomam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas patvirtino: "Ikiteisminis tyrimas baigtas, byla perduota teismui, tačiau nustatyti, kur atsidūrė naftos produktai, taip ir nepavyko."
Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nustatė tokią nusikalstamos veikos eigą: Vokietijoje perkami nefasuoti naftos produktai. Nurodoma, kad jie parduodami Rumunijos kompanijai, pritaikant nulinį PVM procentą. Tačiau pareigūnai įtaria, kad iš tiesų naftos produktai nelegaliai būdavo parduodami Lietuvoje. Taip išvengiama PVM ir akcizo mokesčio į biudžetą.
Yra dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame nagrinėjamas tų pačių asmenų identiškas veiklos modelis.
Apklausų metu A.Kandrotas tyrėjams prisipažino, kad 2014 m. pradžioje, jam atliekant bausmę pataisos namuose, pasiekė informacija, jog yra parduodama įmonė "Stelažai LT". Laisvės apribojimo bausmė nesutrukdė A.Kandrotui dalyti nurodymus. Iš už grotų jis liepė laisvėje esančiai seseriai įsigyti bendrovę "Stelažai LT". "Mano prašymu bendrovės "Stelažai LT" direktoriumi tapo R.Jablonskas", – tyrėjams dėstė A.Kandrotas.
Tų pačių metų gegužę, atlikęs skirtą bausme ir grįžęs į laisvę, A.Kandrotas esą netikėtai susitiko seną pažįstamą A.Šarkauską. Tyrėjų nustatytais duomenimis, jau birželį startavo degalų kelionė iš Vokietijos. Tiesa, duodamas parodymus tyrėjams, A.Kandrotas nusikalstamos veikos iniciatyvą perleido A.Šarkauskui, esą jis pasiūlė, naudojantis bendrove "Stelažai LT, dalyvauti bendroje veikloje – Vokietijoje pirkti bitumą.
Minimalus pelnas?
Tik ėmęs mėgautis laisve, neleisdamas sau per daug atostogauti, jau birželio mėnesį, tyrėjų duomenimis, faktinis "Stelažai LT" vadovas A.Kandrotas įsisuka į tariamo bitumo verslą. Pareigūnams "Stelažai LT" jis aiškino, esą nuoširdžiai tikėjęs, kad bitumo verslas legalus. Netgi aiškinęsis su buhaltere apie nulinį PVM tarifą ir tik išgirdęs profesionalės patvirtinimą, esą tokios lengvatos yra oficialiai numatytos.
Sunku patikėti, bet už tonas iš Vokietijos parvežto tariamo bitumo ir jo pardavimą Rumunijoje bendrovės "Stelažai LT" uždarbis esą sudarė 50 eurų nuo vieno automobilio. A.Kandrotas išdėstė tyrėjams sėkmingo verslo modelį: "Nuo gautos sąskaitos iš Vokietijos pridedama tai sumai 50 eurų ir parduodama Rumunijos bendrovei jau "Stelažai LT" vardu."
Dėl 50 eurų uždarbio A.Kandrotas ryžosi ir leido formaliam "Stelažai LT" vadovui R.Jablonskui nuomoti transportą iš bendrovės "Eustina", kuriai vadovavo A.Šarkauskas ir vežti bitumą maršrutu Vokietija–Rumunija. Tyrėjų skaičiavimu, tokių pirkimų galėjo būti mažiausiai keturi.
Apie galimą nusikaltimą nieko nenutuokianti buhalterė tvarkingai pildė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiamas deklaracijas. Vien birželio mėnesį nurodyta, kad iš ES šalių įsigyta prekių už daugiau nei 300 tūkst. eurų. Tačiau maža smulkmena – dokumentų apie įsigytų prekių realizavimą kitos ES šalies firmoms nebuvo pateikta. Taigi VMI skaičiuoja pritrūkusi per 68 tūkst. eurų mokesčių.
Panašiai vyrai važinėjo iki pat rugsėjo, skyrėsi tik vežami kiekiai ir mokamos bei nuslėptos sumos ir tai, kad galbūt visai ne bitumas buvo vežamas, o dyzelinas. Tyrėjai skaičiuoja, kad iš viso A.Kandroto kompanija iš Vokietijos bendrovės nupirko apie 5 tūkst. tonų dyzelino, už kurį liko nesimokėję 734 tūkst. eurų mokesčių.
Bendrininkai Vokietijoje susigundė ne tik degalais. Jie taip pat įsigijo daugiau nei 2 tūkst. tonų krosnių kuro, kurio nedeklaravo ir nesumokėjo daugiau nei 53 tūkst. eurų akcizo mokesčio.
Atsiskaitė grynaisiais
A.Kandroto ir kompanijos vykdyta nusikalstama veika tyrėjams – ne naujiena. Lietuvoje išaiškinta jau ne viena šešėlinio degalų verslo schema. Liūdina tik tai, kad šešėlinį verslą skatinantys degalų pirkėjai nenustatomi, kaip ir nerandami atsiskaityti už perkamus degalus turėti grynieji pinigais. Tyrėjų duomenimis, lietuvaičiai su vokiečiai atsiskaitydavo grynaisiais. Specialistų skaičiavimu, "Stelažai LT" įgijo beveik 5 tūkst. tonų naftos produktų už beveik 4 mln. eurų.
Teisinės pagalbos su Vokietija dokumentai patvirtino, kad už perkamas prekes "Stelažai LT" atsiskaitydavo grynaisiais. Kas mokėjo pinigus atskirais atvejais, iš kvitų nematyti. Ant jų nenurodytas ir sąskaitų numeris. Tačiau ant kvitų nurodytas kliento pavadinimas – "Stelažai LT".
Toli gražu ne į visus klausimus Lietuvos tyrėjai sulaukė vokiečių atsakymų. Paaiškėjo, kad į aferą su "Stelažai LT" įsisukusi vokiečių kompanija – taip pat vietos tyrėjų taikiklyje. Pagal Vokietijoje galiojančią tvarką, lietuvių atliekamame tyrime vokiečiai turėtų liudytojų statusą, tačiau Vokietijoje vykstančiame tyrime jie yra kaltinamieji ir gali atsisakyti duoti parodymus, tai jie ir padarė.
Vokietijoje vyksta tyrimas dėl lengvatine tvarka apmokestinamo krosnies kuro pardavimo. Vokietijos pareigūnų duomenimis, krosnies kurą ribotos atsakomybės Vokietijos kompanija dažniausiais parduodavo Rytų Europos valstybėms-narėms. Kyla įtarimas, kad firmos – gavėjai, prie jų priskiriama ir "Stelažai LT", iš tikrųjų neegzistuoja. Vokietijos teisėsaugos skaičiavimu, prarastos energijos mokestinės įplaukos į jų šalies biudžetą siekia per milijoną eurų.
Rumunijos teisėsaugos institucijų atsakymas tik patvirtino, kad Rumunijos kompanija nėra pirkusi iš "Stelažai LT" jokių naftos produktų.
Daugiau tyrimų
Remiantis panašiomis nusikalstamomis schemomis pareigūnai nesunkiai skaičiuoja į veikėjų kišenes subyrėjusį pelną, kurį sudaro nemokėtas PVM ir akcizo mokestis. Šie mokesčiai sudaro faktiškai pusę degalų kainos. Jie sumoka už degalus tiek, kiek jie kainuoja Lenkijoje, Latvijoje ar Lietuvoje, o paskui rodo jo pardavimą.
"Jei susimokėtų mokesčius, jiems nieko neliktų, o jie parduoda kažkam nemokėdami mokesčių. Tas kažkas parduoda jau su priskaičiuotais mokesčiais ir atsiskaito su jais. Kadangi pagrindinę kainą ir sudaro PVM bei akcizas. Tie pinigai nemaži, dalytis turbūt yra ką", – apie nusikalstamą modelį ir iš to uždirbamus pinigus svarstė prokuroras O.Vasiliauskas.
Kokiomis proporcijomis dalijamasi, lieka paslaptis jau vien dėl to, kad iš trijų įtariamųjų tik A.Kandrotas pripažįsta savo kaltę, R.Jablonskas prisipažįsta tik dėl apgaulingai vestos buhalterijos, o A.Šarkauskas išvis kaltu neprisipažįsta.
Skiriasi ir įtariamųjų versijos apie vykdytą veiklą. A.Kandroto vadovauti bendrovei "Stelažai LT" priprašytas R.Jablonskas iš pradžių mėgino neigti bet kokias sąsajas su nusikalstamu verslu iš Vokietijos ir kitais šio nusikalstamo projekto dalyviais, tačiau galiausiai prisipažino vykęs į Vokietiją, sudaręs sutartį.
A.Šarkauskas pažinties su anksčiau minėtais vyrais neišsižada, tačiau dievagojasi tik nuomojęs transporto priemonę dyzeliniams degalams pervežti. A.Šarkausko liudijimu, A.Kandrotas tik suvedė jį su "Stelažai LT" direktoriumi R.Jablonsku ir esą R.Jablonskas toliau vadovavo dyzeliniams degalams pervežti. Žodžiu, trijulė mėgina vienas kitam suversti nusikalstamo biznio idėją ir jos įgyvendinimą.
Ši istorija – ne vienintelė šios trijulės veikla, patraukusi teisėsaugos dėmesį. "Yra dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame nagrinėjamas tų pačių asmenų identiškas veiklos modelis", – atskleidė prokuroras.
"Kauno diena" ne kartą mėgino susisiekti su galimu šios aferos organizatoriumi A.Kandrotu, tačiau nesėkmingai. Gerokai anksčiau su "Kauno diena" bendravęs kaunietis pasielgė kurioziškai – pradžioje maloniai bendravo, o pokalbio pabaigoje persigalvojo ir pareikalavo neviešinti nė vieno jo žodžio.
