Gyvenimas bendrabutyje, vėliau mažo miestelio troboje be patogumų, girtaujantis patėvis ir nuo jo patiriamas fizinis smurtas – taip atrodė Deivydo vaikystė. Kai buvo mažas berniukas, jis svajojo tapti kūno kultūros treneriu, o tėvų namus paliko būdamas vos 15 metų. Deivydas antraisiais namais vadina Daniją, kurioje turi... dar vienus tėvus ir net savo kambarį.

Baigęs dešimt klasių Deivydas išvyko mokytis į profesinę mokyklą. Įgijęs barmeno ir padavėjo profesiją, karjeros siekti nusprendė Kipro saloje. Žydra jūra, palmės ir jaunatviškas maksimalizmas greitai įtraukė į sveikatą ir svajones griaunantį ritmą. Keturiolika valandų pradirbęs atrasdavo jėgų vakarėliams, tuomet porą valandų numigęs vėl ėjo į darbą. Ir taip tris mėnesius, septynias dienas per savaitę, kol vieną dieną sutiko žmones, visiškai pakeitusius Deivydo gyvenimą – vienai jo viešbutyje gyvenusiai danų porai patiko paslaugus darbuotojas. 

„Paskutinę viešnagės dieną jie man ant paprastos servetėlės parašė savo adresus ir, sulankstę, padavė, sakydami, kad jeigu kada norėčiau atvažiuoti jų aplankyti į Daniją, jie man viską parodytų“, – antradienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bus visko“ papasakos D. Praspaliauskas.

Vos atvykus į Daniją Lizzi su Knudu pakvietė vaikiną į miesto šventę. Kitą dieną parodė gražiausias Kopenhagos vietas ir nusivedė į atrakcionų parką – tokiame Deivydas lankėsi pirmą kartą gyvenime. Ryšys tarp angliškai nekalbančios danų poros ir daniškai nemokančio lietuvio užsimezgė akimirksniu. Deivydas pajuto, ką reiškia tėviškas rūpestis ir meilė. Čia prasidėjo jo karjeros istorija – nuo salotų pjaustytojo, virtuvės šefo iki prestižinės Danijos viešbučių ir restoranų mokyklos auklėtinio. Vėliau, sugrįžęs į Lietuvą, jis atidarė ne vieną restoraną, tačiau ne viskas, deja, klojosi sklandžiai ir sėkmingai.

Atlikus patikrinimą viename iš jo restoranų, buvo pasigesta per trisdešimt tūkstančių eurų, kurių vagyste partneriai apkaltino Deivydą. Vyras buvo priverstas palikti savo rankomis įkurtą restoraną ir prisipažįsta, kad tai buvo vienas sunkiausių jo gyvenimo etapų. Deivydas prisipažįsta, kad išgyveno sunkią depresiją iš kurios išsikapstyti pavyko tik su psichoterapeuto pagalba.

Vyras atvirauja, kad buvo be galo sunku pakilti iš lovos, tačiau jis prisivertė galvodamas, kad negali nuvilti savo personalo. Išmokęs visas gyvenimo bei verslo pamokas, Deivydas suprato, kad jo svajonė yra nedidelis, jaukus šeimos restoranėlis. Nusprendė jį pavadinti Danijoje gyvenančių Lizzi ir Knudo Amandus vardu. Tada nuvyko pas tikrąją mamą ir pakvietė ją bei seserį prisijungti prie naujai kuriamo restorano komandos.

Tačiau ir čia nebuvo paskutiniai išbandymai. Atėjus COVID–19 krizei, restoranas ištuštėjo, ir jo laukė dar vienas iššūkis – išlaikyti verslą. Šiuo sunkiu laikotarpiu paaiškėjo, pasak Deivydo, kas buvo restorano partneriai ir draugai, o kas tik naudos siekėjai.  Deivydas išmoko prisitaikyti ir vertinti kiekvieną centą, kiekvieną maisto trupinėlį. Suprato, kad pats gali padaryti labai daug. Karantino metu pats ir gamino, ir išvežiojo maistą į namus. Susirado naujas mažesnes patalpas Užupyje, savo rankomis pradėjo jas įrenginėti. Į pagalbą stojo draugai, kolegos ir ištikimiausi klientai. Oficialiai atsinaujinusio restorano šventės dar nespėjo padaryti, nes, vos tik atvėrė duris, klientai ėmė plūsti.

Statistika verčia susirūpinti

Maisto švaistymo reiškinys pastaraisiais metais kelia ne tik moralines dilemas, žinant, kad daugybė žmonių skursta ir negali įsigyti visų reikiamų maisto produktų, tačiau ir ekologines problemas. Paskaičiuota, kad, jeigu maisto švaistymo fenomenas savo poveikio aplinkai apimtimis būtų prilygintas valstybei, didžiausių teršėjų sąraše jis užimtų trečią vietą po Kinijos ir JAV.

Vien dėl Europos Sąjungoje (ES) iššvaistomo arba prarandamo maisto į atmosferą kasmet yra išmetama apie 170 mln. tonų anglies dvideginio. Daugiau nei pusė (53 proc.) ES iššvaistomo maisto tenka namų ūkiams, 19 proc. maisto apdirbimo pramonei, 12 proc. viešojo maitinimo įstaigoms, 11 proc. pirminės maisto gamybos sektoriui, o 5 proc. – didmeninei ir mažmeninei prekybai.

Maisto švaistymo problema egzistuoja kone visose išsivysčiusiose šalyse – ne išimtis ir Lietuva. Tiesa, pagal vienam žmogui tenkantį iššvaistomo maisto kiekį mūsų šalis yra dešimta mažiausiai maisto išmetanti valstybė ES. Vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka 119 kg iššvaistyto maisto. Palyginimui, didžiausioje maisto švaistūnėje Olandijoje vienam gyventojui per metus tenka net 541 kg išmesto maisto.

Maistą atiduoda labdarai ir paramai

Siekdami sumažinti išmetamo maisto kiekius, konkrečių veiksmų gali imtis visi – tiek vartotojai, tiek maisto gamintojai ar tiekėjai. Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose viena efektyviausių priemonių mažinti švaistymą yra neparduotų maisto produktų perskirstymas. Šios taktikos jau daug metų laikosi ir prekybos tinklas „Iki“, kuris paskutinės dienos galiojimo produktus atiduoda labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, atiduodant paskutinę dieną galiojančius produktus paramai, tuo pačiu metu užtikrinama, kad vargingiau gyvenantys žmonės juos galės suvartoti tą pačią dieną.

„Jau beveik dešimtmetį esame didžiausias „Maisto banko“ rėmėjas maistu. Tai reiškia, kad mūsų parduotuvėse nenupirkti ir paskutinę dieną galiojantys maisto produktai yra atiduodami šiai organizacijai, kuri pasirūpina, kad toks maistas pasiektų vargingiau gyvenančius šalies gyventojus, kurių Lietuvoje yra arti 400 tūkst. Per metus organizacijai vidutiniškai atiduodame apie 3600 tonų maisto už beveik 6 mln. eurų“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.

Anot prekybos tinklo atstovės, tokiu būdu ne tik sprendžiamos ekologinės su maisto švaistymu susijusios problemos, bet ir padedama būtinų produktų įsigyti negalintiems Lietuvos gyventojams. B. Čaikauskaitės teigimu, siekiant pastarojo tikslo, prisijungti nuolatos skatinami ir pirkėjai, kurie vis aktyviau ir noriau įsitraukia į prekybos tinklo ir „Maisto banko“ organizuojamas paramos iniciatyvas.

Geriausi šefai panaudoja net morkų lupenas

Maisto švaistymo problemai neabejingi ir geriausi šalies virtuvės profesionalai bei restoranai. Geriausiu Lietuvos virtuvės šefu tituluojamas Deivydas Praspaliauskas atskleidžia prijaučiantis vadinamajam „zero waste“ (liet. nulio atliekų) judėjimui, todėl kartu su restorano „Amandus“, kuriame šiuo metu dirba, komanda deda visas pastangas, kad nepanaudoto maisto virtuvėje liktų kuo mažiau.

„Restorane kiek galėdami stengiamės mažinti maisto švaistymą. Tiesa, užduotį, visu šimtu procentų panaudoti maisto likučius Lietuvoje, apsunkina į tai orientuotos atliekų surinkimo sistemos nebuvimas. Neturime galimybės rūšiuoti skirtingų maisto atliekų ir jas atiduoti surinkėjams, kurie pasirūpintų antriniu jų panaudojimu, taip, kaip, pavyzdžiui, yra Didžiojoje Britanijoje“ – atskleidžia D. Praspaliauskas.

Dėl šios priežasties, pasak šefo, restorano komanda iš padėties sukasi ieškodama būdų panaudoti visas produktų dalis. Pavyzdžiui, išpjaustytos mėsos ar žuvies kaulinės dalys praverčia verdant sultinius ar žuvienę, o nuvalytų morkų lupenos yra džiovinamos bei vėliau panaudojamos.

„Didelį dėmesį taip pat skiriame tinkamiems produktų kiekių užsakymams ir jų galiojimo terminams. Be to, gaminame tokias porcijas, kurias žmonės galėtų ir norėtų suvalgyti. Galiausiai, jei maistas yra išties geras, lankytojai tikrai nepaliks jo nesuvalgyto lėkštėje. Taigi, svarbu ir ruošiamo maisto bei jam naudojamų produktų kokybė“, – tvirtina D. Praspaliauskas.

B. Čaikauskaitės antrina sakydama, jog visuomet reikėtų atidžiau atkreipti dėmesį ir į prekių vartojimo terminus.

„Tai nebūtinai reiškia, kad visuomet reikia rinktis gaminius su pačiu ilgiausiu galiojimo laiku, tačiau žinant, kada produktą ketinama naudoti, ši informacija gali leisti pasirinkti racionaliau. Taip pat tam, kad produktai greitai nesugestų, būtina juos saugoti pagal ant pakuotės nurodytas laikymo sąlygas. Galiausiai, iš karto nesuvartotą maistą galima užšaldyti vėlesniam laikui arba tiesiog panaudoti kitų patiekalų gaminimui“, – sako B. Čaikauskaitė.

– Šiuo metu galima pastebėti maisto, kulinarijos bumą. Domimasi virtuvės šefais, klausiama jų patarimų, yra daug kulinarinių laidų televizijoje. Ar taip buvo ir jūsų karjeros pradžioje?

– Nemanau. Į Lietuvą grįžau iš Kopenhagos, kai visam tam buvo tik duotas startas. Galbūt buvau vienas iš tų, kurie prie to prisidėjo. Žmonės, valgantys restorane, pamatė iš virtuvės išėjusį šefą – ne taukuotą ir murziną, o norintį papasakoti apie maistą svečiui, nes tai aktualu.

Kai pradėjau taip daryti, visi ėmė komentuoti ir sakyti – Deivydai, baik, nes mes prie to priprasim, o tu greit pavargsi, atsibos. Tačiau vienas taip pasakęs svečias sugrįžo po šešerių metų ir tarė – supratau, kad turiu ateiti atsiprašyti už tuos žodžius.

– Tokio elgesio tradicijas atsivežėte iš Kopenhagos?

– Virėjai ten išties yra labai ryškios asmenybės. Kai itin daug veiki, tai tampa šou verslu. Galima turėti labai suorganizuotą grafiką, veikti nuo ryto iki vakaro, penkias dienas per savaitę. Kopenhagoje maistas labai svarbus, o virėjai ten pristatinėja naujus „Porsche“ automobilius, naujus filmus. Paprasta kalbėti, nes ši profesija aktuali visiems, kiekvienam žmogui.

– Netrukus išleisite savo knygą „Aš, tu ir virtuvė“. Kodėl jums to prireikė?

– Tai nebus vien tik receptų knyga. Pradėjau rašyti ją prieš pusantrų metų, kai dar dirbau restorane „Dublis“. Tai buvo pereinamasis periodas, tad ši knyga žymi sunkų gyvenimo tarpsnį, pusantrų metų trukusius pokyčius, kilimus ir kritimus.

Rinkausi tokį pasakojimo toną, kuriuo teigiau – jei norite atsidaryti restoraną, paskaitykite knygą ir noras praeis.

Knygą rašyti buvo labai sunku. Receptai joje bus gana paprasti, o aš nesu paprastos virtuvės atstovas. Taigi sukurti paprastų salotų receptą man buvo labai sudėtinga. Tačiau pati knygos esmė – pasakojimas apie virtuvės, restorano užkulisius. Tai mano požiūris, manau, kad bus įdomu. Rinkausi tokį pasakojimo toną, kuriuo teigiau – jei norite atsidaryti restoraną, paskaitykite knygą ir noras praeis.

– Bus papasakota ir apie virtuvės komandos gyvenimą?

– Taip, visiškai apie viską – supratimą, stalo serviravimą, konditerius, virėjus, sėkmės ir nesėkmes. Ir tai, kaip išgyvename kiekvieną vakarą, kokie būna svečiai. Pastarųjų būna įvairių – gerų, negerų, arogantiškų, sulyginančių tave su žeme.

– Ar iš karto pamatote, koks svečias atėjo į restoraną?

–  Taip, iš karto. Ateina žmonių, kurie iš karto švyti, ateina ir kitokių. Aš žmogus, kuris vaikštau aplinkui, todėl visiems dažniausiai būna skanu. Juk ką kita pasakysi šefui? Tenka ir suvalgyti viską, kas lėkštėje. Bet mano tikslas – kad svečias, atėjęs į restoraną, išeitų laimingas. Su tais, kurie ateina švytėdami, būna paprasta ir smagu. Su kitokiais žmonėmis reikia padirbėti.

– Ar jaučiate įtampą, galvodamas, ką pasakys svečiai?

– Jau dešimt metų užsiimu savo veikla. Bet tik pastarieji metai, taip pat ir knygos rašymas, buvo išsigryninimas, suvokimas, kas aš esu ir ką atstovauju. Mokiausi Skandinavijoje, todėl tai, ką gaminu, simbolizuoja skandinavišką virtuvę. Neaišku, ar restorano svečias nori, kad lėkštėje išrasčiau dviratį, todėl nusprendžiau taip nedaryti.

– Ar restorano svečiai taikosi prie patiekalų, ar jūs prie svečių?

– Abu, aš taip pat linkęs derintis. Mano restorano svečiai dažniausiai valgo tą patį ir ateina tuo pačiu metu. Mano tikslas – kad burokėlių salotos su ožkos sūriu ir juodaisiais serbentais patiktų visiems, kad ir kokie yra žmonės.

Pavyzdžiui, apsilanko žmonų iš Japonijos, Amerikos, dirbančių teisės srityje. Apsilanko ir kulinarinių knygų rašytojai. Noriu padaryti taip, kad visiems šiems žmonėms maistas patiktų. Man padeda tai, kad galiu atsirasti prie stalo ir ne tik per maistą, bet ir per patiekalo supratimą kiekvienam svečiui tinkamai viską pateikti.

– Kaip tarpusavyje bendrauja atskirų restoranų šefai?

– Kai bendrauja akis į akį, tai kaip draugai. Yra grupės žmonių, kurie nėra vieni kitiems aktualūs. Tačiau yra ir tokių, kurie tau aiškiai sako – man nepatinka, ką tu veiki. Kaip sakiau, sukuosi savotiškame šou versle ir, ko gero, kuo daugiau žmonių pas mane ateina, tuo daugiau kolegų manęs nemėgsta.

Veikiu daug dalykų. Virtuvė yra centrinis taškas, bet užsiimu ir labdaringa veikla, rengiu degustacijas ir pan. Kažkada man buvo aktualu, ką kiti pagalvos, bet vėliau supratau – juk esu vienas tų, kuris padėjo virtuvę ir šefo profesiją kilstelėti aukštyn.

– Turbūt yra nemažai žmonių, norinčių dirbti virtuvėje. Kiek realus jų noras tapti šefais, atsidaryti restoranus?

– Kai grįžau į Lietuvą, taip pat to klausinėjau. Visi sakė, kad atidaręs restoraną bankrutuosiu. Tačiau Vytautas Samavičius, dviejų restoranų šeimininkas Klaipėdoje, man tarė – bus labai sunku, bet labai nerealu. Taigi sakau tą patį.

Jei norinčiam tuo užsiimti žmogui jau daugiau nei 40 metų, galbūt šiek tiek per vėlu. Bet 18–25 metų žmogui patariu viską pasaulyje pamiršti 3–4 metams ir atsiduoti veiklai visu krūviu. Reikia 16–18 val. per parą mokytis, skaityti, žiūrėti įvairius kanalus, dirbti, kad ir nemokamai. Taip įmanomas rezultatas. Nes jei supranti, kad savaitgalį su šunimi vaikštai miške, link savo tikslo neini.

– Tai kaip profesionalus sportas.

– Taip, kulinarija kaip sportas. Dažnai kiti man sako – tau, Deivydai, lengva, nes esi žinomas. Tikrai taip nėra, reikia visą laiką dirbti ir daryti, kas reikalinga. Danijoje gyvenau įspūdingu tempu. Vien iš darbo į darbą, iš praktikos į praktiką per dieną dviračiu numindavau kokius 70 km. Keisdavau savo buvimo vietą tris kartus per dieną.

Kai grįžau į Lietuvą ir man pasitaiko pirmosios „Lauro lapo“ patalpos, supratau, kad tam ruošiausi nuo pat pradžių, vos pradėjęs dirbti virtuvėje. Įsijungiau kompiuterį ir ten buvo viskas – receptai, meniu, kurį galėjau keisti kas savaitę. Tiems, kurie norėtų dirbti virtuvėje, bet nėra bandę, patariu nueiti ten, kur sudėtingesnės sąlygos, ir išbandyti save.

– Ar ryžtumėtės atidaryti restoraną mažame miestelyje?

– Manau, kad net turiu tokį planą. Noriu įgyvendinti panašų dalyką. Pasaulyje tai gana populiaru, ne vienas labai geras restoranas randasi kažkur tarp miškų ir pan. Kai man pabos Vilniaus tempas, pagalvosiu apie mažą, trijų stalelių restoranėlį kur nors.

Kovo 19 d. pusryčiaujantys sostinės restorane „Grey“ turės galimybę mėgautis virtuvės virtuozu vadinamo D. Praspaliausko kurtais pusryčiais ir kartu padės „Maisto bankui“ pamaitinti nepasiturinčius.

Kaip tai veikia? Prekybos tinklas labdaringiems pusryčiams dovanoja maisto produktų,  šefas D. Praspaliauskas gamina specialiai šiai progai sukurtus patiekalus, restoranas „Grey“ svetingai priima, o už pusryčius sumokėti 23,5 Eur paaukojami „Maisto bankui“ nepasiturintiems pamaitinti. Kiekvienas paaukotas euras – tai 15 porcijų valgio nepasiturintiems.

Pusryčių svečiai bus vaišinami vitaminų antplūdžio gėrimu, šviežiai kepta duona su grikių užtepėle, kiaušinine su ryžiais, lašiša su kalafijoru ir keturių grūdų koše, lietiniais su obuoliais ir sūriu.

Pusryčių laiką galima rinktis: 10 val. – ankstyvieji šeimos pusryčiai; 12 val. – pusryčių klasika; 14 val. – vėlyvieji savaitgalio pusryčiai.

Įkvepiančiomis mintimis pasidalys ypatingi pusryčių svečiai – dailininkė ir kulinarinių knygų autorė Nomeda Marčėnaitė ir kiti.

Bilietus į labdaros pusryčius su D. Praspaliausku platina bilietai.lt.

Vėliau ji prisipažino, kad yra išgelbėjusi gyvybę moteriai, su kuria vėliau tapo geromis draugėmis ir labai susibičiuliavo su jos artimaisiais. „Įtemptas darbas, beveik visada automobilyje, budrūs išliekame, nes labai norime padėti ir, žinoma, gelbsti kava. Pavalgyti leidžiu sau sugrįžusi į namus, dažnai tai būna jau vėlai vakare“, – apie dienos rutiną pasakojo Cezario salotas dievinanti TV3 gelbėtoja.

Nuostabus morkų pyragas, kurį kartu su virtuvės meistru Deividu Praspaliausku studijoje iškepė Sandra, buvo trečias jos gyvenime keptas ir pavykęs desertas. Todėl susižavėjimo savo kūriniu ekrano žvaigždė neslėpė. „Kartą man nepatiko kavinėje pateikta lazanija, todėl namuose lazanijos lakštus suminkštinau manų koše, kitą kartą į faršą įdėjau žiupsnelį cinamono...“, – kulinarinius eksperimentus mėgstanti moteris, kukliai pasigyrė ištobulintu ir visų artimųjų pamėgtu lazanijos su manų koše receptu.

„Gardu Gardu“ pusryčiai su Deividu Praspaliausku – kaskart naujas pusryčių receptas, vis kitas svečias ir visada intriguojančios smulkmenos. Taigi ką gamino Sandra Žutautienė?

Kiaušinių ir sūrio užkepėlė

Reikės:

* 3 vnt. kiaušinių,

* 3 valgomųjų šaukštų greitai paruošiamos ryžių košės,

* 45 g fermentinio sūrio,

* druskos,

* pipirų,

* žiedinio kopūsto,

* špinatų lapų, 

* konservuotų mažų saldžiųjų paprikų.

Į indą įmušti kiaušinius, įberti druskos ir pipirų. Išplakti, įtarkuoti sūrio, suberti greito paruošimo ryžių košę ir viską gerai išmaišyti. Į indelius įdėti smulkinto žiedinio kopūsto ir išpilstyti paruoštą kiaušinių plakinį. Kepti iki 200°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių. Indelius padėti ant lėkštučių, užbarstyti špinatų lapų, konservuotų mažų saldžiųjų paprikų.

Morkų pyragas

Reikės:

* 65 g kvietinių miltų,

* 100 g migdolų miltų,

* 2 vnt. kiaušinių,

* 2 vnt. vidutinių morkų,

* žiupsnelio druskos,

* 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,

* 1 arbatinio šaukštelio cinamono,

* žiupsnelio kardamono,

* 6 valgomųjų šaukštų cukraus,

* 70 g aliejaus.

Į indą įmušti kiaušinius, suberti cukrų ir išplakti. Į plakinį supilti aliejų ir išmaišyti. Atskirame inde sumaišyti visus birius produktus: miltus ir prieskonius. Tada suberti juos į kiaušinių ir aliejaus mišinį, gerai išmaišyti, suberti smulkiai tarkuotas morkas ir vėl viską gerai išmaišyti. Paruoštą masę supilti į kepimo formą ir kepti iki 190°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių.

Kava su pienu

Reikės:

* 200 g migdolų pieno,

* marcipano, 

* tirpios kavos, 

* kvapniojo pipiro.

Į plakimo indą supilti migdolų pieną, įdėti kelis gabalėlius marcipano ir viską susmulkinti elektriniu smulkintuvu. Tradiciniu būdu paruošti tirpią kavą. Ją pagardinti paruoštu migdolų pienu ir pabarstyti kvapniaisiais pipirais.

„Svečius vaišinu plovu ir karštu šokoladu!“. Sūris – maistas, be kurio Sakalas neįsivaizduoja savo namų šaldytuvo, ir juoda kava, kurią aktorius apibendrino dramatiška fraze: „Juoda kaip mano gyvenimas!“. Sužavėtas tobulo šokoladinio pyragaičio skonio, laidos svečias negailėjo komplimentų virtuvės meistrui Deivydui Praspaliauskui ir su dideliu malonumu klausėsi retai į viešumą išlendančių bei legendomis apipintų virtuvės istorijų.

„Skraidymo niekada, niekada negana!“, – mįslinga profesionalaus aktoriaus šypsena patvirtina beribį apetitą nuo vaikystės puoselėtai aistrai. Jau keturis metus sportinio sklandytuvo valdymo meną tobulinantis vaidybos profesionalas patvirtina, kad bet kokiam siekiui pasiekti tereikia laiko ir noro, o visa kita palaipsniui susiformuoja dėka nuoseklaus darbo.

„Gardu Gardu“ – šeštadieniais 9.30 val. per TV3.

Šviežiai iškeptos duonos su kakava sumuštinis

Duonai reikės:

* 350 g „Easy bread“ duonos mišinio, 

* 350 g kvietinių miltų,

* 500 g vandens, 

* 15 g mielių,

* 15 g kakavos, 

* 35 g medaus, 

* saulėgrąžų sėklų, 

* moliūgų sėklų, 

* linų sėmenų, 

* sezamo sėklų. 

Sumuštiniui reikės: 

* 2 riekelių iškeptos duonos, 

* sviesto, 

* anties kepenėlių pašteto, 

* marinuotų agurkų, 

* virtų burokėlių, 

* druskos, 

* žalumynų (rukolų, špinatų), 

* alyvuogių aliejaus.

Į maišymo indą suberti duonos mišinį, miltus ir kakavą. Viską išmaišyti, įdėti medaus ir užpilti 30°C temperatūros vandenyje ištirpintomis mielėmis. Viską išmaišyti iki vientisos masės. Išmaišytą tešlą palikti 40 minučių, kad iškiltų. Pakilusią tešlą sudėti į duonos kepimo formą. Išlyginti paviršių ir apibarstyti įvairiomis sėklomis. Vėl palikti 30 minučių, kad dar kartą tešla iškiltų. Iškilusią suformuotą duoną pašauti į iki 230°C įkaitintą orkaitę ir iš karto sumažinti kaitrą iki 190°C. Kepti apie 40 minučių. Duonos riekeles aptepti sviestu ir paštetu. Ant apteptų riekelių sluoksniuoti pjaustytus marinuotus agurkus ir virtus burokėlius. Apibarstyti druska, žalumynais bei pašlakstyti alyvuogių aliejumi.

Karamelinio šokolado pyragaitis „Lava cake“

Reikės:

• 350 g karamelinio šokolado,

• 110 g sviesto,

• 2 kiaušinių,

• 2 kiaušinių trynių,

• 40 g miltų,

• cukraus pudros,

• mėtos šakelės.

Karamelinį šokoladą ištirpinti kartu su sviestu. Atskirame inde išplakti kiaušinius ir trynius. Šokolado masę supilti į kiaušinių plakinį ir išmaišyti. Tada suberti miltus ir vėl viską gerai išmaišyti iki vientisos masės. Paruoštą masę išpilstyti į sviestu išteptus ir miltais pabarstytus porcijinius kepimo indelius. Kepti iki 200°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 9 minutes. Iš apversto kepimo indėlio ant lėkštutės išimti iškepusį desertą. Apibarstyti cukraus pudra ir papuošti mėtos lapeliu.

Vyšnių arbata su čiobreliais

Reikės:

* 50 g pasterizuotos vyšnių tyrės „Morello“,

* čiobrelių arbatžolių,

* karšto vandens.

Į arbatos puodelį įdėkite kelias šakeles šviežių čiobrelių. Įpilkite šlakelį vyšnių tyrės. Viską užpilkite karštu vandeniu ir lengvai pamaišykite.

„Man visgi labiau patinka vakaras nei rytas. Dienos negaliu pradėti be kavos ir man labiau patinka saulėlydžiai nei saulėtekiai. Tikriausiai esu pelėda“, – prisipažįsta E. Jennings.

Tiesa, besidalindama savo kasdieniais įpročiais, dainininkė atskleidė, kad didžiausias autoritetas jai yra... ji pati. To Erica linki kiekvienam jaunam žmogui – elgtis taip, kad galėtum pats sau būti pavyzdžiu ir didžiausiu įkvėpėju. Vis dėlto dainininkei gyvenimo tikslų padeda siekti ir meilė – be jos Erica neįsivaizduoja savo gyvenimo.

Paklausta, ką norėtų veikti po dešimties metų, ji nesikuklina: „Esu laiminga, mane džiugina mano aplinka ir veikla, todėl nieko nenoriu keisti. Bent jau dešimt metų norėčiau tęsti tai, ką darau dabar“.

Apie malonius kasdieninius įpročius ir savitą požiūrį į gyvenimą Erica papasakos jau šį šeštadienį 9.30 val. TV3 laidoje „Gardu Gardu“, kur ją kalbins garsus virtuvės šefas, restorano ir baserijos „Dublis“ įkūrėjas Deivydas Praspaliauskas.

E. Jennings „Gardu Gardu“ iššūkiai

GRIKIŲ LIETINIAI  

2 porcijoms reikės:

26 g greito paruošimo grikių košės, 10 g greito paruošimo sorų košės, 108 g pieno, 175 g kiaušinių, 1 g druskos, 100 g sviesto, 30 g špinatų, skiltelės česnako, aštrių pipirų pagal skonį, saujelės daigintų pupų ir lazdyno riešutų.

Į talpų dubenį supilkite kiaušinius, ant viršaus berkite smulkintas grikių ir sorų kruopas, druską. Viską užpilkite pienu ir gerai išmaišykite. Lietinius kepkite ant įkaitusios keptuvės. Tuomet atskirai kaitpuodyje pakepinkite špinatus su sviestu, smulkiai supjaustytą česnaką ir aštrųjį pipirą. Galiausiai į kaitpuodį suberkite lazdyno riešutus ir viską gerai išmaišykite. Gautą masę dėkite ant lietinių ir apiberkite daigintomis pupomis. Tuomet kruopščiai suvyniokite ir papuoškite mėgstamais žalumynais.

ŠLAPIAS KAVOS PYRAGAS SU JUODAISIAIS SERBENTAIS

Reikės:

150 g kiaušinių, 120 g cukraus, 5 g tirpios kavos, 90 g miltų, 1 g druskos, 45 g pieno, 5 g kepimo miltelių.

Užpilui reikės:

200 g grietinėlės, 50 g citrinų tyrės, 75 g juodųjų serbentų tyrės, 25 g burokėlių sulčių, 55 g cukraus.

Kiaušinius išplakite su cukrumi ir tirpia kava. Tuomet supilkite pieną, suberkite miltus, druską ir kepimo miltelius ir viską gerai išmaišykite. Gautą masę pilkite į formą ir apie 30 min. kepkite 170°C temperatūroje. Dar karštas pyragas tankiai (geriausia tai daryti su šakute) subadomas ir gausiai apliejamas užpilu. Užpilui pagaminti sudėkite visus jo ingredientus į kaitpuodį ir maišydami užvirkite. Štai ir viskas.

SOTUSIS KOKTEILIS

Reikės:

60 ml mėlynių tyrės, 1 valgomojo šaukšto daigintų pupelių, 1 banano, 2 valgomųjų šaukštų smulkintų grikių kruopų, 200 ml migdolų pieno.

Visus produktus sudėkite į smulkintuvą, užpilkite migdolų pienu ir gerai išplakite. Prieš ragaujant, galima atšaldyti.

„Gardu Gardu“ – šeštadieniais 9.30 val. per TV3.

„Kai žinau, koks oras už lango, man viskas pasidaro žymiai aiškiau – ir kaip rengtis, ir kaip išsaugoti pozityvų nusiteikimą. Pavyzdžiui, kai lyja, nuotaiką man geriausiai pakelia dainavimas duše. Prisipažinsiu, kad iki pilnos laimės kartais ir pašoku, bet tikrai niekada neleidžiu orui sugadinti geros nuotaikos,“ – pozityvia energija trykšta Gerda.

Rytoj, šeštadienį, 9.30 val. TV3 eteryje prasideda jau trečias kulinarinės-konditerinės pokalbių laidos „Gardu Gardu“ sezonas. Kiekvieną savaitę laidos studijoje žymias Lietuvos asmenybes pusryčiauti kvies garsus virtuvės šefas, restorano „Dublis“ įkūrėjas Deivydas Praspaliauskas. Pirmąja studijos viešnia tapusi Gerda drąsiai prisipažino – desertų ji negamina, savo svečius mėgsta vaišinti vištienos salotomis, o jeigu kas lieptų pasirinkti vieną patiekalą, kurį reikėtų valgyti visą likusį gyvenimą, tai rinktųsi cepelinus.

Filmavimų metu laidos svečiai ne tik ragavo originalius Deivydo pusryčius, bet ir pasakojo apie savo rytinius įpročius. Laidos žiūrovai sužinos, kad miegoti Gerda labiausiai mėgsta nuoga, o savo ryto neįsivaizduoja be pusryčių su kava. Šmaikštaus pokalbio metu laidos vedėjas Deivydas apsukriai gamino neįprastą pusryčių patiekalą, o Gerdai vėliau buvo pasiūlyta čia pat pagaminti prancūzišką desertą. Tiesa, prisipažinusi, kad desertų niekada negamina, Gerda liko maloniai nustebinta puikiu rezultatu ir kviečia visus ruoštis šeštadienio rytą gaminti kartu.

GRIKIŲ SKLINDŽIAI SU KONSERVUOTAIS BAKLAŽANAIS

4 porcijoms reikės

150 g kiaušinių,

200 g kefyro,

7 g kepimo miltelių,

5 g cukraus,

50 g greito paruošimo grikių košės,

žiupsnelio druskos,

aliejaus kepimui,

konservuotų baklažanų riekelių,

pesto padažo,

figų ir likerio čatnio.

Į 150 g kiaušinių supilkite 200 g kefyro, 7 g kepimo miltelių, 5 g cukraus, žiupsnelį druskos ir suberkite greito paruošimo grikių košę. Viską gerai išmaišykite. Tuomet įkaitinkite keptuvę, įpilkite šlakelį aliejaus ir iš gautos tešlos formuokite nedidelius blynelius. Juos apkepkite iš abiejų pusių, kol paskrus. Iškeptais blyneliais suvožkite konservuoto baklažano riekeles. Blynelius pagardinkite pesto padažu, ant jo užpilkite šlakelį alyvuogių aliejaus ir papuoškite petražolių lapeliais. Pagardus galite rinktis savo nuožiūra – tai gali būti figų čatnis, smulkinti saulėje džiovinti pomidorai ar alyvuogės.

PARFĖ SU DŽIOVINTAIS VAISIAIS IR KAVA

Reikės

100 g kiaušinio trynių,

50 g cukraus pudros,

5 g tirpios kavos,

300 g grietinėlės,

100 g pasiflorų tyrės,

6 g želatinos,

30 g vandens,

100 g pusiau džiovintų figų,

100 g pusiau džiovintų slyvų,

200 g kapotų, karamelizuotų lazdyno riešutų.

Ant želatinos supilkite vandenį, pamaišykite ir palikite, kad išbrinktų. Tuo tarpu į plakiklio indą sudėkite kiaušinio trynius, cukrų ir kavą ir viską plakite iki purios masės. Kol plakate kiaušinio trynių masę, smulkiai supjaustykite pusiau džiovintas figas ir slyvas. Į išplaktą purią masę lėtai supilkite pasiflorų tyrę ir švelniais sukamaisiais judesiais ją įmaišykite. Tuomet suberkite supjaustytus vaisius ir karamelizuotus riešutus – juos tolygiai įmaišykite. Galiausiai į gautą masę įmaišykite plaktą grietinėlę ir ištirpintą išbrinkintą želatiną. Gautą masę pilkite į formelę ir 4–6 val. dėkite į šaldiklį. Desertą supjaustykite norimo dydžio gabaliukais ir papuoškite juos šviežiomis uogomis. Skanaus!

JUODŲJŲ SERBENTŲ IR MĖLYNIŲ LIMONADAS

Reikės

juodųjų serbentų tyrės,

mėlynių tyrės,

mėtų lapelių,

gazuoto vandens,

ledukų.

Lygiomis dalimis į indą supilkite juodųjų serbentų ir mėlynių tyres, jas užpilkite gazuotu vandeniu. Pilkite tiek vandens, kol gausite norimos konsistencijos limonadą. Jį pagardinkite mėtų lapeliais ir atšaldykite ledukais. Skanaus!

Šiais metais restoranas įsikurs pačioje Vilniaus širdyje – Rotušės aikštėje – ir netradicinių pramogų mėgėjų lauks rugpjūčio 3–7 dienomis.

Kartu su restoranu į Vilnių atvyksta pasaulinio lygio šefai, iš kurių vienas – Giulio Terrinoni – jau džiaugiasi turėdamas prestižinę Michelin žvaigždę, o kitas – Josue Vergara – apie ją ne tik svajoja, bet ir eina jos link.

Projekto kūrėjai tikina, kad pačios geriausios tradicijos iš skirtingų pasaulio virtuvių bus meistriškai sujungtos tam, jog svečiams suteiktų nepakartojamą skonių kelionę. Kartu su minėtais virtuvių šefais iš Italijos ir Ekvadaro darbuosis ir dukart geriausiu šefu Lietuvoje tituluotas Deivydas Praspaliauskas.

Svarbu žinoti, kad minimalus svečio ūgis turėtų būti 150 cm. Vienu kartu gali būti pakelti 22 žmonės. Renginyje gali dalyvauti ir žmonės su negalia, taip pat invalido vežimėliuose. Pakėlimas bus vykdomas ir maistas tiekiamas lyjant, tačiau, jei vėjas stipresnis nei 15 m / s ir / arba trankosi žaibai, adrenalino troškimas būna atidedamas arba atšaukiamas. 

Virtuvės šefų darbotvarkė:

2016-08-03 Giulio Terrinoni,

2016-08-04 Giulio Terrinoni,

2016-08-05 Deivydas Praspaliauskas,

2016-08-06 Deivydas Praspaliauskas,

2016-08-07 Josué Vergara.

Penktadienį Klaipėdos moksleivius ir studentus verslo pradžiai įkvėpti badė geriausi šalies verslininkai ir pramogų pasaulio atstovai. Gausiai renginyje dalyvavęs jaunimas įrodė, kad ambicijų, motyvacijos ir perspektyvių sumanymų netrūksta ir uostamiestyje.

Antrajame šį rudenį „Verslas veža“ renginyje, kuris šį kartą įvyko Klaipėdoje, „Švyturio“ arenoje, jaunimą pasitiko paruošta itin plati programa. Buvo skaitomi verslo lyderių ir žinomų žmonių pranešimai, veikė verslumo įgūdžių lavinimo zona, kurioje bus galima pasisemti žinių, kaip įkurti konkretų verslą – nuo grožio salono ir viešbučio iki automobilių remonto dirbtuvių ir restorano.

Savo patirtimi ir patarimais dalinosi verslininkas ir filantropas Antanas Guoga, virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas, „Žaislų turgus“ įkūrėja Violeta Valainytė, renginių vedėjas ir organizatorius Jogaila Morkūnas, Vilma ir Audra Žilėnaitės, Linas Zareckas ir kiti.

Renginio dalyviai turėjo progą dalyvauti įvairiuose seminaruose apie lyderystę, viešą kalbėjimą, derybas, pardavimus bei pabendrauti su įvairių organizacijų, teikiančių konsultacinę ir finansinę paramą pradedantiesiems verslininkams, atstovais. Atsipūsti nuo žinių lavinos padėjo pramogos – kovos menų pasirodymai ar protų kovos.

Ūkio ministerijos viceministras Kęstutis Trečiokas treigė, kad šalies ateitį lems tai, ką veiksime dabar.

„Verslas – viena iš svarbių strateginių sričių, nuo kurios priklauso rytojus. Reginio šūkis, jog verslas veža, puikus, tačiau kol taip atsitiks iš tikrųjų teks ilgai minti pedalus ir įveikti sunkių kelią, kurio pradžia niekada nebūna paprasta. Apskritai visa distancija – sudėtinga, o jai įveikti būtinas žinių ir išteklių bagažas“, – teigė viceministras.

Pasak jo, šis renginys uostamiesčio jaunimui padės susiorientuoti, kaip puikią verslo idėją paversti realiu rezultatu, atnešiančiu gerovę sau, savo šaliai ir visai Lietuvai.

Įmonės „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Lina Vaitkevičienė paneigė visuomenėje girdimą mitą esą lietuviai nėra verslūs.

„Netiesa, atlikti tyrimai parodė, kad 18–24 metų jaunimas mūsų šalyje keturis kartus dažniau nori užsiimti verslu nei kiti europiečiai. Potencialas tikrai yra. Reikia tik noro, idėjos ir žinojimo, kaip tai padaryti. Tikiu, jog renginio „Verslas veža“ metu klaipėdiečius įkvėps sėkmės istorijos, o minčių verslo pradžiai pasisemti padės ore sklandančios idėjos“, – sakė L.Vaitkevičienė.