Išvengia mokesčių
Nuo gegužės 31 d. iki birželio 5 d. Kauno, Jonavos, Kėdainių ir Kaišiadorių įstaigose, kur įregistruojami automobiliai, pareigūnai siekė nustatyti asmenis, vykdančius nelegalią veiklą ir slepiančius pajamas
Kauno policijos pareigūnas patikrino beveik 200 asmenų, registravusių transporto priemones. Beveik trečdaliui surašyti administraciniai pažeidimai, pradėta šešiolika ikiteisminių tyrimų. Patikrinimų metu nustatyta, kad naudotų automobilių pardavėjai, siekdami išvengti privalomų mokesčių mokėjimo, pirkėjus prašo pasirašyti pirkimo-pardavimo dokumentus su dar iki pardavėjo buvusiais automobilio savininkais.
"Siekdami neidentifikuoti savęs kaip pardavėjo, nupirkę automobilį užsienyje, jie tampa to automobilio savininkais, tačiau tą dokumentą išmeta, parsiveža neužpildytų vokiškų vadinamųjų kauferių ir įrašo prieš tai buvusį savininką, tarsi tas asmuo parduoda tą automobilį. Perpardavinėtojas iš šio sandorio tarsi išnyksta ir jo gautas pelnas lieka neapmokestintas", – pasakojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė Rima Zieniuvienė.
Rima Zieniuvienė
Klastoja dokumentus
Valstybė praranda mokesčius, o naujasis automobilio savininkas lieka be jokių garantijų. "Nusipirkęs automobilį iš tokio perpardavinėtojo niekam nebegali pareikšti pretenzijos, jei paaiškėjo kokie nors defektai, kurie nebuvo nurodyti. Dideli defektai turėtų būti nurodomi pirkimo-pardavimo sutartyje. Pirkėjas galėtų bylinėtis civilinio proceso tvarka, tačiau, pasirašęs tokių perpardavinėtojų sutartį, šią galimybę praranda", – perspėjo R.Zieniuvienė.
Tačiau ir tai dar ne viskas. Perpardavinėtojo pakišta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodytas senasis savininkas, yra suklastotas dokumentas. Tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kuri krenta ir pirkėjui, nes jis pasirašė ant dokumento, neįsitikinęs jo tikrumu. Minėto patikrinimo metu buvo pradėta keturiolika ikiteisminių tyrimų būtent dėl dokumentų klastojimo.
"Mes nesame orientuoti į tuos žmones, kurie per metus parduoda vieną du automobilius ir, liaudiškai sakant, prisiduria prie algos. Tačiau, remdamiesi draudimo kompanijų duomenimis, matome, kad yra tokių, kurie po tūkstantį automobilių laikinai apdraudžia, o tai reiškia, kad perparduoda", – dėstė R.Zieniuvienė.
Nusipirkęs automobilį iš tokio perpardavinėtojo niekam nebegali pareikšti pretenzijos, jei paaiškėjo kokie nors defektai, kurie nebuvo nurodyti.
Pirkėjai – ukrainiečiai
Prigriebti perpardavinėtojai dažniausiai teisinasi tai darantys pirmą kartą, tačiau, pateikus tūkstantinių laikinųjų draudimų duomenis, ima virkauti, kad taip užsidirba pragyvenimui.
Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė pabrėžia, kad perpardavinėtojai paprastai neturi jokio patento ar leidimo verstis šiuo verslu. E.Zieniuvienė tikino, kad perpardavinėtojai nesąžiningi kitų mokesčius mokančių tautiečių atžvilgiu.
Tiesa, šis naudotų automobilių pardavimo modelis labai populiarus juos parduodant užsienio šalių piliečiams. "Dabar jaučiamas labai didelis pirkėjų į Ukrainą suaktyvėjimas. Buvo ir anksčiau, tačiau šį pavasarį – ypač. Kai pirkėjas – ukrainietis, o jei dar nusiperka neva iš kokio vokiečio, jis jau tikrai nereikš pretenzijų dėl prieš pirkimą nepastebėto ar paslėpto defekto", – pastebėjimais dalijosi R.Zieniuvienė.
Pasak pareigūnės, asmenys, pirkdami nenaujus, naudotus automobilius, turi pasidomėti, iš ko perka automobilį ir pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti tik su tuo konkrečiu asmeniu. Svarbu patikrinti, ar sutartyje nurodyta pirkimo suma yra tokia, kurią realiai ruošiamasi sumokėti pardavėjui.
