Didieji šalies dienraščiai tokie kaip „La Repubblica“, „Corriere della Sera“, „Il manifesto“, „Il Romanista“, „Cronaca di Roma“, „Il tempo Roma“, „Il mesaggerro“ ir kiti publikavo straipsnius ir recenzijas. Kaip rašoma Kultūros ministerijos pranešime, šį susidomėjimą paskatino ir prieš festivalį Lietuvos kultūros instituto surengta Italijos žurnalistų viešnagė Lietuvoje.

Informacija apie „Flux“ festivalį sklido įvairiais žiniasklaidos kanalais. Apie jį rašė ir didieji bendrųjų naujienų leidiniai, ir specializuota meno bei kultūros spauda. Vienas garsiausių ir prestižiškiausių Italijos kultūros informacijas skleidėjų „Artribune“ publikavo Mariagrazia Pontorno recenziją apie spektaklį „Geros dienos!“, teatro kritikė Chiara Pirri rašė apie Oskaro Koršunovo bei Kamilės Gudmonaitės „Trans Trans Trance“ spektaklius.

Opera „Geros dienos“ pelnė nemažai žiniasklaidos dėmesio – nepagailėta pagyrimų kūrėjoms, pabrėžtas aktorių-atlikėjų profesionalumas. Kritikams teigiamai vertino tai, kad kūrinys nemoralizuoja, sudėtingus klausimus perteikia lengvai, žaismingai ir su ironija.

Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus kūryba yra gerai pažistama Italijos teatralams, ją itin vertina publika, meno kritikai.  Spektaklis „Bado meistras“ sulaukė daugiausiai žiūrovų iš visų festivalio renginių. Teatro kritikas Roberto Canziani atkreipė dėmesį į aktorės Viktorijos Kuodytės magnetiškumą, gebėjimą patraukti ir išlaikyti dėmesį. Menų akademijos profesorius, kritikas, filosofas Alessandro Alfieri portale „Persinsala Teatro“ rašė apie džiazo muzikantų – Vladimiro Tarasovo, Liudo Mockūno, Eugenijaus Kanevičiaus koncertą „Intuitus“.  Profesorius ne tik atidžiai išanalizavo muzikines partitūras, jų keliamas emocijas, bet ir apžvelgė muzikantų kūrybinę biografiją, giliau supažindindamas  su  menininkais.

„Low air“ trupės šokio bei performatyvaus meno pasirodymas „Žaidimas baigtas“ taip pat atkreipė kritikų dėmesį ir sulaukė daug atsiliepimų. Paminėta ir Fluxus judėjimų įtaka šiuolaikinei Lietuvos kultūrai.

Festivalis „Flux“ sužadino kultūrinės žiniasklaidos smalsumą, kuri gyrė menininkus, Lietuvos kultūros gyvybingumą ir bendrą festivalio programą. Jo programoje pristatyti ryškiausi skirtingų kartų ir skirtingos meninės raiškos kūrėjai, kurie formuoja naująjį Lietuvos šimtmetį: medijų menininkas Deimantas Narkevičius, dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, kompozitorė Justė Janulytė, džiazo legendos Vladimiras Tarasovas, Liudas Mockūnas, Eugenijus Kanevičius. Lietuviško  teatro gerbėjai turėjo galimybę pamatyti visą spektrą meistrystės  – nuo  Eimunto Nekrošiaus, Oskaro Koršunovo režisuotų spektaklių iki jauniausios kartos režisierės Kamilės Gudmonaitės pastatymo,  Vilniaus urbanistinio šokio teatro bei žanrų ribas laužančios naujosios operos „Geros dienos!“.

Dvylika dienų trukusį Lietuvos kultūros pristatymą Romoje papildė performansų ir videomenininkų pasirodymai, fotografijos ir architektūros parodos, eksperimentinė muzika.