Protestų taip pat vyko okupuotame Vakarų Krante.

Pernai Šeich Džaroje įtampa buvo smarkiai išaugusi, kai naujakurių grupės bandė iškeldinti keletą palestiniečių šeimų. Šie neramumai buvo viena priežasčių, gegužę išprovokavusių karą tarp Izraelio ir ginkluotų grupuočių Gazos Ruože.

Jeruzalėje palestiniečiai vyrai paklojo maldos kilimėlius ant asfalto ir garsiai meldėsi. Vėliau prie jų prisidėjo šimtai aktyvistų, protestuojančių prieš artėjančius iškeldinimus.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai stebėjo, kaip protestuotojus puolė raiti Izraelio sienos apsaugos policijos pareigūnai, kai aktyvistai atsisakė atlaisvinti gatvę. Policija šį incidentą apibūdino kaip „riaušes“ ir tvirtino, kad „demonstrantai neklausė policijos nurodymų“.

Vienas AFP fotografas matė, kaip du žmonės buvo sulaikyti. Tačiau policija vėliau teigė, kad jokių areštų nebuvo.

Šeich Džara tapo palestiniečių priešinimosi Izraelio kontrolei aneksuotoje Rytų Jeruzalėje simboliu.

Žydų valstybė užėmė anksčiau Jordanijos kontroliuotą Rytų Jeruzalę per 1967 metų Šešių dienų karą ir vėliau šią teritoriją aneksavo, nors didžioji dalis tarptautinės bendruomenės šio žingsnio nepripažįsta. Rytinėje Jeruzalės dalyje, kur palestiniečiai nori įkurti savo būsimos valstybės sostinę, gyvena daugiau kaip 200 tūkst. žydų.

30-metis Abdallah Grifatas (Abdala Grifatas) sakė atkeliavęs iš Nazareto miesto Izraelio šiaurėje, kad pademonstruotų palaikymą iškeldinamiems tautiečiams.

„Mano kaip palestiniečio pareiga stovėti šia, su kiekvienu kitu palestiniečiu, kovojančiu dėl savo žemės, – jis sakė AFP. – Mes čia stovime dėl teisingumo.“

Palestiniečiai taip pat susirėmė su Izraelio pajėgomis Hebrono mieste, esančiame Vakarų Kranto pietuose, taip pat okupuoto regiono šiaurėje esančioje Beitos gyvenvietėje.

Pastarajame gyventojai laidyklėmis svaidė akmenis į izraeliečių priešakinį postą, o saugumo pajėgos atsakė, anot kariuomenės, „priemonėmis riaušėms malšinti“.

Pasak kariškių, niekas iš karių nenukentėjo. Tuo metu palestiniečių oficiali naujienų agentūra WAFA nurodė, kad 23 palestiniečiai buvo sužeisti. Vienas AFP fotografas taip pat buvo sužeistas, kai į jį pataikė izraeliečių pajėgų iššauta guminė kulka.

Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ ketvirtadienį perspėjo, kad „peržengus raudonas linijas Šeich Džaroje“ gali būti „parengta atmosfera naujam sprogimui“.

„Norėčiau paraginti tenykštę vyriausybę leisti taikias demonstracijas ir išklausyti demonstrantų reiškiamą nepasitenkinimą“, – sakė J. Borrellis po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje.

Tūkstančiai kubiečių sekmadienį išėjo į kelių miestų gatves protestuoti prieš komunistinę vyriausybę, dėl pandemijos įvestus suvaržymus, vangų skiepijimą ir sunkią ekonominę padėtį.

Sostinėje Havanoje policija kelių šimtų žmonių minią vaikė ašarinėmis dujomis ir sulaikė mažiausiai 10 žmonių, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Policininkai taip pat mušė žmones plastikiniais vamzdžiais.

Prezidentas Miguelis Diazas-Canelis (Migelis Diasas-Kanelis) per nacionalinę televiziją savo šalininkus paragino duoti atkirtį demonstrantams, o pirmadienį pareiškė, kad neramumų priežastis yra JAV ekonominės sankcijos, ir apkaltino Vašingtoną vykdant „ekonominio dusinimo politiką, siekiant sukelti socialinius neramumus šalyje“.

Mitingas surengtas minint antrąsias smurtinio protestuotojų stovyklos metinių išvaikymo metines. Tos akcijos dalyvių pastangomis užpernai buvo nušalintas ilgametis prezidentas Omaras al Bashiras (Omaras Baširas).

„Atėjome čia paminėti sėdimojo streiko žudynių ir parodyti, kad net nuvertus Bashirą žmonės tebekenčia“, – sakė 24 metų Emanas Babikeras, kuris skundėsi aukštu nedarbo lygiu.

Nešini Sudano vėliavomis ir transparantais su teisingumo reikalaujančiais šūkiais, aktyvistai nužygiavo prie ministrų kabineto būstinės ir prokuratūros, o kai kurie akcijos dalyviai giedojo valstybės himną, pranešė AFP korespondentas.

„Norime pasiųsti vyriausybei signalą, kad visada galime išeiti į gatves, jeigu jai nepavyks užtikrinti teisingumo žuvusiesiems“, – naujienų agentūrai AFP sakė protestuotojas Walidas Shazli (Validas Šazlis).

Prieš ketvirtadienio protestus Sudano valdžia uždarė pagrindinius kelius, vedančius į kariuomenės būstinę Chartume, ir paragino demonstrantus nesiartinti prie to pastato.

Ministrų kabinetas savo pareiškime nurodė besiderantis su saugumo tarnybomis, siekdamas pagreitinti teisingumo dėl aukų vykdymą.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad policija ėmėsi visų būtinų „priemonių protestuotojų, taip pat strateginių ir gyvybiškai svarbių objektų saugumui užtikrinti“.

Gegužę Chartume buvo organizuotas panašus mitingas, siekiant šventojo Ramadano mėnesio metu paminėti sėdimojo streiko išvaikymo metines.

Saugumo pajėgoms vaikant tą demonstraciją du žmonės žuvo, o dar dešimtys buvo sužeisti.

Sudaniečių ginkluotosios pajėgos vėliau pareiškė perdavusios prokurorams sąrašą, į kurį įtraukti kariškiai, įtariami prisidėję prie pastarųjų protestuotojų žūties.

2019-ųjų sėdimasis streikas buvo surengtas siekiant užbaigti tris dešimtmečius trukusį O. al Bashiro valdymą.

Geležiniu kumščiu šalį valdęs prezidentas buvo nušalintas 2019 metų balandį, bet protestuotojai ir po to ištisas savaites laikė savo stovyklą reikalaudami, kad kariškiai perduotų valdžią civiliams.

2019 metų birželį, baigiantis Ramadanui, ginkluoti vyrai kariška apranga brutaliai išvaikė stovyklą.

Per kelias dienas trukusią operaciją žuvo mažiausiai 128 žmonės, nurodo su protestų judėjimu susiję medikai.

Tuo metu valdantieji generolai neigė įsakę smurtinėmis priemonėmis vaikyti stovyklą ir ragino atlikti tyrimą.

Tyrimo komitetas buvo įsteigtas 2019 metų pabaigoje, bet tyrimas iki šiol nebaigtas.

JT atstovas Stephane’as Dujarricas, remdamasis organizacijos Žmogaus teisių komisijos duomenimis, pirmadienį žurnalistams Niujorke sakė, kad tarp aukų yra moterų ir vaikų.

Pasak atstovo, savaitgalį padėtis šioje Pietryčių Azijos šalyje dar pablogėjo, vien šeštadienį žuvo mažiausiai 18 protestuotojų, o sekmadienį – 38.

Tuo metu JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas griežtai pasmerkė tebesitęsiantį smurtą prieš taikius demonstrantus ir pakartojo raginimą tarptautinei bendruomenei paremti Mianmaro žmones ir jų demokratijos siekį po karinio perversmo, per kurį buvo nuversta civilinė vyriausybė.

Džihadistų kontroliuojamos teritorijos pagrindiniame mieste žygiavo minios žmonių, mojuojančių opozicijos vėliavomis su trimis žvaigždėmis arba laikančių žuvusiųjų kare nuotraukas.

„Laisvė, laisvė, laisvė!“ – dainavo žmonės Idlibe, lygiai kaip 2011-aisiais, kai buvo reikalaujama Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) atsistatydinimo.

„Žmonės nori [B. al Assado] režimo pabaigos!“ – šaukė jie, atkartodami šūkį, kurį naudojo protestuotojai kitose arabiškose regiono šalyse 2011-ųjų pavasarį.

Viena iš protestuotojų, Hana Dahneen (Hana Danin), sakė: „Atėjome atnaujinti įsipareigojimo, kurį priėmėme 2011-aisiais, kai nusprendėme nuversti B. al Assadą.“

„Nuo pat pirmosios dienos mes tikėjomės nuversti režimą“, – teigė ji.

„Tačiau [dėl protestų] prieš nekaltus žmones buvo panaudoti įvairūs ginklai, siekiant sutriuškinti revoliuciją“, – pridėjo H. Dahneen.

Sirijos pilietinio karo metu žuvo virš 380 tūkst. žmonių, dar milijonai sirų paliko savo namus – dalis jų liko šalyje, kiti pasitraukė į užsienį.

Tačiau dabar B. al Assadas kontroliuoja per 60 proc. šalies teritorijos po virtinės pergalių prieš sukilėlius ir džihadistus, iškovotų su Rusijos pagalba.

„Kančia ir skausmas“

Praėjus dešimtmečiui, B. al Assadas tikriausiai laimės vasarą vyksiančius prezidento rinkimus regionuose, kuriuos kontroliuoja režimo pajėgos.

Idlibas, kurio 2,9 mln. gyventojų yra saugomi 2020-ųjų kovą pasirašytos paliaubų sutarties, yra viena iš kelių pagrindinių vietovių, kurios tebesipriešina Damasko vyriausybei.

„Liksime atsidavę savo... revoliucijai, net jei tam prireiks 50-ies metų“, – sakė H. Dahneen.

Konfliktui žengiant į 11-tus metus JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR)  vadovas aptarė, anot jo, „vieną didžiausių pabėgėlių krizių naujausiais laikais“.

„Dešimt Sirijos krizės metų sukėlė neįsivaizduojamą žmonių kančią ir skausmą“, – sakė UNHCR vadovas Fillippo Grandi (Filipo Grandi).

„Pasaulis nuvylė sirus“, – sakė jis, bet pabrėžė dedamas milžiniškas pastangas bandant apgyvendinti Sirijos pabėgėlius.

Pasak JT duomenų, Sirijoje dėl pilietinio karo be namų liko per 6,7 mln. žmonių, o dar 5,6 mln. patraukė į užsienį, daugiausia į kaimynines šalis.

Daugybė Jungtinių Tautų inicijuotų taikos derybų nesugebėjo sustabdyti smurto šalyje ir pastaruoju metu yra nustelbiamos lygiagrečių derybų, kurias organizuojamų Maskvos ir sukilėlius palaikančios Ankaros.

Įpykę demonstrantai į gatves išėjo antradienio vakarą, policijai sulaikius 32 metų Pablo Haselį (Pablą Haselį), kuris slėpėsi viename Katalonijos universitete, kad išvengtų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, jam skirtos prieštaringai vertinamoje žodžio laisvės byloje.

Nuo to laiko protestuotojai kiekvieną vakarą išeina į gatves, ir įsiplieskia susirėmimų su policija. Protestai prasidėjo P. Haselio gimtojoje Katalonijoje, tačiau jie išplito į Madridą ir į kitus miestus.

Siekiant užkirsti kelią smurtui per savaitgalio protestus, pasitelktos didžiulės pareigūnų pajėgos, o Madrido ir Barselonos gatvėse rikiavosi dešimtys policijos furgonų.

Keli tūkstančiai demonstrantų Barselonoje pradėjo rinktis apie 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku, bet jiems pradėjus žygiuoti policijos būstinės link, kilo susirėmimų.

Protestuotojai svaidė butelius, skardines ir petardas į policiją, kuri atsakė į puolimą į orą kylant dūmams nuo degančių barikadų, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Kiti laužėsi ir plėšė tokias parduotuves kaip „Nike“, „Versace“, „Tommy Hilfiger“, „Hugo Boss“ ir „Diesel“ Barselonos „Passeig de Gracia“ alėjoje.

Jie taip pat užpuolė Barselonos biržos pastatą ir padegė kelis motociklus.

Madride apie 400 žmonių, prižiūrimi gausių policijos pajėgų, susirinko miesto centre, skanduodami ir plodami, o smalsūs pirkėjai sustojo pasižiūrėti į tai, kas vyksta.

„Išlaisvinkit Pablo Haselį!“ – šaukė protestuotojai, jiems virš galvų skriejant sraigtasparniui, o palei judriausią Madrido prekybos gatvę Gran Via matėsi išsirikiavę mažiausiai 17 policijos furgonų.

Anksčiau po kelis šimtus žmonių susirinko pietiniuose Malagos, Kordobos ir Sevilijos miestuose, pranešė vietos žiniasklaida. Dar 100 protestuotojų susirinko šiauriniame Santandero mieste ir dar maždaug tiek – Logronjo mieste.

Iki šiol per protestus buvo areštuota daugiau nei 100 žmonių, o dešimtys sužeista per susirėmimus. Tarp jų – daugybė policijos pareigūnų ir viena jauna moteris, netekusi akies po to, kai į ją pataikė viena iš policijos paleistų putplasčio kulkų.

Įvykių liudininkai pasakojo naujienų agentūrai „Interfax“, kad Kamena Horkos rajone milicininkai sulaikė daugiau kaip 10 protestuotojų, o paskui pradėjo ardyti barikadą iš vandens pripildomų plastikinių kelio užtvarų.

Milicija taip pat vaikėsi ir suiminėjo žmones gyvenamųjų namų kiemuose. Į Kamen Horką buvo pasiųsta dešimtys sunkvežimių, vežančių milicijos specialiųjų pajėgų OMON pareigūnus.

Viename iš internete paskelbtų vaizdo įrašų matyti, kaip guminėmis lazdomis ginkluoti kaukėti vyrai, iššokę iš specialiais atpažinimo ženklais nepažymėjo automobilio, pasirinktinai stabdo mašinas ir ieško opozicijos šalininkų naudojamų baltos ir raudonos spalvų vėliavų bei kitokios simbolikos.

Daugelyje kitų gatvių protestuotojai stabdė eismą, išsirikiuodami gyvosiomis grandinėmis ir laikydami baltos ir raudonos spalvos vėliavas.

Baltarusių pensininkai dalyvauja protesto akcijose

Baltarusių pensininkai pirmadienį dalyvauja protesto akcijose Minske ir kituose Baltarusijos miestuose, praneša liudininkai ir susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalai.

Minske protestuojantys pensininkai susirinko Nepriklausomybės aikštėje ir ėjo iki Jakubo Kolaso aikštės. Palyginti su analogiška praėjusio pirmadienio akcija, dalyvių buvo gerokai daugiau. Kai kurie „Telegram“ kanalai pranešė apie kelis tūkstančius protestuotojų.

Liudininkų pranešimais, panašūs protestai vyksta ir Breste, Gardine, Gomelyje, Lydoje.

„Telegram“ kanalai ir žiniasklaida taip pat pranešė, kad Minske, Gardine ir Gomelyje buvo sulaikyta žurnalistų.

Informaciją apie kelių žurnalistų sulaikymą sostinėje naujienų agentūrai „Interfax“ patvirtino Minsko miesto vykdomojo komiteto Vidaus reikalų vyriausiosios valdybos ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas Romanas Laškevičius.

„Sulaikytieji atvežti į Spalio rajono vidaus reikalų valdybą patikrinti dokumentų“, – sakė jis.

Baltarusijoje jau daugiau kaip du mėnesius vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Žmogaus teisių centras „Viasna“ nurodė, kad iki 22 val. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo gauta informacijos apie 181 sulaikytąjį.

Televizija „Belsat“ savo ruožtu pranešė, kad apie sulaikytų 15 žurnalistų tebelaikomi Spalio rajono areštinėje.

„Juos suskirstė į dvi dalis: tuos, kas nenori rodyti savo mobiliųjų telefonų, siunčia į aktų salę ir nepaleidžia“, – sakoma televizijos žinutėje, paskelbtoje per platformą „Telegram“.

Informaciją, kad tikrinami sulaikytų reporterių mobilieji telefonai, patvirtino Baltarusijos žurnalistų asociacija (BŽA). Pranešime sakoma, kad žurnalistai verčiami ištrinti jų padarytas protestų nuotraukas.

Ketvirtadienį vakare protestuotojai surengė eitynes nuo stačiatikių Šv. Dvasios katedros Laisvės aikštėje iki katalikų Raudonosios bažnyčios Nepriklausomybės aikštėje.

Dar prieš prasidedant eitynėms milicija sulaikė daugiau kaip 10 žurnalistų. BŽA duomenimis, iš viso buvo areštuota apie 40 reporterių, taip pat buvo sulaikoma dešimtys protestuotojų.

Ketvirtadienio protesto akcija susijusi su ankstesnės dienos milicijos veiksmais, kai Nepriklausomybės aikštėje ir Raudonojoje bažnyčioje buvo užblokuota daug žmonių. Dėl šių veiksmų protestą pareiškė Baltarusijos Katalikų Bažnyčia.

Minsko-Mogiliavo katalikų vyskupų konferencijos vadovas Tadeušas Kondrusevičius sakė, kad teisėsaugos veiksmai trečiadienį Šv. Simono ir Šv. Elenos bažnyčių teritorijose buvo „neadekvatūs ir neteisėti“, taip pat pareikalavo, kad jie būtų nedelsianti ištirti.

Kaip naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė liudininkai, šimtai įvairaus amžiaus žmonių su baltai raudonai baltomis vėliavomis susirinko aikštėje, iš gretimų gatvių aikštės link taip pat eina žmonės, nešini vėliavomis ir plakatais.

Teisėsaugos organų darbuotojai juodomis kaukėmis savo ruožtu bando neleisti žmonėms būriuotis aikštėje. Jie ragina žmones išsiskirstyti ir perspėja juos apie gresiančią atsakomybę.

Susirinkusieji skanduoja: „Tegyvuoja Baltarusija!“, o iš kolonėlių, esančių ant administracinių pastatų, leidžiama muzika bandoma užgožti protestuotojų šūkius.

Be to, Nepriklausomybės aikštėje gausu žmonių civiliais drabužiais ir vienodomis kepuraitėmis, kurie stambiu planu filmuoja protesto dalyvius.

Netoli aikštės, šalia Pedagoginio universiteto ir gretimose gatvėse, stovi penki furgonai sulaikytiesiems vežti, vandens patrankos ir OMONo sunkvežimiai.

Be kita to, Minsko centre fiksuojama mobiliojo interneto problemų. Aikštėje esančioje Romos katalikų bažnyčioje dingo elektra.

S. Cichanouskaja kiek anksčiau ragino antradienio vakarą susirinkti žmones Nepriklausomybės aikštėje.

Autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos pergalės paskelbimas po rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos opozicija laiko suklastotais, išprovokavo didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga. Jų metu A. Lukašenka raginamas palikti pareigas.

Pasak liudininkų, į aikštę atėjo keli jauni žmonės su baltai raudonai balta simbolika. Jie elgėsi ramiai, neskandavo jokių šūkių, ir norėjo sujungti mikrofonus ir kolonėles prieš politinius debatus, turėjusius vykti „laisvo mikrofono“ formatu.

Tačiau į aikštę atvykę OMONo pareigūnai pareikalavo susirinkusiųjų išsiskirstyti ir ėmė sulaikyti aktyviausius dalyvius.

Baltarusijoje jau dvi savaites vyksta masiniai protestai prieš oficialius prezidento rinkimų rezultatus, kuriais remiantis, šeštai kadencijai su 80,1 proc. balsų buvo perrinktas Aliaksandras Lukašenka, o jo varžovė opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja esą surinko 10,12 proc. balsų.

Iš viso per protestus sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių. Šimtai jų nukentėjo sulaikymo metu. Keturi žmonės neteko gyvybių. Šiuo metu nėra informacijos, kad kieno nors iš teisėsaugos pareigūnų, panaudojusių perteklinę jėgą, atžvilgiu būtų pradėta baudžiamųjų bylų.

Nuo rugpjūčio 13-osios protestai ir streikai prasidėjo ir daugybėje Baltarusijos bendrovių.