Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) „gali patvirtinti, kad pradėjo tyrimą dėl FRONTEX“, rašoma agentūros spaudos tarnybos išplatintame pareiškime. 

Spaudos tarnyba atsisakė suteikti išsamesnės informacijos apie tyrimo tikslus ir mastą, nurodžiusi, kad tyrimas tęsiamas.  

Tačiau vienas ES pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad tyrimas susijęs su deportavimu, neteisėtu elgesiu ir persekiojimu.

Remiantis pranešimais, OLAF pareigūnai dalyvavo FRONTEX būstinėje Lenkijos sostinėje Varšuvoje surengtoje kratoje. 

Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“ pranešė, kad operacijoje dalyvavo ir FRONTEX vykdomasis direktorius Fabrice'as Leggeri (Fabrisas Ležeri).

Žiniasklaida ir žmogaus teisių organizacijos užfiksavo virtinę atvejų, kai FRONTEX pareigūnai kartu su kolegomis iš Bendrijos valstybių neleido migrantams patekti į ES. Nemažai tokių atvejų užfiksuota palei Graikijos jūrinę sieną su Turkija.   

Tokiais veiksmais migrantams užkertamas kelias prašytis prieglobsčio. Jei taip elgiamasi nesirinktinai su visa grupe migrantų, tokie veiksmai gali būti laikomi „grąžinimu“, kuris pažeistų ES žmogaus teisių įstatymus ir 1951-ųjų Konvenciją dėl pabėgėlių statuso. 

Graikijos vyriausybė neigia tokį elgesį migrantų atžvilgiu. F. Leggeri gruodžio 1 dieną Europos Parlamente sakė, jog nėra jokių įrodymų, kad FRONTEX užsiimtų tokia praktika.

Keli europarlamentarai pareikalavo, kad F. Leggeri atsistatydintų.

Europos Komisija lapkritį sušaukė skubų FRONTEX valdančiosios tarybos posėdį. Valdančiąją tarybą sudaro ES valstybių narių atstovai ir du Europos Komisijos nariai. Per tą posėdį iš F. Leggeri buvo pareikalauta pateikti paaiškinimus.   

Kitas valdančiosios tarybos posėdis vyks sausio 20-21 dienomis. Jo metu tarybos sudaryta darbo grupė turi pristatyti ataskaitą dėl kaltinimų neteisėtu migrantų deportavimu.

„Esame tikri, kad valdančiosios tarybos inicijuoti procesai ir vykdomojo direktoriaus bendradarbiavimas leis konstruktyviai išspręsti visus šiuo metu aptariamus klausimus“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovas spaudai. 

2004 metais įsteigta FRONTEX tapo pirmąja ES agentūra, suformavusia nuolatines pajėgas. Planuojama iki 2027 metų jos pareigūnų skaičių padidinti iki 10 tūkstančių. 

Be ES išorės sienų kontrolės FRONTEX vykdo užduotis, susijusias su jūrų saugumu, saugumo patikromis, paieška, gelbėjimu ir aplinkos apsauga.

Daugiau kaip 1,5 tūkst. gruzinų deportacija smarkiai padidino įtampą prieš trumpą Gruzijos ir Rusijos karą 2008 metais.

Strasbūre įsikūrusio EŽTT Didžioji kolegija galutinį sprendimą priėmė 16 balsų prieš vieną. „Prieš“ balsavo vienas teisėjas – rusas. Balsavimu buvo patvirtintas dar 2014-aisiais priimtas pradinis sprendimas.

EŽTT nurodė Maskvai sumokėti 10 mln. eurų: kiekvienam deportuotam asmeniui po 2 tūkst. eurų, o neteisėtai įkalintiems asmenims – dar po 10–15 tūkst. eurų.

2014 metų liepą Teismas nusprendė, kad Maskva 2006-ųjų rudenį vykdė „koordinuotą Gruzijos piliečių arešto, sulaikymo ir deportavimo politiką“.

Teigiama, kad deportacijomis buvo keršijama už keturių šnipinėjimu įtariamų rusų išvarymą iš Tbilisio 2006 metų rugsėjį.

Rusijos vyriausybė neigia, kad neteisingai taikėsi į Gruzijos piliečius.

Tačiau EŽTT sakė, kad Maskva „leido ar nulėmė administracinę praktiką areštuoti, sulaikyti ir kolektyviai išvaryti Gruzijos piliečius iš Rusijos Federacijos 2006 metų rudenį“.

Gruzija ir Rusija seniai vaidijasi dėl Tbilisio siekio įstoti į Europos Sąjungą ir NATO. Ši priešprieša 2008 metų rugpjūčio 8-ąją virto tikru karu.

Po šio trumpo karo, per kurį žuvo šimtai abiejų šalių karių ir civilių, Maskva pripažino nepriklausomomis valstybėmis du Gruzijos separatistinius regionus – Pietų Osetiją ir Abchaziją – ir netrukus juose įkūrė savo nuolatines karines bazes.

Gruzija ir jos sąjungininkės Vakaruose pareikalavo Kremliaus atšaukti šių separatistinių teritorijų pripažinimą.

„Grąžinimo procedūra yra gana sudėtingas procesas, todėl džiaugiuosi, kad po ilgų derybų pasirašytas susitarimas su Vietnamu, padėsiantis efektyviau ir operatyviau atlikti reikiamas procedūras identifikuojant asmenis, išduodant reikiamus dokumentus bei atliekant kitas grąžinimo procedūras“, – pranešime cituojamas Hanojuje viešintis ministras.

Su nelegalių migrantų iš Vietnamo problema Lietuva susidūrė visais savo nepriklausomybės metais, tačiau pastaruoju jų srautas į šalį buvo nepastovus.

Pasieniečių duomenimis, 2015 metais iš Lietuvos buvo deportuoti 374 vietnamiečiai, užpernai išsiųsti 210 asmenų, 2017 metais – 85 žmonės, o šiais metais – 122 nelegalūs migrantai.

Lietuva sugebėjo deportuoti vietnamiečius ir iki šiol, tačiau procesas buvo kur kas sudėtingesnis.

Anot pasieniečių, Lietuvoje sulaikomi vietnamiečiai įvairiai gudrauja – jie nepateikia su savimi būtinų turėti dokumentų, būna užtušavę titulinį paso puslapį ar prisistato nepilnamečiais.

Taip gudraujantiems vietnamiečiams pavyksta Lietuvoje išbūti iki metų, nors paprastai išsiuntimo procesas trunka kelis mėnesius.

Pasirašyta sutartis numato šalių teises ir pareigas piliečių išsiuntimo procese. Lietuva tikisi, kad taip jis taps sklandesnis.

E. Misiūnas Vietname susitiko su Viešojo saugumo, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministrais, apsilankė ir Imigracijos departamente, su kuriuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra užmezgusi tiesioginius ryšius, 2017 metais įsteigus „karštąją liniją“.

Nelegalūs migrantai iš Vietnamo per Lietuvą į Vakarų Europą vyksta iš Baltarusijos arba Latvijos, o ten jie patenka iš Rusijos.

Anot Vidaus reikalų ministerijos, kaip ir absoliuti dauguma kitų neteisėtų migrantų, Vietnamo piliečiai renkasi Lietuvą kaip tranzito valstybę, vykstant į turtingesnes valstybes.

Ministro vizito metu taip pat pasirašytas Lietuvos ir Vietnamo Vyriausybių susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo diplomatinių pasų turėtojams.

Hanojuje viešintis E. Misiūnas sutartį pasirašys ankstų trečiadienio rytą Lietuvos laiku.

Dokumentas yra kur kas aktualesnis Lietuvai, nes lietuviai į Vietnamą nemigruoja.

Su nelegalių migrantų iš Vietnamo problema Lietuva susidūrė visais savo nepriklausomybės metais, tačiau pastaruoju jų srautas į šalį buvo nepastovus.

Pasieniečių duomenimis, 2015 metais iš Lietuvos buvo deportuoti 374 vietnamiečiai, užpernai išsiųsti 210 asmenų, 2017 metais – 85 žmonės, o šiais metais – 122 nelegalūs migrantai.

Lietuva sugebėjo deportuoti vietnamiečius ir iki šiol, tačiau procesas buvo kur kas sudėtingesnis.

Anot pasieniečių, Lietuvoje sulaikomi vietnamiečiai įvairiai „gudrauja“ – jie nepateikia su savimi būtinų turėti dokumentų, būna užtušavę titulinį paso puslapį ar prisistato nepilnamečiais.

Sutartis numato šalių teises ir pareigas piliečių išsiuntimo procese. Lietuva tikisi, kad taip jis taps sklandesnis.

Nelegalūs migrantai iš Vietnamo per Lietuvą į Vakarų Europą vyksta iš Baltarusijos arba Latvijos, o ten jie patenka iš Rusijos.

N. Gingrichas laikomas potencialiu pretendentu tapti numanomo respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kampanijos partneriu.

Buvęs Džordžijos įstatymų leidėjas sakė televizijai „Fox News“, kad Jungtinės Valstijos „turėtų atvirai patikrinti kiekvieną čia esantį asmenį, kuris yra musulmoniškos kilmės. Jeigu jie tiki šariatu, jie turėtų būti deportuoti. Šariatas nesuderinamas su Vakarų civilizacija.“

N. Gingrichas sakė, kad dėl atakos Prancūzijos pajūrio kurorte Nicoje, per kurią žuvo bent 84 žmonės, „kaltas Vakarų elitas, kuriam stinga ryžto pasielgti teisingai, daryti tai, kas būtina, pasakyti mums tiesą – ir tai prasideda nuo (JAV prezidento) Baracko Obamos (Barako Obamos)“.

JAV Islamo ryšių taryba pasmerkė ataką Prancūzijoje, bet taip pat ir N. Gingricho pasiūlymą, kad musulmonai, gyvenantys Jungtinėse Valstijose, turėtų būti tikrinami.

Transliuotojų valdybos taryba trečiadienį pranešė, kad jos pirmininkui Jeffui Shellui (Džefui Šelui) buvo neleista patekti į Rusiją, atvykus į Maskvos pagrindinį tarptautinį oro uostą antradienio vakare, nors jis turėjo galiojančią Rusijos vizą. Pasak tarybos, jis buvo kelioms valandoms sulaikytas, o paskui palydėtas į lėktuvą, kuris skrido į Amsterdamą.

Rusijos pareigūnai nepaaiškino deportavimo priežasties, sakoma pranešime, bet J.Shellas savo kolegoms sakė, kad jam iki gyvos galvos uždrausta patekti į Rusijos teritoriją.

Šis incidentas įvyko prieš ketvirtadienį numatytą JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry (Džono Kerio) vizitą Maskvoje.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paprastai maloniai bendrauja su gėjų teisių aktyvistais, ypač savo namuose – Baltuosiuose rūmuose, bet trečiadienį viskas pasisuko kitaip.

Surengęs priėmimą lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) bendruomenės nariams Rytiniame kabinete B.Obama buvo ne kartą pertrauktas vienos viešnios šūksnių. Šis nepatogus epizodas tęsėsi kelias minutes, kol prezidentas galiausiai liepė išvesti tą moterį.

„Paklausykit, jūs esate mano namuose“, – grūmodamas pirštu pareiškė B.Obama, tai moteriai pradėjus anglų ir ispanų kalbomis reikšti pasipiktinimą JAV deportavimo politika.

„Žinote, tai nepagarbu, – pridūrė B.Obama. – Nesulauksite iš manęs gero atsakymo, jeigu šitaip mane pertraukinėsite.“

Kai tapo aišku, kad protestuotoja nesiliaus, B.Obama kantrybė neatlaikė.

„Gėda jums. Neturėtumėte šitaip elgtis“, – pareiškė jis ir liepė apsaugai „išlydėti šį asmenį“.

Klausytojai skandavo „O-Ba-Ma!“, kad nustelbtų tos moters šūksnius.

Pastebimai suirzęs B.Obama pajuokavo: „Paprastai keli įkyruoliai man netrukdo. Bet ne tuomet, kai esu namuose.“

Rusijos teisėsauga pirmadienį pateikė kaltinimus sukčiavimu magnatui Sergejui Polonskiui, nepraėjus nė parai nuo jo parskraidinimo iš Kambodžos, pranešė pirmadienį Vidaus reikalų ministerija.

„Šiandien Rusijos vidaus reikalų ministerijos Tyrimų departamentas pateikė ponui Polonskiui sukčiavimo kaltinimus“, – sakė ministerijos atstovė Jelena Aleksejeva, dar pridūrusi, kad jis buvo apklaustas Maskvos kalėjime jau pagal naująjį jo statusą – kaip kaltinamasis.

Anot jos, kaltinimai pateikti pagal itin didelio masto sukčiavimo straipsnį. S.Polonskiui gresia iki 10 metų kolonijos.

Šis rusų magnatas, kaltinamas dešimčių milijonų dolerių pasisavinimu sukčiaujant dėl nekilnojamojo turto, sekmadienį buvo deportuotas iš Kambodžos ir uždarytas į areštinę Maskvoje, pranešė pareigūnai.

Keleivinis lėktuvas, kuriuo buvo atskraidintas Sergejus Polonskis, Maskvos Domodedovo oro uoste nusileido sekmadienį vakare. Teisėsaugos pareigūnai išsivežė verslininką tiesiai nuo oro uosto kilimo ir leidimosi tako.

Penktą dešimtį metų einantis S.Polonskis penktadienį buvo sulaikytas saloje prie Kambodžos pietvakariuose esančio Sianukvilio miesto, dėl to, kad buvo pasibaigęs jo vizos galiojimo laikas.

S.Polonskis apkaltintas pasisavinęs dviejų Pamaskvyje vykdytų projektų lėšas ir pakenkęs beveik 100 asmenų, investavusių į nekilnojamąjį turtą.

2013 metų rugpjūtį Rusijos teismas nurodė sulaikyti S.Polonskį, už akių apkaltintą dėl įtariamo jo vaidmens sukčiavimu pasisavinus daugiau kaip 5,7 mlrd. rublių (174 mln. dolerių) ir apgavus daugiau kaip 80 investuotojų. Tyrėjai kaltina šį verslininką, kad jis surežisavo schemą, susijusią su būstų komplekso statyba 2007-2008 metais.

2012 metaisi jis išvyko iš Rusijos ir gyveno savo nuosavoje saloje, kur užrašinėjo savo žygdarbius, pozavo nuotraukose su dviem Meksikos beplaukiais šunimis, kurie dar vadinami šoloickuntliais.

42-ejų S.Polonskis Rusijos prašymu Kambodžoje buvo sulaikytas 2013 metų lapkritį, bet 2014 metų sausį apeliacinis teismas jį paleido.

Anot kalėjimų prižiūrėtojų, kaip nurodo naujienų agentūra „Interfax“, S.Polinskis laikomas vienutėje, kurioje pats su savimi žaidžia šachmatais ir domino.

Šio magnato verslui smarkiai smogė 2007-2008 metų pasaulinė finansų krizė, privertusi jį atsisakyti darbo dėl Maskvoje šiuo metu baigiamo statyti „Federacijos bokšto“, kuris bus aukščiausias Europoje dangoraižis.

Egipto kalėjime laikomas arabų naujienų televizijos „al Jazeera“ žurnalistas - egiptiečių kilmės kanadietis Mohamedas Fahmy (Mohamedas Fahmis) – atsisakė Egipto pilietybės, antradienį pranešė jo šeima.

Toks reporterio žingsnis atveria kelią jo paleidimui ir deportavimui į Kanadą pagal Egipto prezidento įsaką.

Kanados užsienio reikalų ministras Johnas Bairdas (Džonas Berdas) pirmadienio vakarą sakė, kad M.Fahmy turėtų būti paleistas „artimiausiu metu“.

Egiptas sekmadienį paleido iš kalėjimo ir deportavo į Australiją jo kolegą, latvių kilmės žurnalistą Peterį Greste (Piterį Grestę).

Abu šie „al Jazeera“ žurnalistai buvo suimti 2013 metų gruodį kartu su savo kolega egiptiečiu Baheru Mohamedu ir nuteisti dėl pagalbos Egipte uždraustai Musulmonų brolijai bei „klaidinančių naujienų platinimo“.

„Jis prieš daugiau nei savaitę pasirašė dokumentus“, atsisakydamas Egipto pilietybės, naujienų agentūrai AFP sakė M.Fahmy giminaitis, pageidavęs neviešinti jo vardo.

Vienas egiptietis pareigūnas, susipažinęs su ta byla, AFP patvirtino, kad M.Fahmy pilietybės atsisakymo procedūra jau užbaigta ir šiuo metu jau baigiamos paskutinės teisinės procedūros dėl jo deportacijos.

Lenkija perspėjo britų ministrą pirmininką Davidą Cameroną (Deividą Kameroną) dėl jo planų reformuoti Europos Sąjungos (ES) migracijos taisykles siekiant apriboti atvykstančiųjų skaičių ir sakė, jog tai yra „absoliuti raudona linija“.

Praėjusią savaitę D.Cameronas pristatė pasiūlymus, tarp jų – pašalpų ES migrantams atidėjimą ketveriems metams ir ES migrantų deportavimą, jei jie per šešis mėnesius nesusiranda darbo.

Tiems pasiūlymams reikėtų keisti ES sutartis.

„Tai absoliuti raudona linija – kad nebūtų diskriminavimo pilietybės pagrindu“, – pirmadienį vakare BBC laidai „Newsnight“ sakė Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis).

„Kai kalbama apie taisyklių keitimą ES, kai kalbama apie socialinę paramą ir taip toliau, kai kalbama apie esamų įstatymų pakirtimą, mes, akivaizdu, reaguosime gana griežtai, – sakė jis. – Mes prieštarausime“.

D.Cameronas jaučia spaudimą prieš 2015 metų gegužę įvyksiančius visuotinius rinkimus, Jungtinėje Karalystėje didėjant paramai JK nepriklausomybės partijai (UKIP), kuri nepritaria masinei imigracijai ir ragina Britaniją išstoti iš ES.

Lenkai yra tarp tų ES piliečių, kurių daugiausiai atvyksta į Britaniją ieškoti darbo.

Praėjusią savaitę sakydamas kalbą D.Cameronas pažymėjo, kad jo siūlomos reformos yra „raudona linija“ Britanijai, ir užsiminė, kad reformų nebuvimas galėtų sukelti grėsmę jos ES narystei.