-
Depresija po gimdymo būna ne tik moterims? 8
Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė pirmiausia pataria stebėti save – jei itin stipri nuotaikų kaita ir bloga savijauta tęsiasi ilgiau nei 4–6 savaites po gimdymo, tai signalizuoja apie depresiją po gimdymo.
Patiria motinystės melancholiją
Psichologės V. Bartkutės-Vyšniauskienės teigimu, neretai depresija po gimdymo painiojama su motinystės melancholija.
„Iki 80,8 proc. moterų po gimdymo jaučia motinystės melancholiją, kurią lemia staigūs hormonų pokyčiai ir pasikeitusios gyvenimo aplinkybės. Tokiai būsenai būdingas liūdesys, nesaugumas, baimė ir panašūs jausmai, tačiau jie neilgalaikiai ir ne taip stipriai išreikšti kaip depresijos po gimdymo atveju“, – aiškino psichologė.
Paprastai motinystės melancholija trunka apie dvi savaites, kol normalizuojasi hormonų lygis, moteris atsigauna fiziškai ir emociškai, pripranta prie naujų savo pareigų, įgyja pasitikėjimo savimi.
Ne tik moterims, bet ir vyrams
Anot specialistės, depresijos po gimdymo atveju patiriama itin stiprių emocijų svyravimų, kurie gali paveikti mamos gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo vaiku.
Iki 19,2 proc. mamų diagnozuojama depresija po gimdymo dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali ir per ilgesnį laiką – per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo.
„Jei, praėjus mažiausiai 4–6 savaitėms po gimdymo, moteris vis dar nieko nenori, atsiriboja nuo partnerio, yra depresyvios nuotaikos, liūdna, daug verkia, nejaučia vaikui jausmų ar, priešingai, jaučia net stiprų atstūmimą, pyktį, beviltiškumą, išsekimą, nesugeba susikaupti, jaučia ilgalaikį nerimą, nesaugumą, kaltę, gėdą, valgo per mažai arba per daug, tai gali būti depresijos po gimdymo simptomai.“
Specialistė pabrėžė, kad depresija po vaiko gimimo gali pasireikšti ir vyrams: „Nors gali atrodyti keistai – juk didžiulį fizinį ir emocinį krūvį gimdydama patyrė moteris, o ne vyras. Tačiau šalia esantys partneriai taip pat susiduria su milžinišku gyvenimo pokyčiu, jaučia nežinomybę, baimę, atsakomybę, kad dabar turi būti šeimos galva ir viskuo pasirūpinti.“
Ragina suprasti – tobulų tėvų nebūna
Šiais laikais daugelis tėvų yra linkę į perfekcionizmą – nori būti idealūs tėvai, partneriai, viską daryti tinkamai. Tačiau neretai šeimoje gimęs pirmas vaikas tą idilę sugriauna – tėvai pamato realybę, kad viskas iš tiesų ne taip paprasta ir lengva, susiduria su itin dideliu emociniu ir psichologiniu išbandymu.
„Dažnai pirmagimio tėvai galvoja: ar aš tikrai viską tinkamai darau? Ar esu gera mama? Ar esu geras tėtis? Ar tikrai niekuo nepakenksiu savo vaikui? Ką dar galėčiau padaryti, kad tik viskas būtų tobula? – kalbėjo psichologė V. Bartkutė-Vyšniauskienė. – Tačiau labai svarbu suprasti, kad tobulų tėvų nebūna. Auginant vaikelį bus visko – ir geresnių, ir blogesnių dienų ir naktų. Tai suprantant galima adekvačiau vertinti kylančius sunkumus, pokyčius, stengtis ramiau į viską reaguoti ir priprasti prie pasikeitusio gyvenimo.“
Kreiptis pagalbos – po dviejų savaičių
Psichologė atkreipė dėmesį, kad abu tėvai turėtų atsakingai stebėti savo ir partnerio savijautą, emocijas.
„Jei apatiška būsena tęsiasi dvi savaites, reikėtų nedelsti ir kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos priežiūros specialistus, kurie padės išsiaiškinti tikrąsias tokios būsenos priežastis, patars, kaip elgtis, kad jaustumėtės geriau, jei prireiks, – skirs medikamentinį gydymą, kad situacija neblogėtų“, – sakė psichologė.
Jos teigimu, kompetentingas specialistas per pirmas konsultacijas pamato, ar žmogus gebės pats suvaldyti tam tikras situacijas ir jam neprireiks vaistų, ar, priešingai, jo nervinė sistema ir hormonai yra taip stipriai išbalansavę visą kūną, kad jis nepajėgus valdyti savo minčių ir emocijų, priimti sprendimų, tinkamai pasirūpinti vaiku.
„Mano patirtis rodo, kad dažnai medikamentinio gydymo neprireikia. Svarbiausia – priimti save ir savo mintis. Nereikia jausti kaltės ar gėdos dėl to, kad nesijaučiate laimingi dėl naujo šeimos nario. Tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Tiesiog reikia daugiau laiko, kol priimsite naujas savo gyvenimo aplinkybes“, – pažymėjo V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Kaip padėti sau ar artimajam?
Negydoma depresija po gimdymo gali sukelti rimtą pavojų tėvams ir mažyliui, todėl svarbu žinoti pagrindinius žingsnius, kaip galima padėti sau.
Patariama daugiau laiko praleisti gryname ore, vaikščioti, sveikai ir subalansuotai maitintis, stengtis vengti kofeino, kitų dirginančių medžiagų, dažniau bendrauti su artimaisiais ir draugais, stengtis miegoti tuo pačiu metu, kai miega mažylis, kad pailsėtumėte.
Aplinkiniai raginami nelikti abejingi – pasidomėti, galbūt susilaukusiems kūdikio tėvams reikalinga pagalba, gal praleisti šiek tiek laiko drauge, išklausyti ar padėti pailsėti nuo mažylio priežiūros.
„Galbūt tėvai nori išeiti dviese vakarienės ar tiesiog išsimiegoti, todėl būsite nuostabūs artimieji, jei suteiksite jiems tokią galimybę ir bent kelias valandas prižiūrėsite jų mažylį. Svarbu suprasti ir tėvų poreikį likti vieniems su savo šeima, todėl kviečiu paklausti, pasiūlyti savo pagalbą, bet suteikti erdvę tėvams ją priimti ar jos atsisakyti“, – teigė psichologė V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Daugiau informacijos apie depresiją po gimdymo, simptomus ir prieinamos profesionalios pagalbos galimybes galima rasti interneto svetainėje www.pagalbasau.lt.
Užs. 1857658
-
Psichoterapeutas įvardijo, kodėl motina galėjo į šulinį įmesti savo kūdikį 11
Maždaug 50–80 proc. moterų po gimdymo išgyvena jausmų sumaištį, tampa nekantrios, jaudinasi dėl smulkmenų, viena iš aštuonių tokių moterų suserga depresija po gimdymo, o tada dalis šių depresijų pereina į vadinamąsias psichozes po gimdymo. Taip LRT RADIJUI, komentuodamas nelaimę Šakių rajone, kur motina į šulinį įmetė savo kūdikį, sako Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis.
„Informacijos yra mažai, bet turima informacija bent jau man leidžia siūlyti tokį šio įvykio paaiškinimą“, – pastebi psichoterapeutas.
Anot G. Navaičio, depresija po gimdymo pasireiškia beviltiškumo jausmu, panikos priepuoliais, tad labai svarbu įvertinti, ar tokius jausmus dar galima laikyti tam tikra normos variacija, ar jie jau peržengia ribą: „Pavyzdžiui, jei didesnė dienos dalis praeina verkiant (ašaros savaime rieda, kaip pati motina sako) arba jeigu ji nesirūpina vaiku, vaikas jai sukelia priešiškus jausmus ir pan.“
Esant psichozei po gimdymo, aiškina psichoterapeutas, motinai kyla keistų idėjų, ji girdi balsus, kurie ragina kažką padaryti. „Šis atvejis gana panašus į tokį psichikos sutrikimą, todėl sieti (kaip bandoma daryti) ar su girtavimu, ar su asocialumu [negalima]. Liga paliečia visus, ji nėra susijusi su minėtomis socialinėmis problemomis“, – pastebi G. Navaitis.
Be to, pabrėžia jis, depresija nepriklauso nuo pragyvenimo lygio – šiuo atveju galėjo būti taip, kad kaime gyvenanti moteris gavo mažiau medicininės pagalbos. „Ne visada lengva depresiją diagnozuoti ir pastebėti, ypač jei su šeimos ar vaikų gydytoju susitinkama retai. Per tą laiką ji su gydytoju gal susitiko vieną, du ar tris kartus. Žinoma, galėjo to nebūti, bet manau, kad tokia prielaida gana pagrįsta“, – svarsto G. Navaitis.
