V. Orbanas – vienintelis ES lyderis, po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikantis artimus ryšius su Kremliumi – grasina per ES viršūnių susitikimą gruodžio mėnesį blokuoti tolesnę pagalbą Kyjivui ir sustabdyti jo siekį įstoti į 27 narių bloką.

Interviu Vengrijos valstybiniam radijui V. Orbanas sakė, kad ES šalys pagalbą Ukrainai turėtų siūlyti iš savo nacionalinių iždų, o ne iš bloko biudžeto, ir kad derybų dėl narystės net neturėtų būti būsimo viršūnių susitikimo darbotvarkėje.

„Neverta pradėti derybų dėl narystės, nes negalime atsakyti į klausimą, kokios būtų Ukrainos narystės pasekmės“, – sakė jis.

Tačiau jis išreiškė paramą Ukrainos priartinimui prie ES.

„Pritarčiau tam, kad Europos Sąjunga iš pradžių sudarytų strateginės partnerystės susitarimą su Ukraina, – sakė V. Orbanas. – Tam galėtų reikėti nuo penkerių iki dešimties metų. Priartinkime juos. Dabar atstumas pernelyg didelis [...]. Skirkime sau laiko pradėti dirbti drauge.“

Naujausias jo pasiūlymas – galimas kompromisas – pasirodė Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui (Šarliui Mišeliui) pirmadienį apsilankius Budapešte.

Pritarčiau tam, kad Europos Sąjunga iš pradžių sudarytų strateginės partnerystės susitarimą su Ukraina.

Ch. Michelis siekė mažinti įtampą V. Orbanui sugriežtinus savo retoriką prieš ES.

Blokas yra įšaldęs 22 mlrd. Vengrijai numatytų eurų iš sanglaudos fondo, kol Budapeštas įrodys įvykdęs reformas, užtikrinančias teisėjų bei mokslininkų nepriklausomumą ir LGBTIQ bendruomenės teises.

Kritikai kaltina V. Orbaną grasinimais blokuoti svarbius sprendimus dėl Ukrainos ir jais bandant šantažuoti ES, kad ji išmokėtų įšaldytas lėšas.

Vienas ES pareigūnas ketvirtadienį sakė, kad blokas galėtų išmokėti 10 mlrd. įšaldytų eurų, nes Budapeštas ėmėsi žingsnių dėl teismų nepriklausomumo stiprinimo.

Tai galėtų būti padaryta išsprendus paskutinius likusius klausimus, sakė minėtas pareigūnas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.