Susitikimo Naujajame Delyje kuluaruose JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ketvirtadienį turėjo trumpą pokalbį su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Vyriausiasis JAV diplomatas siekė paspausti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.

J. Borrellis pažymėjo, kad šį kartą, priešingai nei per ankstesnį G-20 užsienio reikalų ministrų susitikimą Balyje praėjusiais metais, rusų atstovas liko salėje ir išklausė Vakarų valstybių kritiką jo šaliai.

„Šį kartą jis bent jau liko ir klausėsi. Tai nedidelis pagerėjimas, bet jis svarbus“, – sakė bloko diplomatijos vadovas Indijos sostinėje vykusiame forume „Raisinos dialogas“.

„Manau, kad tai geriau nei nieko“, – pridūrė jis.

J. Borrellis teigė, kad prieštaraus bet kokioms pastangoms išstumti Rusiją iš G-20, turinčio atstovauti didžiausioms pasaulio ekonomikoms. Prieš dešimtmetį Rusija buvo išstumta iš tuometinio Didžiojo aštuoneto grupės.

„Turime išlaikyti būdus, kaip kalbėtis arba bent jau klausytis, jei ne kalbėtis“, – sakė J. Borrellis.

Vėliau tame pačiame forume S. Lavrovas kartais prieštaringai vertino Vakarų raginimus besivystančioms šalims nusisukti nuo Rusijos.

„Mūsų Vakarų draugai šaukė į mikrofonus: „Rusija turi..!, Rusija turi..!, Rusija turi..!, Rusija turi..!“ – sakė jis.

S. Lavrovas sakė, kad A. Blinkenas ir kiti Vakarų lyderiai kelionėse po pasaulį pabrėžia, kad „Rusija turi patirti strateginį pralaimėjimą“.

„Tai, kaip jie sako, yra egzistencinis dalykas Vakarams pasaulinio dominavimo kontekste“, – sakė S. Lavrovas.

J. Borrellis tvirtai teigė, kad pasaulis turi palaikyti Ukrainą, ir priminė apie karo padarinius besivystančioms šalims, įskaitant padidėjusias maisto kainas.

„Suprantu žmones iš vadinamųjų pasaulio Pietų, kurie sako: „Klausykite, mes negalime pakelti šio karo pasekmių“, – sakė J. Borrellis. – Bet pažvelkite, kas dėl to kaltas. Kas sukūrė šią problemą?“

G-20 susitikimas baigėsi be bendros deklaracijos, tačiau jam pirmininkavusi Indija paskelbė pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad Rusija ir Kinija nepritarė raginimui Maskvai pasitraukti iš Ukrainos.

„Iš diplomatinės pusės tai yra ėjimas, – sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly (Melani Žoli). – Indijos teiginys, kad Rusija ir Kinija vienintelės nepasiekė konsensuso, jau savaime yra pranešimas.“

Ji pridūrė, kad ketvirtadienį taip pat susitiko su S. Lavrovu ir pasakė jam: „Rusija turi dingti iš Ukrainos, taškas.“

Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesoriaus Giedriaus Česnako nuomone, Prancūzijos istorinė patirtis bei geopolitinė situacija sudaro prielaidą šaliai palaikyti dialogą net ir su valstybe agresore, mat ji nejaučia realios grėsmės ir santykius visais laikais siekė spręsti diplomatiškai. Visgi, pažymi jis, tokiu būdu kyla vertybinių klausimų, ar užimama Paryžiaus laikysena nėra paremta asmeniniais šalies interesais bei siekiu išlaikyti lyderystę pasaulyje.

Kita vertus, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius Prancūzijos kritikuoti nelinkęs. Jo teigimu, E. Macrono siekis komunikuoti su V. Putinu ilgainiui gali būti naudingas tiek Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms. Be to, jo teigimu, tai gali padėti išvengti didesnių konfliktų ateityje.

Prancūzijos tikslas – palaikyti atvirą dialogą su visais poliais

Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius G. Česnakas teigia, kad istoriškai Prancūzija dar nuo Šaltojo karo metų siekia išlaikyti atvirą dialogą su visomis valstybėmis.

„Prancūzija dar Šaltojo karo metu bandė būti trečiuoju pasaulio poliu ir balansuoti tarp JAV ir Sovietų Sąjungos, kad išlaikytų savo įtaką pasaulyje. Prancūzija tipiškai ir po Šaltojo karo pradžios bandė palaikyti tokias pozicijas, o dabar bando balansuoti tarp Jungtinių Valstijų, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos“, – Eltai teigė profesorius, pridurdamas, kad Prancūzijos tikslas – išlaikyti atvirus santykius su visomis valstybėmis.

„Iš esmės tikslas – nesipykti nė su vienu ir palaikyti atvirą dialogą su visais poliais. Aišku, kyla vertybinių klausimų, tačiau Prancūzijai svarbiau strateginiai klausimai, jų nacionaliniai interesai ir įtaka pasaulyje“, – pažymėjo jis.

Prancūzija akivaizdžiai nemano, kad Rusija potencialiai užpuls Prancūziją, todėl ji ir gali kalbėti apie dialogus.

Vakarų valstybėms pareiškiant, kad ateityje tęsti ekonominius ir politinius santykius su Rusija galimybių lieka vis mažiau, G. Česnakas atkreipia dėmesį, kad Prancūzija, anot jo, Kremlių vis dar mato kaip galimą partnerį.

„Gali būti ir yra kalbama, kad Prancūzija Rusiją mato ateityje kaip galimą partnerį, sulaikant Kinijos Liaudies Respublikos augimą. Prancūzija mąsto, kad, karo intensyvumui mažėjant, galbūt pasiekus laikinus susitarimus, paliaubas, bus galimybė su Rusija atnaujinti prekybos ryšius, investicijas, energetikos klausimus“, – teigė profesorius.

Kita vertus, profesorius pažymi, kad skirtingus Baltijos valstybių ir Prancūzijos požiūrių kampus į Rusijos agresiją galėjo lemti istorinė patirtis bei realios grėsmės vertinimas. Mat Prancūzija, anot profesoriaus, nejaučia tiesioginės Kremliaus grėsmės.

„Valstybių pozicijas kitų valstybių atžvilgiu apibrėžia jų geopolitinė situacija ir jų istorinė patirtis. Prancūzijos istorinė patirtis Rusijos atžvilgiu ir geopolitinė situacija yra kiek kitokia nei Baltijos šalių. Baltijos šalys, Lietuva supranta, kad gana didelė sėkmė Rusijai Ukrainoje paskatintų Rusijos potencialiai agresyvesnį elgesį“, – kalbėjo G. Česnakas.

„O Prancūzijos skaičiavimai yra kitokie. Gana lengva siūlyti sprendimus, kai tai jų pačių tiesiogiai neliečia. Prancūzija akivaizdžiai nemano, kad Rusija potencialiai užpuls Prancūziją, todėl ji ir gali kalbėti apie dialogus“, – pridūrė jis.

Be to, nors, anot profesoriaus, Prancūzijos požiūris pamažu keičiasi, visgi tikėtis visiškai pasikeitusios laikysenos nevertėtų. Mat, G. Česnako nuomone, kardinalius pokyčius veikiausiai galėtų lemti tik branduolinio ginklo panaudojimas. 

„Požiūris šiek tiek keičiasi, bet keičiasi labai lėtai. Reikia pasakyti, kad Prancūzijos geopolitinėje vaizduotėje Rusija yra labai svarbi, todėl Prancūzija niekada nebus ta, kuri labai intensyviai pasmerks Rusiją, nebent Rusija panaudotų taktinį branduolinį ginklą“, – komentavo profesorius.

Prancūzija supranta, kad Rusija neišnyks ir ilgainiui su ja teks bendrauti

Kita vertus, VU TSPMI politologas K. Girnius užimtą Prancūzijos poziciją linkęs vertinti kiek švelniau. Jo teigimu,  anksčiau ar vėliau šalims teks užmegzti santykius su Kremliumi, todėl E. Macrono sprendimas palaikyti diplomatinius ryšius su V. Putinu prisideda prie taikos užtikrinimo ateityje.

„Prancūzija mano, kad, norint užtikrinti tvaresnę taiką, negali mėginti izoliuoti vieną valstybę ir elgtis lyg ji neegzistuotų, amžinai bausti. Aš manau, kad nemažai Lietuvos politikų norėtų, jog sankcijos būtų taikomos du, tris dešimtmečius, bet tai tik didina įtampas ir reikalo nesprendžia“, – svarstė politologas.

K. Girnius akcentuoja, kad yra būtina įrodyti Kremliaus vykdomus karo nusikaltimus ir šalis privalės atsakyti už savo veiksmus, tačiau, politologo nuomone, nevertėtų kerštauti ir kurti „naują geležinę uždangą“.

Sukurti naują geležinę uždangą ir nutraukti bet kokius ryšius yra rizikinga.

„Rusija izoliuojama, taikomos sankcijos, ji baudžiama, ketinama iškelti bylas tiems, kurie įvykdė karo nusikaltimus, reikia tuos nusikaltimus įrodyti. Negana tik parodyti, kad žuvo žmonės, reikia nustatyti, kokiomis sąlygomis jie žuvo, ar tai buvo tyčinis žudymas. Reikia bandyti užtikrinti, kad Rusija prisiimtų atsakomybę už tai, ką darė, bet nekerštauti. Rusija neišnyks ir ilgainiui reikės su ja bendrauti“, – teigė politologas.

„Sukurti naują geležinę uždangą ir nutraukti bet kokius ryšius yra rizikinga“, – pridūrė jis.

Be to, K. Girnius pažymi, kad ir kitos Vakarų Europos valstybės neišreiškia poreikio visiškai nutraukti dialogą. Mat, anot jo, Prancūzija kritikos dėl užimamos laikysenos susilaukia tik iš Rytų Europos valstybių bei Ukrainos.

„Neseniai Italijos ministras pirmininkas Draghi Baltuosiuose rūmuose irgi sakė, kad reikia su Rusija kalbėti. Reikia ją bausti, atsisakyti jos dujų, bet reikia siekti paliaubų ir vėl pradėti patikimas derybas. Tai, kad Rytų europiečiai kritikuoja Prancūziją, nereiškia, kad Vakarų europiečiai tą patį daro“, – atkreipė dėmesį K. Girnius.

Politologu teigimu, net ir karo kontekste, esant didžiausioms įtampoms, šalims yra naudinga turėti susisiekimo kanalą su šalimi agresore, kadangi, anot jo, tai sumažina galimų nesusipratimų tikimybę. 

„Nepaisant to, kokia yra įtampa, vis dėlto geriau turėti kokį nors susisiekimo kanalą, galimybę tartis ir paaiškinti, ką tu darai. Tokie ryšiai stebuklingai problemų neišspręs, bet be jokių ryšių bus tik blogiau. Ir, kiek suprantu, Amerika taip pat palaiko tam tikrus ryšius su Rusijos generolais, kad sumažintų galimų nesusipratimų tikimybę, kurie galėtų sukelti didesnį konfliktą“, – teigė K. Girnius.

Be to, Lietuvai aiškiai deklaruojant, kad tolesnių diplomatinių santykių su Kremliumi šalis nematanti, K. Girnius mano, kad tokią Lietuvos laikyseną lėmė istorinė šalies patirtis bei tikslas padrąsinti kitas Rytų Europos šalis laikytis griežtos linijos.  

„Net jei Lietuvoje ir yra potrauminis išgyvenimas, manau, kad Lietuvos poziciją šiek tiek lemia tai, kad ji neturi jokio poveikio realiems veiksmams. Kad ir ką ji darytų, Rusija ir kitos galingesnės šalys jos nepaisys. Ji gali smarkiai kritikuoti Rusiją, žinant, kad tai neturės didesnio poveikio“, – teigė politologas.

„Lietuva yra šalutinė veikėja, faktiškai ji stebėtoja, neturinti rimto poveikio. Lietuvos įtaka pasaulyje ne kuo didesnė negu kokio nors Dzūkijos kaimelio Lietuvai. Vilnius neturi jokio vaidmens didžioje politikoje, bet jis gali paveikti kitas Rytų Europos šalis, padrąsinti jas irgi laikytis griežtos linijos“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad penktadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė įstatymų leidėjams, kad nori atnaujinti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Taip pat E. Macronas yra vienas iš nedaugelio Vakarų lyderių, kalbančių su V. Putinu nuo tada, kai Maskva vasario 24 d. pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, jis valandų valandas kalbasi su V. Putinu telefonu, mėgindamas susitarti dėl konflikto sprendimo.

Dėl savo retorikos E. Macronas ne kartą buvo sulaukęs Vakarų pastabų. Savo ruožtu pats E. Macronas teigė, kad dialogas su V. Putinu bus labai svarbus užtikrinant geopolitinį stabilumą pasibaigus karui Ukrainoje.

Europa griežtai smerkė šią savaitę Rusijos teismo paskelbtą sprendimą beveik trejiems metams įkalinti 44 metų kovotoją su korupcija ir griežtus veiksmus prieš protestuojančius A. Navalno šalininkus. Pastarosiomis savaitėmis Rusijoje buvo areštuota per 10 tūkst. žmonių.

Kilus pasipiktinimui dėl elgesio su A. Navalnu ir protestuotojais, J. Borrellio vizitą ES narės įvertino prieštaringai, bet buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras tvirtino, kad dialogą su Rusija reikia palaikyti.

„Diplomatiniai kanalai turi likti atviri, ne tik krizėms ar incidentams deeskaluoti, bet ir tiesioginiam bendravimui, griežtiems ir atviriems signalams perduoti, juo labiau, kai santykiai toli gražu nėra patenkinami“, – sakė jis.

Tačiau šiai strategijai išbandymu tapo Maskvos sprendimas jo vizito metu išsiųsti Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos diplomatų, vos kelios valandos po J. Borrellio susitikimo su rusų užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad diplomatams buvo pareikštas protestas dėl Švedijos ir Lenkijos generalinių konsulatų Sankt Peterburge ir Vokietijos ambasados Maskvoje diplomatinių darbuotojų dalyvavimo sausio 23-iąją vykusiuose A. Navalno šalininkų protestuose. Šios ES narės tvirtina, kad sprendimas yra visiškai nepagrįstas.

J. Borrellis sakė, kad vasario 22 dieną detaliai informuos apie savo vizitą 27 ES valstybių užsienio reikalų ministrus ir kad ES lyderiai įtemptus santykius su Maskva aptars per viršūnių susitikimą kovo mėnesį.

Pareiškime sakoma, kad ES diplomatai per dvi dienas trukusį vizitą „palaikė kontaktus“ su A. Navalno advokatais, bet daugiau detalių nepateikiama, apie galimas naujas sankcijas Rusijai neužsimenama.

J. Borrellis taip pat apsilankė vietoje Maskvoje, kur prieš šešerius metus buvo nužudytas opozicijos politikas Borisas Nemcovas, sakoma pareiškime.

Po vasario 4–6 dienomis įvykusio vizito paskelbtame pareiškime sakoma, kad J. Borrellis su S. Lavrovu aptarė „daugelį užsienio politikos klausimų, įskaitant Rusijos veiksmus Ukrainoje, būtinybę gerbti baltarusių demokratinį pasirinkimą, kitus konfliktus kaimyninėse valstybėse“.

J. Borrellis akcentavo bendradarbiavimą, pagarbą valstybių teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, išreiškė didelį ES susirūpinimą žmogaus teisų padėties pablogėjimu Rusijoje, sakoma pareiškime.

Vizito metu jis taip pat pakartojo, jog ES tikisi, kad „nedelsiant ir be sąlygų“ bus paleisti A. Navalnas ir per pastarojo meto demonstracijas sulaikyti asmenys.

Vizito metu taip pat buvo aptarti bendradarbiavimas dėl susitarimo Irano branduolinės programos klausimu, taikos proceso Artimuosiuose Rytuose.

J. Borrellis ir S. Lavrovas kalbėjo apie galimą bendradarbiavimą tokiose srityse kaip tyrimai ir inovacijos, klimato kaita, sveikatos apsauga.

Pareiškime nurodoma, kad ES diplomatijos vadovas taip pat susitiko su Rusijos pilietinės visuomenės organizacijų atstovais.

„Būdamas iš šalies, gyvenančios Rusijos kaimynystėje, aš nemanau, kad yra įmanomas subalansuotas dialogas su Rusija. Nuo 2008 m. Rusija daug kartų pažeidė tarptautinę tvarką, pagrįstą teisės viršenybe. Jei Rusija nori, kad ja pasitikėtume, ji turi grįžti prie priimtų normų. Dialogas bus įmanomas tik tokiu atveju“, – prancūzų leidiniui „Le Figaro“ teigė G. Landsbergis, komentuodamas tai, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasisako už siekį užmegzti dialogą su Maskva.

„Le Figaro“ duotame interviu  Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat komentavo tai, kad šią savaitę  ES šalių užsienio reikalų ministrai, nors ir pasmerkė Aleksejaus Navalno sulaikymą, nuo naujų sankcijų Rusijai įvedimo susilaikė. Politikas neslėpė, kad toks sprendimas jį nuvylė.

Tačiau kartu G. Landsbergis pažymėjo manąs, kad A. Navalno veiksnys Rusijos piliečiams rodo, jog yra pasirinkimas.

„Mano nuomone, pirmą kartą po ilgo laiko Rusijos politiniame gyvenime atsivėrė reikšmingo pasirinkimo galimybė. A. Navalnas daugelio priimamas kaip tikras veikėjas opozicijos režimui. Rugsėjį vyks parlamento rinkimai, ir Putinas bei jo režimas nerimauja (...). Jei A. Navalnas tęstų nekliudomai, jiems būtų sunku sustabdyti bangą. Štai kodėl jie pasirengę bet kam, kad jį sustabdytų“, – teigė G. Landsbergis.

Tai šalies vadovas sakė atvykęs į ES viršūnių susitikimą Briuselyje, kur vadovai ketina aptarti galimą reakciją į A. Navalno apnuodijimą.

„Aš esu dialogo šalininkas – dialogas visada geriau už peštynes, tačiau dialogas turi būti grįstas sąžiningomis taisyklėmis“, – Briuselyje ketvirtadienį sakė šalies vadovas, priminęs, kad šį klausimą neseniai aptarė su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) per jo vizitą Vilniuje.

G. Nausėda teigė, kad galvodamas apie Rusijos opozicionieriaus A. Navalno apnuodijimą prisimena ir Anos Politkovskajos, Boriso Nemcovo ir Vladimiro Kara-Murzos istorijas.

„Galvodamas tokias bylas kaip A. Navalno apnuodijimas, turiu labai keistą dežavu jausmą – prisimenu A. Politkovskają, B. Nemcovą, V. Kara-Murzą. Šitie vardai parodė, kad šitas režimas nepasiruošęs taikyti demokratinių taisyklių ir naudoja XX amžiaus metodus“, – teigė G. Nausėda.

„Mes to negalime toleruoti“, – pridūrė jis.

Ministras sutinka, kad dialogas yra su Rusija yra geriau nei jo nebuvimas, tačiau akcentuoja, kad kol kas teigiamų ženklų, jog dialogas su Maskva klostytųsi – nėra.

„Tai pasakydamas prezidentas Macronas nori pabrėžti, kad jie neturi kažkokių iliuzijų ir neturi kažkokių įsivaizduojamų tikslų, jie tiesiog mano, kad būtent dialogas yra vienintelis kelias daryti įtaką, pakeisti poziciją. Tai su tuo tikrai reikia sutikti“, – LRT radijui teigė L. Linkevičius, akcentuodamas, kad labai daug kas priklauso ir nuo to, kokiais principais yra vadovaujamasi dialoge ir kokių tikslų norima pasiekti.

„Pats dialogas, aišku, yra geriau nei jo nebuvimas, tik reikia žinoti, ką tuo dialogu reikia pasiekti“, – teigė jis.

Pats dialogas, aišku, yra geriau nei jo nebuvimas, tik reikia žinoti, ką tuo dialogu reikia pasiekti.

Visgi ministras pripažįsta, kad kol kas nėra jokių teigiamų ženklų, kad dialogas su Rusija klostytųsi. Kaip pavyzdį L. Linkevičius primena Sakartvelo teritorijų okupaciją, Krymo aneksiją, agresiją Donbase, Rusijos vaidmenį situacijoje Baltarusijoje, Aleksejaus Navalno apnuodijimo istoriją.

„Norint perkrauti santykius, ką ir prezidentas Macronas ne kartą minėjo, negalima pamiršti to, kur yra pažeista tarptautinė teisė, kur yra pažeistos šalių teisės, suverenitetas, teritorinis vientisumas, nes Rusija gal ir norėtų viską pamiršti, pradėti nuo balto, švaraus popieriaus lapo ir įtvirtinti tai, kas buvo neteisėta“, – akcentavo užsienio reikalų ministras.

„Pats dialogas yra svarbus, nes kaip kitaip perduoti žinią, daryti įtaką situacijai? Matome, kad tai nepadeda, vadinasi, reikia kažką daryti kitaip, vadinasi, kad mūsų pozicija galbūt nepakankamai principinga“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda teigė, kad Prancūzija palaikys skaidrų dialogą su Rusija. Pasak jo, norint taikos Europoje, reikia bendradarbiauti ir su kaimynine Rusija.

Anot jo, turėdama dialogą su Rusija, Europa gali jaustis saugesnė. Kita vertus, Prancūzijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi skaudžią istorinę atmintį su Rusija. Todėl, pasak jo, jis suprantąs ir Lietuvos poziciją.

Diplomatiniai šaltiniai BNS pranešė, kad P. Vimontas Vilniuje lankysis vasario 27 dieną.

E. Macronas praėjusių metų pabaigoje pavedė patyrusiam diplomatui P. Vimontui rūpintis strateginio dialogo tarp Europos ir Rusijos atkūrimu.

Prancūzijos prezidentas siūlo, kad Europa, išlikdama reikli ir laikydamasi savo principų, vėl įsitrauktų į strateginį dialogą su Rusija.

Lietuva nepritaria tokiai pozicijai ir ragina izoliuoti Rusiją, kol ji nepakeis savo agresyvaus elgesio kaimynystėje ir Artimuosiuose Rytuose.

Pasak jos, Estijos nuomonė su Rusija susijusiais klausimais turi tapti įdomi ir kitoms valstybėms. Apie tai K. Kaljulaid kalbėjo televizijoje ETV.

„Kur kas svarbiau, mano nuomone, yra ta aplinkybė, kad mums vertėtų likti viena iš šalių, kurios savarankiškai kalbasi su Rusija, ir su kuria kiti sąjungininkai bei partneriai aptaria bendradarbiavimo su rusais ir Rusija klausimus. Jei liksime šalimi, kuri pati visai nebendrauja su Rusija, tai ir liksime, kitų šalių akimis žiūrint, tokio vaidmens, kaip „nežinote, nesuprantate, paliekate mums šį sunkų bendravimo su rusais darbą“, – kai kurių Europos šalių pasirengimą gerinti santykius su Maskva komentavo K. Kaljulaid.

K. Kaljulaid teigimu, jos vizitas į Rusiją šiemet ir susitikimas su prezidentu Vladimiru Putinu sustiprino Estijos poziciją šiuo klausimu, skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.

„Dabar manau, kad, kadangi aš ir pati įnešiau savo indėlį tam, kad suprastume, kas vyksta Rusijoje, ir ką ten mano žmonės, tai mano prieiga prie tokios informacijos sustiprėjo. Aš galiu išsakyti mūsų nuomonę – prancūzams ir kam tik norite – iš gerokai stipresnės pozicijos“, – teigė K. Kaljulaid.

Pradėdamas diskusiją „NATO – nuo Varšuvos iki Briuselio. Aljanso ateitis ir NATO kontingento didinimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje“, R. Vėjuonis sakė, kad dialogas su Rusija reikalingas, nes niekas nenori grįžti į Šaltojo karo laikus.

Pasak prezidento, dialogas svarbus, nes jis gali užkirsti kelią naujos įtampos atvejams.

R. Vėjuonis pabrėžė Latvijos solidarumą su NATO ir priminė, kad šalis dalyvauja Aljanso tarptautinėse operacijose Afganistane, Malyje, Irake ir kituose regionuose.

Jis taip pat pridūrė, kad Latvija yra pasirengusi stiprinti savo gynybinius pajėgumus.

„Kai Latvija tapo NATO nare, manėm, kad užsitikrinome savo saugumą ateityje. Tačiau karas Gruzijoje, Ukrainai priklausančio Krymo aneksija parodė, kad klydome. Rusija aiškiai parodė, kad yra pasiruošusi panaudoti jėgą, siekdama savo politinių tikslų“, – sakė R. Vėjuonis.

Dėl šios priežasties, pasak prezidento, sąjungininkių kontingento didinimas Lenkijoje ir Baltijos šalyse yra svarbus regiono stabilumo garantas.

Penktadienį Rygoje vykstančioje diskusijoje dalyvauja ekspertai iš NATO, JAV analitinio centro „Atlanto taryba“ (Atlantic Council), Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS), Suomijos vidaus politikos instituto, Kanados karališkosios karo akademijos, Lenkijos gynybos ministerijos, Estijos tarptautinio saugumo ir gynybos studijų centro.

Diskusiją organizavo Latvijos vidaus politikos institutas, bendradarbiaudamas su NATO, Konrado Adenauerio fondu, Lenkijos bei Kanados ambasadomis Latvijoje.