Plačiau apie tai, kas yra meno mugė, kuo šiais metais ji įdomi ir netikėta – interviu su "ArtVilnius" vadove Diana Stomiene.

– Pradėkime nuo apibrėžimo: kas yra meno mugė ir kuo ji skiriasi nuo parodos?

– Mugė yra gyvesnis darinys nei paroda, kadangi lankytojai kontaktuoja su galerininkais ir menininkais, jie naudojasi galimybe užsiimti tinklaveika, užmegzti naudingus kontaktus, be to, mugės metu visus, galerijų stenduose pristatomus kūrinius galima įsigyti.

Mugės rengimas yra svarbus reiškinys ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui. Tiesioginė "ArtVilnius" įtaka jaučiama Rytų regione – neseniai lankėmės pirmojoje Tbilisio meno mugėje, kuri, tam tikra prasme, yra įkvėpta mūsų mugės pavyzdžio. Besilankant ką tik pasibaigusioje Kijevo meno savaitėje, kurios metu vyko ir meno mugė, sužinojome, kad rudenį laukia dar viena mugė – dedikuota fotografijai.

Kitais metais švęsime "ArtVilnius" dešimtmetį, todėl džiugu, kad renginys duoda naudą ne tik Vilniaus miestui, bet inspiruoja visą Baltijos regioną ir skatina judesius meno rinkoje.

– Šių metų "ArtVilnius" tema "Focus – Baltic", sietina su Baltijos šalių valstybingumo 100-mečiais. Kokie akcentai išryškina kiekvieną Baltijos regiono šalį? Kokius Lietuvos, Latvijos, Estijos šiuolaikinio meno savitumus siekiate atskleisti? Kokius menininkus pristatote?

– Šiemet meno mugėje dalyvauja 55 galerijos, kurios pristato 250 menininkų iš 20 šalių, tačiau daugiausia dėmesio skiriama kaimyninių šalių menui. Mes nestatome mugėje dalyvaujančių galerijų į temos rėmus, tačiau šiemet sutapo, kad visos trys Baltijos šalys mini svarbų 100-metį. Todėl tiek latvių, tiek estų galerijų stenduose galima pamatyti kūrinių, kurie šiuolaikiškai interpretuoja nepriklausomybės ir valstybingumo klausimus.

Pristatoma labai plati šiuolaikinio meno panorama, kurioje – nuo Venecijos bienalės atlikėjų iki pačių jauniausių, bet jau žinomų vardų. Į mugę atkeliavo ne tik dešimt garsiausių kaimyninių šalių galerijų, bet ir atskirų menininkų projektų.

Šiuolaikinio meno platforma "Noar" pristato Estijos valstybės 100-mečiui paminėti skirtą Estijos "Banksy" vadinamo menininko Edwardo von Lõnguso projektą, jau aplankiusį daugelį Europos sostinių. Projektų zonoje savo kūrinius pristato Estijai ne kartą Venecijos bienalėje atstovavęs menininkas Marko Mäetammas. "Okapi" galerija į "ArtVilnius" atvežė performansų menininkę iš Meksiko Nina Yhared, pristatančią projektą "Via Baltic", kurio pagrindinė ašis – Baltijos kelias, sujungęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus už rankų.

– Šių metų mugės programa išties įdomi ir įvairialypė. Penkerius metus "ArtVilnius" partneriu esantis "Lewben Group" įsteigtas fondas "Lewben Art Foundation" pristato rinktinę savo darbų kolekciją. Gal galite šiek tiek atskleisti jos turinį?

– Fondas meno mugės projektų zonoje pristato dalį savo kolekcijos Francescos Ferrarini kuruojamoje ekspozicijoje "Pasakos? Kodėl gi ne", kurioje mugės lankytojai atras Vadimo Fishkino (Rusija, Slovėnija), Andrea Crespo (JAV), Rezos Arameshos (Iranas, Jungtinė Karalystė) darbus. Kiekvienas žiūrovas galės pasinerti į trijų garsių menininkų sekamas šiuolaikinio pasaulio pasakas.

– Įdomu ir tai, kad Krokuvos šiuolaikinio meno muziejus MOCAK, trečią kartą grįžtantis į mugę, atvežė tarptautinę menininkų iš Lenkijos, Izraelio, Norvegijos, Rumunijos ir Ukrainos parodą, kurios ašis – vaizdo menas. Kuo ši paroda praplečia / papildo "ArtVilnius" kontekstą?

– Mugė neatsilieka nuo tarptautinių tendencijų. O būtent dabar šiuolaikinio meno pasaulyje vyrauja aktyvesnis domėjimasis vaizdo menu, todėl mes taip pat norime parodyti kur link eina jo kūrėjai. Šioje ekspozicijoje bus galima išvysti ir jau mugėje dalyvavusio bei lankytojų pamėgto menininko Nikita Shalenny fotografijas.

– Kasmetėje tarptautinėje parodoje "Takas" pristatyta 30 menininkų. Kokius šiuolaikybės diskursus nagrinėja jie?

– Šioje parodoje pristatomos ne tik didelių gabaritų skulptūros ir instaliacijos, bet ir performansai. "Tako" dalyviai liečia aktualias temas – nuo politinių aspektų iki tapatybės klausimų. Ekspozicijoje galima pamatyti garsių Lietuvos menininkų: Vlado Urbanavičiaus, Mindaugo Navako, Kęstučio Grigaliūno kūrinius, jaunų, kylančių lietuvių ir užsienio menininkų kūrybą. Šiemet parodoje "Takas" dalyvauja menininkas iš Estijos E.von Lõngusas, Kauno galerija "Meno parkas" pristato Patricijos Gilytės vaizdo instaliaciją ir Marijos Griniuk performansą.

– Pamaloninate ir Fluxus meno gerbėjus – Jono Meko vizualiųjų menų centras surengė pasaulinę premjerą – eksponavo dar niekur nerodytą Jurgio Mačiūno kūrinį. Skamba intriguojančiai.

– Tai J.Mačiūno ikona. Nedaugelis žino, kad prieš tapdamas Fluxus tėvu, J.Mačiūnas buvo sukūręs apie 50 ikonų (tai iš dalies susiję su rusiška menininko kilme), kurių iki mūsų dienų išliko vos viena ar dvi. Meno mugėje galima išvysti vieną ikonų, kurią išsaugojo J.Mačiūno sūnėnas, protestantų pastorius Andrius Valaitis. Ši ikona niekada nebuvo eksponuota viešai, todėl galima sakyti, kad tai bus pasaulinė premjera.

– Kokie dar projektai papildo meno mugę?

– "ArtVilnius" projektų zonoje pristatomi garsių menininkų solo kūriniai: tai nacionalinės premijos laureatų Svajonės & Pauliaus Stanikų instaliacija "Caras", Gintaro Makarevičiaus tapyba, specialius projektus pristato Jurga Barilaitė, Katryna Čemmė, Kęstutis Svirnelis.

Meno mugėje galima išvysti vieną ikonų, kurią išsaugojo J.Mačiūno sūnėnas, protestantų pastorius Andrius Valaitis.

– Ar Kauno miesto galerijos aktyviai prisijungia prie "ArtVilnius" programos?

– Kauno galerijos kaip ir kasmet aktyviai prisistato "ArtVilnius" programoje. Šiemet turime tris galerijas: "Meno parką", "Kauno langą" ir "Aukso pjūvį". Kauno galerijų ekspozicijose galima pamatyti ir garsių Lietuvos kūrėjų darbus, ir jaunų talentų kūrinius. Galerininkai į mugę atveža jau lankytojų pamėgtų menininkų: Monikos Žaltauskaitės–Grašienės, Roberto Antinio, Eglės Ulčickaitės, Česlovo Lukensko darbus, taip pat praėjusių metų geriausiu jaunuoju "ArtVilnius'17" menininku pripažinto Povilo Ramanausko kūrinius. POST galerija šiemet prisistato be stacionaraus stendo ir atidarymo dieną kviečia į butō šokio teatro "Okarukas" teatralizuotą mugės ekskursiją-šokį.

– Mugė kviečia ir į edukacinius renginius. Gal galėtumėte akcentuoti, kokios paskaitos, diskusijos laukia meno mylėtojų?

– Šiais metais turime plačią edukacinę programą – "Tarp kūrėjų". Meno mugės komanda siekia, kad "ArtVilnius" lankytojai kūrybinių dirbtuvių metu pamatytų, kaip gimsta kūriniai, ir patys bandytų kurti. Šiemet edukacinėje programoje dalyvauja Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla, Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla bei meno galerija ir edukacinės programos rėmėja – dailės reikmenų parduotuvė "Skizze". Lankytojų laukia tapybos, grafikos, molio lipdymo ir architektūros dirbtuvės, o projekto "Meno portalas" metu mugėje besilankantys meno gerbėjai kartu su režisiere Saule Norkute ir scenografe Šarūne Pečiukonyte bus kviečiame tapti detektyvais.

– "ArtVilnius" antrą kartą organizuoja renginį "Naktis galerijoje". Kokia Vilniaus galerijų programa?

– "Nakties galerijoje" metu galima ne tik pamatyti parodas, susipažinti su menininkais, bet ir sudalyvauti neįprastose veiklose. Net 21 galerija birželio 8 d. bus atvira lankytojams iki 23 val. Galerijoje "Vartai" bus galima susipažinti su "Moi non–moi" – trijų žymių šiuolaikinio meno atstovių: Louise Bourgeois, Maria Lassnig, Maria Helena Vieira da Silva kūrinių paroda, "The Rooster Gallery" kvies į Auksės Miliukaitės parodą ir ekskursiją su menininke, "Meno Niša" rodys vaizdo menininko Rimo Sakalausko solo projektą. Įdomią programą ruošia ir Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salės "Titanikas" – pristatysiančios jaunosios kartos kūrybą.

Kas: mugė "ArtVilnius'18".

Kur: Lietuvos parodų ir kongresų centre "LITEXPO".

Kada: birželio 7-10 d.