Ši Jungtinių Tautų agentūra pirmadienį paskelbė ataskaitos projektą ir jame rekomenduoja dėl didelio koralų nykimo pažeminti rifo, kaip pasaulio paveldo objekto, statusą. Tai buvo grasinama padaryti kelerius pastaruosius metus.

Aplinkosaugos aktyvistai sako, kad šis sprendimas akcentuoja Australijos neveiklumą taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo srityje.

Aplinkos ministrė Sussan Ley (Sjuzan Lei) sakė, kad Australija užginčys sprendimą, ir apkaltino JT pareigūnus pamiršus savo patikinimus prieš Pasaulio paveldo komiteto 44-ąją sesiją, kitą mėnesį įvyksiančią Kinijoje. Jos metu bus oficialiai svarstoma minima rekomendacija.

UNESCO neatsižvelgė į milijardus dolerių, išleistų bandant apsaugoti didžiausią pasaulyje koralinį rifą, sakė S. Ley.

Komiteto ataskaitos projekte gerai įvertintos Australijos pastangos gerinti rifo būklę ir jos finansiniai įsipareigojimai, tačiau pažymima, kad „ilgalaikis šios ekosistemos vaizdas... dar labiau pablogėjo“ ir iš „prasto virto labai prastu“.

Patekimas į pavojuje atsidūrusių objektų sąrašą nėra laikomas sankcija. Pasak UNESCO, kai kurios šalys to siekia norėdamos atkreipti tarptautinį dėmesį ir sulaukti pagalbos tokiems objektams išsaugoti, bet kitos valstybės tai laiko gėda.

Australija priešinasi raginimams įsipareigoti iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu. Ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) sako, kad šalis tikisi neutralumą klimato atžvilgiu pasiekti „kuo greičiau“, nepakenkdama savo ekonomikai.

Be neįkainojamos gamtinės, mokslinės reikšmės ir svarbos aplinkai, 2,3 tūkst. km ilgio Didysis barjerinis rifas Australijai iki pandemijos reiškė maždaug 4,8 mlrd. JAV dolerių (4 mlrd. eurų) pajamų iš turizmo per metus.

Gruodžio mėnesį Tarptautinė gamtos išsaugojimo sąjunga (IUCN) paskelbė, kad dėl klimato kaitos šis rifas yra kritinės būklės.

Didėjant vandenyno temperatūrai, Didysis barjerinis rifas per pastaruosius penkerius metus patyrė tris masinio koralų blukimo įvykius, o nuo 1995-ųjų neteko pusės savo koralų.

Šiaurinę rifo dalį 2016 ir 2017 metais paveikė rekordinis koralų blukimas, pakurstęs nuogąstavimus, kad galėjo būti padaryta neatitaisoma žala.

Koralų blukimas vyksta, kai pasikeitus vandenyno temperatūrai koralai patiria stresą ir išstumia jų audiniuose gyvenančius dumblius. Dėl to koralai praranda savo ryškias spalvas ir gali žūti.

Didysis barjerinis rifas taip pat nukentėjo nuo kelių ciklonų, dėl klimato kaitos dažnėjant ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, be to, pastaraisiais dešimtmečiais dėl taršos labai išplito grobuoniškos, koralus ėdančios dygliuotosios jūrų žvaigždės.

Ligoninėje šiuo metu gydomas du turistai iš Didžiosios Britanijos, antradienį sužaloti ryklio per incidentą viename populiariame paviršinio nardymo kurorte tame regione. Vienam iš nukentėjusiųjų ryklys nuplėšė pėdą, o kitam – išdraskė koją.

Praėjusiais metais buvo užfiksuoti keli užpuolimai vandenyse aplink Sekminių salyno, pritraukiančio tiek australų, tiek užsienio turistų.

Per du atskirus incidentus praėjusių metų pabaigoje 12-metė mergaitė neteko kojos, o vienas vyras nuo sužeidimų mirė.

Pasak turizmo agentūros „Tourism Whitsundays“ vadovės Tash Wheeler (Taš Viler), dėl ryklių užpuolimų per pastaruosius metus regione pastebimai sumažėjo turistų.

„Apžvelgdama pastaruosius dvylika mėnesių, tikrai galiu pasakyti, kad mūsų sektoriui buvo padarytas tam tikras poveikis, kalbant apie lankomumą“, – sakė ji žurnalistams.

Turistų regione per metų laikotarpį iki 2019-ųjų kovo sumažėjo daugiau nei 6 proc. – iki 226 tūkst., rodo naujausia statistika.

Anot T. Wheeler, turizmo bendrovės siekia užsitikrinti valstybės finansavimą siūlymui „laikinai“ patruliuoti Sekminių salų vandenis iš oro, kol rajone, kuris anksčiau buvo laikytas saugiu plaukikams ir narams, tiriami rykliai.

Vėliausias užpuolimas įvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Kvynslando valstijos vyriausybė buvo priversta pašalinti  dešimtis neprižiūrimų spąstų rykliams, įrengtų prie populiarių paplūdimių, nes pralaimėjo bylą dėl kelis dešimtmečius vykdytos ryklių kontrolės programos.

Federalinis teismas nutarė, kad rykliai, aptinkami gyvi spąstuose Didžiojo barjerinio rifo jūrų parke, turi būti paleidžiami, nors vyriausybė teigia, tokia praktika būtų pernelyg pavojinga darbuotojams.

Po antradienį įvykusio užpuolimo Kvynslando valdžia paskelbė, kad netoli saugomos teritorijos ribų bus įrengti papildomi 32 spąstai.

Teismo procesą inicijavusi gyvūnų apsaugos organizacija „Humane Society International“ neigė, kad vėliausi užpuolimai susiję su „pasenusios“ ryklių kontrolės praktikos atsisakymu.

„Tradicinių spąstų montavimas rykliams naikinti yra neveiksminga ir neapgalvota reakcija. Tai neveikia“, – pareiškime cituojamas jūrų apsaugos aktyvistas Lawrence'as Chlebeckas (Lorensas Klebekas).

Nors Australijos paplūdimiuose kasmet apsilanko dešimtys milijonų žmonių, ryklių užpuolimų pasitaiko retai.

Remiantis Sidnėjaus zoologijos sodo „Taronga Zoo“ duomenimis, pernai šalies vandenyse įvyko 27 atakos.

22 ir 28 metų amžiaus vyrai plaukiojo po vandeniu prie Sekminių salų, kai buvo užpulti, pranešė jų išvyką organizavusi kompanija „ZigZag Whitsundays“.

Turistai buvo laivu nuplukdyti į Erli Bičo miestą už 11 kilometrų žemyninėje dalyje, kur jų laukė greitosios pagalbos medikai, sakė Kvynslando valstijos greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovė Mel Mangan.

Iš ten turistai sunkios, bet stabilios būklės buvo sraigtasparniu nuskraidinti į Makajaus miesto ligoninę.

„Vienam anglų turistui nukąsta pėda, o kitam rimtai apdraskyta blauzda“, – sakoma sraigtasparnio komandos pranešime.

Aukos sraigtasparnio įgulai sakė, kad „grūmėsi ir blaškėsi vandenyje“, kai buvo užpulti tarp Haimano ir Sekminių Salos.

Pėdos neteko 28 metų vyras, sakoma Makajaus ligoninės pareiškime.

Pernai lapkritį ryklys Sekminių Salos uoste mirtinai sudraskė vyrą, o mėnesiu anksčiau ten pat buvo apdraskyti du turistai.

Po virtinės ryklių užpuolimų prie Sekminių salų pareigūnams buvo sunku paaiškinti regimai padidėjusį pavojų visame pasaulyje garsėjančioje atostogų vietoje.

„Uber“ teigia, kad jos siūlomi pasiplaukiojimai dviviečiu povandeniniu laivu po gamtinį objektą, įtrauktą į Jungtinių Tautų pasaulio paveldo sąrašą yra pirmoji pasaulyje tokio pobūdžio pramoga. Tokias keliones žmonės Kvynslando valstijoje galės užsisakyti nuo ateinančios savaitės, naudodamiesi „Uber“ programėle.

Žmogaus valdomas akumuliatorių energija varomas povandeninis laivas „scUber“ nuo gegužės 27 iki birželio 18 dienos atliks 20 pasinėrimų. Valandos trukmės ekskursija vienam žmoguikainuos 1 500 Australijos dolerių (apie 925 eurus).

Povandeninis laivas su dviem keleiviais pasiners į 20 metrų gylį ir plauks nustatytais maršrutais palei rifą. Šis projektas organizuojamas bendradarbiaujant su aplinkosaugos aktyvistų grupe „Didžiojo barjerinio rifo piliečiai“ (Citizens of the Great Barrier Reef).

„Uber“ padalinio Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje generalinė direktorė Susan Anderson (Siuzan Anderson) sakė, kad bendrovė yra užsibrėžusi populiarinti pavežėjimo paslaugas, kad užtikrintų „sąmoningus elgesio pokyčius“, turinčius vesti prie veiksmingesnio ir labiau aplinką tausojančio transporto.

Į „ScUber“ ekskursijos kainą taip pat yra įskaičiuotas skrydis sraigtasparniu iki vietos, iš kurios išplaukia povandeninis laivas, ir atgal.

Didžiajame barjeriniame rife gyvena daugiau kaip 1 500 rūšių žuvys ir koralai, bet šis įspūdingas darinys patiria didelę žalą dėl taršos ir klimato pokyčių.

Į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Didysis barjerinis rifas, kasmet priviliojantis milijonus turistų, dėl vandens temperatūros kilimo, siejamo su klimato kaita, kenčia nuo masinio blukimo reiškinio, nulemiančio koralų nykimą.

Australijos jūrų biologijos instituto mokslininkus padrąsino plūduriuojančio „Saulės ekrano“, pagaminto iš kalcio karbonato, bandymų rezultatai. Pasirodė, kad tokia plėvelė saugo koralus nuo blukimo.

„Ji sukurta plūduriuoti vandens paviršiuje virš koralų, o ne tiesiogiai ant koralų, ir užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo Saulės“, – sakė fondo „Great Barrier Reef Foundation“ vykdomoji direktorė Anna Marsden (Ana Marsden).

Bandymai su septynių skirtingų tipų koralais parodė, kad tokia apsauginė danga maždaug 30 proc. sumažina Saulės šviesos kiekį ir apribojo daugumos koralų rūšių blukimą.

"(Projektas) sudarė galimybę išbandyti idėją, kad sumažindami koralus pasiekiančios Saulės šviesos kiekį ... galime užkirsti kelią jų blukimą nulemiančiam stresui“, – sakė A. Marsden.

Prie projekto, kuriam vadovavo šalies polimerinius banknotus sukūrę mokslininkai, prisidėjo įvairių sričių specialistai.

„Šiuo atveju ... naujovę įgyvendino chemijos inžinieriai ir polimerų mokslo ekspertai, dirbdami drauge su jūrų ekologais ir koralų ekspertais“, – sakė A. Marsden.

Australija, naudojanti daug anglimis kūrenamose elektrinėse pagamintos elektros ir turinti palyginti mažai gyventojų, yra laikoma viena didžiausių pasaulyje teršėjų šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, skaičiuojant vienam gyventojui. Aktyvistai ragina Kanberą labiau saugoti aplinką.

Didžiajam barjeriniam rifui pavojų kelia ir plėšrios, koralais mintančios jūrų žvaigždės, taip pat žemės ūkio nuotekos.

Pasak A. Marsden, būtų nerealu sakyti, kad „Saulės ekranas“, pagamintas iš medžiagos, kurios randama ir koralų skeletuose, galėtų uždengti visą 348 tūkst. kv. km užimantį rifą.

„Bet jį būtų galima naudoti mažesniu, vietos mastu, siekiant apsaugoti vertingas ar dideliame pavojuje atsidūrusias rifo dalis“, – sakė ji.

„Šiai koncepcijai reikia daugiau darbo ir bandymų, kol prieisime tą etapą, bet tai džiuginantis įvykis tokiu metu, kai mums reikia išstudijuoti visas galimybes ir užtikrinti Didžiojo barjerinio rifo išsaugojimą būsimoms kartoms“, – pažymėjo ji.

Rifo pagrindą sukuriantys kietieji koralai iš kalcio karbonato – tos pačios medžiagos kaip mokyklinė kreida – suformuoja kietą skeletą. Minkštieji koralai kalcio karbonato sukaupia mažiau.

Verslo konsultavimo ir audito firmos „Deloitte Access Economics“ pernai parengtoje ataskaitoje Didysis barjerinis rifas buvo įvertintas kaip 56 mlrd. Australijos dolerių (34,6 mlrd. eurų) vertės turtas. Apskaičiuojant jo vertę buvo atsižvelgta į pajamas iš turizmo ir netiesioginę vertę žmonėms, kurie dar neapsilankė prie šio rifo, bet apie jį žino. 

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas rifas kenčia nuo vadinamojo koralų išblukimo, kai koralai išmeta simbiozėje su jais gyvenančius dumblius ir netekę jų ima badauti. Tai nulemia su klimato kaita siejamas jūros vandens šiltėjimas.

2 300 km ilgio rifui taip pat kenkia žemės ūkio nuotekos, plėtra ir plėšrios dygliuotosios jūrų žvaigždės. Ekspertai perspėja, kad rifas galbūt patiria nebeatitaisomą žalą.

Antradienį Australijos vyriausybė paskelbė apie 2 mln. Australijos dolerių (1,3 mln. eurų), į kuriuos gali pretenduoti žmonės, turintys gerų idėjų, kaip išsaugoti rifą.

„Problemos mastas didelis ir reikia plataus požiūrio, tačiau svarbu prisiminti, kad sprendimai gali ateiti iš bet kur“, – sakė aplinkos ministras Joshas Frydenbergas (Džošas Fraidenbergas).

Pasak jo, pinigai bus prieinami didžiausiems pasaulio mokslo protams, pramonei, verslo lyderiams, novatoriams.

Sprendimai gali būti grindžiami bet kuo, nuo koralų fizinio streso mažinimo iki koralų regeneracijos skatinimo auginant rifą formuojančių koralų lervas, kurios pritraukia kitas svarbias jūrines rūšis, pridūrė J. Frydenbergas.

Pradiniam tinkamumo etapui skiriama iki 250 tūkst. Australijos dolerių (162 tūkst. eurų). Šiuo etapu mokslininkai galės iki šešių mėnesių bandyti savo pasiūlymų techninį ir komercinį įgyvendinamumą.

Šiuo etapu tikimasi priimti daugiau nei vieną pasiūlymą, nurodė vyriausybė.

Dar 1 mln. Australijos dolerių (0,65 mln. eurų) bus skiriama geriausių sprendimų koncepcijos įrodymo etapui, kai pareiškėjai iki 12 mėnesių plėtos ir bandys savo prototipus.

Tie, kuriuos lydės sėkmė, išsaugos intelektinės nuosavybės teises ir galės bandyti gauti pelno iš savo naujovės.

UNESCO Pasaulio paveldo komitetas pernai nusprendė neįtraukti Didžiojo barjerinio rifo į „pavojuje atsidūrusių“ objektų sąrašą, nors ir nerimaujama dėl masinio koralų išbalimo.

2017 metais koralai antrus metus iš eilės buvo pažeisti dėl didėjančios vandens temperatūros. Tai beprecedentis dalykas ir mokslininkai sako, kad dėl to koraliniai polipai neturės laiko visiškai atsigauti.

Koraliniai rifai sudaro mažiau nei 1 proc. Žemės jūrinės aplinkos, bet juose gyvena maždaug 25 proc. jūrų gyvybės. Koraliniai rifai veikia kaip „lopšeliai“ daugeliui žuvų rūšių.

Vėžlių lytis priklauso nuo temperatūros, kurioje jie buvo perimi, todėl šiltesni orai lemia daug didesnę patelių populiaciją. Suvokdami globalius temperatūros pokyčius, mokslininkai jau įspėjo, kad panašus likimas gali ištikti ir Australijos vėžlius.

„Netrukus žaliųjų vėžlių patinų gali nebelikti – tai tikras pavojus gamtai“, – perspėja Pasaulio gamtos fondo Australijoje vadovas Dermotas O`Gormanas.

Mokslininkai suskaičiavo, kad kone kiekvienas jauniklis kai kuriuose vakariniuose paplūdimiuose Didžiajame barjeriniame rife buvo patelė, o 86 proc. suaugusių vėžlių buvo moteriškos lyties. Netgi paplūdimiuose, kur laikosi vėsesnė temperatūra, beveik 70 proc. vėžliukų buvo patelės, rašoma independent.co.uk.

Biologai įspėja, kad jei ši tendencija tęsis, vėžlių populiacija ateityje apskritai ims mažėti.

Dygliuotosios jūrų žvaigždės, kurios ėda koralus, yra natūralios rifo gyventojos, bet dėl taršos ir žemės ūkio nuotėkų šioje į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytoje ekosistemoje smarkiai išplito ir ėmė daryti didelį poveikį.

2012 metais atliktas 2 300 km ilgio rifo tyrimas parodė, kad koralų danga per pastaruosius 27 metus sumažėjo perpus ir kad 42 proc. žalos nulėmė kenkėjai.

Dabar Australijos okeanologijos instituto (AIMS) tyrimas parodė, kad dygliuotosios jūrų žvaigždės vengia vietų, kur esama didžiulių Charonia genties sraigių.

Šios sraigės, kurios gali išaugti iki pusės metro ilgio, turi gerą uoslę ir gali susirasti auką vien pagal jos kvapą.

Tyrimai parodė, kad jos ypač mėgsta dygliuotąsias jūrų žvaigždes, bet suėda tik po kelias per savaitę. Be to, šios sraigės yra kone išnaikintos dėl savo kriauklių.

Dėl šių priežasčių Australijos vyriausybė pirmadienį paskelbė apie jų veisimo tyrimų finansavimą.

„Galimybės, kurias atveria šių sraigių veisimo projektas, nuostabios“, – sakė Kvynslandui atstovaujantis federalinio parlamento narys Warrenas Entschas (Vorenas Entšas).

„Jei bus sėkmingi, šie tyrimai sudarys sąlygas mokslininkams studijuoti charonijų poveikį dygliuotųjų jūrų žvaigždžių elgesiui ir išbandyti jų, kaip valdymo įrankių, potencialą“, – pridūrė jis.

Aštuonios AIMS laikomos sraigės, kurias institutas rinko dvejus metus, padėjo daugybę kiaušinių kapsulių ir praėjusį mėnesį iš jų išsirito daugiau kaip 100 tūkst. lervų. Tačiau šios sraigės tokios retos, kad apie jų gyvenimo ciklą beveik nieko nežinoma.

Natūralus priešas

Veisimo programai vadovaujanti jūrų ekologė Cherie Motti (Čeri Moti) aiškinsis, kaip padėti lervoms pasiekti suaugėlio stadiją. Tai pateiks vertingos informacijos apie šių moliuskų biologiją; galutinis tikslas yra paleisti jas į rifą, kad jos trukdytų dygliuotosioms jūrų žvaigždėms neršto metu telktis.

„Jei turėsime natūralų priešą, kuris padarytų darbą už mus, tai būtų geriausias rezultatas, – sakė Ch.Motti. – Dar daug ką reikia padaryti. Tikimės šiemet sužinoti daugiau ir per dvejus metus užauginti mažylius.“

Iki šiol dygliuotosioms jūrų žvaigždėms naikinti būdavo naudojami brangūs chemikalai, bet jie gali pakenkti kitiems jūrų organizmams.

Balandžio mėnesį tyrimas parodė, kad jas galima saugiai naikinti paprasčiausiu actu, bet narams reikėtų individualiai suleisti acto kiekvienai jūrų žvaigždei, kurių rife plotuose yra maždaug 10 milijonų.

Didysis barjerinis rifas – didžiausia gyva struktūra Žemėje – jau antrus metus iš eilės kenčia ir nuo beprecedenčio vadinamojo koralų išbalimo, kai koralai išmeta simbiozėje su jais gyvenančius dumblius ir netekę jų ima badauti. Tai nulemia su klimato kaita siejamas jūros vandens šiltėjimas.

Gegužės mėnesį Australija surengė daugiau kaip 70 garsiausių pasaulio ekspertų simpoziumą, kurio tikslas buvo parengti gaires, kaip geriausiai reaguoti į rifui iškylančias grėsmes.

Tarp tyrinėtų galimybių yra koralų „lopšeliai“, dygliuotųjų jūrų žvaigždžių naikinimas, monitoringo sistemų plėtimas ir vietų koralų atkūrimui parinkimas.

Europoje siaučiantis bylas blokuojantis ir išpirkos reikalaujantis kompiuterių virusas „Petya“ Australijoje kol kas nustatytas tik piečiausioje – Tasmanijos – valstijoje esančiame „Cadbury“ šokolado fabrike.

Mokesčių inspekcija didžiausią dėmesį kreips dviejų sričių atstovams

Penktadienį Australijoje baigiasi finansiniai 2016–2017 metai.

Mokesčių sistema šalyje yra progresinė. Visiems vienodas – tik 2 proc. valstybinio sveikatos draudimo mokestis. Asmenys, kurių pajamos neviršija 18 tūkst. dolerių per metus, nuo mokesčių atleidžiami.

Dar ketvirtadienį iki vidurnakčio įmanoma padidinti sugražinamąją  mokesčių dalį. Smulkiems verslininkams, pavyzdžiui, apsimoka įsigyti naujus kompiuterius, įstaigos baldus ar net naudotą nedidelį sunkvežimį.

Tokius ir panašius patarimus finansiniams metams baigiantis dalina buhalteriai – mokesčių ekspertai.

Iš 13 mln. Australijos mokesčių mokėtojų kasmet tik 3 mln. patys užpildo mokesčių grąžinimo dokumentus. Visi kiti naudojasi buhalterių paslaugomis.

Ramiojo vandenyno dugne gyvuojantis koralų rifas yra vertas 56 mlrd. dolerių. Didžiausią tos sumos dalį – beveik 30 mlrd. – sudaro turistinė vertė.

Pasak vienos stambiausių mokesčių ekspertų firmos „H&R Block“ atstovo Marko Chapmano, šiemet jų ypač prireiks „Uber“ vairuotojams ir nekilnojamo turto rykliams. Jie iš anksto paskelbti Australijos mokesčių inspekcijos šių metų taikiniais. Beje, kaip ir jiems per daug kūrybingai talkininkaujantys buhalteriai. Žiniasklaidoje šiuo metu keliamas klausimas ir dėl pačių mokesčių surinkėjų patikimumo. Neseniai iš pareigų turėjo atsistatydinti inspekcijos komisaro pavaduotojas Michaelas Cranstonas, kaltinamas žinojęs apie savo sūnaus ir dukros mokesčių sukčiavimo sindikatą, valstybei padariusį 175 mln. dolerių nuostolių.

Recesijos šalies ekonomika išvengė 26 metus

Baigiant finansinius metus Australija gali pasididžiuoti pasauliniu rekordu – šalies ekonomika 26 metus iš eilės išvengė recesijos.

Anksčiau buvo sakoma, kad Australija keliauja ant avies nugaros, dabar nuo recesijos gelbsti žaliavų eksportas, pilnu pajėgumu dirbančios anglių kasyklos.

Australijos statistikos biuro duomenimis, labiausiai augo paslaugų, ypač finansų ir draudimo sektorius, taip pat didmeninės prekybos sektorius. Blogiausia padėtis perdirbimo pramonės ir gamybos sektoriuje. Bendras augimo rodiklis šiemet siekė vos 1,7 proc. Tai žemiausias ekonomikos augimo rodiklis nuo 2009 m.

Australijos rezervų bankas šią savaitę pasiekė šalies istorijoje žemiausių palūkanų rekordą – nuo praėjusių metų rugpjūčio jos išsilaikė tik 1,5 proc. Nežinia, kaip didieji bankai reaguos į tai, kad jiems kitais metais teks mokėti gerokai didesnius mokesčius. Daugiau kaip 6 mlrd. dolerių Australijos iždą tikimasi papildyti ir mokesčiais apdėjus stambias tarptautines kompanijas: „Apple“, „BHP Billiton“ ir „Chevron“.

Populiarėja neįprastos paslaugos

Kalbėdamas apie mokesčius norom nenorom prisimeni Benjamino Franklino žodžius, jog „Gyvenime neišvengiami tik du dalykai – mokesčiai ir mirtis“. Mirties, tiksliau laidotuvių paslaugų, sektoriuje Australijoje sukasi milijardas dolerių per metus.  Daugiau kaip trečdalis šios industrijos valdoma užsienio kompanijų. Tarp jų – gana populiari vien moteris įdarbinanti amerikiečių kompanija „White ladies“ – „Baltosios ledi“.

Neseniai atsirado joms konkurentės. Trys damos, „Life Rites“ – „Gyvenimo apeigos“ – steigėja Victoria Spence ir dvi jos padėjėjos, teikia paslaugas, kurias galima pavadinti „pirmyn į praeitį“.

Atliepiant didėjančiai paklausai, kai artimieji nenori, kad miręs mylimas žmogus būtų laikomas morgo šaldytuve, šermenys vis dažniau, kaip dar nesenais laikais, vyksta namuose. Čia velionis gali išbūti iki penkių dienų. Atsisveikinimo apeigos rengiamos ir paplūdimyje, parke, botanikos sode, netgi grįžusių kareivių klube. Iki bažnyčios durų velionis gali būti palydėtas ir arklių traukiamoje gedulingoje karietoje.

„Gyvenimo apeigų“ paslaugos gana brangios: nuo 6,5 iki 15 tūkst. dolerių. Įprastų laidotuvių kainos svyruoja nuo 4 iki 15 tūkst. dolerių.

Verte Didysis barjerinis rifas aplenkė Sidnėjaus operos rūmus

Doleriais įvertintas ir iki šiol neįkainojamu aštuntuoju pasaulio stebuklu vadintas Didysis koralų rifas.

Deloite ekonomistų grupės apskaičiavimu nuostabaus grožio Australijos šiaurės vakaruose Ramiojo vandenyno dugne gyvuojantis koralų rifas yra vertas 56 mlrd. dolerių. Didžiausią tos sumos dalį – beveik 30 mlrd. – sudaro turistinė vertė.

Didžiojo koralinio rifo fondo pirmininkas Steve`as Sargentas žurnalistams sakė, jog vien praėjusiais metais gamtos stebuklo nauda žemyno ekonomikai buvo verta 6,5 mlrd. dolerių. Tiesiogiai Didžiajame koralų rife darbuojasi 39 tūkst. žmonių, dar 64 tūkst. su rifu susijusių darbo vietų sukurta visoje šalyje.

Per 70 mln. futbolo aikščių nusitiesęs koralų rifas, pasak fondo vadovo, yra 12 kartų brangesnis už Sidnėjaus operos rūmus, taip pat vadinamus aštuntuoju pasaulio stebuklu.

Ši moteris tapo jau ketvirta auka, per pastarąjį mėnesį žuvusia toje daug turistų pritraukiančioje vietoje.

75 metų moteris antradienio popietę plaukiojo su kauke ir vamzdeliu prie Muro rifo, esančio maždaug už 40 km nuo Kernso ir buvo „ištraukta iš vandens nereaguojanti“, naujienų agentūrai AFP sakė Kvynslando policijos atstovė.

Laivo, kuriuo turistė atplaukė, įgula mėgino ją gaivinti, bet moteris neilgai trukus mirė, pridūrė atstovė.

Praeitą mėnesį 60-metis anglas turistas mirė nardydamas prie Azenkūro rifo, esančio netoli populiaraus Port Daglaso kurorto.

Dvi dienos prieš tą incidentą du į 8-ą dešimtį įžengę prancūzų turistai žuvo nardydami toje pačioje vietovėje. Jie abu buvo iš anksto nurodę, kad jų sveikata yra sutrikusi.

Azenkūro rifą kasmet aplanko per du milijonus žmonių. Pasak vyriausybės, iš šio turistų srauto gaunama daugiau kaip 2 mlrd. Australijos dolerių (1,4 mlrd. eurų).