Praėjusią savaitę Indijoje vykusiose derybose, surengtose prieš šių metų klimato kaitos konferenciją COP28 Dubajuje, nepavyko susitarti dėl atsinaujinančiosios energijos naudojimo patrigubinimo.

Prancūzijos aplinkos ministras Christophe'as Bechu (Kristofas Bešiu) naujienų agentūrai AFP sakė, kad diskusijos su Kinija, Saudo Arabija ir Rusija buvo sudėtingos.

Vienas šaltinis laikraščiui „Financial Times“ teigė, kad Kinija, kuri į aplinką išmeta daugiausia anglies dvideginio pasaulyje, taikė žlugdančią taktiką diskusijoms blokuoti.

Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį atkirto, kad tokie pranešimai visiškai prieštarauja faktams.

Susitikime pasiektas teigiamas ir subalansuotas rezultatas, sakoma ministerijos pareiškime, kurį parašė neįvardytas atstovas.

„Tačiau kai kurios šalys trukdė keldamos geopolitinius klausimus, todėl susitikime nepavyko priimti komunikato. Kinija dėl to apgailestauja“, – teigiama pareiškime nepateikiant detalių.

Susitikimas Čenajuje įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai grupės, kuriai tenka daugiau kaip 80 proc. pasaulio BVP ir išmetamo anglies dvideginio kiekio, energetikos ministrai per derybas Goa valstijoje nesugebėjo susitarti dėl iškastinio kuro atsisakymo pasaulinėje energetikoje plano.

Tai buvo laikoma smūgiu klimato kaitos švelninimo pastangoms, nors klimato ekspertai kaltina rekordinę pasaulinę temperatūrą dėl potvynių, audrų ir karščio bangų didėjimo.

Pagrindinės naftos tiekėjos baiminasi, kad drastiškas klimato kaitos švelninimas paveiks jų ekonomiką. Dėl pažangos nebuvimo per derybas Goa buvo kaltinamos Rusija ir Saudo Arabija.

Th. May ir V. Putinas buvo susitikę Osakoje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių forumo kuluaruose.

Tai buvo pirmasis Th. May ir V. Putino susitikimas akis į akį per pastaruosius trejus metus. Pastarąjį kartą jie buvo susitikę derybų 2016 metų rugsėjį Kinijoje, taip pat G-20 viršūnių susitikimo kuluaruose.

„Ji pasakė prezidentui, kad mūsų dvišaliai santykiai negalės būti normalizuoti, jei Rusija nenutrauks neatsakingų ir destabilizuojančių veiksmų, keliančių grėsmę Jungtinei Karalystei ir jos sąjungininkėms, įskaitant priešiškas intervencijas kitose šalyse, dezinformavimą ir kibernetines atakas“, – sakė Dauningo gatvės atstovas spaudai.    

Th. May taip pat sakė V. Putinui, jog Londonas turi „nenuginčijamų įrodymų, kad Rusija atsakinga už buvusio dvigubo rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimą Anglijoje.

Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad Britanija yra „atvira kitokiems santykiams, tačiau norint, kad taip įvyktų, Rusijos vyriausybė privalo nuspręsti eiti kitu keliu“.

Britanijos ir Rusijos santykiai smarkiai pašlijo po to, kai pernai kovą Anglijos pietiniame Solsberio mieste buvęs rusų dvigubas agentas S. Skripalis ir jo duktė buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje pagaminta itin toksiška nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Atsakomybę už šį išpuolį Londonas priskyrė Rusijos specialiosioms tarnyboms. Maskva tokius kaltinimus kategoriškai neigia.

Dėl šio tarptautinį pasipiktinimą sukėlusio incidento Britanija ir jos sąjungininkės Vakaruose išsiuntė iki šiol didžiausią skaičių rusų diplomatų, o Maskva atsakė analogiškomis priemonėmis.

„Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad esame atviri kitokiems santykiams, tačiau pirmiausia Rusijos vyriausybė turi pasukti kitu keliu“, – sakė britų vyriausybės atstovas spaudai. 

Prieš Th. May ir V. Putino susitikimą Londonas leido aiškiai suprasti, kad šios derybos nereiškia, jog santykiai tarp šalių atšilo, nors Rusijos vadovas nekart ragino „atversti naują dvišalių santykių istorijos puslapį“.

„Pasaulinės problemos, susijusios su nacionaliniais interesais ekonomikos ir socialinėje srityse bei pasaulio saugumu, yra daug svarbesnės už saugumo tarnybų žaidimus“, – sakė Kremliaus vadovas.

S. Skripalis yra buvęs dvigubas agentas, pardavinėjęs paslaptis Britanijai ir persikėlęs į tą šalį per 2010 metais surengtą apsikeitimą šnipais.

S. Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimas pernai buvo pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai Europoje buvo panaudotas cheminis ginklas.

Londonas tvirtina, jog panaudota medžiaga „Novičiok“ buvo pagaminta Rusijoje, o pačiam pasikėsinimui nužudyti esą „beveik neabejotinai“ pritarė Rusijos valdžia.

Maskva kategoriškai neigia tokius kaltinimus.

Šis G-20 viršūnių forumas yra vienas paskutinių Th. May kaip premjerės oficialių susitikimų, Britanijai laukiant naujo vyriausybės vadovo.

Favoritu tarp pretendentų pakeisti premjerę laikomas buvęs užsienio reikalų sekretorius ir Londono meras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).  Kas laimės Konservatorių partijos vadovo rinkimus ir taps kitu vyriausybės vadovu, oficialiai bus paskelbta liepos 23 d.

V. Putinas išreiškė viltį, kad liepos 24 dieną atėjus naujam premjerui Londono ir Maskvos santykiai pagerės.

Protestų bangą per pastarąsias tris savaites Honkonge lėmė didžiulio pasipriešinimo sulaukęs ekstradicijos į Kiniją įstatymo projektas. Dabar projektas jau yra sustabdytas, o įstatymas pakibęs ore.

Protestuotojai reikalavo, kad Honkongo vadovė Carry Lam visiškai panaikintų įstatymą ir atsistatydintų, bet nė vienas iš reikalavimų nebuvo išpildytas. Todėl protestai mieste tęsiasi – į gatves susirinkusi Honkongo visuomenė prieš pat G-20 viršūnių susitikimą, penktadienį ir šeštadienį vyksiantį Osakoje, Japonijoje, stengiasi atkreipti susitikime dalyvausiančių užsienio šalių dėmesį. Honkongiečiai siekia, kad G-20 narės paragintų Kiniją aptarti susvyravusios miesto gyventojų laisvės klausimą.

Scanpix nuotr.

Šį mėnesį Honkongo policija su protestuotojais susidorojo šaudydama gumines kulkas, suimdama ir įkalindama taikius protestuotojus. Tokie veiksmai buvo pasmerkti ir protestuotojų, ir tarptautinių žmogaus teisių grupių.

Ankstyvą ketvirtadienio rytą lazdomis ir skydais apsiginklavusi riaušių policija bandė suvaldyti policijos būstinę šturmavusią minią. Kiek vėliau protestuotojai susibūrė prie teisingumo ministerijos. Ten policija suformavo protestuotojus blokuojančią sieną, o vienas pareigūnas iškėlė protestuotojus įspėjantį, juos išbaidyti turėjusį užrašą. Taip pat būta ir smulkių prodemokratinio judėjimo ir policijos atstovų susirėmimų. Protestuotojai vėl kėlė plakatus „Kovokime vardan teisingumo“, „Laisvė Honkongui“ ir „Norime demokratijos dabar“.

Ketvirtadienio protestą Honkongo visuomenė surengė siekdama, kad miesto klausimas būtų įtrauktas į G-20 susitikimo dienotvarkę. Šio reikalavimo nepripažino Kinija – trečiadienį Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas teigė, kad Honkongo klausimas yra Kinijos vidaus problema ir ji tikrai nebus sprendžiama kaip tarptautinė.

Nors užsitęsęs JAV ir Kinijos prekybos karas, ko gera, sulauks didžiausio dėmesio per penktadienį Osakoje prasidėsiantį dviejų dienų pasaulio lyderių susitikimą, aštrių diskusijų turėtų kilti ir dėl klimato kaitos bei tokių „karštų taškų“ kaip Iranas ir Šiaurės Korėja.

Skrisdamas į Japoniją prezidentiniu lėktuvu „Air Force One“, D. Trumpas, kaip jau tapo įprasta, parašė socialiniame tinkle „Twitter“ kovingo tono žinutę ir joje išsakė ilgametei JAV sąjungininkei Indijai pretenzijų dėl muitų amerikietiškoms prekėms.

„Indija, jau daugelį metų taikanti Jungtinėms Valstijoms labai didelius muitus, neseniai dar labiau padidino jų tarifus. Tai nepriimtina – muitai turi būti panaikinti“, – parašė D. Trumpas.

Kiek anksčiau JAV vadovas nusitaikė į Kiniją, teigdamas, kad Pekinas nekantrauja pasiekti susitarimą su Vašingtonu, nes antroji pagal dydį pasaulio ekonomika esą „plaukia į kanalizaciją“.

Įtūžęs dėl, jo nuomone, Kinijos nesąžiningai įgyto pranašumo prekybos sistemoje, D. Trumpas jau anksčiau įvedė muitus 200 mlrd. JAV dolerių (175 mlrd. eurų) vertės kiniškam importui ir atrodė nusiteikęs žengti dar toliau.

„Turite dar 325 mlrd. dolerių, kurių dar neapmokestinau – pats laikas juos apmokestinti, įvesti muitus“, – pareiškė jis interviu televizijai „Fox Business Network“.

Kinijos prezidentas nusileido liūties plaunamoje Osakoje keliomis valandomis anksčiau nei D. Trumpas. Abu lyderiai šeštadienį ketina susitikti derybų.

Menkai slėpdama pyktį Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ paskelbė, kad „viena G-20 šalis griebiasi tokios taktikos kaip muitų didinimas ir grasinimas prekybos karais, siekdama priversti savo prekybos partneres nusileisti nepagrįstiems reikalavimams.

Toks „vienašališkas bauginimas“ gali sukelti „potencialiai skaudžių pasekmių visuotinei gerovei“, teigiama „Xinhua“ redakcijos straipsnyje.

Dauguma ekspertų įsitikinę, kad per viršūnių susitikimą veikiausiai nebus pasiektas formalus JAV ir Kinijos susitarimas, nes nebus pakankamai laiko išspręsti daugybę sudėtingų klausimų. Analitikų nuomone, labiausiai tikėtina, kad abi šalys tiesiog įsipareigos tęsti dialogą.

„Būčiau labai, labai nustebintas, jeigu jiems pavyktų per ateinančias kelias dienas išspręsti visus šiuos sudėtingus nesutarimus“, – sakė ekspertais Kinijos klausimais iš Vašingtone įsikūrusio Brookingso (Brukingso) instituto Davidas Dollaras (Deividas Dolaras).

„Manau, kad gali būti pasiektas tam tikras miniatiūrinis susitarimas, bet tai daugiausiai priklausytų nuo JAV sutikimo susilaikyti nuo naujų muitų“, – paaiškino D. Dollaras.

„Manau, jei Xi Jinpingas ir prezidentas Trumpas surengtų kokias nors derybas... tai reikštų labai teigiamą poveikį pasaulio ekonomikai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Azijos plėtros banko instituto vadovas Naoyuki Yoshino (Naojukis Jošinas).

„Nesiekiu karo“

Be JAV ir Kinijos prekybos karo, forume dalyvaujantys pasaulio lyderiai aptars padėtį daugybėje geopolitinių „karštųjų taškų“ – nuo Irano iki Šiaurės Korėjos ir Venesuelos.

Itin didelė įtampa šiuo metu tvyro Persijos įlankos regione, D. Trumpui paskutinę minutę atšaukus įsakymą suduoti smūgį Iranui, anksčiau numušusiam JAV bepilotį lėktuvą.

Prieš išvykdamas į Japoniją, D. Trumpas pareiškė, kad nesiekia konflikto su ilgalaikiu JAV priešu, bet perspėjo, jog Iranas „labai ilgai neišsilaikytų“, jei karas vis dėlto prasidėtų.

Konfrontaciją su Teheranu D. Trumpas aptars su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per numatytą susitikimą forumo kuluaruose. Jiedu taip pat kalbės apie ginklų kontrolę, krizę Venesueloje ir konfliktą Ukrainoje.

„Labai gerai su juo pabendrausiu, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė D. Trumpas. – Tai, ką jam pasakysiu – ne jūsų reikalas“.

Televizorius „Sony“

Šeimininkė Japonija desperatiškai mėgino atgręžti tarptautinį dėmesį nuo D. Trumpo kandžių pasisakymų į oficialią G-20 darbotvarkę, į kurią įtraukti tokie iššūkiai kaip daugelio išsivysčiusių šalių visuomenių senėjimas ir klimato kaita.

„Konfrontacija dažniausiai prikausto dėmesį... bet Japonija, būdama šeimininkė, tikisi pasiekti bendrą poziciją, o ne išryškinti nuomonių skirtumą“, – kalbėjo japonų ministras pirmininkas Shinzo Abe (Šindzas Abė), išvydamas iš Tokijo į Osaką.

Vis dėlto tikriausiai dar kils nesutarimų dėl bendro pranešimo klimato kaitos klausimu: vienas vokiečių šaltinis sakė, kad „šiemet bus itin sudėtinga“ pasiekti susitarimą.

Pasak vieno šaltinio Japonijos vyriausybėje, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, kalbėdamasis su Sh. Abe apie atmosferą prieš forumą, prognozavo, kad artėja „sudėtingas viršūnių susitikimas“.

Savo pareiškimais alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir siekti kompromiso nelinkęs D. Trumpas, vieną po vienos užsipuolęs JAV tradicines sąjungininkes ir net jį priimančią šalį.

Baltųjų rūmų vadovas pavadino Vietnamą „didžiausiu pažeidėju“ prekybos klausimais, „nusikaltėlišku“ elgesiu apkaltino papildomų lėšų į NATO biudžetą atsisakančią įnešti Vokietiją ir pasityčiojo iš Japonijos, kurią nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos saugo JAV kariuomenė.

„Jei Japonija būtų užpulta, mes stotumėm į Trečiąjį pasaulinį karą. Gintumėm ją mūsų gyvybėmis ir turtais“, – pareiškė D. Trumpas.

„Bet jei mes būtumėm užpulti, Japonija neprivalėtų mums padėti. Ji galėtų visa tai stebėti per televizorių „Sony“, – pridūrė prezidentas.

Vėlai ketvirtadienį į Buenos Aires atvykęs D. Trumpas G-20 dviejų dienų forumą užtemdė jam dar nė neprasidėjus, kai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad atšaukia susitikimą su V. Putinu, Maskvai tebelaikant grupę ukrainiečių karinių jūrų pajėgų narių, paimtų į nelaisvę per praeitą savaitgalį įvykusį incidentą Kerčės sąsiauryje.

Į D. Trumpo penktadienio darbotvarkę įtraukti susitikimai su Argentinos, Japonijos ir Indijos lyderiais, peržiūrėto prekybos susitarimo su Kanada ir Meksika pasirašymas bei kruopščiai surežisuota bendra G-20 viršūnių susitikimo veikla.

Atvykęs D. Trumpas tviteryje parašė: „Atvykau į Argentiną, kur planuojamos dvi labai užimtos dienos. Visą laiką numatomi svarbūs susitikimai. Mūsų didžiai šaliai itin gerai atstovaujama. Būsime labai produktyvūs!“

D. Trumpas, nustatęs kursą „Pirmiausia – Amerika“, bendrai nemėgstantis daugiašalių susitarimų ir turintis įprotį įžeidinėti sąjungininkus, paprastai sulaukia prieštaringo sutikimo pasauliniuose renginiuose. Šiame G-20 viršūnių susitikime jo laukia virtinė diplomatinių iššūkių, pirmiausia dėl to, ar jis gali susitarti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) mažinti finansų rinkas paveikusią įtampą prekybos srityje.

D. Trumpo darbo vakarienė su Xi Jinpingu numatyta šeštadienį vakare. Iš pradžių planuota, kad šeštadienį Amerikos prezidentas susitiks ir su V. Putinu.

Susitikimą su Rusijos lyderiu D. Trumpas atšaukė netrukus po to, kai jo buvęs teisininkas Michaelas Cohenas (Maiklas Koenas) pripažino, jog melavo Kongresui siekdamas nuslėpti, kad 2016 metais per Respublikonų partijos pirminius rinkimus D. Trumpo vardu derėjosi dėl nekilnojamojo turto sandorio Maskvoje.

Šios naujienos reiškė, kad bet koks susitikimas su V. Putinu būtų atkreipęs dėmesį į JAV specialiojo prokuroro tyrimą dėl to, ar D. Trumpo rinkimų kampanija buvo slapta susimokiusi su Maskva. D. Trumpas neigia padaręs ką nors neteisėta.

D. Trumpo penktadienio darbotvarkėje taip pat yra neformalus susitikimas su Australijos ministru pirmininku.

Lieka svarbus klausimas dėl to, kaip D. Trumpas elgsis Saudo Arabijos sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano (Mohamedo bin Salmano) atžvilgiu po pasaulį sukrėtusio Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi (Džamalo Chašogdžio) nužudymo.

JAV žvalgybos pareigūnai padarė išvadą, kad M. bin Salmanas turėjo mažų mažiausiai žinoti apie sąmokslą nužudyti žurnalistą. Abiejų JAV partijų atstovai Kongrese ragino D. Trumpą bent jau vengti jaunojo sosto įpėdinio.

Tačiau D. Trumpas leido suprasti esąs pasirengęs užmerkti akis dėl galimo princo vaidmens sąmoksle politikos „Pirmiausia – Amerika“ vardan.

Ketvirtadienį paklaustas, kodėl nesuplanuotas jo susitikimas su M. bin Salmanu, D. Trumpas atsakė: „Susitikčiau su juo, bet mes to nesuplanavome.“

Susitikimo dalyviai baigiamajame pranešime pabrėžė, jog būtina „stiprinti dialogą ir imtis veiksmų, kurie leistų sumažinti riziką ir sustiprinti pasitikėjimą“.

Tačiau susitikime nebuvo pasiekta konkrečių susitarimų, kaip būtų galima pasiekti tokį rezultatą.

Kovo mėnesį įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime G20 atstovai dėl vienašališkų JAV veiksmų taip pat buvo užsiminę apie būtinybę siekti dialogo, tačiau sprendžiant prekybos ginčus iki šiol nebuvo pasiekta jokios pažangos. Priešingai, JAV ir Kinijos prekybos ginčas dar paaštrėjo.

G20 ministrai dabartinį pasaulio ekonomikos augimą pavadino „tvirtu“, tačiau įspėjo, kad rizika, galinti kilti artimiausiu metu ir vidutiniu laikotarpiu, „yra padidėjusi“.

Be įtampos prekybos santykiuose, pranešime tarp rizikos veiksnių buvo paminėtas „didėjantis finansinis pažeidžiamumas“, „įvairaus pobūdžio disbalansas“ ir „nelygybė“.

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) protekcionistinę politiką aukščiausiojo lygio susitikime sukritikavo visos šalys.

D. Trumpas importuojamam plienui ir aliuminiui yra nustatęs atitinkamai 25 ir 10 proc. muitus. Be to, jis yra įvedęs 25 proc. importo muitą 34 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms ir rengiasi įvesti muitus dar 16 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos.

JAV prezidentas taip pat pagrasino nustatyti muitus iš Europos importuojamiems automobiliams ir muitais apmokestinti visą JAV importą iš Kinijos, kurio vertė siekia 500 mlrd. JAV dolerių.

„Pasaulio prekyba negali būti grindžiama džiunglių įstatymais, o vienašališkas muitų įvedimas yra džiunglių įstatymas“, – pareiškė žurnalistams Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire (Brunas Le Meras) ir pridūrė, kad Europos Sąjunga (ES) reikalauja, kad Jungtinės Valstijos panaikintų nustatytus plieno ir aliuminio importo muitus.

Tuo tarpu JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnučinas) per spaudos konferenciją pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios deryboms su Kinija dėl Vašingtono nustatytų naujų muitų ir JAV reikalavimų, kad Pekinas sumažintų kliūtis amerikietiškų prekių patekimui į Kinijos rinką.

S. Mnuchinas pabrėžė, kad D. Trumpo administracijos veiksmai yra ne protekcionizmas, o pastangos užtikrinti, kad pasaulio prekyba būtų sąžiningesnė.

„Palaikome idėją, jog prekyba yra svarbi pasaulio ekonomikai, tačiau ta prekyba turi būti sąžininga ir abipusiai naudinga“, – pareiškė jis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prieš G20 aukščiausiojo lygio susitikimą įspėjo, kad JAV veiksmai įvedant papildomus muitus importuojamoms prekėms – nuo kiniško plieno iki vokiškų automobilių – gali sukrėsti verslo pasitikėjimą, o tai sulėtins pasaulio ekonomikos augimą.

Jeigu įsigalios visi muitai, apie kuriuos iki šiol buvo paskelbta, pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas 2020 metais bus 0,1 procentinio punkto lėtesnis negu šiuo metu manoma, tuomet pareiškė TVF vadovė Christine Lagarde (Kristina Lagard).

TVF skaičiavimais, tuo atveju, jeigu pasitvirtins nepalankiausias pasaulio prekybos raidos scenarijus, JAV BVP augimo tempas jau kitąmet gali būti 0,8 procentinio punkto lėtesnis negu prognozuojama,

Itin skaudų smūgį protekcionizmo didėjimas suduos ir Azijos besivystančioms rinkoms – šio regiono BVP augimo tempas 2020 metais gali būti 0,7 procentinio punkto lėtesnis negu tikimasi, spėja Fondas.

Lotynų Amerikoje ir Japonijoje BVP augimo tempas pagal nepalankiausią scenarijų būtų 0,6 procentinio punkto lėtesnis, o euro zonoje ir likusiame pasaulyje – 0,3 procentinio punkto lėtesnis.

Pagal paskutines TVF prognozes, kurios buvo paskelbtos birželio mėnesį, pasaulio BVP 2018 ir 2019 metais padidės po 3,9 procento.

Gimtasis Rusijos prezidento Vladimiro Putino miestas Sankt Peterburgas laukia Didžiojo dvidešimtuko (G 20) valstybių lyderių. Kaip musė barščiuose V.Putinas šį kartą nesijaus. G 20 – ne vakariečių klubas.

Nesutarimai su JAV

Kalbėtis akis į akį su Jungtinių Valstijų prezidentu Baracku Obama V.Putinui nereikės. B.Obama sykį juokais prasitarė, kad V.Putinas jam primena "vietoje nenusėdintį vaiką klasės gale, kuriam nuobodu klausytis pamokos".

Šį kartą pamokslo Rusijai Amerika neplanuoja skaityti, nes B.Obama jau kiek seniau atšaukė dvišalį susitikimą su V.Putinu.
Kai kas sako, jog tai buvo diplomatinis manevras, esą norint parodyti rusams, kad jų pozicija erzina, o galbūt abiem lyderiams iš tiesų nėra apie ką kalbėti...

Tiesa, sėdėti prie bendro stalo teks ir prie jo bus daugiau Vakarų valstybių vadovų, kurie nėra patenkinti Rusijos kategoriška pozicija dėl Sirijos.
V.Putinui neabejotinai reikės nemažai kalbėti apie Siriją. Kita vertus, Maskva iki šiol nerodė jokių ženklų, kad jos pozicija Damasko atžvilgiu keistųsi, nepaisydama tarptautinėje arenoje kilusio šurmulio dėl esą Sirijos režimo įvykdyto dujų antpuolio.

Spaudimą pajus ir B.Obama. Jis šeštadienį pareiškė, kad pats neketina priimti sprendimo dėl intervencijos į Siriją, o konsultuosis su Kongresu.
Sirijos opozicija ir ją palaikantys tučtuojau pareiškė, kad B.Obama ignoruoja režimo vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus.

Ketina diskutuoti

V.Putinas Didžiojo aštuoneto (G 8) susitikime Šiaurės Airijoje jautėsi kaip musė barščiuose. Jis buvo vienintelis, kuris palaikė B.al Assadą. Tačiau G 20 – ne G 8. Čia nedominuoja Vakarų valstybės. Todėl V.Putinas, atrodo, laikysis savo.

"Turėtume prisiminti praėjusį dešimtmetį. JAV inicijavo daug karinių akcijų, tik ar jos išsprendė nors vieną problemą?" – lankydamasis Vladivostoke žurnalistų retoriškai paklausė V.Putinas.

Jis pridūrė: "Afganistanas, Irakas... Ten nėra taikos, nėra demokratijos, kurių mūsų partneriai taip siekė."

Paklaustas apie dujų ataką Sirijoje, dėl kurios kaltinamas B.al Assadas, V.Putinas pakartojo, kad Rusijos neįtikino Vakarų įrodymai.
Taigi, V.Putinas parodė, kad Sankt Peterburge Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes mėgins pavaizduoti kaip blogiukes.

"G 20 nėra jokia formali pasaulinė institucija. G 20 nėra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pakaitalas, taigi jame negalima priimti sprendimų panaudoti jėgą. Tačiau tai gera diskusijų platforma, kodėl tuo nepasinaudoti? – vėlgi paklausė V.Putinas. – Ar JAV tikslas yra griauti tarptautinę sistemą, klibinti fundamentalius tarptautinės teisės pagrindus? Ar tai sustiprins JAV tarptautinę padėtį? Vargu..."

Šie pareiškimai buvo pirmieji po to, kai rugpjūčio 21 d. Sirijos režimas buvo apkaltintas panaudojęs dujas prieš civilius gyventojus.

Tačiau ne tik Sirijos, bet ir amerikiečio bėglio Edwardo Snowdeno, kuriam Rusija suteikė prieglobstį, klausimas, taip pat vadinamasis gėjų propagandos įstatymas gali gerokai apkartinti susitikimą.

Galiausiai Vakarai jau seniai kritikuoja V.Putino veiksmus prieš Rusijos opoziciją.

Ekspertai sutaria, kad šis G 20 bus kitoks nei ankstesni. Dažniausiai šio tipo susitikimuose dominuodavo finansų krizės klausimai, dabar, regis, bus kalbama apie realius valstybių pozicijų susikirtimus dėl labai konkrečių klausimų.

Daugelis sutinka, kad jei JAV ryšis intervencijai į Siriją, tai gali nulemti Šaltojo karo laikus primenančius santykius tarp Maskvos ir Vašingtono.
Galbūt Rusija neturi ko itin priešpriešinti JAV, kad šios nepultų Sirijos, tačiau toliau bendradarbiauti gali nenorėti.

Rusijos ir Kinijos santykiai

G 20 susitikime V.Putinas ketina skirti nemažai dėmesio Kinijos vadovui Xi Jinpingui, kuris jau antrąsyk per šiuos metus lankosi Rusijoje.
Po savaitės abiejų šalių lyderiai susitiks Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos susitikime Kirgizijos sostinėje Biškeke, vėliau vėl Rusijoje, kai čia vyks BRICS šalių susitikimas.

Daugelis ekspertų sako, kad Kinijos ir Rusijos santykiai šiltėja. Tikėtina, kad JAV bei Rusijos nesutarimai dėl Sirijos tik paskatins Maskvos ir Pekino, taip pat skeptiškai žiūrinčio į Vakarų veiksmus Sirijoje, suartėjimą.

G 20 susitikime V.Putinas jei ir neturės užnugario, tai bent jaus kai kurių kitų didžiųjų ekonominių pasaulio galių palaikymą.
Vargu ar Sankt Peterburge kurios nors šalių lyderis leis sau pasakyti, kad susitikimo forma, jo manymu, yra G 19 + 1.

Būtent taip pareiškė Kanados premjeras Stephenas Harperis po G 8 susitikimo Jungtinėje Karalystėje. Jis sakė, kad susitikimas buvo G 7 + 1, turėdamas omenyje Rusiją.

Tiesa, didžiųjų valstybių lyderių laukia nemažai ekonomikos klausimų. JAV ekonomikos atsigavimas išlieka lėtas, euro zonos krizė nepasibaigusi, stoja ir Kinijos ekonomikos augimas. O Indijoje ir Pietų Afrikoje auga infliacija.