Kaip ketvirtadienį pranešė Kultūros ministerija, objektus paskelbus valstybės saugomais, jiems bus didesnės galimybės gauti valstybės biudžeto finansavimo dalį saugojimui ir tvarkymui.

Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių pastato liekanos yra senamiestyje, Žydų gatvėje. Tiksli sinagogos statybos data nėra žinoma.

"(...) mūrinės sinagogos statybos laikas sietinas su Vladislovo Vazos privilegija. Taigi naujoji sinagoga turėjo būti pastatyta po 1633 metų. Naujai pastatyta sinagoga buvo didžiausia to meto Abiejų Tautų Respublikoje. Per Pirmąjį pasaulinį karą dauguma meno vertybių iš sinagogos išvežta į Rusiją“, – nurodoma pranešime.

2020 metais sinagoga bei ritualinių vonių – mikvių liekanos buvo perduotos valdyti Geros valios fondui. Šiuo metu Vilniaus žydų bendruomenė su valstybės institucijomis kuria sinagogos atgaivinimo koncepcijas.

XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje statytame namų komplekse J. Basanavičiaus gatvėje (16 ir 16A) 1915 metais įsteigta pirmoji Vilniaus lietuviška gimnazija. Jos įkūrėjai – Jonas Basanavičius ir Povilas Gaidelionis.

„Vilniaus lietuviškoje gimnazijoje dėstė žymios valstybės istorijai ir kultūrai nusipelniusios asmenybės: Mykolas Biržiška, Antanas Smetona, Antanas Žmuidzinavičius, Aleksandras Stulginskis, Konstantinas Šakenis, broliai Mykolas, Vaclovas ir Viktoras Biržiškos, Juozas Naujalis, Teodoras Brazys, Vytautas Kairiūkštis, Adomas Varnas, Paulius Galaunė, Mečislovas Reinys“, – rašoma pranešime.

1925 metais viename iš šio komplekso butų buvo įkurtas  Žydų mokslo institutas YIVO, šiuo metu savo veiklą tęsiantis Niujorke.

Už tai numatančią parlamento rezoliuciją ketvirtadienį vieningai balsavo 64 Seimo nariai. Rezoliucijos iniciatorius – Seimo narys Emanuelis Zingeris.

Priimtoje rezoliucijoje Seimas pabrėžė, kad kolaboravusiems su naciais ir sovietais paminklai ir kiti atminties ženklai neturi likti viešose erdvėse, jų atminimo neturi būti ugdymo programose. „Būtina tęsti per Holokaustą žuvusių žydų tapatybės paieškas, kad būtų galima žudynių vietas įamžinti aukų vardais ir pavardėmis“, – tvirtinama dokumente.

Vilniaus miesto savivaldybei miesto viešąsias erdves pasiūlyta pavadinti japonų diplomato, prieš 81 metus išdavinėjusio Japonijos tranzitines vizas nuo karo negandų bėgusiems žydams ir taip išgelbėjusio tūkstančius gyvybių, Čiunės Sugiharos vardu, be to, ji paraginta  įgyvendinti Pasaulio tautų teisuolių pastangas įprasminantį memorialo projektą.

Priimtoje rezoliucijoje suformuluoti pasiūlymai Vyriausybei, Švietimo, mokslo ir sporto, Užsienio reikalų ministerijoms, Valstybinės kultūros paveldo komisijai, Lietuvos prokuratūrai.

Priimtoje rezoliucijoje Vyriausybė paraginta tarptautinėje bendruomenėje kelti klausimą dėl iš Lietuvos pagrobtų šimtmečiais kurtų judaikos vertybių grąžinimo į Lietuvą.

Lietuvos Respublikos prokuratūros prašoma pradėti tarptautinį tyrimą dėl Žydų liaudies banko konfiskavimo.

Vyriausybei siūloma  didinti finansavimą Paveldotvarkos programai, kas leistų daugiau lėšų skirti Lietuvos žydų paveldo sutvarkymui.

Priimtoje rezoliucijoje Seimas kviečia Vyriausybę, Vilniaus miesto savivaldybę, Lietuvos ir užsienio žydų bendruomenes pradėti diskusijas ne tik dėl tinkamo Vilniaus Didžiosios sinagogos įpaveldinimo, bet ir dėl galimo jos atstatymo.

Seimas jaučia Lietuvos Respublikos moralinę pareigą remti žydų tautos valstybingumo pagrindą – Izraelio Valstybę, atsižvelgiant į tai, kad Holokausto metu žuvo didžioji žydų tautos dalis.

Dokumente pažymima, kad veiksmingos antisemitizmo prevencijos ir kovos su juo priemonės yra aktyvesnė švietimo ir informuotumo apie Holokaustą didinimo veikla, žydų bendruomenių ir susibūrimo vietų saugumo užtikrinimas bei reguliari neapykantos nusikaltimų prieš žydus stebėsena.

Rezoliucija parlamentas pakvietė Lietuvos istorijos institutą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir istorikų bendruomenę dėti pastangas atverti visuomenei nežinomus Lietuvos žydų gyvenimo istorijos puslapius.

Holokausto aukų atminimą Seimas posėdyje pagerbė tylos minute.

Šeštus metus šią vietą tyrinėjanti Izraelio ir Lietuvos archeologų komanda šiemet koncentravosi į svarbiausios Didžiosios sinagogos dalies tyrimą: buvo pilnai atidengtas ankstesnių ekspedicijų metu atrastas Aron Kodešas (Toros rinkinių saugojimo vieta) ir centrinė religinių apeigų vieta – bima.

Atliekant kasinėjimus, tarp Aron Kodešo ir bimos atrasti dveji laiptai ir dekoratyvinė grindų mozaika – toks pat piešinys buvo aptiktas ir prie pat 2019 metais atidengtos bimos.

Kaip BNS sakė tyrinėjimams vadovaujantis Izraelio senienų tarnybos archeologo Jonas Seligmanas, šiemet aptikta ir viena iš didžiųjų sinagogos kolonų liekanų.

„Radiniai yra gana riboti, nes ši vieta buvo rimtai pažeista per praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio statybas. Tačiau pats įdomiausias radinys, kurį aptikome, yra tai, ką mes vadiname „yad“ – tai yra sidabrinė rodyklė, naudojama sekti torą skaitant ją besimeldžiantiems žmonėms“, – sakė jis.

Anot jo, įspūdinga tai, kad toks radinys šį ketvirtadienį aptiktas ant grindų šalia Aron Kodešo, turint omenyje nacių ir sovietinio periodo plėšimus, sinagogos išniekinimą.

„Tai yra mažytis daiktas, bet tikrai svarbi ir didelė dalis žydų istorijoje“, – pridūrė J. Seligmanas.

Pasak mokslininko, taip pat aptikti sienų fragmentai, dekoruoti mėlynos, dar vadinamos „Šagalo“ spalvos tinku – šio elemento nebuvo matyti net ir istorinėse nuotraukose, kadangi jos buvo juodai baltos.

Tikisi sinagogos liekanų eksponavimo

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossefas Levy (Josefas Levis) sako, kad Sinagoga žymi „taip gražiai vykusį glaudų bendrą lietuvių-žydų gyvenimą, kuris truko iki juodosios 1941-ųjų vasaros“. Anot jo, mokslininkų tyrimai leidžia „tiesiogiai prisiliesti“ prie Lietuvos žydų praeities, vietos, kur mokė ir meldėsi Didysis Vilniaus Gaonas Elijas ben Saliamonas Zalmanas. 

Ambasadorius svarsto, kad ateityje sinagogos liekanos galėtų būti eksponuojamos visuomenei.

„Tikiuosi, kad bus atvertas langas jums, lietuviams, leisiantis tyrinėti čia vykusį žydų gyvenimo etapą: Didžioji sinagoga, altorius-bima, mozaikos, medžiagos, taip pat tai, kaip žydai čia meldėsi, kokia buvo jų architektūros įtaka, kitos šios Vilniaus Litvakų bendruomenės tradicijos – ji vaidino svarbų vaidmenį žydų mąstysenos raidoje, nes čia buvo Mitnagdim judėjimo, t.y. tų, kurie prieštaravo Chasidų judėjimui, lopšys“, – pabrėžė ambasadorius.

J. Seligmanas tvirtina, kad vertinant Didžiosios sinagogos svarbą, iki holokausto, kai žydai sudarė daugiau nei trečdalį Vilniaus gyventojų, tai buvo „antroji Vilniaus katedra“. Todėl jis taip pat mano, kad Lietuva turėtų grįžti prie diskusijų, kaip ši vieta galėtų būti atverta visuomenei ateityje.

„Tai buvo antroji katedra. Taigi, manau, kad ši vieta taip ir turėtų būti vertinama, ji taip ir turėtų būti reprezentuojama ateityje“, – sakė mokslininkas.

Pasigenda valdžios dėmesio

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, kasinėjimus remiančio Geros valios fondo valdybos pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad sinagogos atradimai Lietuvos žydams yra „be galo brangūs“ ir jais norima pasidalinti su Lietuvos visuomene. Ji sako pasigendanti valdžios iniciatyvos ieškant koncepcijos, kaip būtų galima šventovės liekanas eksponuoti.

„Galvoje daug visko turiu, kaip tai turėtų būti parodyta, bet yra techninė dalis – esu teisininkė, ne archeologė. Norint viską išsaugoti, turi būti tinkamos oro sąlygos, oras turi judėti, tai kainuoja brangiai. Bet yra įvairių variantų, kaip galima tai padaryti (...). Galiu pasakyti, kad mes neturime jokių planų komercializuoti šį pastatą, daryti iš to kokį nors verslą, tai yra ne tokie dideli pinigai, kuriuos Geros valios fondas investavo padėdamas kasinėjimams. Mums nereikia grąžos, kalbame apie kultūrinius-archeologinius dalykus“, – BNS sakė ji.

Sovietmečio statybos „užkonservavo“ šventovę

Archeologas Justinas Račas sako, kad palyginimas, jog tai buvo „antroji katedra“, suprantamas ir įvertinus šiųmetinius atradimus, žyminčius buvusį sinagogos didingumą – puošnius dekoruotus laiptus, taip pat ir  vieną iš keturių kolonų – pusantro metro skersmens, siekusią 12 metrų aukštį.

Jis pabrėžė, kad metai iš metų aptinkami apatinio aukšto elementai gerai išsilaikė ir dėl to, jog sinagogos pastatas sovietmečiu buvo sulygintas su žeme.

„Sinagogos grindų lygis buvo pažemintas beveik dviem metrais nuo tuometinio gatvės lygio. Tai buvo viena sąlygų, kodėl žydai gavo galimybę statyti sinagogą, kad ji nebūtų aukštesnė už aplinkinius pastatus, todėl jie nusprendė nuleisti grindų lygį. Tai nulėmė, kad, nepaisant to, jog darželis pastatytas skersai per sinagogos centrą, vis dar galime tikėtis rasti grindis, kitus radinius“, – BNS teigė J. Račas.

Istoriniai duomenys rodo, kad po XVIII amžiuje kilusio gaisro, sunaikinusio dalį interjero, Vilniaus žydas Jesodas skyrė lėšų Aron Kodešo ir bimos rekonstrukcijai bei puošybai.

Archeologams taip pat pavyko atidengti ir vienos iš keturių kolonų, laikiusių XVII amžiaus pradžią siekiančios mūrinės Didžiosios sinagogos stogą, pagrindą.

Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinius tyrimus, vykstančius nuo 2011 metų, finansuoja Izraelio senienų tarnyba, Kultūros paveldo Išsaugojimo pajėgos, „Geros valios fondas“ ir Vilniaus savivaldybė.

Didžioji Vilniaus sinagoga kasinėjimų vietoje pastatyta 1633 metais gavus karaliaus Vladislavo IV Vazos privilegiją Vilniuje įkurti žydų kvartalą ir ten pastatyti mūrinę sinagogą. Laikantis reikalavimų, sinagoga negalėjo būti aukštesnė nei bažnyčios, todėl 12 metrų aukščio statinys buvo įkastas į žemę du metrus.

Vėliau aplink sinagogą pradėjo formuotis Šulhoifas – sinagogos kiemas su religinės, ritualinės ir edukacinės funkcijos pastatais.

Antrojo pasaulinio karo metais visas kvartalas smarkiai nukentėjo. Didžiosios sinagogos pastatas Vilniuje galutinai nugriautas 1955–1957 metais, o virš griuvėsių pastatytas vaikų darželis.

Pasak kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, Žydų gatvėje esančios pastatų liekanos perduodamos fondui sumažinant mokėtiną kompensaciją šių pastatų pamatų verte – 1 244 eurais.

„Tai yra šių pastatų liekanos, pamatai, atidengti archeologinių tyrimų metu. Pastatai buvo apgriauti Antrojo pasaulinio karo metais ir galutinai nugriauti sovietmečiu“, – priminė M. Kvietkauskas.

Anot jo, Geros valios fondas kreipėsi dėl pastatų perdavimo nurodydamas, kad juos naudos Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimui „tenkinant žydų kultūrinius ir religinius tikslus“.

Statinių liekanos 2017-aisiais įtrauktos į saugomų kultūros vertybių registrą.

Vyriausybė šį pavasarį buvo perdavusi sinagogos bei ritualinių vonių – Mikvių pastatus valdyti Kultūros paveldo departamentui.

Vilniaus Didžiosios sinagogos tyrinėjimai vyko nuo 2011 metų, darbai iš dalies finansuojami Geros valios fondo. Lietuva jam lėšas perveda kaip kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.

Pernai liepą ten aptikti du rūsiai, kur laikytos senos knygos, ir Mikvė.

Lietuvoje jau ne vienus metus diskutuojama, kaip įamžinti sinagogą. Sostinės meras Remigijus Šimašius yra pažadėjęs, kad sinagoga bus įprasminta iki 2023-iųjų, kai Vilnius švęs 700 metų jubiliejų.

Mūrinė sinagoga pastatyta XVII amžiuje, iki tol čia buvusios medinės sinagogos vietoje. Teigiama, kad Vilniaus Didžioji sinagoga savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikos sinagogas.

Ilgainiui šalia maldos namų susiformavo viešas žydų gyvenimo centras.

Per Pirmąjį pasaulinį karą dauguma meno vertybių iš sinagogos išvežta į Rusiją.

Per Antrąjį pasaulinį karą sinagoga smarkiai apgriauta: liko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. 1955–1957 metais Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos sulygintos su žeme, o 1964 metais jos vietoje pastatytas vaikų lopšelis-darželis. Jį žadama nugriauti.

Vokiečių gatvėje, Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje prieš 55 metus pastatytas darželis-pradinė mokykla savo pirminės funkcijos nevykdo jau kelerius metus, čia šiuo metu yra įsikūrę 10 nuomininkų, vykdančių kultūrinę, meninę ar edukacinę veiklą.

„Nuomos sutartys bus nutraukiamos tik tuomet, kai reikės pradėti pačius griovimo darbus. Darželį-pradinę mokyklą planuojama griauti kitąmet“, – BNS informavo savivaldybė.

Kitąmet taip pat planuojama skelbti viešuosius pirkimus dėl aplinkos sutvarkymo sprendimų. Savivaldybė žada, jog teritorijos sprendinių konkurse bus orientuojamasi į viešąją erdvę, „prasmingai įamžinančią Vilniaus Didžiosios sinagogos, jos komplekso ir teritorijos atminimą“.

Diskusijos kaip įamžinti sinagogą, vyksta ne vienus metus. Sostinės meras Remigijus Šimašius yra pažadėjęs, kad sinagoga bus įprasminta iki 2023-ųjų, kuomet Vilnius švęs 700 metų jubiliejų.

Mūrinė sinagoga pastatyta septynioliktame amžiuje, iki tol čia buvusios medinės sinagogos vietoje. Teigiama, kad Vilniaus Didžioji sinagoga savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikos sinagogas.

Ilgainiui šalia maldos namų susiformavo viešas žydų gyvenimo centras.

Pirmojo pasaulinio karo metu dauguma meno vertybių iš sinagogos buvo išvežta į Rusiją.

Per Antrąjį pasaulinį karą sinagoga buvo smarkiai apgriauta: liko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. 1955 - 1957 metais Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos buvo sulygintos su žeme, o 1964 metais jos vietoje pastatytas vaikų lopšelis - darželis.

Lietuvos, Jungtinių valstijų ir Izraelio archeologai kelerius pastaruosius metus intensyviai tyrinėjo šią vietą cokoliniame buvusios šventovės aukšte aptiko ritualinę sakyklą – bimą, po ja – rūsį, taip pat greta sinagogos buvusias ritualinius baseinėlius – mikvas ir kitas svarbiausias ritualines erdves.

„Tokių rūsių apskritai yra labai nedaug. Iki šiol Lietuvoje tikrai nebuvo žinoma nė viena sinagoga, po kuria būtų įrengtas rūsys. Jis dar nėra pilnai atidengtas, bet mes jį bandome paruošti bendrai vizitacijai, kuri vyks ketvirtadienį“, – BNS antradienį sakė archeologas Justinas Račas.

Rūsyje po bima, t.y. pakyla, nuo kurios skaitoma Tora, anot jo, buvo laikomos senos knygos, nes pagal tikėjimą žydai negalėjo išmesti, sudeginti nė vienos knygos, kuriose minimas Dievo vardas.

„Nepasiekėm dugno dar, nes ten labai daug griuvenų. Dar valomės. Mažai tikėtina, kad ten atrasime kažkokios literatūros, kadangi ten yra drėgna, bet dar visko gali būt“, – teigė archeologas.

Anot J. Račo, spėjama, kad po bima esantis rūsys buvo užgriautas per Antrąjį pasaulinį karą. Pasak archeologo, griuvenos padėjo apsaugoti unikalias sinagogos detales nuo vagysčių.

Kadangi ta sinagoga po karo buvo palikta atvira – kas norėjo, tą, matyt, išsinešė, o rūsys toks ir liko, koks buvo naudojimo metu, kaip ir užsikonservavo.

„Kadangi ta sinagoga po karo buvo palikta atvira – kas norėjo, tą, matyt, išsinešė, o rūsys toks ir liko, koks buvo naudojimo metu, kaip ir užsikonservavo. Ten tikrai unikalių bimos detalių randame, jos pagamintos iš vario, geležies, kitų architektūrinių detalių“, – pasakojo J. Račas.

Archeologai teigia, kad pastato griuvėsiai padėjo išsaugoti rūsyje rastas paauksuotas memorialines plokštes hebrajiškais rašmenimis, taip pat ir XVIII a. Jekaterinos II-osios sidabrines monetas. 

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Lietuvos sostinei Šiaurės Jeruzalės vardą. 

Mūrinė renesanso–baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII a. iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Ilgainiui šalia maldos namų susiformavo viešas miesto žydų gyvenimo centras.

Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 metais pastatų liekanos buvo sulygintos su žeme, o 1964 metais jos vietoje pastatytas vaikų lopšelis-darželis. 

Kol kas atkasti du iš keturių kolonų aplink sakyklą pagrindai. Išvysti naujausius atradimus bus galima kitą savaitę, liepos 17 dieną, sakoma sostinės savivaldybė pranešime.

„Aptikti kolonų pagrindai iš tiesų yra didžiulis atradimas. Mes atradome vieną iš dviejų pačių švenčiausių pastato vietų. Anksčiau šios kolonos siekė net 9 metrus. Atidengta vieta yra ypatinga – būtent čia pamaldų metų stovėdavo rabinas. Archeologiniai darbai dar bus tęsiami, tad atvykti patiems išvysti atradimus bus galima kitą savaitę, kai atidengsime dar daugiau svarbių Didžiosios Vilniaus sinagogos vietų. Viena jų – rūsys, esantis po dabar kasinėjama vieta“, – pasakojo tyrimų vadovas dr. Jonas Seligmanas.

Atliekant kasinėjimus aptikti ant sienų šalia bimos anksčiau buvę iškalti užrašai su nuorodomis į Senąjį Testamentą – viename minimi žmonės ir cituojama Pradžios knyga, kitame – eilės iš religinių giesmių. Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso (Vokiečių g. 13A) archeologiniai tyrimai tęsis iki liepos 19 d. Po to archeologiniai tyrimai bus pristatyti vilniečiams ir miesto svečiams, vyks pažintinės ekskursijos. Pirmoji jų – jau liepos 17-ąją.

Aptikti kolonų pagrindai iš tiesų yra didžiulis atradimas. Mes atradome vieną iš dviejų pačių švenčiausių pastato vietų.

Atrastų kolonų pagrindai lengvai atpažįstami iš turimų Sinagogos nuotraukų. Pasak dr. J. Seligmano, atradimo buvo tikėtasi, tačiau išvydus kolonų pagrindus vis tiek apėmė ypatingas džiaugsmas.

Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai pradėti 2011 m.: pernai buvo aptiktos dviejų mikvų (ritualinių baseinų) vietos, o praėjusių metų liepą tarptautinė izraeliečių, amerikiečių ir lietuvių archeologų grupė atrado didžiulę išorinę galinę Didžiosios sinagogos sieną, dalį Sinagogos grindų ir dalį bimos. Šiemet atliekamų archeologinių tyrimų tikslas – tęsti Didžiosios sinagogos liekanų tyrimą, atidengiant Aron kodešą (Toros rinkinių saugojimo vietą). Tyrimai atliekami moksliniais tikslais. Archeologiniams tyrimams vadovauja dr. J. Seligmanas (Izraelio kultūros vertybių tarnybos archeologijos padalinio vadovas) ir Justinas Račas (VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ archeologas).

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja sutvarkyti Didžiosios sinagogos aplinką. Jau baigiamas rengti Žydų istorinės gatvės atkūrimo ir sutvarkymo techninis projektas. Savivaldybė prisideda ir prie Archeologinių tyrimų viešinimo parengdama informacinį stendą apie tyrimus, organizuoja tyrimų pristatymus miestiečiams.

Vilniaus Didžiosios sinagogos išlikę ženklai Vokiečių g. 13A – svarbi Vilniaus kultūros paveldo vertybė. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą.

Mūrinė renesanso–baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII a. iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Ilgainiui šalia Didžiosios sinagogos susiformavo viešas miesto žydų gyvenimo centras, kurį sudarė 12 kloizų (mažų studijoms skirtų sinagogų), bendruomenės centro ir pirčių pastato su mikvomis (ritualiniais baseinais). Pastatai sudarė dviejų kiemų kompleksą, vadinamą Šulhoifu. 1903 m. tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės pastatyta Strašuno rabinų biblioteka. Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 m. pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964 m. Didžiosios sinagogos vietoje pastatytas mūrinis vaikų lopšelis-darželis.

Didžiosios sinagogos architektūrinius tyrimus atlieka Jungtinė kultūros paveldo profesionalų komanda iš Lietuvos, Izraelio, ir Amerikos, Geros valios fondo ir archeologinių tyrimų grupės narių lėšomis.

Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė.

„Didžiosios sinagogos pastato ar bet kurios kitos reikšmingos pastatų komplekso dalies sinagogos teritorijoje atstatymas siųstų klaidingą žinią, nes padaryta žala Vilniaus Didžiajai sinagogai ir žydų bendruomenei Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo yra neatitaisoma“, – rašoma pirmadienį paskelbtose Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) iniciatyva suburtos darbo grupės rekomendacijose.

Kaip rašoma LŽB išplatintame pranešime, ekspertai siūlo siekiant tinkamai įpaminklinti šią vietą nugriauti Didžiosios sinagogos teritorijoje stovintį darželio pastatą bei susitelkti į išlikusių fragmentų išsaugojimą ir eksponavimą.

„Geriausias būdas išsaugoti Vilniaus Didžiąją sinagogą yra išsaugoti artefaktus ir pasakoti nuostabią litvakų istoriją ateities kartoms per įtaigią nematerialią šios ypatingos erdvės skleidžiamų vertybių patirtį“, – pranešime cituojamas ekspertų grupės narys Sergejus Kanovičius.

Ekspertai taip pat siūlo pasitelkti tekstą ir multimedijos priemones supažindinant lankytojus su šios vietos vertybėmis.

Taip pat siūloma šį objektą susieti su kitomis žydiškojo Vilniaus lankytinomis vietomis, o Didžiosios sinagogos erdvę projektuoti taip, kad ji būtų patraukli tiek turistams, tiek vietos bendruomenei, prieinama visą parą. Jos naudojimas turėtų būti nekomercinis.

Rekonstrukcijos sprendimai ir procesas turėtų būti derinamas su Lietuvos žydų bendruomene.

Archeologai šią vasarą paskelbė radę Didžiosios Vilniaus sinagogos vieną iš svarbiausių dalių – bima vadinamą sakyklą.

Po šio atradimo Vilniaus valdžia pažadėjo, kad mokyklos pastatas per porą metų bus nugriautas, o iki 2023 metų sinagogos atminimas bus tinkamai įamžintas.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo. Tuo metu Vilnius dėl savo reikšmės žydų kultūrai vadintas Šiaurės Jeruzale.

Naciai sinagogą sudegino, o apgriautą šventovę šeštajame dešimtmetyje su žeme sulygino sovietų režimas, ant jos pastatytas dviejų aukštų mūrinis darželis, vėliau ten įsikūrė mokykla.

Sinagogos tyrinėjimai vyksta nuo 2011 metų, darbai iš dalies finansuojami Geros valios fondo, į jį Lietuva lėšas perveda kaip kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.

Baigus šiuos tyrimus, vyks Didžiosios sinagogos įpaveldinimo kūrybinės dirbtuvės, o vėliau ketinama sutvarkyti teritoriją bei jos aplinką.

Liepos 9–31 dienomis tyrimai atliekami siekiant toliau tyrinėti pirčių pastato liekanas, patikslinti Didžiosios sinagogos perimetrą bei aptikti šiaurės vakarinę sieną.

„Šį sezoną pastangos bus nukreiptos į vienos iš mikvių (ritualinių baseinų) atidengimą ir pirties bei sinagogos pastatų išorinės sienos dalies išskyrimą“, – teigia Izraelio Senienų tarnybos direktorius Jonas Seligmanas.

Per pastaruosius aštuonerius metus archeologiniai kasinėjimai šioje vietoje atlikti keletą kartų: 2011 metais pavyko nustatyti buvusios sinagogos vietą ir atrasti pakankamai gerai išlikusių pastato fragmentų, detalių, 2016–2017 metais rasti žydų bendruomenei priklausiusių viešųjų pirčių pastato mūrų fragmentai ir nustatytos dviejų mikvių (ritualinių baseinų) vietos.

Vilniečiai ir miesto svečiai liepos 19 ir liepos 26 dienomis galės pabendrauti su archeologais, pamatyti laikiną archeologinių radinių ekspoziciją. Liepos 18 ir 25 dienomis vyks pažintinės ekskursijos su gide apie Vilniaus Didžiąją sinagogą.

Mūrinė renesanso–baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII amžiuje iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Ilgainiui šalia Didžiosios sinagogos susiformavo viešas miesto žydų gyvenimo centras, susidedantis iš 12 kloizų (mažų studijoms skirtų sinagogų), bendruomenės centro ir pirčių pastato su mikvėmis. 1903 metais tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės pastatyta Strašuno rabinų biblioteka.

Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 metais pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964 metais Didžiosios sinagogos vietoje pastatytas mūrinis vaikų lopšelis-darželis.

Administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS sakė, kad perėmus 950 kvadratinių metrų pastatą Vokiečių gatvėje, jis galėtų būti išnuomotas operatoriui, šis savo ruožtu skirtų patalpas įvairioms meninėms veikloms. P. Poderskis neslepia, kad ateityje savivaldybė turi planų nugriauti pastatą, kuris iškilo sovietmečiu nugriovus Didžiosios sinagogos.

„Tai yra buvusi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, ji bus griaunama – bet prieš tai bandysime galbūt operatorių surasti, kuris nuomotų patalpas“, – BNS sakė P. Poderskis.

Anot jo, operatoriumi galėtų būti viena iš savivaldybės viešųjų įstaigų, pavyzdžiui, Menų spaustuvė. Jis pabrėžė, kad bus reikalaujama, jog menininkų veikla pastate neprieštarautų teritorijos istorinei paskirčiai – Vilniaus didžiajai sinagogai.

Tarybai siūloma nustatyti pradinę nuomos kainą: nuomojantis iki 100 kv. metrų patalpas, tektų mokėti 10 eurų, iki 300 kv. metrų – 20 eurų, virš 300 kv. metrų – 30 eurų.

Patalpos būtų nuomojamos, kol sostinės valdžia nuspręstų, kas turėtų būti šioje vietoje.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius yra sakęs, jog Didžioji sinagoga ateityje turėtų būti bent iš dalies atstatyta, tačiau ne artimiausią dešimtmetį. Planų atstatyti buvusią žydų šventovę turi viešoji įstaiga „Šiaurės Jeruzalė“, vienijanti verslininkus, litvakus iš Lietuvos, Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Valstijų. Jos atstovas, bendrovės „Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis yra sakęs, kad įstaiga privačiomis lėšomis siektų atstatyti vieną sinagogos frontonų, Vilniaus Gaono gyvenamąjį namą, Mato Strašūno biblioteką.

P. Poderskis tvirtina, kad kol kas nėra aišku, kas galėtų būti statoma šioje vietoje, pastatą planuojama nugriauti tik apsisprendus dėl tolesnių planų.

Mūrinė sinagoga buvo pastatyta ant XVI amžiaus sinagogos pamatų, po 1633-ųjų, kai Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Vladislovas IV Vaza suteikė privilegiją getui kurti. Ji buvo viena iš didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje, garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą. Sinagoga negalėjo būti aukštesnė už katalikų, stačiatikių religinius statinius, todėl buvo įrengti požeminiai jos aukštai.

Sinagoga ir šalia jos buvę pastatai apgriauti per Antrąjį pasaulinį karą, o 1955–1957 sovietų valdžios galutinai sulyginti su žeme, 1964 čia baigtas statyti vaikų darželis – iki pernai rugsėjo pastate veikė Vytės Nemunėlio pradinė mokykla.

Lietuvos, JAV, Izraelio mokslininkai ne kartą vykdė archeologinius tyrimus teritorijoje ir mokyklos kieme buvo atkasę požeminius ritualinių pirčių – mikvų aukštus. Pačios sinagogos liekanos yra po mokyklos pastatu.

Paveldosaugininkai pernai rugsėjį Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanoms suteikė teisinę apsaugą.