„Esu pasibaisėjęs Irano režimo nuolatiniais grasinimais Jungtinėje Karalystėje dirbančių žurnalistų gyvybei ir šiandien išsikviečiau jo atstovą, kad paaiškinčiau, jog tai nebus toleruojama“, – sakoma užsienio reikalų sekretoriaus Jameso Cleverly (Džeimso Kleverlio) pareiškime.

Per lygiagrečiai „Brexito“ prekybos deryboms vedamas „konstruktyvias“ diskusijas, vyresnysis ministras Michaelas Gove'as ir Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Marošas Sefčovičius aptaria JK-ES skyrybų sutarties įgyvendinimą, teigė Didžiosios Britanijos vyriausybė.

„Diskusijose toliau daroma pažanga, ateinančiomis dienomis bus priimti galutiniai sprendimai“, – teigė vyriausybė, M. Gove'ui ir M. Sefčovičiui dalyvaujant naujame derybų etape Briuselyje.

„Jei bus susitarta dėl šiose diskusijose svarstomų sprendimų“, vyriausybė teigia būsianti pasirengusi iš Vidaus rinkos įstatymo pašalinti tris nuostatas, išprovokavusias ES imtis teisinių veiksmų, kadangi jos pažeidžia išstojimo iš ES susitarimą.

Vyriausybė šią savaitę taip pat planavo pristatyti dar vieną susitarimą pažeidžiantį įstatymą, atimsiantį iš Briuselio teisę daryti įtaką prekybai tarp Šiaurės Airijos ir Didžiosios Britanijos.

Tačiau vyriausybė teigė, kad M. Gove'o ir M. Sefčovičiaus pirmininkaujamas komitetas šiame fronte daro „gerą pažangą“.

„Atsižvelgdama į šias diskusijas, vyriausybė peržiūrės planuojamo mokesčių įstatymo turinį“, – teigė institucija.

Tai ketvirtadienio vakarą įstatymų leidėjams pareiškė Bendruomenių Rūmų lyderis ir Jungtinės Karalystės ministrų kabineto narys Jacobas Rees-Moggas.

„O dėl parlamento darbotvarkės pirmadieniui, tai parlamentarai, prieš svarstydami aplinkos apsaugos įstatymo projektą, turės galimybę aptarti pasiūlymą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų“, - sakė J. Rees-Moggas, atstovaujantis vyriausybei Didžiosios Britanijos parlamento žemuosiuose rūmuose ir atsakingas už vyriausybės darbotvarkės formavimą Bendruomenių Rūmuose.

Jis pridūrė, jog jei pirmalaikiai rinkimai į Bendruomenių Rūmus bus paskirti gruodžio 12-ąją, tai parlamentas bus paleistas lapkričio 6-ąją. Iki to laiko parlamentarai galės svarstyti „Brexito“ įstatymo projektą, kuris remiasi spalio 17-ąją sudaryta Londono ir Briuselio sutartimi.

Kai B. Johnsonas oficialiai tapo naujuoju britų premjeru, jis pats atleido kai kuriuos vyriausybės narius. Vis dėlto kai kurie atsistatydino savo noru.

Svarbiausieji postai atiteko tiems, kurie pritarė B. Johnsono planams išvesti Didžiąją Britaniją iš ES iki spalio 31 dienos su arba be susitarimo.

Buvęs „Brexit“ vyriausiasis derybininkas Dominicas Raabas, kuris, nepritardamas Th. May suderėtai sutarčiai dėl išstojimo iš ES sąlygų, atsistatydino iš jos vyriausybės, buvo paskirtas naujuoju užsienio reikalų sekretoriumi. D. Raabas šias pareigas perėmė iš Jeremy'io Hunto – pagrindinio B. Johnsono varžovo kovoje dėl Didžiosios Britanijos premjero ir Konservatorių partijos lyderio postų. D. Raabui taip pat atiteko pirmojo valstybės sekretoriaus pareigos, o tai reiškia, kad jis pavaduos B. Johnsoną, kai premjero nebus.

Premjeru tapęs B. Johnsonas taip pat atleido prekybos sekretorių Liamą Foxą ir gynybos sekretorę Penny Mordaunt. Prekybos sekretoriaus pareigos atiteko Liz Truss, o gynybos sekretoriaus – Benui Wallace'ui. Vidaus reikalų sekretore tapo Priti Patel, Sajidas Javidas paskirtas iždo kancleriu.

Naujasis B. Johnsono kabinetas pirmą kartą susitiks ketvirtadienį ryte, o vėliau naujasis premjeras kreipsis į Bendruomenių rūmus. Ketvirtadienį parlamente kalbėdamas B. Johnsonas turėtų pateikti savo planus dėl „Brexit“.

Trečiadienį pirmojoje savo, kaip premjero, kalboje B. Johnsonas pažadėjo išvesti Didžiąją Britaniją iš ES iki spalio 31 d. ir tvirtino, kad nebus jokių „jei“ ir „bet“.

Didžioji Britanija dar kovo 29 d. turėjo pasitraukti iš ES, bet britų parlamentas nepritarė Th. May su ES suderėtai sutarčiai dėl išstojimo sąlygų, dėl to „Brexit“ buvo atidėtas. Dabartinė išstojimo data – spalio 31-oji.

Pasak britų žiniasklaidos, „šiuolaikinės Britanijos“ vyriausybėje dirbs daugiau moterų nei dabar. Šiuo metu JK vyriausybėje yra penkios moterys.

„Sky News“ šaltiniai vyriausybėje tvirtina, kad naujajame JK ministrų kabinete „bus du trečdaliai „Brexit“ šalininkų ir trečdalis tų, kurie nori likti Europos Sąjungoje“.

Viena iš galimų kandidačių į postą vyriausybėje yra indų kilmės britų politikė, „Brexit“ šalininkė Priti Patel. Dabartinės premjerės Theresos May (Terezos Mei) kabinete ji buvo Britanijos pagalbos užsienio šalims sekretorė, bet iš šių pareigų pasitraukė 2017 metais dėl be leidimo rengtų susitikimų Izraelyje. Spėjama, kad B. Johnsono vyriausybėje P. Patel gali tapti vidaus reikalų sekretore.

Scanpix nuotr.

Dabartinis vidaus reikalų sekretorius Sajidas Javidas (Sadžidas Džavidas) pretenduoja į Finansų ministerijos vadovo postą. Kai JK premjeru buvo Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), S. Javidas pasisakė prieš JK pasitraukimą iš ES, bet pastaruoju metu vidaus reikalų sekretorius sako esąs pasirengęs palaikyti „Brexit“ be susitarimo su Briuseliu scenarijų.

Kol kas neaiškus JK užsienio reikalų sekretoriaus Jeremy Hunto (Džeremio Hanto), kuris buvo B. Johnsono varžovas kovoje dėl Konservatorių partijos lyderio posto, likimas. Pasak „Sky News“, „dėl Hunto pozicijos kabinete yra rimtų abejonių“, nes jis nesutinka trauktis iš JK diplomatijos vadovo pareigų ir tapti Gynybos ministerijos vadovu.

Scanpix nuotr.

Jei J. Huntas vis dėlto neteks užsienio reikalų sekretoriaus portfelio, jo įpėdine gali tapti dabartinė gynybos sekretorė Penny Mordaunt (Peni Mordont) arba Finansų ministerijos vyriausioji sekretorė Liz Truss (Liz Tras). Abi jos yra „Brexit“ šalininkės.

Iš pradžių J. Huntas pasisakė už tai, kad JK liktų ES nare, o vėliau pritarė idėjai surengti dar vieną referendumą dėl „Brexit“. Tačiau 2017-ųjų spalį jis pareiškė pakeitęs savo nuomonę apie „Brexit“ dėl „Europos Komisijos arogancijos“. Be to, jis yra sakęs, kad JK suklestės palikusi Bendriją be jokio susitarimo.

Pasiūlytomis pareigomis nepatenkintas ir Gavinas Williamsonas (Geivinas Viljamsonas), anksčiau vadovavęs JK gynybos ministerijai. Šį postą jam teko palikti šį pavasarį, kai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad jis yra atsakingas už slaptos informacijos apie vieną Nacionalinio saugumo tarybos posėdį, kuriame buvo svarstoma 5G mobiliojo ryšio tinklo plėtra, paviešinimą. „Sky News“ žiniomis, G. Williamsonui buvo pasiūlytas būsto, bendruomenių ir vietos valdžios sekretoriaus postas, tačiau pats jis norėtų vadovauti Švietimo ministerijai.

Scanpix nuotr.

B. Johnsonas laimėjo partijos vidaus rinkimus, surinkęs 92 153 balsus; J. Huntas užsitikrino 46 656 torių palaikymą.

55 metų B. Johnsonas oficialiai valdžią perims per susitikimą su karaliene Elizabeth II (Elzbieta II) Bakingamo rūmuose, o vėliau prie naujųjų namų Dauningo gatvės 10-ajame name pasakys pirmą savo, kaip premjero, kalbą.

Savaitgalį dešimtys tūkstančių protestuotojų Londone reikalavo surengti antrą balsavimą dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Praėjus dvejiems metams po istoriniu vadinamo referendumo žmonės sako pavargę nuo nežinomybės ir nuolatinės įtampos.

Dar daugiau įtampos kelią didelių verslo kompanijų pareiškimai, kad jei nebus didesnio aiškumo, kokiomis sąlygomis jos turės dirbti, perkels savo verslą kitur.

Viena tokių – kompanija „Airbus“, Jungtinėje Karalystėje gaminanti lėktuvų detales. Kompanijoje tiesiogiai dirba 14 tūkst. žmonių, o iš vis, anot jos atstovų, kompanija sukuria beveik 100 tūkst. darbo vietų Jungtinėje Karalystėje. „Airbus“ atstovų teigimu, pereinamais laikotarpis iki 2020-ųjų gruodžio yra per trumpas, kad verslas galėtų prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų.

Sveikatos sekretorius: bendrovių „grasinimai“ „visiškai netinkami“

Britų sveikatos sekretorius Jeremy Huntas pareiškė, kad „bendrovių“ grasinimai dėl „Brexit“ „visiškai netinkami“, informuoja BBC.

Toks buvo pareigūno atsakas į „Airbus“ ir BMW perspėjimus, kad netikrumas dėl „Brexit“ gali kelti grėsmę investicijoms į Jungtinę Karalystę.

Pasak J. Hunto, „diskusijos dėl „Brexit“ pasiekė „kritinį momentą“ ir būtinas vieningumas.

Reaguodamas į tokius garsių bendrovių perspėjimus, J. Huntas atsakė: „Tokio pobūdžio grasinimai visiškai netinkami. Diskusijose dėl „Brexit“ esame pasiekę kritinį momentą, o tai reiškia, kad turime palaikyti Theresą May ir rasti geriausią „Brexit“ scenarijų. Kuo labiau kenksime Th. May, tuo didesnė tikimybė, kad galiausiai sprendimas bus priimtas paskutinę minutę, o tai būtų tikra katastrofa kiekvienam“.

Tačiau Direktorių instituto vadovas Edwinas Morganas teigia: „Verslo lyderiai turi teisę kalbėti apie savo poreikius ir nerimą, mums artėjant prie neįtikimai svarbių derybų dėl šios šalies ateities. Įmonės turi labai gerai pagalvoti, prieš rizikuodamos, todėl politikai privalo jas išklausyti, o ne atmesti. Įmonės turi sąžiningai įvertinti visas jiems gresiančias rizikas.“

Lordų Rūmų nariai nusprendė, kad tuo atveju, jei Didžiajai Britanijai ir Europos Sąjungai nepavyks pasiekti galutinio „Brexit“ susitarimo, bet kokius tolesnius vyriausybės sprendimus privalės patvirtinti šalies parlamentas.

Jų pasiūlytą Pasitraukimo iš ES įstatymo projekto pataisą palaikė 354 lordai, nepalaikė - 235.

Dabar šis įstatymo projektas grįš į Bendruomenių Rūmus. Jį aptarti numatyta trečiadienį.

„Jungtinei Karalystei reikės greit paaiškinti, kokių ji ateityje nori savo ryšių su Europos Sąjunga“, – vėlai pirmadienį, per priėmimą diplomatams, sakė A. Merkel.

Ji kalbėjo vos kelios valandos po to, kai paaiškėjo, kad T. May vadovaus Britanijai šiai derantis dėl išstojimo iš ES. Ministro pirmininko pareigas T. May perima iš kovos pasitraukus jos paskutinei varžovei.

A. Merkel pakartojo, kad po praėjusį mėnesį įvykusio ir šoką sukėlusio referendumo už pasitraukimą iš Bendrijos dabar Londonas turi oficialiai inicijuoti 50-ąjį ES sutarties straipsnį.

Tik tada galės prasidėti derybos dėl būsimų Britanijos ir ES santykių, pridūrė Vokietijos kanclerė.

A. Merkel pabrėžė, kad Britanija liks svarbi Vokietijos – didžiausios Europos ekonomikos – partnerė, bet taip pat akcentavo, kad jos prieiga prie ES bendrosios rinkos priklauso nuo pagarbos pagrindiniams principams, tarp kurių yra ES piliečių judėjimo laisvė.

T. May yra sakiusi, kad į bet kokį susitarimą dėl Britanijos prieigos prie ES bendrosios rinkos reikės įtraukti imigracijos kontrolę.

A. Merkel dar kartą išreiškė apgailestavimą dėl to, kad britai nusprendė atsukti nugarą ES.

„Tai kartus įvykių posūkis“, – pripažino ji.

„Vis dėlto esu tvirtai įsitikinusi, jog Europos Sąjunga yra pakankamai tvirta, kad išgyventų šį posūkį“, – pridūrė A. Merkel.