Latvijos sostinės pakraštyje esančioje JAV įmonės „Edge Autonomy“ valdomoje gamykloje kilusio gaisro vietoje buvo dvi dešimtys policijos automobilių, devynios ugniagesių mašinos ir penki greitosios pagalbos automobiliai.

„Gamybiniame pastate kilo didelės rizikos gaisras, sukėlęs daug dūmų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ugniagesių tarnyba.

Naujienų agentūra LETA iš Valstybinio priešgaisrinio ir gelbėjimo departamento (VUGD) sužinojo, kad skambutis apie gaisrą gamybos įmonėje buvo gautas antradienį po 15 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai pamatė, kad gamykloje sparčiai plinta atvira liepsna ir kyla daug dūmų.

Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė gamina tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, skirtus žvalgybos, stebėjimo ir žvalgybos misijoms, rašoma jos interneto svetainėje.

„Atvira liepsna buvo užgesinta 10.45 val. (vietos, 9.45 val. Lietuvos laiku)“, – Rusijos žiniasklaidai sakė Maskvos regiono gelbėjimo tarnybų vadovas Sergejus Poletykinas.

Socialiniuose tinkluose paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti bėgantys žmonės iš Maskvos priemiestyje esančio „Mega Chimki“ prekybos centro, kai pastatas užsidegė ir iš dalies sugriuvo.

Rusijos tyrimų komitetas teigė turintis informacijos, kad žuvo vienas žmogus, ir aiškinasi, ar yra kitų aukų.

„Įvykio vietoje dirba tyrėjai ir teismo medicinos ekspertai“, – sakė komitetas.

Dėl stogo griūties gaisras akimirksniu išplito dideliame plote.

Gelbėjimo tarnybos pranešė, kad gaisras Chimkų priemiestyje išplito daugiau nei 7 tūkst. kvadratinių metrų plote.

Prekybos centras yra maždaug už septynių kilometrų nuo Maskvos Šeremetjevo oro uosto.

Įvykio vietoje dirbo daugiau nei 70 ugniagesių gelbėtojų ir 20 ugniagesių automobilių, pranešė gelbėjimo tarnybos ir pridūrė, kad jų darbą apsunkina pastato konstrukcija.

„Dėl stogo griūties gaisras akimirksniu išplito dideliame plote“, – platformoje „Telegram“ pranešė Maskvos srities gelbėjimo tarnybos.

Rusijos naujienų agentūros citavo šaltinius gelbėjimo tarnybose, sakiusius, kad įtariamas padegimas, tačiau vėliau valstybinės naujienų agentūros citavo šaltinius, teigusius, kad labiau tikėtina gaisro priežastis – saugos pažeidimai.

Rusija, kurioje dažnai nepaisoma saugos taisyklių, pastaraisiais metais pramogų vietose kilo nemažai gyvybių pareikalavusių gaisrų.

Praėjusį mėnesį Kostromos mieste esančiame bare per gaisrą žuvo 13 žmonių. Pranešama, kad girtas vyras iššovė iš signalinio pistoleto, tačiau, kaip teigė pareigūnai, dėl netinkamo priešgaisrinės saugos taisyklių laikymosi žuvo daug žmonių.

2018 metais Sibiro Kemerovo mieste esančiame prekybos centre žuvo 60 žmonių.

2009 metais per gaisrą naktiniame klube Uralo mieste Permėje žuvo 156 žmonės. 

Scanpix nuotr.

Vaizdas – pragariškas

Vasaros pabaigoje Petrašiūnuose kilo vienas didžiausių pastarojo meto gaisrų Kaune. Įvairias pavojingas atliekas perdirbančioje bendrovėje „Žalvaris“ užsiliepsnojo atliekos, tad į įvykio vietą buvo išsiųstos itin gausios ugniagesių pajėgos. Su „Kauno diena“ Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) specialistai pasidalijo šio gaisro gesinimo užkulisiais.

Šį objektą gesino apie 60 ugniagesių, kurie apie dešimt valandų galynėjosi su liepsnomis, paskui dar kelias dienas budėjo gaisravietėje, nes vis kažkur dar smilko atliekos, o per lūžusias pastato perdangas ne visur buvo įmanoma prieiti.

60 – maždaug tiek pareigūnų dirbo „Žalvario“ gaisravietėje.

Pirmieji į įvykio vietą atvykę gelbėtojai pamatė tikrą pragarą – ugnis jau buvo įsismarkavusi, laižė ne tik viduje buvusias atliekas, bet ir buvo prarijusios dalį stogo. Kauno PGV specialistai pasakojo, kad pirmas keturias valandas visi dirbo be poilsio. Suvaldę situaciją, ugniagesiai pradėjo tarpusavyje keistis, tik tada pavyko trumpam atsikvėpti ir atsigerti vandens.

„Iš pradžių gavome pranešimą, kad dega šiukšlės, tačiau atvykusios pirmosios pajėgos pamatė, kad dega specifinės atliekos. Gaisras buvo didžiulis, todėl reikėjo pastiprinimo. Per mano 31-us tarnybos metus, tai gal tik antras toks didelis gaisras. Apsižvalgius vietoje, parengtis buvo pakelta iki aukščiausio lygio ir pradėjome gesinimo darbus.

Šis gaisras buvo ypatingas dėl ten degusių medžiagų – skiediklių, dažų, tepalų ir kitų kenksmingų atliekų. Kai vienu metu dega daug skirtingų medžiagų, gaisrą gesinti žymiai sunkiau, nes negali tiksliai žinoti, ką tuo metu gesini“, – pasakojo Parengties valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas kapitonas Arvydas Putrimas.

„Vaizdas buvo tikrai nemalonus, ten buvo labai daug dūmų. Dėl jų nežinojai, kas ir kur gali nutikti. Per 29 tarnybos metus, kai dirbu ugniagesiu, pirmą kartą didelį gaisrą teko gesinti Trakuose, o dabar – šis. Kiti gaisrai, palyginti su „Žalvario“, buvo tarsi žaisliukai“, – savo įspūdžiais apie gaisrą atliekų perdirbimo įmonėje pasidalijo 3-iosios komandos vyresnysis puskarininkis Sigitas Mikėnas.

Dar vienas „Žalvaryje“ su liepsnomis kovojęs 2-osios komandos jaunesnysis puskarininkis Matas Džemedžionas ugniagesiu dirba vos metus, tačiau tuomet jam nekilo jokių abejonių, ką reikia daryti. Jam atvykus į gaisravietę, pasigirdo sprogimai. „Visi vos ne ant kelių griuvome dėl tų sprogimų. Aišku, buvo baimių, bet nekilo jokių abejonių, kad privalome gesinti gaisrą, nes kas gi daugiau padarys šį darbą, jei ne mes. Viduje per dūmus nieko nesimatė, tik vietomis pamatydavome šviesą. Gerai, kad per treniruotes mokėmės, kaip apčiuopomis viską daryti“, – pasakojo ugniagesys ir pajuokavo, kad gaisro kvapas ilgam įsigėrė.

Jam  antrino kolega, prisiminęs, kad tuomet buvo rimtai svarstoma evakuotis ir tik iš toliau prižiūrėti gaisrą, kad šis neplistų, nes sprogimai privertė sunerimti. „Tikrai buvo minčių atsitraukti, kad išsaugotume tiek save ir vieni kitų nepaliktume, tiek techniką. Yra tvarka, kad patekę į gaisro vietą turime išsinešti tai, ką atsinešėme, negalima nieko palikti“, – teigė S.Mikėnas.

Būtina koordinacija

„Žalvario“ gaisras dėl teritorijoje laikytų pavojingų atliekų laikomas labai specifiniu. Kad pavyktų suvaldyti liepsnas, reikia labai daug gesinimo priemonių, tikslaus koordinuoto darbo ir žinoti, ką kiekvienas ugniagesys turi daryti ir kur tuo metu būti.

„Kolegos tikri profesionalai ir iš pusės lūpų jau žino, ką reikia daryti. Per kiekvieną gaisrą įgyjame patirties. Šį kartą teko dirbti su daug kolegų, tad buvo svarbi koordinacija“, – pažymėjo A.Putrimas.

„Per tiek metų jau esame viską susidėlioję į lentynas, žinome visą eigą tarsi iš natų. Paskui tik pakoreguojame darbus. Nuoširdžiai dėkojame operacijų vadovams, pamainų vadams, kad gesinome gaisrą patirdami kaip įmanoma mažiau streso“, – kalbėjo S.Mikėnas.

Gaisrą gesinę vyrai pripažino, kad tiek valandų kovojant su ugnimi būtinas geras pasirengimas. Todėl labai svarbu treniruotis.

„Darbas reikalauja daug fizinės jėgos, ištvermės, drąsos. Kiekvieną budėjimą rengiame treniruotes, atliekame fizinius pratimus, kad, kilus gaisrui, galėtume kaip galima greičiau susitvarkyti. Šiame gaisre buvo sudėtingų situacijų, bet dirbau ne vienas, tad buvo lengviau.

Tikrai buvo minčių atsitraukti, kad išsaugotume tiek save ir vieni kitų nepaliktume, tiek techniką.

Man su kolega teko dirbti tiek lauke, tiek viduje. Iš pradžių ėjome į grandį, tiesėme rankoves, prijungėme švirkštą, vėliau gavome nurodymą eiti į pastato vidų ir ten gesinti. Darėme viską, ką liepė vadai. Komandinis darbas yra pagrindas“, – teigė 2-osios komandos vyresnysis puskarininkis Lukas Greičius.

„Viskas buvo daroma operatyviai, užtikrinant ir mūsų saugumą. Smagu, kad galime pasitikėti kolegomis. Per tiek metų darbo man pirmas toks didelis gaisras. Dar prieš išvažiuodamas spėjau žmonai žinutę parašyti, kad dega „Žalvaris“ ir nežinau, kada grįšiu“, – savo patirtimi šiame gaisre pasidalijo „Kauno dienos“ kalbintas ugniagesys.

Ko išmoko?

Kai Alytuje degė „Ekologistikos“ padangos, ugniagesiai gelbėtojai paskui ilgai kosėjo prisikvėpavę kenksmingų medžiagų. „Kauno diena“ pasiteiravo, ar ir po „Žalvario“ gaisro teko specialiai apsilankyti pas medikus.

„Alytuje vieną kartą įsidilginome, tai tą pamoką išmokome. Aišku, kiekvieną kartą žmogus save šiek tiek koreguoja pagal esamą situaciją“, – kalbėjo S.Mikėnas.

„Kiekvienas ugniagesys turi kvėpavimo aparatą. Po Alytaus gaisro išmokome, kad kiekviename automobilyje turi būti filtruojančių dujokaukių. Tad įrangos trūkumo nebuvo. Jeigu kas ir įkvėpė dūmų, tai ne dėl to, kad kažko nebūtų, o dėl to, kad pats kažko nepadarė. Per „Žalvario“ gaisrą buvo vežami ir keičiami deguonies balionai“, – prisiminė L.Greičius.

Ugniagesys gelbėtojas pripažino, kad „Žalvario“ gaisras iš kitų išsiskyrė tiek savo dydžiu, tiek ir liepsnojusiomis medžiagomis. Be to, pavojingas atliekas perdirbanti bendrovė įsikūrusi tankiame pramoniniame rajone, todėl teko spręsti ir logistinius iššūkius.

„Dažniausiai kyla nedidelių gaisrų, tada mes mokame viską išsidėstyti, žinome, kokios yra automobilių galimybės. Bet į „Žalvarį“ suvažiavo dešimt cisternų, teko po kelis šimtus metrų ištiesti vandens žarnų, dirbo daugiau kaip 60 pareigūnų, tad teko strateguoti, kaip viską išdėstyti. Tiek pareigūnų yra labai daug, bet kai visi išsiskirsto, atrodo, kad jie kažkur dingo.

Man teko su keltuvu pro stogą vandenį lieti, o ten juk gana tankus pramoninis rajonas. Tai keltuvas važiavo pro kitos įmonės teritoriją, nes iš vienos pusės tiesiog trukdė tvora. Paryčiais ir pačios įmonės technika pradėjo laisvinti mums kelią ir ten viską atkrauti. Iššūkių buvo. Aišku, kiekvienas gaisras skirtingas ir vis pateikia staigmenų“, – mintimis pasidalijo Parengties valdymo skyriaus specialistas kapitonas Evaldas Korsakas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Tiek „Kauno dienos“ kalbinti ugniagesiai, tiek ir kiti kolegos, gesinę „Žalvario“ patalpas, buvo apdovanoti. Už darbą padėkojo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Kauno miesto savivaldybė, įteikusi garbingą Petro Vileišio apdovanojimą.

„Žalvario“ gaisras

Kaip skelbta, pavojingų atliekų perdirbimo įmonėje „Žalvaris“ didelis gaisras kilo rugpjūčio pabaigoje. Liepsnos kilo antrinių atliekų rūšiavimo patalpose. Skaičiuojama, kad ugnis palietė apie 10 tūkst. kv. m plotą.

Tąkart bendrovės vadovai nurodė, kad gaisro metu sudegė 135 t popieriaus ir 250 t plastiko. Žinoma, kad degė ir kitos pavojingos atliekos, tokios kaip panaudoti tepalai, polietilenas ir kt.

„Ugnis plito labai greitai, apimdama visą sandėlio patalpą ir persimesdama į kitą šalia esantį pastatą. Į teritoriją ugnis neišplito, gaisras buvo lokalizuotas sandėliuose“, – pranešime spaudai kalbėjo „Žalvario“ direktorius Vitoldas Sapožnikovas.

BNS nurodė, kad bendrovės vadovas apgailestavo dėl nelaimės ir žadėjo bendradarbiauti su institucijomis, kad būtų nustatyta gaisro priežastis ir galima žala aplinkai.

„Institucijoms surinkus visą įmonės teritorijoje esamą tyrimui reikalingą medžiagą ir gavę leidimą tvarkyti gaisravietę, nedelsiant savo lėšomis pradėsime gaisro padarinių likvidavimo darbus“, – kalbėjo V.Sapožnikovas.

Pasak jo, „Žalvario“ veikla po gaisro nesustojo ir bendrovė yra pajėgi vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus klientams.

Dėl gaisro ikiteisminį tyrimą pradėjo Generalinė prokuratūra. Tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti gaisro kilmės priežastis, padarytą žalos dydį ir asmenis, kurių veiksmai, arba priešingai – neveikimas, tiesiogiai sietini su kilusiu gaisru ir jo padariniais.

Palemono gatvėje užsiliepsnojo pavojingų atliekų tvarkymo centras  „Žalvaris“. Gamybinėse patalpose girdisi sprogimai.

„Dega „Žalvaris“, – tik tiek tepasakė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus budėtojas. Pasakęs, kad dabar negali kalbėti, jis padėjo telefono ragelį.

Netoliese gyvenantys kauniečiai portalui kauno.diena.lt teigė, kad gaisras didžiulis ir viskas atrodo baisiai. „Žiaurus vaizdas. Gaisrą stebi daugybė smalsuolių. Ugnis apėmusi visą teritoriją“, – sakė kaunietis.

Vyčio Šulinsko nuotr.

Skaitytojų duomenimis, visas rajonas skendi dūmuose, sproginėja teritorijoje esančios statinės. Nuotraukose matomos didžiulės liepsnos, joms suvaldyti pasitelktos gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos. Pasak ugniagesių gelbėtojų budėtojo, į įvykio vietą išvykę apie 10-11 autocisternų.

„Vyksta gesinimo darbai, sutelkiamos pajėgos, dega atliekų tvarkymo įmonė – plastikas, popieriai“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Koordinavimo skyriaus atstovas.

Anot jo, „nemažas gaisras“ Kaune, Palemono gatvėje prasidėjo apie 21.53 val.

„Gesina viso Kauno ugniagesiai, daugiau nei septynios autocisternos, vežama įranga iš aplinkinių rajonų“, – BNS teigė atstovas.

Apie 24 val. portalo kauno.diena.lt fotografas sakė, kad ugnis nuo gaisro pradžios nė kiek nesumažėjusi. Pasak jo, į įvykio vietą atvykę beveik 20 ugniagesių ekipažų, atvažiavę daug policijos pareigūnų. Pastarieji neleidžia būriuotis žiūrovams.

Šiek tiek po 23 val. Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba į telefonus atsiuntė pranešimą apie galimą oro taršos padidėjimą.

„Dėl gaisro galima oro tarša. Prašoma vengti būvimo gryname ore, uždaryti namų langus“, – skelbiama pranešime.

„Žalvaris“ skelbia, kad vykdo pavojingųjų bei gamybinių atliekų tvarkymą, elektronikos atliekų surinkimą, surenka ir antrines žaliavas.

Ugnis dabar dega Varybobio ir Acharneso priemiesčiuose, tūkstančiai žmonių priversti iš ten bėgti.

„Tuoj pat palikite savo namus“, – valstybinei televizijai sakė Acharneso meras Spyrosas Vrettosas. Regiono gyventojai taip pat gavo perspėjimą SMS žinute iš civilinės saugos tarnybos. Tiršti dūmų debesys buvo matyti iš Atėnų. 

Nukentėjusių rajonų gyventojai paniškai bėgo iš namų. „Už mūsų yra pragaras“, – šaukė vienas gyventojas iš savo automobilio žurnalistams, buvusiems įvykio vietoje.

Gaisras sparčiai plito iš netoliese esančių miškų į gyvenamas teritorijas, pranešė regiono gubernatorius Giorgosas Patoulis, ragindamas visus žmones nedelsiant palikti šią teritoriją.

Meteorologai jau keletą dienų prognozavo, kad gali kilti tokio masto gaisrai, nes šalį tebėra apėmusi karščio banga, kuri, kaip manoma, nesitrauks visą savaitę, o temperatūra kils virš 40 laipsnių Celsijaus.

Ugniagesiai kovoja ir su didžiuliu gaisru Rodo saloje, ten jau turėjo evakuotis kelių bendruomenių gyventojai.

Valdžia perspėjo visuomenę, kad gaisro pavojus išliks labai didelis, net ir pasibaigus karščio bangai, dėl šalyje besitęsiančios sausros ir numatomo stipraus vėjo.

Tiesa, galutinio atsakymo, kas jį sukėlė, ugniagesiai gelbėtojai dar neturi. Nustatytos tik aplinkybės, kuriomis šis gaisras kilo: tai įvyko, vykdant į aikštelę atvežto metalo laužo iškrovimo iš krovininio automobilio darbus. Jo turinys buvo iškraunamas į bendrą tokio paties metalo laužo krūvą.

Ugniagesių gelbėtojų tyrėjus labiausiai domina, kodėl kilęs gaisras taip greitai išplito. Jų suvestinėse apie šį įvykį akcentuojama, kad didžiąją dalį užsidegusios sukrautos ir supresuotos utilizuoti skirtos metalo atliekų krūvos sudarė automobilių salonai. Būtent degios jų dalys ir ėmė liepsnoti.

Portalui kauno.diena.lt paskambinus minėto krovinio, anot kitų bendrovės „Baltic metal“ darbuotojų, užsakovui, šis jų kolega skubėjo baigti pokalbį dar neišgirdęs klausimų: „Ačiū – viso gero!“. Ir tai, žinoma, negali nekelti įtarimų, kad jis turi, ką slėpti. Nes paskambinus kitiems jo kolegoms, kurie tikino neturintys nieko bendro su šiuo gaisru, jie patys pasakojo, kad budėjo kartu su ugniagesiais gaisravietėje dar ir šeštadienį, baimindamiesi, jog gaisras neatsinaujintų. Nors paskutinis ugniagesių gelbėtojų automobilis paliko ją penktadienį jau sulaukęs vidurnakčio.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovė portalui taip pat teigė, kad jos kolegos užsibuvo penktadienį šioje gaisravietėje iki vakaro. Kaip jau rašyta, jų mobiliosios laboratorijos pradėjo du tyrimus – dėl gaisro poveikio oro taršai bei Nemunui, į kurį per lietaus nuotekų sistemą pradėjo bėgti gaisro gesinimui panaudotas, kaip įtarta, naftos produktais užterštas vanduo. Pirmadienį iki vidurdienio šios agentūros atstovai savo tyrimų rezultatų dar nebuvo pateikę.

Tačiau jų atstovė atskleidė, kad netoli šios gaisravietės yra viena iš dviejų Kaune esančių jų oro tyrimo stotelių. Deja, gaisro metu vėjas pūtė į kitą pusę, dėl ko ši stotelė jokių teršalų nefiksavo.

Redakcijos nuotr.

Penktadienio gaisras bendrovės „Baltic metal“ aikštelėje atskleidė ir tai, kad šioje vietoje yra problemų su vandens tiekimu. Dėl mažo slėgio dviejuose vietiniuose hidrantuose ugniagesiai gelbėtojai turėjo vežiotis vandenį iš už vieno kilometro esančio kito hidranto.

Aplinkos apsaugos departamento nuotr.

Kaip jau pranešta, Kauno policija po šio gaisro surinko medžiagą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę dėl turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. Jeigu būtų nustatyta gamtai padaryta žala. Tačiau, ar tam nebūtina tyčinė veikla, kurios ugniagesiai gelbėtojai kol kas nelinkę įžvelgti?

Kaip jau rašyta, prieš pusantro mėnesio bendrovė „Baltic metal“ jau buvo įspėta Aplinkos apsaugos departamento dėl taršos leidimo sąlygų pažeidimo padidinus atliekų sandėliavimo zonos plotą. Tai konstatuota atlikus neplaninį patikrinimą po gauto aplinkinių gyventojų skundo. Įmonės atstovui, atsakingam už taršos leidime nurodytų sąlygų laikymąsi, tada buvo skirta 300 eurų bauda, kurią jis sumokėjo. O nustatyti pažeidimai, anot Aplinkos apsaugos departamento atstovės, buvo pašalinti.

„Baltic Metal“ teritorijoje gaisrai buvo kilę ir anksčiau/Skaitytojo vaizdo medžiaga

Vietinius gyventojus galima suprasti. Anot Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, per pastaruosius keturiolika metų adresu R.Kalantos g. 49, į kurį penktadienio vidurdienį vėl skubėjo jų sustiprintos pajėgos, buvo kilę net šešiolika gaisrų. Tiesa, didžioji dauguma jų susiję su šiuo adresu veikusiomis kitomis įmonėmis.

Bendrovė „Baltic metal“ minima tik informacijoje apie 2012-ųjų vasario gaisrą šios bendrovės pastate, kai dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo atliekant suvirinimo darbus degė bitumas metaliniame lovyje, ir pranešime apie 2013-ųjų liepos gaisrą, kilusį dėl neatsargaus žmonių elgesio, kuomet apdegė du ardomų automobilių kėbulai.

Pasak Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, pranešimas apie gaisrą adresu R. Kalantos g. 49 buvo gautas 11 valandą.

Pranešta, kad atvira liepsna maždaug 40 kvadratinių metrų plote dega didelė – apie penkiolikos metrų aukščio – metalo krūva.

Justinos Lasauskaitės, skaitytojo nuotr.

Į gaisravietę pasiųstos sustiprintos ugniagesių gelbėtojų pajėgos: šešios autocisternos, vienas autokopėčių ir štabo automobilis.

Pirmieji įvykio vietą pasiekę pasiekę ugniagesiai konstatavo, kad pastatams ir įmonės darbuotojams grėsmės nėra. 

Gaisro vieta – tiksliau iš jos kylantis grėsmingas juodų dūmų debesis – buvo matomas iš tolimiausių Kauno kampelių.

Į įvykio vietą atskubėjo ir aplinkosaugininkai. Tačiau, pasak Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus atstovės, jos kolegoms teko laukti, kol savo darbą baigs ugniagesiai. 

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus atstovas, dirbantis su kolegomis gaisravietėje, apie 12.30 val. portalą kauno.diena.lt informavo, kad gaisras jau apgesintas. Tačiau dar reikės su metalo krautuvais perkrauti visas degusias metalo atliekas.

14.10 val. pranešta, kad gaisras jau likviduotas. Tačiau vyksta baigiamieji darbai: toliau perkasama tai, kas degė, bei vėsinama vandeniu, kad ugnis vėl neįsipliekstų.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovai portalui kauno.diena.lt teigė, kad į gaisro vietą nuvykę specialistai pastatė įrangą, kuri fiksuoja oro taršą. 

Redakcijos nuotr.

Pranešime apie šį gaisrą nurodytu adresu yra įsikūrusi bendrovė „Baltic Metal“, kuri skelbiasi internete superkanti metalo laužą iš įmonių bei fizinių asmenų. O taip pat – naudotus švino akumuliatorius bei eksploatuoti netinkančias transporto priemones.

Nurodytais bendrovės telefonais atsiliepę asmenys portalui kauno.diena.lt teigė arba neturintys laiko kalbėti, arba nėra įgalioti bendrauti su žiniasklaida, o direktoriaus esą nėra.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, minėtos bendrovės veikla dar prieš porą mėnesių skundėsi vietiniai gyventojai. Ne tik dėl jos keliamo triukšmo, bet ir, kaip įtarta, savavališko aikštelės pasididinimo, neatlikus poveikio aplinkai tyrimo. 

Aplinkos apsaugos departamentas patikslino, kad gavus skundą, sausio-kovo mėnesiais buvo atliktas neplaninis bendrovės „Baltic Metal“ patikrinimas. Už nustatytą taršos leidimo sąlygų neatitinkantį atliekų sandėliavimo zonos plotą bendrovei skirtas įspėjimas, o jos atstovui, atsakingam už šių sąlygų laikymąsi, – 300 eurų bauda, kurią jis sumokėjo. Tuo pačiu buvo nurodyta užtikrinti tinkamą atliekų laikymą sandėliavimo zonose. Ir nustatyti pažeidimai buvo pašalinti.

Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, peržiūrėjusi savo duomenų bazes, konstatavo, kad adresu R. Kalantos g. 49 per pastaruosius keturiolika metų buvo kilę net šešiolika gaisrų. Tačiau didžioji dauguma jų susiję su šiuo adresu veikusiomis kitomis įmonėmis. Bendrovė „Baltic Metal“ minima tik informacijoje apie 2012-ųjų vasario gaisrą šios bendrovės pastate, kai dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo atliekant suvirinimo darbus degė bitumas metaliniame lovyje, ir 2013-ųjų liepos gaisrą, kilusį dėl neatsargaus žmonių elgesio, kuomet apdegė du ardomų automobilių kėbulai.

Praėjus nedaug laiko po šiandieninio gaisro užgesinimo, gautas dar vienas ugniagesius gelbėtojus ant kojų sukėlęs pranešimas – kad į Nemuną per lietaus išleistuvą teka gaisro gesinimo vanduo su tepalais. Šioje vietoje pastatytos penkios boninės užtvaros, o upės vanduo išpurkštas chemikalų neutralizatoriumi.

Aplinkos apsaugos departamento nuotr.