„Mūsų bendrojo europietiško požiūrio į migraciją rezultatai kalba patys už save: neteisėtų atvykimų dabar yra mažiau nei prieš krizę“, kilusią prieš penkerius metus, pabrėžė jis, Briuselyje apibendrindamas migracijos politikos rezultatus.

Anot EK, blokas per šį laikotarpį suteikė paramą milijonams migrantų, išgelbėjo daugybę gyvybių, išardė nemažai nelegalių vežėjų tinklų ir reikšmingai sustiprino sienų apsaugą.

„Per pastaruosius trejus metus atvykėlių skaičius nuolat mažėjo, ir dabartinis (migracijos) rodiklis yra vos 10 proc. rekordinio lygio, pasiekto 2015 metais“, – nurodė D. Avramopulas.

Vis dėlto Briuselis pripažįsta, kad atsižvelgiant „į nuolat besikeičiantį geopolitinį kontekstą ir migracijos spaudimą pasauliniu mastu“ būtina imtis papildomų priemonių.

„Ateityje svarbu laikytis mūsų bendrosios politikos, bet tuo pat metu pasiekti rezultatų vykdant ES prieglobsčio suteikimo (sistemos) reformą“, – sakė eurokomisaras.

Anot D. Avramopulo, nors migracijos mastai palaipsniui mąžta, pernai į ES vis dėlto atvyko 150 tūkst. nelegalių migrantų, todėl šią problemą įmanoma išspręsti tik tarptautiniu mastu.

Tarp EK siūlomų priemonių – papildoma parama Šiaurės Afrikos šalims, tokioms kaip Marokas ir Libija, iš kur į bloką per Viduržemio jūrą patenka didžioji dalis atvykėlių.

Briuselis taip pat pabrėžia, kad ES šalims būtina laikinai įsipareigoti įsileisti jūroje išgelbėtus migrantus, kol nebaigta prieglobsčio suteikimą reglamentuojančių Dublino taisyklių reforma.

Šis ES vidaus reikalų vadovų susitikimas yra pirmasis, Austrijai nuo liepos pradžios perėmus pirmininkavimą Europos šalių bendrijai.

Insbruke vykstančiame susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama bendro migracijos plano paieškoms. Austrija tikriausiai ragins keisti dabartinę ES politiką, kad ateityje prieglobsčio prašymai būtų priimami tik už ES ribų.

Nors nuo karo ir skurdo bėgančių migrantų skaičius gerokai sumažėjo, lyginant su didžiąja 2015 metų migracijos banga, ši problema bus viena pagrindinių per Austrijos pirmininkavimo ES pusmetį.

Nuo pernai gruodžio dirbančios Austrijos konservatorių ir kraštutinių dešiniųjų vyriausybės vidaus reikalų ministras  Herbertas Kicklis (Herbertas Kiklis) pakartojo savo pasiūlymą įkurti už ES ribų „sugrąžinimo centrus“ asmenims, kuriems nebuvo suteiktas prieglobstis Bendrijoje ir kurie laukia repatriacijos į savo šalis.

Tačiau ES migracijos komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos) skeptiškai vertino šią idėją, nes ją būtų sunku praktiškai įgyvendinti.

„Ar kas nors žino nors vieną šalį už Europos ribų, Europos periferijoje, kuri norėtų priimti tokią stovyklą? Aš kol kas (tokios) nežinau. Palaukime, tai tiesiog idėja“, - prieš susitikimą sakė jis žurnalistams.

Anksčiau H. Kicklis buvo susitikęs su savo kolega Matteo Salvini (Matėju Salviniu), Italijos ministro pirmininko pavaduotoju bei ultradešiniųjų partijos „Šiaurės lyga“ lyderiu, taip pat su vokiečių vidaus reikalų ministru Horstu Seehoferiu (Horstu Zėhoferiu).

Šie trys ministrai suformavo „ryžtingųjų ašį“, sieksiančią griežtinti ES migracijos politiką.

M. Salvini jau uždraudė migrantus gelbėjančioms humanitarinėms organizacijoms švartuotis šalies uostuose ir ketina iš naujo derėtis dėl ES misijų mandato Viduržemio jūroje, kad jų laivai irgi negalėtų išlaipinti migrantų Italijoje. Pasak jo, pagalbos organizacijos tik padeda žmonių kontrabandininkams gabenti migrantus į Europą.

Insbruke jis turėtų paprašyti kolegų nesiųsti tarptautinėse misijose dalyvaujančių laivų į Italijos uostus.

Ketvirtadienį humanitarinės pagalbos organizacija „Gydytojai be sienų“ (Medecins Sans Frontieres, MSF) pranešė, kad per pastrąsias keturias savaites Viduržemio jūroje nuskendo daugiau nei 600 migrantų. Tarp jų buvo kūdikių ir mažų vaikų.

„Sunkios diskusijos“

„Ėmėmės didelės atvykėlių problemos: jeigu jų sumažės, taip pat galėsime spręsti mažesnes vidaus problemas tarp (mūsų) šalių“, - sakė Italijos vidaus reikalų ministras po susitikimo su H. Kickliu ir H. Seehoferiu.

Tuo metu H.Seehoferis išreiškė viltį, kad iki rugpjūčio pradžios pavyks susitarti su Graikija ir Italija dėl jo plano sugrąžinti migrantus iš Vokietijos į šias šalis.

„Tai nėra lengvos diskusijos... bet gerai, kad jos vyksta“, - sakė jis ketvirtadienį.

Bendrijos narių susitarimas dėl migrantų problemos sprendimo yra svarbus įgyvendinant kompromisinį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir H. Seehoferio susitarimą, užbaigusį koalicijos narių ginčą, kuris buvo sukėlęs krizę Vokietijos vyriausybėje.

M. Salvini pabrėžė, kad Italija tikisi ryžtingesnių ES veiksmų griežtinant Bendrijos išorinių sienų kontrolę.

Austrija jau yra pateikusi kelis pasiūlymus dėl ES sienų apsaugos stiprinimo. Anksčiau šią savaitę H. Kicklis žurnalistams sakė, kad siūlys prieglobsčio prašymus priiminėti už Europos ribų esančiose pabėgėlių stovyklose, kur dirbtų „tam tikra mobili komisija“.

Europos Sąjungoje prieglobsčio prašymus galėtų teikti tik asmenys, atvykę iš bendrą sieną su ES turinčių šalių.

Europos Parlamente pirmadienį H. Kicklis sakė, kad ministrų susitikimas Insbruke bus pirmas, kuriame „konkrečiau aptarsime išlaipinimo platformų“ už Europos ribų tarptautiniuose vandenyse išgelbėtiems migrantams steigimo klausimą.

Tačiau Europos šalys nesutaria dėl platformų idėjos įgyvendinimo ir teisėtumo. Marokas, Tunisas ir dar kelios šalys jau pareiškė, kad jų nepriims.

Vengrija ir Lenkija pasipriešino 2015 metais priimtam planui perskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių iš Sirijos, Eritrėjos ar Irako.

„Raginu Lenkiją ir Vengriją, kurios iki šiol neperkėlė nei vieno asmens, (...) pradėti tai daryti dabar“, - žurnalistams Briuselyje sakė už migraciją atsakingas Europos Komisijos narys Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos).

„Jeigu iki mūsų kitos ataskaitos birželį nebus imamasi jokių veiksmų, Komisija nedvejodama pasinaudos savo galiomis, kad pradėtų pažeidimo procedūrą“, - pridūrė jis.

Jis teigė, kad per beveik dvejus metus ES perkėlė 18 tūkst. 418 Graikijoje ir Italijoje laikinai apsistojusių pabėgėlių.

Lenkijos premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) pareiškė, kad „aš nebijau šių griausmingų Komisijos pareiškimų“.

„Mes nepritarsime, kad pabėgėlių kvotos būtų taikomos Lenkijai ar bet kokiai kitai ES valstybei“, - sakė ministrė pirmininkė.

Vykdydamas vadinamąsias pažeidimo procedūras Briuselis išsiunčia laišką šalies vyriausybei, kur prašoma teisinų paaiškinimų dėl tam tikrų klausimų. Jeigu nesusitariama taikiai, ginčas gali būti perkeliamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, pažeidimą padariusiai šaliai gali būti skiriamos piniginės baudos.

Europos Komisijos vadovas Jean'as Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) ir kiti ES pareigūnai jau seniai reiškia nusivylimą, kad pabėgėlių perkėlimo programa vyksta per lėtai.

ES šaltiniai tai aiškina nacionalinių vyriausybių vykdomais atskirais pabėgėlių patikrinimais. Kai kuriose šalys jiems taip pat sunku rasti būstą, gauti išsilavinimą.

Jie nurodė, kad tam tikros šalys priimdamos pabėgėlius nustato neįgyvendinamas sąlygas, pavyzdžiui, atsisako priimti musulmonus, juodaodžius ar dideles šeimas. Labiausiai dėl religinių ar rasistinių motyvų nepriimti pabėgėlių kritikuojamos Rytų Europos šalys.

„Šiandien mes laikomės savo įsipareigojimo pasiūlyti trumpalaikes bevizes keliones į ES Ukrainos piliečiams su biometriniais pasais“, – trumpoje spaudos konferencijoje Briuselyje sakė ES migracijos komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos).

„Tai rezultatas Ukrainos vyriausybės sėkmės įgyvendinant plačias ir sunkias reformas teisingumo ir vidaus reikalų srityje ir už jos ribų“, – pridūrė jis.

D.Avramopulas sakė, kad Europos Komisija oficialiai teikia šį pasiūlymą ES narėms, kurios šiuo klausimu balsuos.

Bevizis režimas yra vienas kertinių akmenų vadinamajai Rytų partnerystei, kuria siekiama patraukti Rytų Europos valstybes į ES įtakos sferą.

Ukrainos parlamentas praėjusį mėnesį pritarė svarbiam kovos su korupcija įstatymo projektui, kuris sudarė sąlygas sprendimui Briuselyje dėl bevizio režimo.

Dėl bevizio režimo Ukrainai būtų itin apmaudu Maskvai, kuri ne vienus metus pati siekė, kad jos piliečiai, bent jau verslo lyderiai, galėtų be vizų keliauti į ES, tačiau šias pastangas sužlugdė Ukrainos krizė.

28 nares turinti Bendrija praėjusių metų pabaigoje sustabdė derybas su Rusija dėl vizų režimo liberalizavimo, kai ėmėsi prieš Maskvą baudžiamųjų priemonių už jos vaidmenį Ukrainos krizėje, kurias vėliau papildė ir ekonominės sankcijos.

Aukščiausiasis Europos Sąjungos migracijos reikalų pareigūnas penktadienį perspėjo, kad kompromisinis susitarimas dėl pabėgėlių pasidalijimo Bendrijos šalyse gali įstrigti, jeigu patys migrantai atsisakytų bendradarbiauti.

„Žinia visiems – laikykitės taisyklių“, – pasakė ES migracijos reikalų komisaras Dimitris Avramopulas per spaudos konferenciją, surengtą kartu su Liuksemburgo užsienio reikalų ministru Jeanu Asselbornu (Žanu Aselbornu), kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai.

Daugelis į Graikiją atvykstančių pabėgėlių iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos šiuo metu net neteikia prieglobsčio prašymų, nes bijo, kad gali ilgam įstrigti šioje recesijos apimtoje šalyje.

Tačiau šito reikia, kad juos būtų galima įrašyti į sąrašą pagal ES schemą dėl 160 tūkst. pabėgėlių paskirstymo Bendrijos šalyse.

Jeigu šios taisyklės nebus laikomasi, „visa sistema žlugs“, sakė J.Asselbornas.

D.Avramopulas ir J.Asselbornas anksčiau apsilankė pabėgėlių registravimo punktuose Graikijos Lesbo saloje, pačiame migrantų antplūdžio Europoje fronte.

Graikija planuoja įrengti registravimo punktus Samo, Lero, Koso ir Chijo salose, o pagrindinė vadavietė bus Pirėjo uoste netoli Atėnų.

ES tikslas yra šiuos centrus įrengti iki lapkričio pabaigos.

Tačiau, kas bus su tūkstančiais migrantų iš kitų nei Sirijos kraštų, kai juos į Graikiją sugrąžins kitos ES šalys, gana neaišku.

Žmonių perteklius Graikijos salose vasarą sukėlė muštynes tarp migrantų ir policijos; tokie reiškiniai vėl gali pasikartoti.

Tarptautinė migracijos organizacija nurodo, kad nuo sausio pradžios į Europą atvyko daugiau kaip 610 tūkst. migrantų, daugiau kaip 3 tūkst. žuvo, mėgindami ją pasiekti.

Vien į Graikiją atvyko 470 tūkst. žmonių, kurių dauguma yra pabėgėliai iš pilietinio karo apimtos Sirijos.

Europos Sąjungos komisaras migracijos reikalams penktadienį atvyko į Graikijos salą Lesbą – kitą dieną po to, kai tūkstančiams migrantų mėginant perplaukti pavojingą Egėjo jūrą žuvo dar septyni žmonės.

Komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos) planuoja aplankyti migrantų registracijos centrus toje saloje, tapusioje nauju frontu per pabėgėlių antplūdį Europoje šiais metais.

D.Avramopulas, kurį Lesbe lydi Liuksemburgo, šiuo metu pirmininkaujančio ES, užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) vėliau surengs spaudos konferenciją Atėnuose.

Europos lyderiai stengiasi rasti sprendinių, kurie leistų suvaldyti atvykėlių atnplūdį ir atgrasytų migrantus, kurių didelę dalį sudaro Sirijos pilietinio karo pabėgėliai, nuo rizikingų kelionių per jūrą, iš kurių pelnosi žmonių kontrabandininkai.

Ketvirtadienį vienas medinis laivas, gabenęs dešimtis migrantų, nuskendo, kai susidūrė su Graikijos pakrančių sargybos laivu.

Per tą incidentą žuvo septyni žmonės, įskaitant keturis vaikus, o dar vienas žmogus iki šiol nerastas.

Graikijos uostų policija nurodė, kad tas laivas veikiausiai mėgino pasprukti nuo pakrančių sargybos laivo.

Daugiau negu 200 migrantų žuvo šiais metais, mėgindami perplaukit Egėjo jūrą ir iš Turkijos pasiekti Graikijos salas.

Trečiadienį netoli Lesbo nuskendus kitai valčiai žuvo moteris, mergaitė ir kūdikis.

Tarptautinė migracijos organizacija skelbia, kad daugiau negu 600 tūkst., migrantų nuo sausio atvyko į Europą, o daugiau negu 3 000 žmonių žuvo arba dingo pakeliui.

Daugiau negu 450 tūkst. žmonių atvyko į Graikiją, o tarp jų daugumą sudaro pabėgėliai, pasitraukę iš pilietinio karo krečiamos Sirijos.

Europos Sąjunga pasiūlė Turkijai planą, pagal kurį perkels daugiau pabėgėlių, tačiau tik tuo atveju, jei Ankara įrengs naujas stovyklas ir sustiprins savo pakrančių apsaugą, kad būtų apribotas į Europą plūstančių žmonių srautas, antradienį pranešė pareigūnai.

Europos Komisijos prezidento Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) plane, kurį jis pirmadienį pristatė Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui), taip pat numatyta skirti Ankarai daugiau pinigų tvarkytis su 2,2 mln. pabėgėlių antplūdžiu.

„Akivaizdu, kad mums reikia Turkijos. Komisija ateis jai į pagalbą“, - sakė J.-C.Junckeris Europos Parlamentui prieš oficialiai pristatydamas Europos Komisijos, 28 nares turinčios ES aukščiausios vykdomosios valdžios institucijos, pasiūlymus.

Trečiadienį ES pareigūnai lankysis Turkijoje, kad baigtų rengti tuos pasiūlymus, o kitą savaitę ten lankysis ES migracijos ir vidaus reikalų komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos).

Turkija yra pagrindiniai vartai į Europą keliaujantiems migrantams, dauguma kurių renkasi trumpą, bet pavojingą kelionę jūra iki Graikijos.

Briuselis ne kartą ragino Ankarą imtis papildomų priemonių ir užkirsti kelią jiems išvykti.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, aktyviai pasisakantis už tai, kad būtų stiprinama ES išorės sienų apsauga, sakė, kad, Turkijos vertinimais, iš Sirijos Alepo miesto ir aplinkinių rajonų gali atvykti dar maždaug 3 mln. potencialių pabėgėlių.

Pagal parengtą „veiksmų plano projektą“, kuriam dar turi formaliai pritarti Turkija, ES pasiūlys šiai šaliai virtinę paskatų mainais į jos pagalbą sprendžiant rimčiausią tokio pobūdžio krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Šįmet Viduržemio jūra į Europą atvykusių migrantų ir prieglobsčio prašytojų skaičius greitai pasieks 250 tūkst. ir jau yra didesnis už bendrą per praėjusius metus Senąjį žemyną pasiekusių atvykėlių skaičių, skelbia Tarptautinė migracijos organizacija.

Ženevoje įsikūrusi TMO penktadienį nurodė, kad Graikija pranešė apie 134 988 šiais metais į šalį iš Turkijos atvykusius migrantus, o į Italiją iki liepos pabaigos atvyko 93 540 pabėgėlių.

Kartu su migrantais, kurie atvyko į Ispaniją ir Maltą, iš viso nuo„ šių metų pradžios per Viduržemio jūrą Europą jau pasiekė 237 tūkst. žmonių.

TMO prognozuoja, kad iki rugpjūčio galo bendras migrantų skaičius pasieks ketvirtį milijono.

Per praėjusius metus Europą per Viduržemio jūrą pasiekė iš viso 219 tūkst. migrantų.

TMO vertinimu, šįmet per pavojingą kelionę jūra jau žuvo mažiausiai 2 300 žmonių.

ES: rimčiausia pabėgėlių krizė nuo Antrojo pasaulinio karo

Pasaulis susiduria su „rimčiausia pabėgėlių krize“ nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir Europa turi atlikti jai priklausantį darbą, kad ši krizė būtų išspręsta civilizuotu būdu, penktadienį pareiškė Europos Sąjungos migracijos, vidaus reikalų ir pilietybės klausimų komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos).

„Šiandien pasaulis susiduria su rimčiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo“, - sakė eurokomisaras spaudos konferencijoje.

„Mes ir Europos Komisija turime organizuoti mūsų sistemą, kad ši problema būtų sprendžiama padoriu, civilizuotu ir europiniu būdu“, - pabrėžė jis.

Europos Sąjungos šalys antradienį nesugebėjo įveikti nesutarimų dėl plano pasidalyti tūkstančiais pabėgėlių, pasiekiančių Bendriją per Viduržemio jūrą, o prie Prancūzijos ir Italijos sienos riaušių policija prievarta išgabeno dešimtis protestavusių migrantų.

Apie 100 tūkst. migrantų jau atvyko į Europą šiais metais, o dar apie 2 000 jų žuvo arba dingo per pavojingą kelionę jūra. Didžiausia šio antplūdžio našta tenka Italijai ir Graikijai, o dar daugiau migrantų turėtų atvykti nuo birželio iki rugsėjo.

Per derybas Liuksemburge, ES vidaus reikalų ministrai nesusitarė, kaip 40 tūkst. naujų pabėgėlių, pasiekusių Italiją ir Graikiją turėtų būti paskirstyti 28 bloko šalyse, kad sumažėtų našta dviem pietinėms Bendrijos narėms.

„Nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Nėra bendros nuomonės, ar tai turėtų būti savanoriška, ar privaloma“, – po to susitikimo sakė Latvijos vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis, kurio šalis dabar pirmininkauja ES.

Ankstesnės savanoriškos pastangos priimti migrantus pasirodė esančios nepakankamos. Tuo tarpu dabartinis planas perkelti Sirijos ir Eritrėjos piliečius per ateinančius dvejus metus yra politiškai rizikingas, nes jis teisiškai įtvirtintų ES šių įsipareigojimus priimti tam tikrą pabėgėlių skaičių. Tokią schemą palaiko tik apie 10 iš 28 ES valstybių, bet netgi jos šalininkės nori pakeisti pabėgėlių kvotų apskaičiavimo tvarką.

„Žinome, kad kai kuriose šalyse narėse vyksta reikšmingas priešinimasis privalomoms priemonėms“, – Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė Berlyne.

„Perkėlimas veiks tik tuomet, jeigu prisidės visos šalys. Tik sukūrę įpareigojančią sistemą galime užtikrinti, kad kiekviena šalis prisiims dalį atsakomybės“, – sakė vyriausiasis ES migracijos reikalų pareigūnas Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos).

Anksčiau antradienį Italijos policija prie sienos su Prancūzija esančiame Ventimiljos miestelyje išvežė kelias dešimtis afrikiečių migrantų, kurie ten lūkuriavo kelias dienas, tikėdamiesi gauti leidimą keliauti toliau į šiaurę.

Kai kurie migrantai protestavo, įsikibę į stulpus, o kitus teko išnešti už rankų ir kojų. Tas audringas incidentas pabrėžė Italijos reikalavimus, kad Europa turėtų labiau prisidėti sprendžiant migrantų krizę.

Dalis atvykėlių Ventimilijoje, apsistojusių ant pavojingų pajūrio uolų, buvo palikti ramybėje.

„Mes esam žmonės, o ne žvėrys“, – sakė vienas sudanietis migrantas, vardu Saddamas (Sadamas), antradienį stebėjęs policijos veiksmus.

„Žinau, kad esame juodaodžiai ir atvykome iš Afrikos – bet vis tiek esame žmonės“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paprašė savo bloko narių per kitus dvejus metus priimti 40 tūkst. prieglobsčio ieškotojų iš Sirijoe ir Eritrėjos, kurie jau yra atvykę į Italiją ir Graikiją.

„Mes... turime pasiūlymą dėl nepaprastojo mechanizmo perkelti 40 tūkstančių prieglobsčio prašytojų į kitas Europos šalis“, – sakė ES vidaus reikalų komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos) spaudos konferencijoje.

„Sirai ir eritriečiai dvejų metų laikotarpyje bus perkelti iš Italijos ir Graikijos į kitas Europos Sąjungos šalis“, – pareiškė jis.